Su šiomis permainomis numatyta, kad nuo 2022 metų pradiniame ugdyme gali būti jungiamos tik dvi klasės. Rekomenduojama jungti gretimas klases. Mažiausias vaikų skaičius klasėje – 8, didžiausias – 24.
Šiuo metu leidžiama jungti iki keturių pradinukų klasių, 5–8 klasėse galima jungti dvi gretimas klases, 9–10 klasės nejungiamos, o trečioje ir ketvirtoje gimnazinėse klasėse kai kuriais atvejais gali būti viena maža 12 moksleivių klasė.
„Šios mokyklų tinklo stiprinimo kryptys padės užtikrinti lygiavertes mokymosi sąlygas nepriklausomai nuo to, kur moksleivis gyvena, ir nepriklausomai nuo to, kokia jo šeimos socialinė padėtis“, – Vyriausybės posėdyje trečiadienį sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Mokyklų tinklo pertvarka ir didesnės klasės
Taip pat nuspręsta imtis mažų mokyklų pertvarkos – nuo 2022 m. turėtų būti priimami sprendimai dėl pradinių mokyklų, pagrindinių mokyklų ir progimnazijų, kuriose mokosi 60 ir mažiau mokinių, reorganizavimo arba likvidavimo. Specialiąsias mokyklas, kuriose mokoma mažiau kaip 60 mokinių, ketinama reorganizuoti nuo 2024 metų.
Numatyta išimtis nevalstybinėms mokykloms, vaikų socializacijos centrams, specialiosioms mokykloms, specialiojo ugdymo centrams.
Įtvirtinta, kad nuo 2022 metų mokslo metų finansavimas nebūtų skiriamas mažiau nei aštuonis mokinius turinčioms 1–10 klasėms ir mažiau nei 12 mokinių turinčioms klasėms, kuriose ugdoma pagal vidurinio ugdymo programą.
Tokias klases savivaldybės galėtų išlaikyti savo biudžeto lėšomis. Mažesnį moksleivių skaičių dar siūloma leisti, kai tai yra jungtinė klasė, tautinių mažumų klasė, ar lietuviška klasė Vilniaus, Šalčininkų rajonų ir Neringos savivaldybėse.
Pagal projektą, nuo 2024 m. gimnazijose būtų privalu sudaryti ne mažiau dvi trečias gimnazijos klases, išskyrus tautinių mažumų mokyklose arba jei gimnazija yra vienintelė savivaldybės teritorijoje ir pan. Gimnazijose, kuriose leidžiama viena trečioji gimnazijos klasė rekomenduojama, kad joje būtų ne mažiau kaip 21 mokinys.
Nuo 2026-ųjų, išskyrus minėtas išimtis, taip pat išimtis menų, sporto krypties įstaigoms, būtų reikalaujama sudaryti ne mažiau nei dvi trečiąsias gimnazijos klases, kuriose mokytųsi mažiausiai 31 mokinys.
Daugiau dėmesio mokiniams, didesni etatai mokytojams
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos skaičiavimu, pertvarkai įgyvendinti jau kitąmet reikės apie 13 mln. eurų – pinigai bus skiriami išeitinėms išmokoms, moksleivių pavėžėjimui, naujiems pedagogams pritraukti.
Ministerijos duomenimis, dabar 89 šalies mokyklose ir 50 pagrindinio ugdymo skyrių mokosi 60 arba mažiau mokinių.
Iš viso Lietuvoje veikia 399 gimnazijos tipo mokyklos, beveik pusėje jų yra tik po vieną gimnazijos klasę, jose mokosi 3,1 tūkst. moksleivių, didesnėje dalyje tokių klasių moksleivių skaičius nesiekia 20-ies. Iš pradinių mokyklų, 40-yje veikia jungtinės klasės, kuriose mokosi trijų arba keturių klasių pradinukai.
Ministerijos teigimu, inicijuojamos pertvarkos didesnėse klasėse leis pagerinti moksleivių socialinius įgūdžius, jie bus mokomi pagal jiems aktualų ugdymo turinį, pradinukai gaus daugiau individualaus dėmesio, apskritai pagerės 1–8 klasių mokinių ugdymo sąlygos.
Pabrėžiama, kad po pertvarkos daugiau mokytojų turės galimybę dirbti visu etatu, daugiau lėšų bus skiriama ugdymui ir neformaliam švietimui, o ne administravimui.
