Užsienio verslas

Staiga Europa turi daugiau dujų nei gali jų sunaudoti. Netekusi rusiškų dujų, nuo kurių ilgą laiką priklausė, Europa suskubo importuoti suskystintas dujas iš viso pasaulio, kad galėtų užpildyti savo saugyklas. Dabar dėl neįprastai šilto oro ir sėkmingų sandorių saugyklos yra beveik pilnos dar prieš įjungiant šildymą europiečių namuose. Be to, smarkiai krito ir pačių dujų kaina – dabar ji nesiekia nė trečdalio vasaros piko kainos.

Praėjus mėnesiui po to, kai naftą eksportuojančių šalių kartelis OPEC+ nusprendė drastiškai sumažinti gavybą, penktadienį Septynių turtingųjų valstybių grupė paragino ją padidinti kainų sumažinimui. Gavybos didinimas turėtų padėti „sumažinti dėl karo Ukrainoje atsiradusius svyravimus energijos rinkose“, teigiama Didžiojo septyneto (G-7) užsienio reikalų ministrų pareiškime, išplatintame po derybų Vokietijoje.

Švedijos prekybos baldais ir namų apyvokos prekėmis tinklas „Ikea“ per praėjusius savo finansinius metus, pasibaigusius rugpjūčio 31-ąją, uždirbo 710 mln. eurų grynojo pelno – perpus mažiau nei ankstesniais metais (1,43 mlrd. eurų), pranešė „Inter IKEA Group“. Pelnas iki mokesčių sumenko 45 proc. iki 931 mln. eurų, o veiklos pelno marža sumažėjo nuo 7 proc. iki 4 procentų. Praėjusį mėnesį bendrovė skelbė per praėjusius finansinius metus gavusi 44,6 mlrd. eurų pardavimų pajamų – 6,5 proc.

Per pastarąją savaitę degalų kainos Lietuvoje nepakito, sumažėjo Estijoje, o Latvijoje atpigo tik benzinas, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle. Pigiausi degalai išliko Lietuvoje, brangiausias dyzelinas – Latvijoje, benzinas – Estijoje. Vidutinė 95 markės benzino litro kaina „Circle K“ degalinėse Vilniuje – 1,699 euro, Rygoje – sumažėjo nuo 1,834 iki 1,814 euro, Taline – nuo 1,930 iki 1,879 euro.

Besivystančios šalys gali sumažinti išmetamų teršalų kiekį santykinai nedidelėmis investicijomis, tačiau joms reikia didesnės tarptautinės bendruomenės paramos, ketvirtadienį pareiškė Pasaulio bankas.  Nors mažos anglies dioksido emisijos gali atnešti ekonominės naudos, besivystančioms šalims reikia „geresnių ir tvaresnių galimybių gauti finansavimą ir sutelkti privatų kapitalą“, kad būtų patenkinti šalių poreikiai, rašoma naujoje banko parengtoje ataskaitoje.

Socialinis tinklas „Twitter“ pranešė, kad penktadienį pradės darbuotojų atleidimo procesą, naujajam platformos savininkui, milijardieriui Elonui Muskui nusprendus nieko nelaukti ir imtis veiksmų užtikrinti gerus finansinius rodiklius.  Visos įmonės darbuotojams skirtame laiške, su kuriuo susipažino naujienų agentūra AFP, sakoma, kad prasidėjus darbo dienai penktadienį (Kalifornijos laiku), „Twitter“ darbuotojai elektroniniu paštu gaus pranešimus apie jų likimą.

JK vyriausybė ketvirtadienį paskelbė neleisianti apdrausti laivų, naudojamų rusiškos naftos transportavimui, jei tokia nafta bus nupirkta brangiau nei Didžiojo septyneto (G-7) ir Australijos nustatyta viršutinė kainų riba.  Apie sprendimą pranešta ES paskelbus draudimą apdrausti rusišką žaliavą gabenančius laivus, o G-7 ministrai susitarus nustatyti Rusijos naftos kainų lubas, taip siekiant sumažinti Kremliaus pajamas ir suvaldyti sparčiai augančias energijos kainas.

Vokietijos automobilių gamintoja „Bayerische Motoren Werke AG“ (BMW) pranešė apie 23 proc. išaugusį trečiojo ketvirčio pelną dėl sėkmingos kainų politikos, kuri padėjo kompensuoti šiek tiek sumažėjusius automobilių pardavimus. Pasak pranešimo, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, grynasis pelnas padidėjo nuo 2,58 mlrd. iki 3,18 mlrd. eurų, EBIT (pelnas iki mokesčių ir palūkanų atskaičiavimų) – nuo 2,88 mlrd. iki 3,68 mlrd. eurų, įplaukos – 35,2 proc. iki 37,18 mlrd. eurų.

Vokietijoje automobilių pardavimai spalį ūgtelėjo, rodo paskelbti oficialūs duomenys, tačiau analitikai vis dar išliko nusiteikę pesimistiškai, nes sparčiai kylančios kainos ir nuosmukio baimė temdo perspektyvas.  Spalį šalyje buvo užregistruota apie 208 tūkst. naujų automobilių, sakoma federalinės transporto tarnybos KBA pranešime, arba 16,8 proc. daugiau nei analogišku laikotarpiu prieš metus.

Tarptautinė trumpalaikės būsto nuomos milžinė „Airbnb Inc.“ grynąjį pelną  trečiąjį metų išaugino 1,4 karto, įplaukoms, smarkiai pagausėjus užsakymų po suvaržymų, įvestų dėl COVID-19 pandemijos, atšaukimo, sumušus rekordą. Bendrovė nurodė, kad šių metų liepos-rugsėjo mėnesiai buvo geriausi jos istorijoje, tačiau „rezultatai galėjo būti dar geresni, jei ne JAV dolerio sustiprėjimas“. Pasak pranešimo, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, grynasis pelnas ūgtelėjo nuo 834 mln.

Europa turi nedelsdama imtis veiksmų, kad kitais metais išvengtų gamtinių dujų trūkumo, Rusijai sumažinus tiekimą karo Ukrainoje fone, ketvirtadienį perspėjo Tarptautinė energetikos agentūra (TEA).  Organizacijos teigimu, trūkumas susidarytų, jei Rusija visiškai sustabdytų tiekimą vamzdynais, o Kinija padidintų suskystintųjų gamtinių dujų (SGD), kuriomis Europa suskubo pakeisti trūkstamas rusiškas dujas šį sezoną, importą.  Regionui gali pritrūkti 30 mlrd.

 JAV farmacijos milžinė „Pfizer“ paskelbė rinkos lūkesčius pranokusį trečiojo metų ketvirčio pelną, kilstelėjo vakcinos nuo COVID-19 „Comirnaty“ pardavimų prognozę, tačiau vaisto šiai ligai gydyti „Paxlovid“ pardavimų prognozės keisti nesiryžo. Pasak „Pfizer“ pranešimo, grynasis pelnas liepos-rugsėjo mėnesiais išaugo iki 8,608 mlrd. dolerių nuo 8,146 mlrd. dolerių per tą patį laikotarpį pernai, o pelno dalis akcijai – nuo 1,42 iki 1,51 dolerio.

JAV biotechnologijų bendrovės „Moderna Inc.“ trečiojo metų ketvirčio grynasis pelnas sunyko dviem trečdaliais, reikšmingai sumažėjus vakcinų nuo COVID-19 ligos paklausai. Pasak bendrovės pranešimo, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, grynasis pelnas sumenko nuo 3,333 mlrd. iki 1,043 mlrd. dolerių, arba nuo 7,7 iki 2,53 dolerio akcijai. Įplaukos sumažėjo 32 proc. iki 3,364 mlrd. dolerių. Abu rodikliai nepateisino Volstryto analitikų prognozių, kurių vidurkiai buvo 3,527 mlrd.

Latvijos azartinių lošimų organizatorių pagrindinės veiklos pajamos per tris metų ketvirčius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo dukart iki 187,825 mln. eurų, pranešė Latvijos loterijų ir azartinių lošimų priežiūros inspekcija. Pagrindinė rinkos šuolio priežastis – pernai dėl pandemijos galioję griežti ribojimai šiam verslui. Ši rinka trečiąjį metų ketvirtį, palyginti su antruoju, susitraukė 0,7 proc. iki 71,279 mln. eurų.

Vokietija trečiadienį patvirtino energijos kainų lubas – svarbiausią didžiulio 200 mlrd. eurų (198 mlrd. JAV dolerių) paramos paketo, skirto padėti su energetikos krize susidūrusiems namų ūkiams ir įmonėms, priemonę. „Šių pasekmių ir didelių iššūkių šaltinis yra [Rusijos prezidento Vladimiro] Putino karas“, – spaudos konferencijoje pareiškė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas.

Lenkija trečiadienį, praėjus vos kelioms dienoms, kai vyriausybė paskelbė pasirinkusi JAV atominės energetikos bendrovę „Westinghouse“ savo pirmajai atominei elektrinei statyti, pranešė, jog statyba atsieis apie 20 mlrd. eurų (20 mlrd. JAV dolerių). Trečiadienį Varšuvoje vykusiame ministrų kabineto posėdyje buvo oficialiai priimtas sprendimas pasirinkti amerikiečių įmonę „Westinghouse“. Tarp kandidačių dar buvo Prancūzijos EDF ir Pietų Korėjos KHNP.

Butų Estijos sostinėje kvadratinio metro vidutinė kaina, patvirtinta pirkimo-pardavimo sandoriais, praėjusį mėnesį buvo 24,2 proc. didesnė nei pernai spalį – 2961 euras. Per mėnesį (spalį, palyginti su rugsėju) butai Taline brango kukliai – vidutiniškai 0,7 proc., pranešė Estijos žemės departamentas. Kainų mediana per mėnesį pakilo 4,3 proc., per metus – 26,3 proc. iki 2870 eurų už kvadratinį metrą. Sandorių per mėnesį sumažėjo 2,1 proc., per metus – 34,4 proc.

Turkijoje metų infliacija spalį paspartėjo iki 85,51 proc. – aukščiausio lygio nuo 1997-ųjų, rodo ketvirtadienį paskelbti oficialūs duomenys, šalies prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui aktyviai ginant netradicinį požiūrį į pinigų politiką, skirtą kovoti su pragyvenimo krize.

JAV Federalinio rezervo sistema (FRS) trečiadienį, kaip ir tikėtasi, dar kartą ženkliai padidino bazinę palūkanų normą, stiprindamas pastangas atvėsinti infliaciją labai svarbių JAV kadencijos vidurio rinkimų išvakarėse.  Išaugusiai infliacijai darant vis didesnį spaudimą amerikiečių šeimoms, prezidento Joe Bideno laukia sunki kova dėl abiejų Kongreso rūmų kontrolės išlaikymo.

Jungtinėje Karalystėje, kur gyvena tūkstančiai emigravusių lietuvių, žmones taip pat neramina išaugusios sąskaitos už elektrą ir dujas. Tačiau, pasirodo, didelė jų dalis nesikreipia į energetikos kompanijas, kad gautų vyriausybės įvestas laikinas kompensacijas. Pirmadienį apie tai rašo britų nacionalinio transliuotojo BBC naujienų portalas. Nuo spalio 1 d. šalies namų ūkiai jau pradėjo gauti pirmas išmokas, iš jiems numatytų 400 svarų sterlingų (464 eurų). JK paštas (angl.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu pirmadienį su savo Turkijos kolega Hulusi Akaru kalbėjosi apie Maskvos sprendimą sustabdyti dalyvavimą susitarime, kuris leido atnaujinti dėl invazijos nutrūkusį Ukrainos grūdų eksportą.  „Buvo aptarti klausimai dėl Rusijos sustabdyto „Juodosios jūros grūdų iniciatyvos“ susitarimo dėl žemės ūkio produktų eksporto iš ukrainietiškų uostų įgyvendinimo“, – platformoje „Telegram“ pranešė Rusijos gynybos ministerija.

„Omniva“ prekės ženklą Baltijos šalyse naudojanti Estijos valstybinė pašto paslaugų ir logistikos bendrovė „Eesti Post“ (Estijos paštas) pranešė per tris šių metų ketvirčius gavusi 91 mln. eurų veiklos pajamų – 16 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Veiklos sąnaudoms sumažėjus 3 proc. iki 91,7 mln. eurų, patirtas 699 tūkst. veiklos nuostolis. Pasak bendrovės, pajamos sumenko visose paslaugų grupėse, o labiausiai – tarptautinio tranzito paslaugų.

Didelė dalis Kinijoje esančios didžiausios pasaulyje „iPhone“ gamyklos darbuotojų išskubėjo į gimtuosius miestus ir kaimus, kai dėl COVID-19 bangos sustojo gamyba ir operatorė „Foxconn“ sustabdė gamyklą. Taivano technologijų milžinės gamyklą Džengdžou palietė masinis protrūkis, o bendrovė teigia kasdien tikrinanti darbuotojus ir pasirūpinanti, kad darbuotojai bendrautų tik atskiromis grupėmis.

Vienas iš internetinės bankininkystės paslaugos „Revolut“ įkūrėjų Nikolajus Storonskis atsisakė Rusijos pilietybės, skelbia Vokietijos „Deutsche Welle“. Milijardierius N. Storonskis,  2015-aisiais kartu su ukrainiečiu Vladu Jacenka įkūręs „Revolut“, yra Jungtinės Karalystės pilietis, atsisakė Rusijos pilietybės, pirmadienį rašo „Forbes“, remdamasis bendrovės atstovu. „Nikas yra JK Britanijos pilietis“, – „Forbes“ cituoja „Revolut“ atstovo spaudai žodžius.

Rusija pirmadienį pareiškė norinti Ukrainos „įsipareigojimų“ nenaudoti grūdų eksporto koridoriaus kariniais tikslais. Maskva tai paskelbė praėjus kelioms dienoms po dronų atakos prieš jos laivus okupuotame Kryme, dėl kurios ji apkaltino Ukrainą ir Jungtinėms Tautoms bei Turkijai pranešė stabdanti savo dalyvavimą susitarime dėl grūdų.

Pietų Korėjos buitinės elektronikos gamintoja „LG Electronics“ grynąjį pelną trečiąjį metų ketvirtį, nepaisant įplaukų augimo, sumažino 35 proc. – labiau nei prognozavo ekspertai. Pasak bendrovės pranešimo, liepos-rugsėjo mėnesiais gauta 336,5 mlrd. vonų (237 mln. eurų) grynojo pelno. Agentūros „FactSet“ kalbinti analitikai jį pranašavo vidutiniškai 341,25 mlrd. vonų dydžio. Pardavimų pajamos augo 14 proc. iki 21,177 trln. vonų (14,9 mlrd.

Didžiausia JAV automobilių gamintoja „General Motors“ (GM) penktadienį pranešė, kad „laikinai sustabdys“ mokamų skelbimų užsakymą socialiniame tinkle „Twitter“, platformą perėmus konkuruojančios automobilių gamintojos „Tesla“ generaliniam direktoriui, turtingiausiam planetos žmogui Elonui Muskui. „Bendradarbiaujame su „Twitter“, kad suprastume platformos kryptį pasikeitus savininkui“, – teigė bendrovės atstovas spaudai.

Vokietijos automobilių milžinė „Volkswagen“ penktadienį pranešė, kad jos veiklos atsigavimas Kinijoje spartėja, tačiau perspėjo apie geopolitinę riziką, augant politikų ir visuomenės nerimui dėl Vokietijos priklausomybės nuo Azijos milžinės. Vokietijos koncerno, tarp kurios prekių ženklų yra „Audi“ ir „Skoda“, grynasis pelnas liepos–rugsėjo mėnesiais sumažėjo dėl veiklos Rusijoje sustabdymo ir išlaidų, susijusių su „Porsche“ įtraukimu į biržos sąrašus.

Švedijos įmonė „Northvolt“, gaminanti baterijas elektromobiliams, gali būti priversta atidėti gamyklos statybą Šiaurės Vokietijoje dėl energijos krizės ir viliojančių subsidijų Jungtinėse Valstijose, šeštadienį pranešė jos vadovas.  Projektas „gali būti atidėtas“, Vokietijos dienraščiui „Frankfurter Allgemeinen Zeitung“ pareiškė Peteris Carlssonas.  Bendrovė apie planus pastatyti gamyklą pranešė kovo mėnesį, Europai siekiant padidinti savo elektrinių automobilių gamybos pajėgumus.

Europos Komisija (EK) pranešė ketinanti ir toliau leisti valstybėms narėms siūlyti ribotas subsidijas ir pigias paskolas bendrovėms, nukentėjusioms nuo karo Ukrainoje padarinių ir sparčiai augančių energijos kainų.  Pasak EK, priemonės galios iki 2023 metų gruodžio 31 dienos.  Blokas pirmą kartą paskelbė apie paramos teikimo taisyklių sušvelninimą kovo mėnesį ir iš pradžių buvo numatyta, kad jis galios iki šių metų pabaigos.

Lenkija penktadienį pasirinko JAV atominės energetikos bendrovę „Westinghouse“ statyti savo pirmajai atominei elektrinei, šaliai siekiant sustiprinti savo energetinį saugumą tvyrant įtampai su Rusija dėl Ukrainos. „Westinghouse“ pasiūlymas pranoko Prancūzijos EDF ir Pietų Korėjos KHNP pasiūlymus dėl daugiamilijardinio sandorio, nors Lenkija neatmetė galimybės ateityje skelbti daugiau tokių konkursų.

Europos aviacijos ir kosmoso korporacija „Airbus SE“ penktadienį paskelbė apie solidų pelno augimą trečiąjį metų ketvirtį, pabrėždama, kad nepaisant „sudėtingos“ aplinkos pasiekė „gerų“ finansinių rezultatų. Pasak pranešimo, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, grynasis pelnas padidėjo 65 proc. iki 667 mln. eurų, įplaukos – 27 proc. iki 13,309 mlrd. eurų. Pelnas iki mokesčių ir palūkanų atskaičiavimų (EBIT) augo 37 proc. iki 973 mln. eurų, o suderintas EBIT – 26 proc. iki 836 mln.

Švedijos buitinės technikos gamintoja „Electrolux“ penktadienį pranešė apie planus atleisti iki 4 tūkst. darbuotojų, atsižvelgdama į didelius trečiojo ketvirčio nuostolius, nulemtus tiekimo grandinių problemų ir pablogėjusių rinkos sąlygų.  „Electrolux“ pranešė apie 605 mln. Švedijos kronų (55 mln. JAV dolerių) grynuosius nuostolius trečiąjį ketvirtį, palyginti su 1,1 mlrd.

Didžiausias pasaulyje Norvegijos suverenus turto fondas penktadienį pranešė, kad šių metų trečiąjį ketvirtį jo nuostoliai siekė daugiau nei 43 mlrd. JAV dolerių. Fondą valdantis Norvegijos centrinis bankas pranešė apie neigiamą 4,4 proc. grąžą – 449 mlrd. kronų (43,4 mlrd. JAV dolerių) nuostolius, susijusius su turimomis įmonių akcijomis. „Trečiasis ketvirtis pasižymėjo augančiomis palūkanų normomis, aukšta infliacija ir karu Europoje.

Per trečiąjį šių metų ketvirtį sukurtas Latvijos bendrasis vidaus produktas (BVP)  palyginamosiomis kainomis, nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus skirtumų įtakos – 0,6 proc. kuklesnis nei prieš metus, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi išankstiniais duomenimis. Gamybos sektorių nuosmukis preliminariai įvertintas 3,9 proc., o paslaugų sektoriaus augimas – 1,7 procento. Įvertinus sezoniškumo ir kalendorinį veiksnius, ekonomika susitraukė 0,4 procento.

Mažmeninės prekybos įmonių Estijoje apyvarta rugsėjį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, palyginamosiomis kainomis sumenko 6 proc., pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Labiausiai susitraukė prekyba ne maisto prekėmis – 11 procentų. „Kritimas užfiksuotas daugumoje sričių, išskyrus prekyboje naudotomis prekėmis, turgavietėse, gatvės bei tiesioginėje prekyboje, kur augimas siekė 1 proc.“, – sakė Estijos statistikos departamento analitikė Johanna Linda Pihlak.

Japonija skirs 260 mlrd. JAV dolerių ekonomikos krizei, sukeltai augančios infliacijos ir silpnos jenos, spręsti, penktadienį pranešė ministras pirmininkas Fumio Kishida. Visgi Japonijos centrinis bankas neketina atsisakyti itin laisvos politikos, nusilpninusios nacionalinę valiutą, kuri neteko daugiau nei 20 proc. jos vertės JAV dolerio atžvilgiu.  Vyriausybė skaičiuoja, kad fiskalinės išlaidos išaugs nuo 39 trln. jenų  iki 72 trln.

Didžiausias Vokietijos komercinis bankas „Deutsche Bank“ grynąjį pelną trečiąjį metų ketvirtį išaugino daugiau nei penkis kartus – labiau nei tikėtasi, restruktūrizavimo programai duodant rezultatų. Banko pranešimu, liepos-rugsėjo mėnesiais uždirbta 1,1 mlrd. eurų grynojo pelno, palyginti su 194 mln. eurų pelnu per tą patį laikotarpį pernai, įplaukoms augus 15 proc. iki 6,9 mlrd. eurų. Agentūros „FactSet“ kalbinti analitikai prognozavo vidutiniškai 809 mln. eurų grynąjį pelną, 6,5 mlrd.

Mažmeninės prekybos apyvarta Latvijoje praėjusį mėnesį palyginamosiomis kainomis buvo 1,8 proc. solidesnė nei pernai rugsėjį, įvertinus kalendorinį faktorių, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Prekyba maisto produktais pagyvėjo 1,8 proc., ne maisto prekėmis, neskaitant degalų – taip pat 1,8 proc., degalais –  1,5 procento. Per mėnesį (rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu) mažmeninės prekyba Latvijoje, įvertinus sezoniškumą, palyginamosiomis kainomis paaugo 1,2 proc.

Europos Sąjungos (ES) šalys ir įstatymų leidėjai ketvirtadienį susitarė, kad nuo 2035 metų bloke nebebus parduodamos naujos transporto priemonės su vidaus degimo varikliais, pranešė šiuo metu pirmininkaujanti Čekija. Susitarimas atitinka ES nulinės taršos siekius ir gali lemti vidaus degimo varikliais varomų automobilių ir furgonų atsisakymą bloke.  Sprendimas bus dar kartą peržiūrėtas 2026 metais.

Vokietijos bendrasis vidaus produktas (BVP), trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su ankstesniais trimis mėnesiais, padidėjo 0,3 proc., skelbia Federalinė statistikos tarnyba „Destatis“, remdamasi išankstiniais duomenimis. Metinis ekonomikos augimas, pakoreguotas įvertinus kalendorinį faktorių, siekė 1,2 procento. Analitikų prognozių vidurkiai buvo pirmojo rodiklio kritimas 0,2 proc., o antrojo – augimas 0,8 proc.

Turtingiausias pasaulio žmogus Elonas Muskas ketvirtadienį perėmė „Twitter“ kontrolę ir atleido kelis aukščiausius platformos vadovus.  Po perėmimo E. Muskas tviteryje parašė „Paukštis išlaisvintas“, turėdamas galvoje paukštį vaizduojantį ikoninį bendrovės logotipą. Nieko nelaukdamas verslininkas atleido „Twitter“ generalinį direktorių Paragą Agrawalą, taip pat bendrovės finansų direktorių ir saugumo vadovą, pranešė „The Washington Post“ ir CNBC, remdamiesi neįvardytais šaltiniais.

Vokietijos automobilių milžinė „Volkswagen“ penktadienį pranešė, kad trečiojo ketvirčio pelnas sumažėjo dėl Rusijoje sustabdytos gamybos ir aukščiausios klasės sportinių automobilių prekių ženklo „Porsche“ įtraukimo į biržos sąrašus.  Gamintoja liepos–rugsėjo mėnesiais uždirbo 2,13 mlrd. eurų (2,12 mlrd. JAV dolerių) grynojo pelno, arba daugiau nei 26 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.  Prastesnius rezultatus „lėmė vienkartinės išlaidos, iš viso apie 1,6 mlrd.

Specializuoto Estijos kapitalo smulkaus kreditavimo banko „Bigbank“ grupės pelnas per tris šių metų ketvirčius išaugo 23 proc. iki 28,4 mln. eurų, pranešė „Bigbank“. Vien tik trečiojo metų ketvirčio pelnas padidėjo 17,7 proc. iki 14,3 mln. eurų.

JAV „McDonald's Corp.“, didžiausias pasaulyje greitojo maisto restoranų tinklas, trečiąjį metų ketvirtį grynąjį pelną sumažino 8 proc. – kukliau nei prognozavo Volstryto ekspertai. Korporacija pranešė, jog palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, grynasis pelnas sumenko nuo 2,149 mlrd. iki 1,982 mlrd. JAV dolerių, o pelno dalis akcijai – nuo 2,86 iki 2,68 dolerio. Nurašymai dėl pasitraukimo iš Rusijos rinkos siekė 1,281 mlrd. dolerių, arba 1,44 dolerio akcijai.

Didžiausią pasaulyje socialinį tinklą „Facebook“ valdanti JAV technologijų milžinė „Meta Platforms“ grynąjį pelną trečiąjį metų ketvirtį sumažino perpus, įplaukoms sumenkus 4,5 procento. Anot kompanijos pranešimo, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, grynasis pelnas sunyko nuo 9,19 mlrd. iki 4,39 mlrd. JAV dolerių, arba nuo 3,22 iki 1,64 dolerio akcijai. Pardavimų pajamos aptirpo nuo 29,01 mlrd. iki 27,71 mlrd. dolerių, o vien tik iš reklamos paslaugų – nuo 28,28 mlrd. iki 27,24 mlrd.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį paskelbė dar vieną ženklų palūkanų normų didinimą, siekdamas kovoti su rekordiškai aukšta infliacija bei nepaisydamas stiprėjančio nerimo, jog euro zona artėja prie skausmingos recesijos.

JAV automobilių pramonės milžinė „Ford Motor Co.“ trečiąjį metų ketvirtį patyrė grynąjį nuostolį dėl didelių nurašymų, susijusių su autonominio vairavimo technologijų projekto „Argo Al“ uždarymu. Bendrovė pranešė, kad grynieji nuostoliai liepos-rugsėjo mėnesiais sudarė 827 mln. JAV dolerių, arba 0,21 dolerio akcijai, palyginti su 1,832 mlrd. dolerių, arba 0,45 dolerio akcijai, grynuoju pelnu per tą patį laikotarpį pernai.

Didžiausias Danijos komercinis bankas „Danske Bank“, kurio atžvilgiu tyrimus atlieka Danijos ir JAV institucijos, ketvirtadienį pranešė atidėjęs papildomus 14 mlrd. kronų (1,9 mlrd. eurų) numatomoms baudoms, susijusioms su įtarimais dėl didelio masto pinigų plovimo per filialą Estijoje.