Redakcija rekomenduoja

Nors omikron atmaina greičiausiai nesukelia tokių pragaištingų ūmios ligos pasekmių sveikatai kaip prieš tai siautusios atmainos, net persirgus lengva koronavirusinės infekcijos forma gali varginti nemalonūs liekamieji reiškiniai. Įspėjama, kad net jauniems asmenims gali atsirasti širdies virpėjimai, nemiga, stiprus nuovargis, atminties sutrikimai, o visa tai varginti net 6 mėnesius ir ilgiau.  Viltingai ir vis garsiau tikimasi, kad omikrono atmaina pasauliui neša pandemijos pabaigą.

Automobilių taršos mokestis neperžengė Seimo barjero – parlamentarai po pateikimo jį atmetė. Projektas grąžintas tobulinti, o mokesčio projekto veidu tapęs aplinkos ministras Simonas Gentvilas viešai pareiškė, kad projekto nekeis ir už mokestį atsakingos Susisiekimo ir Finansų ministerijos. Ministerijos automobilio mokesčio idėją giria, bet apie jo ateitį kalba miglotai. Seimas praėjusią savaitę po pateikimo atmetė automobilių taršos mokestį.

Ekspertai sako, kad daugiatūkstantines karines pajėgas prie Ukrainos sienos sutelkusi Rusija įsiveržti gali per artimiausias savaites. Jų teigimu, Rusija gali dirbtinai sukelti pretekstą įsiveržti į Ukrainą, kadangi Rusija negali tokio dydžio pajėgų laikyti prie Ukrainos sienos ilgą laiką. Nutolinti pirmojo šūvio gali nepadėti ir vykstančios derybos tarp Vašingtono ir Maskvos.

Skirtingai nei priimtina manyti, Lietuva nėra tokių jau mažų atlyginimų šalis. Bent jau prezidentinių atlyginimų. Nors savo uždarbiu nusileidžia Vakarų Europos lyderiams, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda uždirba gerokai daugiau nei kaimyninių valstybių vadovai. Portalas tv3.lt apžvelgė kai kurių Europos valstybių prezidentų atlyginimus ir juos palygino su šalyje gaunama minimaliąja mėnesine alga.

Lietuvos piliečių delegacija save pasivadinusi grupė žmonių po keturių dienų vizito grįžo iš Minsko. Ši marga kompanija sugrįžtuvių spaudos konferencijoje tikino gavusi iš Baltarusijos patikinimą, kad ji – visada buvo ir yra gera Lietuvos kaimynė. Esą nepaisant Lietuvos „valdžios neprotingo elgesio“ baltarusių viršūnės nors ir šiandien priimtų juos ir tęstų dialogą.

Ketvirtadienį Seime žlugo idėja privalomai skiepyti medikus ir socialinius darbuotojus – paskutiniam etape valdantiesiems neužteko balsų. Konservatorė Paulė Kuzmickienė pripažįsta, kad buvo nustebinta tokių balsavimo rezultatų ir tikina, kad privalomi skiepai būtų buvusi veiksminga pandemijos valdymo priemonė, kurios reikia šiandien. Visgi politikė neatmetė galimybės, kad projektas dar grįš į Seimo darbotvarkę.

Rusija ir Vakarų šalys toliau aktyviai kovoja informaciniame lauke dėl įtakos Ukrainoje. JAV, Didžioji Britanija ir Kanada savo palaikymą Kijevui demonstruoja ne tik perspėjant Kremlių dėl galimų sankcijų, bet ir siunčiant ginkluotę, o Rusijoje vis garsiau kalbama apie jau okupuotų teritorijų „nepriklausomybės pripažinimą“. Jau šios savaitės pabaigoje Rusijos ir NATO šalių atstovų laukia dar vienas derybų ratas dėl pirmosios ultimatumo.

Nors užsikrėtimų koronavirusu atvejų skaičiai muša rekordus, ligoninių užimtumas išlieka stabilus. Ekspertai sako, kad turime kelias savaites, per kurias pamatysime, ar pildosi reanimacijos lovos ir ar reikia įvesti griežtą karantiną. Jų teigimu, norint, kad sveikatos sistema nepalūžtų, trumpas ir griežtas karantinas būtų naudinga priemonė. Specialistai taip pat ragina nenumoti ranka į omikron atmainą, kuria, kaip skelbiama, sergama lengviau.

Gydytojai įspėja, kad vis augančios darbo valandos ir didėjantys užduočių skaičiai gali lemti darbuotojų emocinį ir fizinį perdegimą, todėl džiaugiasi, kad pagaliau Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) perdegimą įtraukė į ligų sąrašą. Jiems antrina ir darbuotojų atstovai. Anot jų, darbuotojai neskaičiuoja darbo valandų, dirba netausodami savo sveikatos. Tačiau darbdaviai nesutinka, kad perdegimas yra liga, dėl kurios reikėtų duoti nedarbingumą.

Lietuvos kariuomenės vadas, generolas leitenantas Valdemaras Rupšys sako, kad Europa taip arti, kaip šiandien, ant karo slenksčio stovėjo tik 1940 metais. Rusijai žvanginant ginklais prieš Ukrainą, NATO šalys galimam konfliktui taip pat aktyviai ruošiasi. Pasak Lietuvos kariuomenės vado, NATO sąjungininkai yra vieningi, supranta Rusijos gudravimus ir yra pasirengę tinkamai atsikirsti.

Europai stovint ant karo slenksčio specialistai ir ekspertai dėlioja galimus blogiausius scenarijus. Nors viltis išvengti karinio konflikto Ukrainoje gyva, bet turime neprarasti budrumo, nes Rusija šimtus tūkstančių karių iš vienos vietos į kitą permetinėja ne dėl pramogos. Tiesa, Vakarų pasaulis turi padaryti viską, kad išvengtų karo scenarijaus, įsitikinę Vilniuje vykusio tarptautinio saugumo forumo dalyviai.

Koronaviruso atvejams Lietuvoje mušant rekordus ekspertai įspėja, kad esame dar tik atvejų augimo pusiaukelėje. Visgi, nepaisant, didžiulio užsikrėtimų omikronu masto, prognozuojama, kad sveikatos sistema naujos bangos spaudimą pavyks atlaikyti. Trečiadienį pranešta apie visos pandemijos užsikrėtimų rekordą – antradienį nustatyta net 6234 COVID-19 atvejai. Tikėtina, per artimiausias dienas patikslinus duomenis šis skaičius gali būti dar didesnis.

Vyriausybė nusprendė iki kovo atidėti galimybių pasą vaikams. Ekspertai teigia, kad toks valdžios sprendimas reiškia, kad vaikams galimybių pasas tikriausiai niekada nebus taikomas ir nuspręsta ne skatinti vaikų vakcinaciją, o tiesiog leisti jiems persirgti ir taip įgyti imunitetą. Specialistų nuomone, galimybių paso nereiks ne tik vaikams – pavasarį ši priemonė apskritai gali būti panaikinta, nes nebeteks prasmės.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys ir ekspertai dar praėjusią savaitę įspėjo, kad karantinas gali ateiti anksčiau, nei užsipildys 240 reanimacinių lovų. Akcentuojama, kad dėl itin sparčiai plintančio omikrono izoliuotis tenka vis daugiau svarbias visuomenei funkcijas vykdančių asmenų. Vieni jų – ir medikai, kurie tiek patys priversti izoliuotis dėl ligos arba slaugyti artimuosius.

Pensija daugeliui žmonių yra vienintelis pajamų šaltinis senatvėje. Nuo sukaupto darbo stažo ir sumokėtų įmokų gali priklausyti galutinė apskaičiuota jos suma – ir keli eurai per mėnesį gali tapti nemenka suma likusį gyvenimą. Įrodyti, kad „Sodra“ suklydo skaičiuodama pensiją sudėtinga, bet įmanoma. Kasmet daugiau kaip tūkstantis gyventojų apskundžia „Sodros“ specialistų sprendimus skirti senatvės pensiją. Dalį jų teismas patenkina.

Baltarusijos diktatoriui Aliaksandrui Lukašenkai jėga išsimušus pergalę po suklastotų prezidento rinkimų ir smūgiais numaldžius visuomenės nepasitenkinimą, pats režimas Vakaruose tapo izoliuotas. Vienintelis glėbis, į kurį A. Lukašenka gali atsigręžti, tai Vladimiro Putino. Bet tokiais atvejais vis tiek lieka žemesnio lygmens kontaktai su tarpininkais, kurie gali kalbėti režimo vardu.

Šią savaitę Lietuvoje turėtų būti įteisinti privalomi skiepai medikams ir socialiniams darbuotojams. Ekspertai ir politikai apgailestauja, kad nepavyko pasiekti susitarimo su švietimo bendruomene ir mano, kad mokytojai taip pat turėtų atsidurti tarp profesijų, kurioms būtų privalu pasiskiepyti nuo koronaviruso. Visgi specialistai nemano, kad Lietuvoje suveiktų dar didesnis botagas – privalomas skiepijimas visiems vyresniems gyventojams.

Nors specialistai turi vilties, kad naują susirgimų koronavirusu bangą sukėlęs omikronas galėtų sąlygoti pandemijos lūžį ir jos pabaigos pradžią, grėsmė dėl naujų viruso atmainų išlieka.

Dar praėjusią savaitę Europos vaistų agentūra (EVA) išreiškė abejonę dėl papildomų sustiprinamųjų COVID-19 skiepo dozių naudingumo ir poveikio imuninei sistemai. Ar tai reiškia, kad artimiausiu metu nebus svarstoma apie 4 skiepo reikalingumą, pasiteiravome gydytojo prof. Vytauto Usonio. Neseniai EVA paskelbė, kad nuolatinis žmonių vakcinavimas sustiprinančiomis dozėmis tikriausiai nėra tinkamas pandemijos sprendimas.

Konservatorių patriarchas, buvęs faktinis Lietuvos valstybės vadovas teigia raginęs kai kuriuos Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų politikus leisti prezidentui Gitanui Nausėdai vykti į Europos Vadovų Tarybą atstovauti Lietuvai. Tai buvo vienas pirmųjų klausimų, supriešinusių valdančiuosius konservatorius ir šalies vadovą.

2021-uosius pelnytai galima tituluoti protestų ir mitingų metais ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Savo šalyje regėjome daug įvairių susivienijimų, iniciatyvų su batais, be batų, su kaukėmis ir be jų, kai kurių – net su kartuvėmis. Ką tai sako apie politinį klimatą Lietuvoje ir ar galime tikėtis, kad šiemet kartosis jau išmokta protestų dainelė? Mitingai prie Seimo, Vyriausybės, prezidentūros, Rotušės ir Vingio parke 2021-aisiais buvo tapę lietuvių kasdienybės dalimi.

Nors turimų COVID-19 vakcinų apsauga nuo užsikrėtimo omikron atmaina gerokai nukrito, skiepai vis dar gali efektyviai apsaugoti nuo sunkių ligos atvejų. Tokią žinutę bent kol kas siunčia šioje srityje nusimanantys specialistai. Visgi kas bus toliau – ar dar šiemet prireiks skiepytis papildoma sustiprinamąja vakcinos doze, o galbūt laukia atnaujintos vakcinos? Nors, pirminiais duomenimis, dabar turimi COVID-19 skiepai po pirminės vakcinacijos nuo užsikrėtimo tebeapsaugo tik apie 30 proc.

Buvęs faktinis Lietuvos valstybės vadovas Vytautas Landsbergis atidžiai stebi tarptautinės politikos įvykius ir mano, kad ginkluotos Rusijos agresijos prieš Ukrainą tikimybė priklauso tik nuo Kremliaus svarstymų, ar karas padės Maskvai išvengti bankroto pas save viduje, ar vis tik gali būti išganingas. Politikas sako, kad šiuo metu Rusija visam pasauliui įrodinėja, jog buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė ją teisingai pavadino teroristine valstybe.

Vos prieš porą metų prezidentą Gitaną Nausėdą palaikė 8 iš 10 rinkėjų, dabar – tik kas antras. Kas nutiko, kad vos įpusėjus kadenciją prezidento palaikymas taip stipriai smuktelėjo ir laikosi per vidurį? Ir ką tai reiškia G. Nausėdos ateičiai – ar dar pavyks išsikovoti rinkėjų malonę? Vis tik nepaisant smukusio palaikymo, politologai rimtai vertina antros G. Nausėdos kadencijos galimybę.

Neseniai visuomenės ir specialistų dėmesį patraukė žinutė iš Kipro, kai paskelbta apie kelias dešimtis užsikrėtimų vadinamąja „deltakron“ atmaina. Nors vėliau pranešta, kad toks dviejų virusų hibridas ir nauja atmaina neegzistuoja, vis tik abejomis infekcijomis vienu metu užsikrėsti įmanoma. Specialistai įspėja, kad rizika tam ypač didėja, jei žmogaus imunitetas yra nusilpęs.

Valdžios sprendimas nebepripažinti teigiamo antikūnų testo kaip būdo gauti galimybių pasą paskiepytiems žmonėms papiktino ir klausimų paliko ne vienam. Kodėl būtinai turi skiepytis sustiprinamąja doze, jei turi daug antikūnų ir neoficialiai persirgo, stebėjosi ir žinomi šalies žmonės. Visgi ekspertai priminė, kad yra būdas, kaip pasiskiepijusiam žmogui patvirtinti buvusią besimptomę ligą.

Didėjanti infliacija, kylančios kainos ir į isteriją varančios šildymo sąskaitos kelia nerimą daugeliui žmonių. Tai, kad kaimyninė Lenkija atsižvelgdama į siaučiančią infliaciją panaikino maisto prekių pridėtinės vertės mokestį (PVM), taip pat nepadeda, nes Lietuvoje kyla begalė klausimų, ar mes negalime daryti panašiai, kodėl viskas taip beviltiškai brangsta ir kas bus toliau? Gruodį Lietuvos metinė infliacija perkopė 10 proc.

Po kelių metų turėtų kilti dyzelino ir benzino akcizai, o tai reiškia, kad kils ir kuro kainos. Tai viena iš priemonių, kuria siekiama sumažinti iškastinio kuro naudojimą ir taip kovoti su klimato krize. Visgi ūkininkams taikoma lengvata įsigyti „žaliąjį“ dyzeliną lieka, nors įsigyti jo ūkininkai galės mažiau. Žemės ūkio ministras gina šią lengvatą, tikina, kad jos panaikinimas stipriau smogtų ne patiems ūkininkams, o patiems vartotojams. Gruodį Seimui pateiktos Akcizų įstatymo pataisos.

Rusija žvangina ginklais ir beldžiasi į rytines Ukrainos sienas. Tai neramina NATO ir JAV, bet labiausiai dėl tokių didžiosios kaimynės veiksmų sunerimo Baltijos šalys. Siekdama sumažinti įtampą JAV sėdo prie derybų stalo su Rusija, bet tai, pasak diplomatų ir politikos apžvalgininkų, labiau „gumos tempimo“ nei realios deeskalacijos aktas.

Dar trečiadienį užfiksavus visų laikų užsikrėtimų COVID-19 rekordą Lietuvoje, specialistai įspėja, kad tai – tik neįprastai didelių skaičių pradžia. Primenama, kad daugelyje šalių omikron atvejai jau muša rekordus, o pas mus ši koronaviruso banga maksimumą turėtų pasiekti mėnesio pabaigoje-vasario pradžioje. Tuo metu medicinos biologas Daniel Naumovas, pateikęs keturis pandemijos scenarijus, vylėsi, kad išsipildys optimistiškiausias jų.

Migrantų krizė prie Lietuvos sienos kiek atlėgo, pasieniečiai fiksuoja vis mažiau bandymų nelegaliai kirsti sieną. Visgi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė ragina neatsipalaiduoti, kadangi Baltarusijoje vis dar yra keli tūkstančiai migrantų, kurie bet kada gali būti atgabenti prie Lietuvos sienos. Pasak ministrės, Minsko režimas taip pat ieško naujų migrantų gabenimo kelių.

Rinkimų metai dar neatėjo, bet politikai jau ruošiasi prezidento rinkimams. Tarsi netyčia tai vienur, tai kitur sušmėžuoja prezidentiškai atrodančių politikių pavardės, rašomi tekstai gimtadienio proga, teigiantys, kad kitas politikas būtų geras prezidentas, pasirodo visuomenės apklausos, rodančios, kad žmonės ilgisi buvusios vadovės.

Vyriausybė trečiadienį nusprendė, kad „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ sutartis dėl trąšų vežimo neatitinka nacionalinio saugumo interesų ir nuo vasario 1 dienos nebegalioja. Apie tai pranešė susisiekimo ministras Marius Skuodis. Vyriausybė sprendimą priėmė atsižvelgusi į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos rekomendaciją.

Prezidentas Gitanas Nausėda įpusėjo savo kadencijos maratoną. Laikas, praleistas Daukanto aikštės rūmuose, nebuvo lengvas, prezidento veiksmai ir žodžiai vertinami nevienareikšmiškai, o nuolatinė politinė kova šalies vadovui kainavo ne vieną žilą plauką. Politikos apžvalgininkai G. Nausėdą vertina įvairiai, bet visi sutinka, kad jis prezidentūroje gali likti ir kitą kadenciją.

Prasidėjus metams susirgimų COVID-19 skaičiams šoktelėjus ir virš 3 tūkstančių, milžinišką pacientų antplūdį pajuto ir šeimos gydytojai. Jie ragina nesistebėti, jei dėl to išaugs eilės ir kitiems pacientams teks palaukti. Pažymima, kad tai gali nutikti ir patiems medikams tekus izoliuotis dėl ligos. Be to, gydytojai kartu stebisi, kodėl iki šiol nėra sistemos, kuri padėtų dalį biurokratijos nuimti nuo jų pečių.

Kylanti omikron banga ne tik kelia nerimą dėl galinčių išaugti hospitalizacijų, bet ir šalies testavimo pajėgumų. Todėl specialistai siūlo kuo greičiau svarstyti, kad COVID-19 būtų galima diagnozuoti ir greituoju antigeno testu. Be to, persirgimo faktą jau pasiskiepijus siūlo patvirtinti specialiu antikūnų tyrimu. Po Sveikatos ekspertų tarybos susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda VUL Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro vadovas doc.

Su nerimu žiūrint, į ką Lietuvoje išvirs kylanti omikron banga, specialistai kartu pateikia viltingų žinių, kad šis naujas susirgimų kilimas gali būti koronaviruso eros pabaigos ženklas.

Rinkimai Lietuvą užgrius dar po dviejų metų, bet rinkimų kodekso patobulinimai nagrinėjami jau dabar. Tiesa, naujovių rinkėjai sulauks nedaug, nemalonių žinių gali tikėtis tik rinkimų komitetų dalyviai. Politologai sako, kad šie kodekso tobulinimai buvo reikalingi, bet nėra esminiai. Svarbiausi darbai taip ir liko už borto, jie nejudinti, nes bijoma rinkėjų reakcijos.

Ne mažiau nei efektyvių vakcinų nuo vyraujančių COVID-19 atmainų siekis rūpestį kelia ir vaistai bei šios infekcijos gydymo galimybės. Nors Lietuva stovi ne vienose naujų vaistų pirkimo gretose, kaip greitai jų turėsime pakankamą kiekį ir kiek omikronas gali sumažinti jų efektyvumą, nežinomųjų pakanka.

Rusijai nenustojant žvanginti ginklais ir pateikinėti ultimatumumų pirmadienį Ženevoje bus siekiama šiek tiek nuleisti garą. Prie derybų stalo susitikusios JAV ir Rusijos delegacijos, manoma, aptars įtemptą situaciją Ukrainos rytuose ir rusų pateiktus reikalavimus, kurie ekspertų ir politikos dalyvių manymų – nerealistiniai. Vakarų šalys baiminasi dėl Rusijos pajėgų telkimo prie Ukrainos sienų ir kaltina Maskvą planuojant šią žiemą įsiveržti į savo kaimynę.

Nors didžiosios metų šventės jau praėjo, toksikologai konstatuoja, kad didesnio darbo paprastai sulaukia praėjus keliolikai dienų po jų. Kaip pasakoja gydytojas Robertas Badaras, jo ir kolegų kasdienybė – ne tik šventinio persivalgymo, neatsargaus alkoholio vartojimo aukos, bet ir nuo vaistų, narkotinių medžiagų priklausomi asmenys bei atsitiktinai apsinuodiję buityje naudojamomis priemonėmis.

Niekaip nesibaigianti COVID-19 pandemija, baltarusiškų trąšų tranzitas, dramatiški santykiai su Kinija – valdančiajai daugumai šiemet teko dorotis su daug išbandymų. Ypač šie iššūkiai atsiliepė konservatoriams, turintiems daugiausiai savo atstovų Seime ir Vyriausybėje, be to, jų atstovei Ingridai Šimonytei vadovaujant ministrų kabinetui.

Pasaulyje visi ilgą laiką buvo pripratę prie vis svarbesnę ekonominę vietą užimančios, bet pabrėžtinai mandagios Kinijos. Peštukė buvo Rusija su Vladimiru Putinu priešaky. O Pekinas vaidino pragmatiško, toli į priekį planuojančio pirklio vaidmenį. Tačiau valdant dabartiniam Kinijos lyderiui Xi Jinpingui Kinija žvelgiant iš Vakarų perspektyvos tampa vis plėšresnė, o iš kinų požiūrio taško – atsiima seniai priklausiusią vietą pasaulyje.

Sausį Seimo nariai grįš į parlamento posėdžių salę pratęstai rudens sesijai. Vienas pirmųjų projektų, kuris 2022-aisiais guls ant parlamentarų darbo stalo – automobilio taršos mokestis. Nors Laisvės partijos atstovai nevengia viešumoje kritikuoti koalicijos partnerių parengtos idėjos, Aplinkos ministras Simonas Gentvilas užtikrintas – pirminėje stadijoje palaikymo projektui Seimo salėje pakaks.

Penktadienį nuotoliniu būdu vyko neeilinis NATO užsienio reikalų ministrų susitikimas dėl Ukrainos ir saugumo situacijos regione, tačiau iš Lietuvos pusės šiame susitikime dalyvavo viceministras Egidijus Meiliūnas, o ne ministras Gabrielius Landsbergis. BNS praneša, kad ministras penktadienį pasiėmė laisvą dieną. Kaip tik sausio 7-ąją ministrui sueina 40 metų. Nuotoliniame susitikime dalyvavo NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

Jau sausį Lietuvą pasieks penktoji vakcina nuo koronaviruso. Tai – „Novavax“ sukurta „Nuvaxovid“ vakcina, kuri, kaip teigia specialistai, gali turėti paklausą tarp tų, kuriems naujuoju būdu sukurtos vakcinos atrodė nepatikimos. Specialistai pažymi, kad tokio tipo vakcinos naudojamos jau tris dešimtmečius ir nereikalaus ypatingų laikymo sąlygų.

Lietuvos mestas iššūkis Kinijai paskatino didžiulį Pekino spaudimą mūsų šalies ekonomikai, tad kol kas niekas nenori žengti Lietuvos minamu takeliu: Kinijos suburtas 16+1 formatas pasitraukus Lietuvai vis dar gyvuoja, Taivano vardo atstovybė egzistuoja tik Somalilende, o visur kitur yra vadinama Taipėjaus vardu. Tačiau ar tai klaida, bus galima pasakyti po pusės arba vienerių metų, kai bus galima skaičiuoti viščiukus.

Lietuvoje per metus rekordiškai brango maisto prekės, o kai kurie produktai brango daugiau nei du kartus. Smarkiausiai kilo daržovių kainos, o tai, anot žemės ūkio ministro, lėmė tai, kad Lietuvoje neužsiauginame tiek, kiek suvartojame. Kainų šuolį išgyvena ir Lenkija, tačiau kaimyninės valstybės valdžia ketina pusei metų naikinti maistui taikomą PVM. Visgi lietuviai lenkų pavyzdžiu nepaseks ir šį sprendimą vadina populistiniu.  Labiausiai Lietuvoje per metus brango daržovės.

Jau netrukus parlamentarai spręs dėl privalomo skiepijimo tam tikrų profesijų atstovams. Visgi į šį sąrašą patenkantys medicinos darbuotojai neslepia, kad toks sprendimas gali atsisukti kitu galu. Ne visiems medikams sutikus skiepytis gydymo įstaigos gali netekti ir taip brangių darbo rankų. Negana to, daug klausimų kelia ir galimos vakcinų sukeltos žalos atlyginimo tvarka.