Visgi Japonijos centrinis bankas neketina atsisakyti itin laisvos politikos, nusilpninusios nacionalinę valiutą, kuri neteko daugiau nei 20 proc. jos vertės JAV dolerio atžvilgiu.
Vyriausybė skaičiuoja, kad fiskalinės išlaidos išaugs nuo 39 trln. jenų iki 72 trln. jenų, pranešė F. Kishida, ministrams patvirtinus papildomą biudžetą, skirtą iš dalies finansuoti pagalbos priemones.
„Norime apsaugoti žmonių pragyvenimo šaltinius, užimtumą ir verslą, kartu sustiprindami ekonomiką ateičiai“, – sakė jis žurnalistams ir pridūrė, kad šis žingsnis turėtų padėti padidinti bendrąjį vidaus produktą (BVP) 4,6 procento.
Kainos Japonijoje kyla sparčiausiai per aštuonerius metus, nors 3 proc. infliacijos lygis tebėra gerokai mažesnis nei JAV ir kitose šalyse.
Japonija, kurios skolos ir BVP santykis yra vienas didžiausių pasaulyje, per pastaruosius dvejus metus į savo ekonomiką jau įliejo šimtus milijardų dolerių, kad padėtų atsigauti po COVID-19 pandemijos.
Penktadienį paskelbtas paketas, kuris bus finansuotas iš specialaus 200 mlrd. JAV dolerių dydžio biudžeto, apims priemones, skirtas skatinti atlyginimų augimą ir remti namų ūkius mokant sąskaitas už energiją, kurios išaugo po Rusijos invazijos į Ukrainą.
„Kitais metais sieksime sumažinti kainas daugiau nei 1,2 proc., sumažindami sąskaitas už elektrą 20 proc. ir pažabodami benzino kainas“, – kalbėjo F. Kishida.
Jis taip pat skirtas padėti žmonėms ir įmonėms, nukentėjusiems nuo smunkančios jenos, kurios kursas šiuo metu yra 147 jenos už vieną JAV dolerį.
Japonija rugsėjį skyrė beveik 20 mlrd. JAV dolerių pažaboti jenos kurso kritimą, o pastarosiomis dienomis pranešama, kad buvo imtasi papildomų brangių vyriausybės intervencijų.
