A. Dulkiui antradienį Seime opozicinių frakcijų rengiama interpeliacija – pirmoji 2020–2024 m. Seimo kadencijoje, tačiau toli gražu ne vienintelė Seimo istorijoje. Portalas tv3.lt pristato trumpą visų po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo Seime vykusių interpeliacijų apžvalgą.
1992–1996 metų Seimas. Pirmas kartas – sėkmingas
Pirmoji nepriklausomoje Lietuvoje surengta interpeliacija greitai minės 30 metų. Ji tuometiniam ministrui pirmininkui Gediminui Vagnoriui surengta 1992 m. liepos 14 d., kuomet Tautos pažangos frakcija apkaltino premjerą „neteisėtai švaistant valstybės biudžeto lėšas ir griaunant Lietuvos Respublikos ekonomiką“.
Įdomu tai, kad būtent pirmoji nepriklausomos Lietuvos istorijoje surengta interpeliacija ir buvo vienintelis sėkmingas bandymas tokiu būdu patraukti politiką. Tąkart tik šeši Seimo nariai pareiškė pasitikintys G. Vagnoriumi, 69 – nepasitikintys, o 2 biuleteniai negaliojo.
Interpeliacijai pritarus, G. Vagnorius gavo apleisti savo pareigas. Tiesa, vos mėnesiu anksčiau, 1992 m. birželį, Seime jau buvo svarstomas G. Vagnoriaus atsistatydinimo klausimas, tačiau balsavimas neįvyko nesurinkus kvorumo.
Iš viso 1992–1996 m. Seimo kadencijoje surengtos penkios interpeliacijos. Antroji surengta 1993 m. liepą finansų ministrui Eduardui Vilkeliui. Tuomet Tėvynės sąjungos-konservatorių frakcija pareiškė nepasitikėjimą juo „dėl kontrakto su UFINCO, dėl 2,5 mlrd. dolerių kredito bei dėl 40 mln. dolerių kredito iš „Exim“ banko“. Tuomet ministru pasitikėjo 63 Seimo nariai, nepasitikėjo 40.
Jau po pusmečio, 1994 m. sausį, konservatoriai pareiškė nepasitikintys energetikos ministru Algimantu Vladu Stasiukynu „dėl absorbento A-1 pirkimo“, tačiau vėl pritrūko balsų – 61 Seimo narys pareiškė pasitikėjimą, 35 – nepasitikėjimą, 2 biuletenius sugadino.
1995 m. lapkritį trys frakcijos pareiškė nepasitikėjimą vidaus reikalų ministru Romasiu Vaitekūnu „dėl kriminogeninės situacijos šalyje blogėjimo, vykdomos politikos“, tačiau ministru pasitikėjo dauguma – 44, nepasitikėjo tik 9 parlamentarai, o 3 biuletenius sugadino.
Galiausiai konservatoriai 1996 m. pareiškė nepasitikėjimą žemės ūkio ministru Vytautu Einoriu „dėl grobstomų valstybės lėšų bei ministerijos vadovų ryšių su nusikalstamais susivienijimais“, bet balsų pritrūko – ministru nepasitikėjo 38, pasitikėjo 2, o 4 Seimo nariai sugadino biuletenius. Kad interpeliacijai būtų pritarta, „už“ turi balsuoti bent 71 parlamentaras.
1996–2000 m. kadencija. Keturi nesėkmingi bandymai
Septintasis Seimas nuo 1997-ųjų surengė po vieną interpeliaciją kasmet. 1997 m. lapkritį sveikatos apsaugos ministras Juozas Galdikas gavo atsakyti į socialdemokratų frakcijos klausimus apie „sveikatos draudimo įgyvendinimą, reformų visuomenės sveikatos sektoriuje sustabdymą ir atidėjimą“ Vis tik 77 Seimo nariai ministrą palaikė, 34 nepalaikė, 2 sugadino biuletenius.
1998 m. gruodį ūkio ministras Vincas Kęstutis Babilius turėjo atsakyti į socialdemokratų klausimus apie „ministerijos priimamus sprendimus“, bet postą išsaugojo, kai jį vienbalsiai palaikė 76 Seimo nariai, susilaikė tik 1.
1999 m. balandį finansų ministras Algirdas Gediminas Šemeta sulaukė Lietuvos demokratinės darbo partijos frakcijos klausimų „dėl valstybės biudžeto vykdymo, privatizavimo fondo lėšų naudojimo, valstybinių bandų privatizavimo“, tačiau Seimo narių buvo apgintas – 71 parlamentaras jį palaikė, 26 nepalaikė, vienas susilaikė.
Paskutinė šios kadencijos Seimo interpeliacija surengta švietimo ir mokslo ministrui Kornelijui Plateliui. Lietuvos demokratinės darbo partijos frakcija jam iškėlė klausimus dėl „švietimo ir aukštojo mokslo sistemos valdymo, antidemokratinio noro valdyti, švietimą ir aukštąjį mokslą žlugdančio finansavimo“. Ministras liko saugus 82 Seimo nariams balsavus už, 18 – prieš, 6 susilaikius.
2000–2004 m. kadencija. Vienas ministras sukėlė klausimų du kartus
Aštuntasis Seimas apklausė tik vieną ministrą, tačiau dukart. Sveikatos apsaugos ministrui Konstantinui Romualdui Dobrovolskiui surengtos dvi interpeliacijos – 2001 m. lapkritį ir 2002 m. lapkritį. Pirmąją „dėl neveiklumo vykdant sveikatos apsaugos reformą ir nepakankamo, blogai organizuoto rūpinimosi Lietuvos piliečių sveikatos apsauga“ surengė Liberalų ir centro frakcija, o antrąją dėl „sveikatos sistemos reformos, finansavimo sveikatos apsaugai, gydymo įstaigų restruktūrizacijos“ – konservatoriai.
Vis dėlto abu kartus ministras išsaugojo postą – 2001 m. juo pasitikėjo 15, nepasitikėjo 5, o biuletenius sugadino 3 seimūnai, 2002 m. jis gavo 60 palaikymo balsų, 25 nepritarimo, o 3 Seimo nariai susilaikė.
2004–2008 m. Interpeliacijų lietus ir bandymas išversti premjerą
Devintasis Seimas išsiskyrė interpeliacijų gausa. Jų surengtos net aštuonios. Įdomu tai, kad šioje kadencijoje vienu klausimu – „dėl netinkamų sprendimų privatizuojant bendrovę „Alita“ – buvo priversti aiškintis net keturi ministrai. Dėl šio klausimo 2007 m. liepos 4 d. surengta interpeliacija švietimo ir mokslo ministrei Romai Žakaitienei, aplinkos ministrui Arūnui Kundrotui, socialinės apsaugos ir darbo ministrei Vilijai Blinkevičiūtei bei krašto apsaugos ministrui Juozui Olekui. Vis dėlto visiems ministrams pavyko išsaugoti savo postus.
Tačiau R. Žakaitienė ir A. Kundrotas šioje kadencijoje sulaukė daugiau interpeliacijų. R. Žakaitienė 2007 m. gruodį buvo priversta aiškintis dėl „ilgalaikės švietimo darbuotojų darbo užmokesčio didinimo programos sukūrimo, mokytojų bei aukštųjų mokyklų dėstytojų stygiaus problemos“, o A. Kundrotas 2007 m. gruodį atsakinėjo į klausimus dėl „vėluojančio Sanglaudos fondo lėšų panaudojimo, dėl to brangstančių aplinkosauginių projektų, ministerijos nesugebėjimo sukurti veiksmingą atliekų tvarkymo sistemą“. Abu ministrai buvo išsaugoti Seimo narių balsais.
Paskutinė interpeliacija 2007 m. surengta žemės ūkio ministrei Kazimirai Danutei Prunskienei, kuri sulaukė priekaištų dėl „viešųjų ir privačių interesų supainiojimo už ministerijos lėšas skelbiant savireklamą“. Galiausiai ministrės kėdę ji išlaikė sulaukusi 51 parlamentaro palaikymo, 23 balsavo prieš, 4 susilaikė.
Interpeliacijos keliu devintasis Seimas bandė išversti ne tik daug ministrų, bet ir ministrą pirmininką Gediminą Kirkilą. Jam net keturios frakcijos kėlė klausimus dėl „dėl nacionalinio investuotojo kūrimo, naujosios atominės elektrinės statybų, Lietuvos energetikos sektoriaus ateities“. Premjeras tik per plauką išlaikė savo postą – 68 Seimo nariai jį palaikė, 63 nepalaikė, 1 susilaikė.
2008–2012 m. Seimas. Atgarsiai dėl „naktinės“ mokesčių reformos ir Garliavos įvykių
Po visame pasaulyje praūžusios finansų krizės 2009 m. balandį interpeliacijos klausimai „dėl skubotai įvykdytos „naktinės“ mokesčių reformos, 2009 m. biudžeto“ dešimtajame Seime pateikti finansų ministrui A. G. Šemetai. Jis – vienas iš nedaugelio ministrų, kurį Seimas gelbėjo vienbalsiai – 42 balsavo už, 2 susilaikė.
2009 m. spalį švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius sulaukė keturių frakcijų klausimų „dėl mokslo ir studijų reformos, ilgalaikės valstybinės mokslo ir studijų strategijos“, bet postą išsaugojo gavęs 60 palaikymo balsų, 38 seimūnai balsavo prieš, 21 susilaikė.
2010 m. gegužę susisiekimo ministrui Eligijui Masiuliui keturios frakcijos pateikė klausimus „dėl „Lietuvos pašto“ vykdomos kadrų politikos, oro uostų reguliavimo, Klaipėdos Jūrų laivininkystės reorganizavimo“. 73 Seimo nariams balsavus už, 49 – prieš, 14 susilaikius, ministras liko poste.
2011 m. kovą aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas Seime turėjo atsakyti į klausimus „dėl daugiabučių namų modernizavimo, saugomų teritorijų politikos, miško ūkio problemų“, bet postą išsaugojo 65 Seimo nariams balsavus už, 42 – prieš, 11 susilaikius.
Paskutinė šios kadencijos Seimo interpeliacija surengta teisingumo ministrui Remigijui Šimašiui. Jis 2012 m. gegužę turėjo atsakyti į klausimus „dėl teismų reformos, visuomenės nepasitikėjimo teismais, situacijos teismo medicinos srityje, įvykių Garliavoje ir teisingumo nevykdymo“. 36 Seimo nariai R. Šimašiui padėjo išsaugoti pareigas, 15 balsavo prieš, 4 susilaikė.
2012–2016 m. Seimas. J. Olekas atlaikė tris interpeliacijas
Vienuoliktasis Seimas iš viso surengė penkias interpeliacijas. Dvi iš jų – krašto apsaugos ministrui J. Olekui, kuris per Seimo istoriją tapo tam tikru rekordininku – daugiausiai interpeliacijų atlaikiusiu ministru. 2015 m. birželį J. Olekui pateikti klausimai „dėl lėktuvo An-2 netinkamo gelbėjimo operacijos koordinavimo“, o 2016 m. rugsėjį – dėl vadinamojo „auksinių šaukštų“ skandalo – „Lietuvos kariuomenės 2014 m. įsigytų atsarginių detalių ir agregatų savo lauko virtuvėms maždaug aštuoniais kartais brangiau nei tuo metu jos kainavo rinkoje“. Abi interpeliacijos buvo nesėkmingos, ministras išsaugojo pareigas.
2013 m. birželį Liberalų sąjūdis surengė interpeliaciją sveikatos apsaugos ministrui Vyteniui Povilui Andriukaičiui ir pareikalavo atsakyti į klausimus „dėl sveikatos sistemos finansavimo, sveikatos draudimo lėšų planavimo“. Jį palaikė 38 Seimo nariai, 16 nepalaikė, 7 susilaikė.
Dvi frakcijos 2016 m. balandį surengė interpeliaciją aplinkos ministrui Kęstučiui Trečiokui, jis gavo atsakyti į klausimus „dėl Vyriausybės 2015-09-23 paskubomis priimto nutarimo, kuris apsunkino galimybes ginti viešąjį interesą Vijūnėlės dvaro statybų byloje“, – tačiau savo postą išsaugojo, 69 seimūnams balsavus už, 47 – prieš, 4 susilaikius.
Galiausiai 2016 m. rugsėjį surengta interpeliacija žemės ūkio ministrei Virginijai Baltraitienei, kuri gavo atsakyti į klausimus „dėl Žemės ūkio ministerijai pavaldžių institucijų skendimo korupcijos skandaluose ir ministrės politinės atsakomybės trūkumo; dėl ydingų sprendimų skiriant padalinių vadovais abejotinos reputacijos asmenis“. Nepaisant kaltinimų, ministrė postą išsaugojo – 77 Seimo nariai balsavo už, 25 – prieš, 7 susilaikė.
2016–2020 m. Seimas. Priekaištai ir dėl alkoholio
Dvyliktasis Seimas surengė tik dvi interpeliacijas. Pirmoji surengta 2017 m. gruodį, kuomet sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sulaukė penkių frakcijų klausimų „dėl užmokesčio sveikatos įstaigų darbuotojams, Farmacijos įstatymo ir jį lydinčių kitų įstatymų pakeitimų, kompensuojamųjų vaistų kainyno, alkoholio kontrolės politikos“. Postą ministrui pavyko išsaugoti, nes už jį balsavo 68 Seimo nariai, 33 balsavo prieš, 4 susilaikė.
2018 m. birželį interpeliacija surengta aplinkos ministrui Kęstučiui Navickui. Socialdemokratų frakcija pateikė jam klausimus „dėl galimo buvusios ministro darbovietės privilegijuoto finansavimo, negebėjimo spręsti atliekų ir pakuočių tvarkymo problemas, išryškėjusių vadybos ir kompetencijos stygiaus problemų, negebėjimo užkardyti daromos žalos gamtai, negebėjimo efektyviai įgyvendinti miškų valdymo sistemos reformų, negebėjimo spręsti laukinės gyvūnijos apsaugos problemas“. Galiausiai ministras postą išsaugojo, kai 65 Seimo nariai balsavo už, 34 – prieš, 11 susilaikė.
Kas yra interpeliacija ir kaip ji vyksta?
Tam, kad Seime įvyktų interpeliacija, ją turi pateikti ne mažiau nei penktadalis Seimo narių – bent 29 parlamentarai. Surinkus reikiamus parašus, ministras pirmininkas ar ministras reikalaujami paaiškinti savo priimtų sprendimų motyvus.
Gavęs interpeliaciją, Vyriausybės narys privalo ne vėliau kaip per dvi savaites perduoti Seimo pirmininkui raštišką atsakymą, su kuriuo supažindinami Seimo nariai. Tuomet Seimas sesijos metu turi apsvarstyti atsakymą savo posėdyje ne vėliau kaip per penkias darbo dienas.
Seimo posėdyje nagrinėjant interpeliaciją pirmiausiai pasisako interpeliacijos pateikėjų atstovas, tuomet – ją gavęs pareigūnas, kuris vėliau gauna ir atsakyti į Seimo narių klausimus. Tuomet vyksta Seimo narių diskusija, kur pasisako atsakymams į interpeliaciją pritariantys ir nepritariantys parlamentarai.
Tuomet interpeliaciją gavęs pareigūnas gauna baigiamąjį žodį, po jo pasisako interpeliacijos pateikėjų atstovas.
Galiausiai Seimas turi parengti nutarimo projektą dėl interpeliacijos. Jį rengia iš parlamentarų atrinkta redakcinė komisiją, kurios bent trečdalį sudaro interpeliacijos pateikėjai.
Seimo nutarimo dėl interpeliacijos projektas turi būti pateiktas Seimui apsvarstyti ne vėliau kaip kitą posėdžių dieną. Projekte turi būti pareikštas Seimo pritarimas arba nepritarimas ministro pirmininko ar ministro atsakymui.
Jei atsakymas pripažįstamas nepatenkinamu ir pareikštas nepasitikėjimas ministru, projektui pritariama tuomet, kai jį slaptame balsavime palaiko bent 71 Seimo narys. Jeigu Seimo nutarimas dėl interpeliacijos priimamas, ministras pirmininkas ar ministras, kuriam pareikštas nepasitikėjimas, privalo atsistatydinti.
