ECB Valdančioji taryba, susidedanti iš 25 narių, pakartojo beprecedentį rugsėjį žengtą žingsnį, nuspręsdamas dar kartą padidinti visas tris pagrindines palūkanų normas (pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų normą ir palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis) 75 baziniais punktais, todėl dabar jos sieks nuo 1,5 iki 2,25 procento.
Šio žingsnio buvo plačiai tikimasi, nes ECB susiduria su spaudimu pažaboti rekordiškai aukštą infliaciją, kurią daugiausia lėmė staigiai išaugusios energijos kainos po Rusijos invazijos į Ukrainą.
Euro zonoje infliacija rugsėjį siekė 9,9 proc., beveik penkis kartus viršydama ECB nustatytą 2 proc. tikslą.
Paskelbtame pranešime bankas perspėjo, kad euro zonoje infliacija „tebėra per didelė“, kaltindamas dėl to tokius veiksnius kaip „sparčiai augančios energijos ir maisto kainos, pasiūlos kliūtys ir paklausos atsigavimas po pandemijos“.
Kaip ir kiti centriniai bankai, ECB ėmėsi virtinės palūkanų normų didinimų, kuriais siekia sumažinti paklausą, pabrangindamas kreditus namų ūkiams ir įmonėms.
Tačiau didesnės skolinimosi išlaidos taip pat slopina ekonominį aktyvumą, todėl daugėja ženklų, kad euro zonos perspektyvos niaukiasi.
Siekdamas sumažinti kainų spaudimą, ECB „užmerkė akis į recesijos riziką“, pažymėjo banko ING ekonomistas Carstenas Brzeski.
ECB ketvirtadienį perspėjo vyriausybes, mėginančias sumažinti didėjančių energijos kainų keliamą spaudimą namų ūkiams ir įmonėms, nedidinti savo viešosios skolos naštos.
„Vyriausybės turėtų vykdyti fiskalinę politiką, įrodančią, kad jos yra pasiryžusios palaipsniui mažinti aukštą valstybės skolos santykį“, – spaudos konferencijoje paragino ECB vadovė Christine Lagarde ir pridūrė, kad politikos formuotojai turėtų pasirinkti priemones, kurios yra „laikinos ir skirtos pažeidžiamiausiems asmenims“.
Ch. Lagarde pareiškė, kad bankas ir toliau didins palūkanų normas, siekdamas sumažinti rekordinę infliaciją.
„Ateityje sulauksime tolesnio palūkanų normų didinimo, nes normalizavimo procesas tęsiasi“, – spaudos konferencijoje Frankfurte kalbėjo pareigūnė. – „Dar yra ką nuveikti.“
Ji perspėjo, kad augimas euro zonoje gali toliau lėtėti, o infliacija – pasiekti naujas istorines aukštumas.
Pasak Ch. Lagarde, nuosmukis euro zonoje „yra daug akivaizdesnis“, o infliacija taip pat gali viršyti lūkesčius, „jei kils energijos ir maisto prekių kainos“.
ECB politikos formuotojai kitame posėdyje gruodžio mėnesį ketina apsispręsti, kaip pradėti likviduoti didžiulę Frankfurte įsikūrusios institucijos viešąją ir įmonių skolą.
Bankas nustatys „pagrindinius principus“, skirtus sumažinti jo didžiulį balansą, kuris išaugo iki trilijonų eurų, kai ilgus metus buvo taikomos ekspansinės priemonės, skirtos atkakliai žemai infliacijai paskatinti.
