Redakcija rekomenduoja

Praėjusiais metais Lietuvoje buvo susidariusi paradoksali situacija, kai bedarbių buvo daugiau nei laisvų darbo vietų, tačiau verslams vis stigo darbuotojų. Ekonomistai teigia, kad šiuo metu Lietuvoje nedarbo lygio situacija yra normali, tačiau šiais metais nėra daug sąlygų, kurios leistų bedarbių skaičių dar labiau sumažinti. Visgi jie pastebi, kad pokyčius šalies darbo rinkoje gali lemti ne tik galimas karantinas, tačiau ir besitęsiantys pykčiai su Kinija.

Europoje vis labiau įsisukanti omikron atmaina kelia nerimą ir Lietuvai. Ekspertai prognozuoja, kad šį mėnesį išvysime tokius užsikrėtimo koronavirusu skaičius, kokių dar nebuvome regėję. Tačiau ar dėl to laukia dar vienas užsidarymas ir visuotinis karantinas, išlieka atviras klausimas. Po savaitgalio ir didžiųjų metų švenčių šią savaitę į viršų šoktelėję užsikrėtimai COVID-19 rodo viena – Lietuvoje jau stebimas omikron atmainos plitimas.

Lietuvoje taršiausias yra transporto sektorius, kurio į aplinką išmetamus teršalus valdžia ketina pažaboti įvedusi metinį automobilių taršos mokestį. Visgi tai tik trečdalis visų į aplinką išmetamų klimato atšilimą sukeliančių dujų. Norėdama pažaboti klimato krizę, Aplinkos ministerija nusitaikė į ne vieną sritį ir ketina čia imtis ekologinių pokyčių. Praktiškai kiekviena aplinkosauginė reforma palies ir kasdienį kiekvieno lietuvio gyvenimą. „Teršalų ir problemų Lietuvoje yra tikrai daug.

Nors naujausi duomenys iš Pietų Afrikos Respublikos (PAR) dėl omikron atmainos nuteikia optimistiškai, specialistai teigia, kad su išvadomis skubėti nereikėtų. Jie pažymi, kad Europoje dabar tiek kitokios klimatinės sąlygos, tiek demografinė situacija. Negana to, naują užsikrėtimų bangą Lietuvoje gali nulemti šventinis laikotarpis ir pamirštos saugumo priemonės. Epidemiologai konstatuoja, kad omikron atmaina jau plinta šalies viduje – tokių atvejų jau yra daugiau nei pusė iš nustatytųjų.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad nors pokalbiai tarp Rusijos ir Vakarų švelnina įtemptą situaciją prie Ukrainos sienos, esminių problemų tai nesprendžia. Pasak jo, Rusijos ultimatumai yra sunkiai įgyvendinami, o įtempta situacija regione leidžia kalbėti apie nuolatinį amerikiečių karių dislokavimą Lietuvoje.

Izraeliui ką tik pranešus apie pirmą „fluronos“ – gripo (angl. flu) ir koronaviruso – atvejį specialistai konstatuoja, kad vienu metu susirgti šiomis dviem infekcijomis tikrai įmanoma. Tiesa, nors Lietuvoje tokių atvejų kol kas nefiksuota, neslepiama, kad tą sudėtinga būtų padaryti vien dėl to, jog testavimo apimtys dėl gripo yra kur kas menkesnės. Bet kuriuo atveju medikai įspėja, kad toks infekcijų „miksas“ sveikatai daug pavojingesnis. Izraelyje užfiksuotas retas dvigubos infekcijos atvejis.

Nenustebkite jeigu netrukus į jūsų sąskaitą bus pervedama mažesnė pinigų suma nei įprastai. Daugiau kaip 200 tūkst. gyventojų „Sodra“ grąžino arba iš naujo įtraukė į antrosios pakopos pensijų kaupimą. Jeigu nieko nedarysite, mažesnę algą gausite iki pensijos arba mirties – nutraukti už jus sudarytos sutarties nebus galima.

Lietuvos užsienio politikos kursas Kinijos atžvilgiu pastaruoju metu labai pasikeitė, bet ir iki tol Pekino draugiškumo reikėjo labiau saugotis nei mėgautis. Tą liudija kitų Vakarų šalių, tarp jų ir Lietuvai artimos Estijos, patirtis, kai bendradarbiavimu su kinais susižavėję mokslininkai buvo nuteisti savose šalyse.

Kremlius jau kuris laikas žvangina ginklais ir prie Ukrainos sienos sutelkė šimtus tūkstančius karių ir karinės technikos. Ekspertai teigia, kad Rusijos įsiveržimo į Ukrainą atveju lauktų ilgas ir kruvinas konfliktas, kuris būtų didžiausias nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Visgi jie pabrėžia, kad nors nerimauti dėl Rusijos veiksmų priežasčių apstu, tikrojo Kremliaus tikslo mes galime taip ir nesužinoti.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė neseniai viešai pasakė mananti, kad jos, kaip ir Seimo narių, atlyginimas nėra normalus ir tokiu būdu sukuriama pigi valdžia. Tačiau savo rodikliu premjerė nėra nei santykinai daugiausiai, nei mažiausiai Europoje uždirbanti Vyriausybės vadovė. Įdomu tai, kad net didesnių ir turtingesnių už Lietuvą valstybių premjerai uždirba santykinai mažiau už Lietuvos Vyriausybės vadovę.

Ekspremjero Sauliaus Skvernelio sprendimas palikti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą bei įkurti savo politinę jėgą įnešė nemažai sumaišties į Lietuvos politinę padangę. Vienas po kito savo partijas iškeičiantys į naują S. Skvernelio kūrinį pranešė vis daugiau partijų skyrių regionuose.

Vilniaus Naujamiesčio gyventojai jau pusę metų skundžiasi iš krano bėgančiu juodu vandeniu. Gyventojai nesulaukia atsakymų iš institucijų, kodėl pas juos namuose bėga purvinas vanduo. Žmonės taip pat baiminasi, kad vanduo gali būti pavojingas sveikatai. Gyventojų skundai nukeliavo iki Seimo, kuriame atsakingų institucijų atstovai atsakė, kada ateis galas iš krano bėgančiam juodam vandeniui.

Lietuvos apsisprendimas pakovoti su Kinija pelno pagiriamąsias užsienio leidinių antraštes ir atrodo efektingai, kaip kokia biblinė Dovydo kova su Galijotu. Bet Lietuvos viduje azarto nėra tiek daug, nes saugumo situacija regione dėl Rusijos ir Baltarusijos veikimo ir taip yra nestabili. Kinijos įniršis dėl Taivano atstovybės įkūrimo būtent Taivano, o ne Taipėjaus vardu, regis, nebuvo iki galo apgalvotas žingsnis.

Įvairių krizių į vieną ir kitą pusę mėtytas Vyriausybės laivas į 2022-uosius išplaukia su ta pačia įgula, su kuria paliko uostą. Per pirmuosius darbo metus Ingridos Šimonytės ministrų kabinete nepasikeitė nė vienas jo narys. Ekspertai teigia, kad nuspėti, ar kitais metais kris nors vieno ministro galva – sunku. Visgi vienas kabineto narys gali būti visiškai ramus – ekspertų tvirtinimu, vienas ministras XVIII-oje Vyriausybėje yra absoliučiai neliečiamas.

Antrieji pandeminiai metai Lietuvai „padovanojo“ išskirtinai didelį mirtingumą. Skaičiuojama, kad 2021-ieji bus mirtingiausi metai per 6 dešimtmečius. Nors pagrindinės lietuvių mirčių priežastys jau nesikeičia metais, savo juodą darbą šiemet padarė COVID-19, pagal mirčių priežastis kai kuriais mėnesiais atsidurdavęs ir antroje vietoje. Vertinant išankstinius turimus 10-ies šių metų mėnesių duomenis, Lietuvoje jau mirė gerokai daugiau žmonių nei pernai per tokį patį laikotarpį.

2021-ieji – neabejotini išbandymų metai Lietuvos valdžiai. Dvi – migrantų ir tebesitęsianti COVID-19 – krizės, aukščiausių šalies vadovų barniai, visuomenės susiskaldymas, mitingų banga ir garsiai riaumojančios Baltarusija ir Kinija – tik dalis šiemet Lietuvos išgyventų sunkumų. Portalas tv3.lt kviečia prisiminti labiausiai 2021 metais dėmesį prikausčiusius politinius įvykius ir skandalus Lietuvoje.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys metus baigia ta pačia gaida: ragindamas arba primygtinai įstatymais skatindamas gyventojus skiepytis nuo koronaviruso, tačiau šiuo metu ketina didžiausią dėmesį sutelkti į trečiąją dozę ir tėvų įtikinėjimą skiepyti vaikus. Pasak jo, vaikų tėvams, panašiai kaip ir senjorams, dėl skiepų kyla asmeniškų klausimų, todėl šiuo metu tariamasi su pediatrais dėl kuo tikslesnės informacijos pateikimo.

Ingridos Šimonytės ministrų kabinetas fiksuoja rekordinį visuomenės nepasitikėjimą savo darbu. Paskutinį kartą tokie prasti Vyriausybės reitingai buvo matomi tik vadovaujant Andriui Kubiliui ekonominės krizės metu. Ekspertų nuomone, prie prasto visuomenės požiūrio į Vyriausybė prisidėjo ne vienas krėtęs skandalas ir krizė, o artimiausiu metu ministrai iš gyventojų neturėtų laukti daugiau palankumo.

Susirgimai naująja omikron atmaina gali ir nebūti tokie sunkūs, tačiau tam patvirtinti vis dar labai trūksta duomenų, konstatuoja specialistai. Negana to, jie pastebi, kad esama ir prieštaringų duomenų, kurie taip optimistiškai nenuteikia. Kaip bebūtų, sutinkama, kad dar sausį omikron taps dominuojančia atmaina ir nuvilnijus gruodžio šventėms neišvengiamai padidins sergančiųjų skaičių.

Mokyklų tinklo pertvarka – jei ne kasmet, tai tikrai kiekvienoje valdžios kadencijoje vystoma tema. Problema ta, kad esminių permainų šiuo klausimu pasiekti kol kas nepavyksta, ir viskas dėl to, kad mokyklų tinklu rūpinasi ne Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, o pačios savivaldybės. Iš jų ryžtingų permainų ėmėsi dar tik kas trečia.

Vos pasirodžius naujienoms apie plintančią naują koronaviruso omikron atmainą, kilo nerimas ne tik dėl vakcinų apsaugos lygio, bet ir dabar naudojamų diagnostinių testų COVID-19 ligai „pagauti“ tikslumo. Genetikas ramina, kad didžioji dalis testų yra patikimi bei prasitaria, kada galėtų atpigti brangieji COVID-19 tyrimai.

Medikai pagaliau išdrįsta garsiau prabilti apie vis dar sunkiai iš Lietuvos ligoninių išgyvendinamą mobingą ir kito pobūdžio patiriamą psichologinį smurtą. Jaunieji medikai sako, kad šios dramblio dydžio problemos, deja, ne visada pastebimos ne tik iš išorės, bet ir pačių gydytojų. Tuo metu kreiptis pagalbos juos atbaido dar didesnio psichologinio spaudimo ar net karjeros sugriovimo baimė.

Lietuva gali pasekti kitų Europos šalių pavyzdžiu ir įvesti privalomą skiepijimą. Visgi privaloma vakcinacija būtų taikoma ne visiems gyventojams, o tik dirbantiems konkrečiose srityse. Seimo narė Jurgita Sejonienė palaikytų ir visos visuomenės privalomą skiepijimą. Visgi ekspertai nėra dideli šios idėjos entuziastai.

Žymiai kritus dviejų pirminės skiepijimo schemos COVID-19 vakcinos dozių apsaugai nuo koronaviruso omikron atmainos, specialistai ragina pasiskiepyti sustiprinamąja doze.

Prezidentas Gitanas Nausėda prieš Kalėdas gavo nemalonią Seimo dovanėlę: politikai mobilizavosi ir per vieną dieną atmetė šalies vadovo veto Žvalgybos kontrolierių įstatymui. Tai reiškia, kad Lietuvoje atsiras visiškai nauja Žvalgybos kontrolierių įstaiga, prižiūrėsianti civilinę ir karinę Lietuvos žvalgybą – Valstybės saugumo departamentą ir Antrąjį operatyvinių tarnybų departamentą.

Lietuvoje valstybės politikų darbo užmokesčiai palyginus su valstybės įmonių vadovų atlyginimais yra nenormaliai maži. Taip mano premjerė Ingrida Šimonytė, panašios nuomonės laikosi ir dauguma valstybės valdymą išmanančių ekspertų, tačiau paprastai politikai bijo pasididinti sau atlyginimus, nes į tai neigiamai gali sureaguoti rinkėjai.

Lietuvoje tebegaruojant baltarusiškų trąšų skandalui premjerė Ingrida Šimonytė Seimo nariams paaiškino, kas buvo kalbėta neviešuose užsienio reikalų viceministro Egidijaus Meilūno susitikimuose su „Belorusskaya Kaliynaya Kompaniya“ atstovais. Tai JAV sankcionuotos „Beloruskalij“ iš dalies valdoma bendrovė, kuri rūpinasi kalio trąšų prekyba.

Konservatorių Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis pakliuvo į keistą situaciją. Politikas padarė viską, kad Lietuva nenumuilintų JAV įvestų sankcijų Baltarusijos įmonei „Belaruskalij“, bet sulaukė savų kolegų pasmerkimo ir raginimo trauktis iš pareigų.

Laisvės partija parlamente prieš pat Kalėdas patyrė nokdauną, prie to prisidėjo ir kai kurie koalicijos partneriai konservatoriai bei liberalai. Seime nepavyko priimti Seimo Statuto pataisos, kuri būtų leidusi teikti prieš tai atmestus teisės aktus nepraėjus 6 mėnesių terminui: toks reikalavimas galioja dabar ir trukdo iš naujo svarstyti Laisvės partijos jau atmestą siūlymą dekriminalizuoti mažo kiekio narkotinių medžiagų turėjimą savo reikmėms.

„Dabar arba niekada“ – atrodo, kad tokią taktiką automobilių taršos mokesčio pateikimui taikys valdantieji. Nors apie šią idėją kalbama jau seniai, visgi jos kelionė į Seimo posėdžių salę užtruko. Dabar tvirtinama, kad mokestis Seimui bus pateiktas pratęstoje rudens sesijoje – iškart po Naujųjų metų. Nors vienybės dėl šio projekto koalicijoje trūksta, pirmajame žingsnyje mokesčiui pritarti turėtų ir valdančiųjų gretose esantys kritikai.

Nuo kitų metų Lietuvoje nebeliks jungtinių klasių 5–8 klasėse, taip pat nuspręsta nebejungti daugiau nei dviejų pradinukų klasių ir nebefinansuoti per mažai moksleivių turinčių klasių. Tokius sprendimus trečiadienį įtvirtino Vyriausybė. Su šiomis permainomis numatyta, kad nuo 2022 metų pradiniame ugdyme gali būti jungiamos tik dvi klasės. Rekomenduojama jungti gretimas klases.

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) pranešus, kad skiepytis sustiprinančiąja COVID-19 skiepo doze gyventojai bus kviečiami anksčiau – jau po 3 mėnesių, dalis žmonių suskubo klausti, ar visiems trečią (ar, priklausomai nuo gamintojo, antrą) dozę po tiek laiko ir reikėtų gauti. Imunologė pažymi, kad ši rekomendacija pirmiausia galioja tam tikroms grupėms, tačiau labai nenukentės ir kiti, paskubėję revakcinuotis taip anksti.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys, parlamentaras Tomas Tomilinas antradienį į Seimą iškvietė policiją kolegai iš Regionų frakcijos Valdemarui Valkiūnui. T. Tomilinas teigia, kad kolega priėjo prie jo Seimo plenarinių posėdžių salėje ir kumščiu trenkė į krūtinę už tai, jog svarstant Užsieniečių teisinės padėties įstatymą jis viešai pareiškė, esą V. Valkiūnas atstovauja valdančiajai daugumai.

Naujausi Lietuvos gyventojų surašymo duomenys rodo pavojingą tendenciją – per 10 metų Lietuvoje nebeliko tiek gyventojų, kiek gyvena Klaipėdoje ir Panevėžyje kartu sudėjus. Taip pat matyti, kad gyventojai keliasi gyventi į rajonus prie didžiųjų miestų, sensta. Pozityvus pokytis, kad daugėja labiau išsilavinusių asmenų – daugiau nei ketvirtadalis gyventojų yra įgiję aukštąjį išsilavinimą.

Staigus koronaviruso omikron atmainos plitimas kelia nerimą ir verčia sukti galvą, ar prieš naujų susirgimų bangą pavyks atsilaikyti neįvedus griežto karantino. Ekspertai sutinka, kad toks scenarijus tikrai nėra neįmanomas, o kai kurių ribojimų siūloma imtis jau dabar. Tai, kad anksčiau ar vėliau omikron atmaina išplis ir Lietuvoje, specialistams nekelia daug abejonių. Vis tik daug didesnį rūpestį skatina atmainos mutacijos, kurios virusą daro dar staigiau plintančiu.

Buvęs susisiekimo ministras Eligijus Masiulis šiuo metu politines aktualijas seka iš šalies, nes varsto teismų duris politinės korupcijos byloje. Tačiau tai nekliudo jam analizuoti baltarusiškų trąšų skandalo, nes puikiai žino ministerinio darbo subtilybes ir politinius užkulisius.

Nuo sausio 1 d. įsigalios nauja tvarka, kaip galėsite išsikviesti aplinkosaugos pareigūnus, jei matysite pažeidimą. Aplinkosaugininkai nuo šiol nevyks į visus iškvietimus, jei pasirodys, kad pareiškėjas nepateikė pakankamai informacijos ar pažeidimas nėra reikšmingas. Prezidentas Gitanas Nausėda priešinosi tam, tačiau Seimo dauguma jo veto atmetė. Kritika naujajai tvarkai keliauja ne tik iš Daukanto aikštės rūmų, bet ir iš parlamento opozicijos.

Sauliaus Skvernelio su bendražygiais kuriama demokratų partija „Vardan Lietuvos“ stojasi ant kojų ir pervilioja narius iš kitų partijų. Demokratų gretos pildosi ne vienos partijos sąskaita, tačiau labiausiai kenčia Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Politikos ekspertės tikina, kad nors S. Skvernelio partijos startas sėkmingas, šauti šampano demokratai vis dar negali, o valstiečius raminantis Ramūnas Karbauskis turėtų rimtai sunerimti, nes pas S. Skvernelį perbėgantys partiečiai gali ...

Naujoji koronaviruso atmaina – omikron – jau Lietuvoje. Specialistai pabrėžia, kad ji daug labiau užkrečiama nei kitos viruso atmainos, o tai gali ateityje lemti ir mušamus dienos užsikrėtimų atvejų rekordus. Ir nors omikron atmaina nesergama daug sunkiau nei užsikrėtus kitais viruso variantais, ekspertai pažymi, kad naujoji atmaina vis tiek gali lemti ligoninių apgultį. Naujienų portalas tv3.lt primena, kad trečiadienį Lietuvoje oficialiai fiksuoti pirmieji omikron atmainos atvejai.

Nerimas dėl to, kad naujos koronaviruso mutacijos daro virusą kiek atsparesniu dabar turimoms COVID-19 vakcinoms, didina spaudimą būtinai sustiprinančiai skiepo dozei. Ar tai jau verstų kalbėti ir apie antros revakcinacijos, t. y. ketvirto ar trečio skiepo, poreikį praėjus dar 4–6 mėnesiams? Specialistai sutinka, kad dar vienos skiepo dozės gali prireikti, tačiau ragina neskubinti laiko. Be kita ko, tikimasi sulaukti ir atnaujintų vakcinų.

Nuo Didžiojo šeimos gynimo maršo gegužės mėnesį Lietuvoje nuvilnijo ne viena protesto akcija, už kurių stovi ne vienas naujas judėjimas. Tik dalis protestų organizatorių ar dalyvių garsiai kalba apie norus kurti naujas politines partijas, visgi neatmetamos galimybės paremti jau egzistuojančius politikus.

Seimas nesutinka riboti Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigų vadovų kadencijų. Pagrindinis dalies parlamentarų argumentas, – kad įvedus kadencijas esą nebeliks kam vadovauti įstaigoms, o šis klausimas itin aktualus rajonų ligoninėse. Analogiškos nuomonės laikosi ir patys gydymo įstaigų vadovai.

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) prieš kelias dienas pasidžiaugus, kad šeimos gydytojai pagaliau vėl yra informuojami apie COVID-19 susirgusius savo pacientus, kilo didelis gydytojų pasipiktinimas. Jie sako, kad jokių pranešimų vis dar nėra nė kvapo, o jie būtini ne tik susirgusio paciento būklei sekti, bet ir tam, kad užregistravus susirgimą pasveikęs jau kitą dieną galėtų gauti galimybių pasą.

Baltarusiškų trąšų skandalas pradeda aiškėti. Esmine jo ašimi tampa 2021 m. spalio mėnesio 21 d. sudarytas susitarimas tarp „Belaruskalij“ ir „Lietuvos geležinkelių“. Paaiškėjo, kad „Lietuvos geležinkeliai“ sutartį pakeitė taip, jog galėjo gauti avansinius mokėjimus, bet nebegalėjo sutarties nutraukti anksčiau joje buvusiu pagrindu.

„Lietuvos geležinkelių“ vadovo Manto Bartuškos atstatydinimas iš išorės atrodo kaip atpirkimo ožio paieška apsaugant užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį ir susisiekimo ministrą Marių Skuodį, bet valdantieji aiškiai transliuoja nepasitikėjimą „Lietuvos geležinkelių“ vadovu dėl trijų dalykų: nepakankamo susisiekimo ministro informavimo apie procesus, ministro „pardavimo“ žiniasklaidai ir „apsimelavimo“ dėl avansų.

Pasaulyje plintant naujajai koronaviruso omikron atmainai specialistai konstatuoja, kad iki šiol imunizuoti asmenys bus mažiau apsaugoti nuo šios atmainos sukeltos ligos. Tiesa, dar lieka nežinomųjų, kiek žymiai kris ši apsauga, tačiau neabejotina reikšmė teks sustiprinamajai skiepo dozei. Visgi kitos šalys nieko nelaukdamos jau imasi daugiau priemonių užkirsti naujai prognozuojamai pandemijos bangai.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko, konservatoriaus Mykolo Majausko pavardė yra tarp kandidatų į Europos audito rūmus. Tai portalui tv3.lt patvirtino du tarpusavyje nesusiję šaltiniai, bet pats politikas, paklaustas apie galimą ateities karjerą Europos audito rūmuose, nuo komentarų susilaikė.

Ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės žodžiai, kad ji neatmeta galimybės atsistatydinti visai Vyriausybei, nenustebino nei politologų, nei viešųjų ryšių ekspertų. Jų teigimu, premjerė kalba emocingai, nes ją išvargino besitęsiančios krizės, dėl to tenka improvizuoti, o nuspėti jos galutinį sprendimą – sudėtinga. Premjerė I. Šimonytė pirmadienį sakė neatmetanti galimybės dėl tebesitęsiančio „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą atsistatydinti visai Vyriausybei.

Antradienio popietę sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys stos prieš Seimą – ministrui rengiama interpeliacija. Ir nors pats žodis „interpeliacija“ gali skambėti grėsmingai, ir nors opozicija, atrodo, reikalauja ministro galvos, Lietuvos politikos istorija gausi interpeliacijų, tačiau tik viena iš jų pasibaigė politiko patraukimu.