Visame pasaulyje centriniai bankai didina skolinimosi išlaidas, siekdami sutramdyti sparčiai augančias vartotojų kainas, tačiau Turkija pasuko kitu keliu, R. T. Erdoganui aukštesnes palūkanų normas vadinant savo „didžiuoju priešu“.
Praėjusį mėnesį Turkijos centrinis bankas sumažino bazinę palūkanų normą trečią kartą iš eilės – nuo 12 iki 10,5 procentų.
Šalies prezidentas, kuris kitais metais sieks perrinkimo, teigia, jog būtent aukštos palūkanų normos sukelia infliaciją, o ne ją slopina.
Toks požiūris prieštarauja įprastoms ekonomikos teorijoms.
Pasak vyriausybės, rugsėjį vartotojų kainos buvo 83,45 proc. didesnės nei analogišku laikotarpiu prieš metus.
Trečiadienį R. T. Erdoganas, kreipdamasis į savo valdančiosios Teisingumo ir plėtros partijos (AKP) atstovus parlamente, gyrė ekonomikos būklę.
„Ačiū Dievui, ekonomikos ratai sukasi“, – sakė jis.
„Mūsų ekonomikos modelis, kurį apibendrintai galima apibūdinti kaip augimą per investicijas, užimtumą, gamybą, eksportą ir einamosios sąskaitos perteklių, duoda vaisių“, – pareiškė jis.
Daugelis turkų abejoja oficialių vyriausybės duomenų patikimumu.
Remiantis analitikų itin vertinamu mėnesiniu tyrimu, kurį paskelbė nepriklausomi Turkijos tyrimų instituto ENAG ekonomistai, metinis vartotojų kainų augimo tempas spalį pasiekė 185,34 procento.