Užsienio verslas

Didžiausios pasaulyje plataus vartojimo prekių gamintojos „Procter & Gamble“ pelno augimą trečiąjį metų ketvirtį dėl produkcijos kainų padidinimo su kaupu atsvėrė JAV dolerio sustiprėjimas. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, grynasis pelnas sumenko 4 proc. iki 3,94 mlrd. dolerių, jo dalis akcijai – nuo 1,61 iki 1,57 dolerio. Pardavimų pajamos paaugo 1 proc. iki 20,61 mlrd.

Viršutinė riba rusiškai naftai, kuri turėtų įsigalioti gruodį, neturės įtakos Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) narėms, kurios planai mažinti gavybą sukėlė „juodąjį auksą“ importuojančių šalių nepasitenkinimą, agentūrai „Reuters“ sakė Jungtinių Valstijų iždo pareigūnas. Vašingtonas susisiekė su OPEC atstovais, kad užtikrintų juos dėl šių planų ribų, pabrėžė JAV iždo sekretoriaus pavaduotojas Wally Adeyemo.

Vokietijos prabangių automobilių gamintoja „Bayerische Motoren Werke“ (BMW) paskelbė planus investuoti apie 1,7 mlrd. JAV dolerių į elektromobilių gamybą Jungtinėse Valstijose. Iš šios sumos 1 mlrd. dolerių numatyta skirti dabartinei gamyklai Spartanburge, Pietų Karolinoje, kurioje dabar per dieną pagaminama 1,5 tūkst. "BMW X" serijos automobilių, plėsti ir pertvarkyti elektromobilių gamybai.

Šveicarijos maisto milžinės „Nestle“ pardavimai išaugo per pirmuosius devynis šių metų mėnesius, kavos kapsulių „Nespresso“, naminių gyvūnėlių ėdalo „Purina“ ir ledų „Haagen-Dazs“ gamintojai padidinus kainas dėl sparčiai augančios infliacijos.  Bendrovė trečiadienį pranešė, kad bendrieji pardavimai sausio–rugsėjo mėnesiais siekė 69,1 mlrd. Šveicarijos frankų (69,1 mlrd. JAV dolerių), arba 9,2 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.  Kainos per tą laikotarpį padidėjo 7,5 proc.

Faktinis nedarbas Latvijoje rugsėjo pabaigoje sudarė 6,3 proc. ir buvo 0,1 procentinio punkto mažesnis nei prieš mėnesį, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Moterų realus nedarbas per mėnesį sumenko 0,1 procentinio punkto iki 4,4 proc., vyrų – taip pat 0,1 punkto iki 8,1 procento. Praėjusį mėnesį Latvija turėjo 59,9 tūkst. bedarbių, iš jų 20,7 tūkst. buvo moterys, 39,2 tūkst. – vyrai. Per mėnesį bedarbių sumažėjo 0,8 tūkst., o per metus – 4,6 tūkstančio.

Suomijos Olkiluoto atominės elektrinės (AE) 3-iajame reaktoriuje (OL3), kurį po ilgų laukimo metų buvo tikėtasi pagaliau įjungti gruodžio mėnesį, pastebėta defektų, antradienį pranešė operatorė TVO.  „Atliekant techninės priežiūros ir apžiūros darbus, Olkiluoto AE 3-iojo branduolinio reaktoriaus mašinų salėje esančių vandens tiekimo siurblių vidinėse dalyse aptikta defektų“, – teigiama TVO pranešime.

JAV oro linijų bendrovė „United Airlines“ antradienį pranešė apie tvirtus trečiojo ketvirčio rezultatus ir pareiškė nemananti, jog infliacija ir kitos makroekonominės problemos sužlugdys kelionių pramonės atsigavimą.

Tunise tūkstančiai duonos kepėjų trečiadienį pradėjo neterminuotą streiką, reikalaudami sumokėti, ką valstybė jiems skolinga už subsidijuojamą duonos gamybą, šaliai susidūrus su gilia ekonomine krize.  Nacionalinė kepyklų savininkų sąjunga pranešė, kad darbą sustabdė apie 3,2 tūkst. įmonių, arba 95 proc. šios Šiaurės Afrikos šalies valstybės remiamų kepyklų.  Protestuotojai reikalauja sumokėti subsidijas už 14 mėnesių, siekiančias apie 250 mln. dinarų (beveik 78 mln.

Tarptautinė maisto pristatymo platforma „Deliveroo“ trečiadienį patvirtino kitą mėnesį pasitrauksianti iš Nyderlandų, pareikšdama, jog prireiktų „neproporcingų investicijų“ išlikti konkurencingai šioje šalyje.  Didžiosios Britanijos startuolis pranešė, kad veiklą Nyderlanduose nutrauks iki lapkričio pabaigos.

„Lufthansa“ patronuojamoji įmonė „Eurowings“ antradienį pranešė stabdanti savo plėtros planus Vokietijoje, nes pastarosiomis dienomis patyrė „didžiulę žalą“ dėl pilotų streikų.  Vokietijos pigių skrydžių bendrovė pareiškė „stabdanti planuotą mažiausiai 200 darbo vietų plėtrą“, o 2023 metais sumažins savo lėktuvų parką nuo 81 iki 76 orlaivių.

JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį paskelbs, kad į rinką bus išleista dar 15 mln. barelių iš JAV strateginių naftos atsargų, o jei energijos kainos toliau kils, galės būti panaudota ir daugiau rezervų, pareiškė vienas aukšto rango JAV pareigūnas.  Planuojamas į rinką išleisti kiekis užbaigs kiek anksčiau šiais metais paskelbtą JAV planą panaudoti iš viso 180 mln. barelių saugyklose esančios naftos, reaguojant į kainų kilimą, susijusį su Rusijos invazija į Ukrainą.

Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) antradienį pareiškė, kad Naftą eksportuojančių valstybių organizacijos (OPEC) ir jos sąjungininkų, įskaitant Rusiją, šį mėnesį paskelbtas sprendimas sumažinti naftos gavybą nebuvo politiškai motyvuotas prieš Jungtines Valstijas.  Trylika OPEC narių, vadovaujamų Saudo Arabijos, ir 10 jų sąjungininkių, vadovaujamų Maskvos (vadinamoji OPEC+ grupė), supykdė Vašingtoną nuspręsdamos nuo lapkričio mėnesio sumažinti naftos gavybą 2 mln. barelių per dieną.

Mažiausiai keturios Europos didžiosios valstybės tariasi dėl milžiniškų plaukiojančių elektrinių nuomos, žemynui stengiantis apsirūpinti elektra artėjančią žiemą, skelbia agentūra „Bloomberg“. Pasak tokių laivų turinčios Stambule įsikūrusios bendrovės „Karpowership“, jie elektrą gamina degindami suskystintas gamtines dujas, mažo sieringumo mazutą arba biodyzeliną,  prie Europos uostų galėtų prisišvartuoti gruodžio mėnesį.

Europos Komisija antradienį pasiūlė naujų priemonių, kuriomis siekiama suvaldyti energetikos krizę, bet pakete nėra Lietuvos ir dalies kitų šalių pasiūlymo įvesti dujų kainų lubas. EK pažymi, kad naujomis priemonėmis siekiama spręsti didelių dujų kainų Bendrijoje problemą ir užtikrinti patikimą tiekimą šią žiemą.

Kaip tik artėjant žiemos šventėms tarptautinė alaus bendrovė „Busch Beer“ debiutavo su riboto leidimo kalakutienos skonio „šunų alumi“, rašo CNN. Šis kalakutienos skonio gėrimas siejasi su viena didžiausių JAV švenčių – Padėkos diena, kurios metu, ketvirtąjį lapkričio ketvirtadienį, žmonės susėda prie didelio stalo ir valgo kalakutus. Tad gaivų gėrimą skardinėje per šią Padėkos dieną bus galima atidaryti ir savo šuniui.

Metų infliacija Estijoje, paskaičiuota pagal su kitomis Europos Sąjungos šalimis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), rugsėjo mėnesį pasiekė 24,1 procento. Estijos statistikos departamento duomenimis, metų infliacija pagal suderintą vartotojų kainų indeksą praėjusį mėnesį buvo 0,4 procentinio punkto didesnė nei pagal nacionalinį vartotojų kainų indeksą (VKI). Labiausiai per metus padidėjo išlaidos būstui (67,1 proc.), maisto produktams ir nealkoholinioams gėrimams (24,5 proc.

Šių metų kovo-rugsėjo mėnesiais beveik ketvirtadalis elektros Europos Sąjungoje buvo pagaminta iš vėjo ir saulės energijos, praneša Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“, remdamasi kompanijų „Ember“ ir E3G atliktų ir antradienį paskelbtų atitinkamų tyrimo rezultatais. 2021-aisiais šis rodiklis siekė 21 procentą.

Suomijos telekomunikacijų milžinė „Nokia“ pirmadienį pristatė planus įsteigti naują tyrimų ir plėtros centrą Kanados sostinės Otavos priemiestyje, kuriame bus toliau plėtojamos ir tobulinamos kibernetinio saugumo ir mobiliosios technologijos.  Be laboratorijų, 26 akrų ploto sklype Kanatoje, esančioje į vakarus nuo Otavos centro, išdygs biurų ir gyvenamieji pastatai, taip pat įsikurs restoranai ir mažmenininkai.

Latvijos energetikos rinkos reguliavimo tarnyba – Viešųjų paslaugų reguliavimo komisija – planuoja Inčukalno požeminės gamtinių dujų saugyklos naudojimo taisyklų pataisas, kurias patvirtinus dujas į saugyklą bus leidžiama pumpuoti ir per jų išėmimo sezoną – nuo spalio 15-osios iki balandžio 30 dienos.

Kroatija rengia strateginį planą, kaip padvigubinti „Adria“ naftotiekio pajėgumus – iki 2 mln. tonų per mėnesį, kad pasiūlytų alternatyvą rusiškai naftai pirmiausia artimiausioms kaimynėms – Vengrijai, Slovakijai, Serbijai, rašo „The New York Ledger“. „Dabartinės geopolitinės aplinkybės ir problemos, susijusios su Rusijos energijos išteklių tiekimu, suteikia Kroatijai turi puikią galimybę tapti energetiniu prieigos tašku daugeliui kaimyninių valstybių“, – sakė Zagrebo universiteto Geologijos ir...

Naujasis Didžiosios Britanijos finansų ministras Jeremy Huntas pirmadienį atsisakė viešąją skolą galėjusių smarkiai padidinti mokesčių mažinimo planų, vyriausybei toliau siekiant nuraminti rinkas, o šis posūkis, regis, dar labiau susilpnins ministrės pirmininkės Liz Truss pozicijas.  J. Huntas apskaičiavo, kad dėl mokesčių politikos pakeitimų per metus bus surinkta apie 32 mlrd. svarų (36 mlrd. JAV dolerių), ekonomistams paskelbus skaičiavimus, kad vyriausybei gresia 60 mlrd.

Latvijos valstybinė elektros energetikos monopolininkė „Latvenergo“ pranešė planuojanti iki 2026 metų šalyje ir užsienyje įgyvendinti 600 megavatų (MW) galios atsinaujinančios energijos projektus. Bendrovė tikisi, kad iki 2030-ųjų jos atsinaujinančiosios energijos projektų bendra galia išaugs iki 2300 MW.

Azerbaidžanas gamtinių dujų per tris šių metų ketvirčius eksportavo 22,6 proc. daugiau nei prieš metus – 16,3 mlrd. kubinių metrų, 51 proc. šio kiekio teko Europai, skelbia Azerbaidžano žiniasklaida, cituodama energetikos ministrą Parvizą Šachbazovą. Anot jo, tiekimas į Europą siekė 8,3 mlrd. kubų, į Turkiją – 6,1 mlrd. kubų, į Sakartvelą – 1,9 mlrd. kubų. Gamtinių dujų gavybą Azerbaidžanas palyginamuoju laikotarpiu padidino 8,6 proc. iki 34,4 mlrd. kubų.

Prancūzijos ministrė pirmininkė sekmadienį perspėjo streikuojančius naftos pramonės darbuotojus, kad vyriausybė dar kartą gali panaudoti savo rekvizavimo galias, kad priverstų darbuotojus grįžti į darbą. Taip siekiama sumažinti kuro trūkumą šalyje. Tuo metu kraštutinių kairiųjų lyderis Jeanas-Lucas Melenchonas pritarė kai kurių profesinių sąjungų raginimams antradienį surengti visuotinį streiką.

Prancūzijos valstybinė energetikos įmonė EDF šeštadienį pranešė atidedanti planus vėl pradėti eksploatuoti penkis sustabdytus branduolinius reaktorius. Toks bendrovės sprendimas reiškia, kad energijos kainos gali dar labiau išaugti artėjant žiemai.  Prancūzija gauna apie 70 proc. jai reikalingos elektros energijos iš 56 branduolinių reaktorių, tačiau 30 reaktorių šiuo metu yra sustabdyti dėl planinės priežiūros darbų arba dėl avarinių aušinimo sistemų korozijos.

Vokietijos Bundesbanko vadovas pareiškė, kad Europos Centrinis Bankas (ECB), prisijungęs prie kitų pagrindinių monetarinės politikos formuotojų pasaulyje ir pakėlęs bazines palūkanas infliacijai slopinti, neturėtų sustoti. „Norint vidutiniu laikotarpiu infliaciją euro zonoje sugrąžinti prie 2 proc. lygio, teks toliau didinti bazinių palūkanų normas – manau, kad ne tik spalio pabaigoje vyksiančiame monetarinės pinigų politikos posėdyje“, – sakė Joachimas Nagelis.

Lenkijos magistralinių naftotiekių operatorė PERN šeštadienį pranešė pašalinusi priežastį nuotėkio, dėl kurio anksčiau praėjusią savaitę buvo sustabdytas tiekimas į Vokietiją Rusijos eksporto naftotiekių „Družba“ gija. „PERN techninės tarnybos šeštadienį atkūrė visišką funkcionalumą pažeistos naftotiekio gijos, kuria tiekiama nafta užsakovams Vokietijoje. Nuotėkio priežasties tyrimas tęsiamas“, – nurodė Lenkijos bendrovė.

Turtingiausiu pasaulio žmogumi laikomas Elonas Muskas šeštadienį pareiškė, kad jo kosminių technologijų bendrovė „SpaceX“ toliau finansuos jos sukurtą palydovinio ryšio „Starlink“ paslaugą Ukrainoje, kurią ji Kyjivo prašymu pati ir pradėjo teikti pirmosiomis Rusijos sukelto karo dienomis. Anksčiau šią savaitę „SpaceX“ pareiškė, jog nebegali finansuoti „Starlink“ Ukrainoje.

Naujasis Britanijos finansų ministras šeštadienį įspėjo apie laukiantį mokesčių kėlimą ir pripažino, kad jo trumpai dirbęs pirmtakas padarė klaidų teikdamas žalingų pasekmių turėjusį biudžetą. Jeremy Huntas taip teigė pirmą kartą bendraudamas su žiniasklaida po to, kai buvo paskirtas naujuoju iždo kancleriu. Jį paskyrusi ministrė pirmininkė Liz Truss pati nėra tikra dėl savo ateities poste, nors pareigas pradėjo eiti vos prieš keletą savaičių.

Jungtinėse Valstijose (JAV) viešinti finansų ministrė Gintarė Skaistė Iždo departamento atstovus kvietė plėsti sankcijas Rusijai, užtikrinti paramą jos agresiją patiriančiai Ukrainai. Susitikime su JAV Iždo sekretorės pavaduotoju Wally Adeyemo ji taip pat kvietė priimti koordinuotus sprendimus, kurie padėtų sumažinti globalias energijos kainas.

Rusijos karinę agresiją patiriančios Ukrainos pagalbai kitąmet prireiks 37 mlrd. JAV dolerių tarptautinių donorų paramos, jos gairės jau aiškios, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Vašingtone dalyvavusi Tarptautinio valiutos fondo ir Pasaulio banko susitikime dalyvavusi finansų ministrė lrt radijui teigė, kad bus užtikrinama trumpalaikė pagalba, tačiau tariamasi ir dėl ilgalaikės finansinės paramos, kuri būtų skiriama Ukrainos atstatymui po karo.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Lenkijoje rugsėjį pakilo iki 17,2 proc. nuo 16,1 proc. rugpjūtį, penktadienį pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Vartojimo prekių kainos per metus augo 18,7 proc., paslaugų – 12,5 procento. Didžiausios įtakos vartotojų kainų indekso prieaugiui per metus turėjo išlaidų būstui ūgtelėjimas (29,9 proc.), maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų (19,3 proc.), transporto prekių ir paslaugų (16,4 proc.

Jungtinės Karalystės ministrė pirmininkė Liz Truss penktadienį paskelbė atsisakiusi planų atšaukti planuotą pelno mokesčio padidinimą ir taip panaikino pagrindinę savo ekonominio plano dalį, kelias savaites šalyje kėlusią sumaištį politikoje ir rinkose. „Nusprendžiau palikti ankstesnės vyriausybės planuotą pelno mokesčio padidinimą“, – sakė premjerė.

Rusija pareiškė esanti pasirengusi atsisakyti atnaujinti susitarimą dėl Ukrainos grūdų eksporto koridoriaus jau kitą mėnesį, jei nebus atsižvelgta į jos reikalavimus Jungtinėms Tautoms. Rusijos nuolatinis atstovas prie JT Ženevoje Genadijus Gatilovas interviu agentūrai „Reuters“ sakė, kad Maskva JT vadovui Antonio Guterresui įteikė oficialų laišką, kuriame išdėstė nepasitenkinimų sąrašą.

Vokietija penktadienį pranešė užpildžiusi gamtinių dujų saugyklas 95 proc. greičiau nei tikėtasi, rengdamasi žiemai su gerokai sumažėjusiu energijos tiekimu iš Rusijos. Didžiausia Europos ekonomika pastarąjį dešimtmetį tapo labai priklausoma nuo rusiškų dujų, todėl prasidėjus karui Ukrainoje ir Rusijai užsukus čiaupus, suskubo didinti savo atsargas. „Saugyklų užpildymo lygis šiandien vidutiniškai viršijo 95 procentų lygį“, – sakoma Ekonomikos ministerijos pranešime.

Latvijos vyriausybės vadovas Krišjanis Karinis pareiškė neatmetantis galimybės, kad suskystintų gamtinių dujų (SGD) importo terminalo Skultės uoste projektą gali perimti valstybė. „Esu atviras ir tokią galimybę esu aptaręs su potencialiais partneriais“, – sakė premjeras. „Vyriausybė ir parlamentas patvirtino specialias sąlygas šio projekto vystymui, tačiau kitas klausimas – kas terminalą pastatys.

Prancūzijos maisto milžinė „Danone“ penktadienį pranešė, kad planuoja parduoti savo pieno ir augalinių produktų gamybos verslą Rusijoje, pasilikdama tik kūdikių mitybos padalinį.  Viena iš nedaugelio tarptautinių įmonių, likusių Rusijoje kilus karui Ukrainoje, „Danone“ teigė, kad dėl sprendimo „perleisti pieno produktų verslo kontrolę“ gali tekti nurašyti iki 1 mlrd. eurų (980 mln. JAV dolerių).  Iki šiol šis verslas generavo 5 proc. „Danone“ grynųjų pardavimų 2022 metais.

Vokietija ketvirtadienį priartėjo prie susitarimo nauja priemone pakeisti vasarą pasiūlytą ir gyventojų labai pamėgtą itin pigų – kainavusį vos 9 eurus – viešojo transporto mėnesinį bilietą, kuriuo buvo siekiama pažaboti infliaciją ir sumažinti anglies dioksido išmetimą.

Prancūzijos prezidentūra ketvirtadienį atmetė Rusijos prezidento Vladimiro Putino pasiūlymą sukurti naują „dujų centrą“ Turkijoje, per kurį dujos būtų tiekiamos Europai, pareikšdamas, kad toks pasiūlymas yra „beprasmis“.  „Nėra prasmės kurti naujų infrastruktūrų, kurios leistų importuoti daugiau rusiškų dujų“, – pažymėjo prezidentūra.  V. Putinas pateikė pasiūlymą Turkijos lyderiui Recepui Tayyipui Erdoganui per asmeninį susitikimą, įvykusį ketvirtadienį Kazachstane.

Brazilijoje teismas ketvirtadienį skyrė „Apple“ 20 mln. JAV dolerių baudą už tai, kad bendrovė parduoda savo išmaniuosius telefonus „iPhone“ be įkroviklių, o teisėjas pavadino tokią praktiką „piktnaudžiavimu“, verčiančiu klientus pirkti papildomą produktą. Sprendimas, kurį bendrovė  dar gali apskųsti, priimtas Brazilijos teisingumo ministerija rugsėjį skyrus gamintojai beveik 2,5 mln.

Švedijos baldų milžinė „Ikea“ ketvirtadienį pranešė, kad pardavimai per metus, kuriuos grupė pavadino „sudėtingais“, atsižvelgiant į infliaciją ir veiklos mažinimą Rusijoje, išaugo 6 procentais. 2022-ieji fiskaliniai metai „buvo iššūkių metai pasauliui, žinoma, dėl to, kas vyksta aplink mus, įskaitant pandemiją, taip pat labai smarkiai augančią infliaciją“, naujienų agentūrai AFP sakė Nyderlandų kontroliuojančiosios bendrovės „Inter Ikea“ generalinis direktorius Jonas Abrahamssonas Ringas.

Europą apėmus Rusijos agresyvumo išprovokuotai energetikos krizei, Prancūzija pradeda tiekti dujas Vokietijai, skelbia „Deutsche Welle“. Pasak Prancūzijos dujotiekių operatorės „GRTGaz“ pranešimo, dujos į Vokietiją nuo spalio 13-osios pumpuojamos per jungtį, esančią netoli Niederheilbacho kaimo Vokietijos Saro federalinėje žemėje.

Nuotėkis, dėl kurio buvo uždaryta dalis naftotiekio „Družba“, jungiančio Rusiją ir Vokietiją, greičiausiai buvo atsitiktinis, pranešė Lenkijos naftotiekių operatorė PERN.  „Remiantis preliminariais patikrinimais ir dujotiekio deformacijos duomenimis, šiuo metu, regis, jokia trečioji šalis nesusijusi su incidentu“, – sakoma PERN pareiškime, paskelbtame trečiadienio vakarą.

Estijos konkurencijos tarnyba, bendradarbiaudama su Latvijos ir Lietuvos energetikos reguliavimo institucijomis, padarė išvadą, kad elektros birža „Nord Pool“ turi pritaikyti savo siūlomus produktus ir padaryti procesus lankstesnius Baltijos šalių rinkoje. Tarnybos nuomone, būtina laikytis tokio požiūrio, kad, iškilus itin aukštos kainos rizikai, pasiūlymų sąrašai būtų atnaujinami, o tai rinkos dalyviams atvertų galimybę keisti savo gamybos pasiūlymus.

Ekonomikos augimo ir JAV darbo rinkos sulėtėjimas yra „reikalingas“, norint sumažinti infliaciją, sakoma trečiadienį paskelbtuose JAV Federalinio rezervo sistemos (FRS) komentaruose, kuriuose priduriama, kad kainos išlieka „nepriimtinai aukštos“.  FRS pareigūnai taip pat teigė, kad infliacija „dar nesureagavo“ į padidintas palūkanų normas, skelbiama JAV centrinio banko rugsėjo mėnesio posėdžio protokole, ir kad „žymus infliacijos sumažėjimas greičiausiai atsiliks nuo bendrosios paklausos“....

JAV prezidento administracija svarsto galimybes visiškai uždrausti rusišką aliuminį, reaguojant į Rusijos karinių veiksmų eskalavimą Ukrainoje, rašo „Bloomberg“. Agentūros duomenimis, svarstomi trys variantai: visiškas uždraudimas; muitų padidinimas iki tokio lygio, kad jie taptų veiksmingu importo draudimu; sankcijos didžiausiam Rusijos gamintojui „Rusal“. Karo pradžioje Vašingtonas susilaikė nuo sankcijų Rusijos aliuminiui įvedimo, baimindamasis, kad tai gali sutrikdyti tarptautinę rinką.

Europos Centrinio Banko (ECB) vadovė Christine Lagarde sukritikavo kelių Europos valstybių monetarinę politiką, pavadindama ją neproduktyvia kovojant su aukšta infliacija. Europos Sąjungos valstybės narės, įskaitant Prancūziją ir Vokietiją, pristatė keletą programų, numatančių subsidijas po Rusijos invazijos į Ukrainą smarkiai išaugusioms sąnaudoms energijos ištekliams padengti. Ch.

Naujas suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) eksporto projektas vakarinėje Afrikos pakrantėje sulaukė Lenkijos ir Vokietijos dėmesio, Europoje įsisiūbavus energetikos krizei, išprovokuotai agresyvios Rusijos invazijos į provakarietišką Ukrainą. Kol kas šis solidus SGD eksporto projektas parengtas 80 proc., o tiekimas tikėtinas tik kitų metų pabaigoje.

Vienos pirmaujančių pasaulyje nealkoholinių gėrimų gamintojų – JAV „PepsiCo“ lūkesčius viršijęs trečiojo finansinių metų ketvirčio įplaukų ir pelno augimas paskatino bendrovę pagerinti visų metų finansinių rodiklių prognozes. Pasak „PepsiCo“ pranešimo, grynasis pelnas per 12-os savaičių laikotarpį, pasibaigusį rugsėjo 3-ąją, siekė 2,70 mlrd. JAV dolerių, arba 1,97 dolerio akcijai, palyginti 2,22 mlrd. dolerių, arba 1,60 dolerio akcijai, metais anksčiau.