Remiantis „Lietuvos geležinkelių“ sudaryta įvykių chronologija, Lietuvos atstovų susitikimai su „Belorusskaya Kaliynaya Kompaniya“ atstovais įvyko tris kartus.
Spalio 18 dieną su šios įmonės atstovai susitiko „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška. Pasak valstybės įmonės vadovo, kuris nuo sausio 3 dienos paliks pareigas, su „Belorusskaya Kaliynaya Kompaniya“ spalį tartasi dėl avansinio apmokėjimo už trąšų tranzitą per Lietuvą, nes po gruodžio 8 dienos sankcijų įsigaliojimo galėjo sutrikti mokėjimai. „Lietuvos geležinkeliai“ aiškina, jog nenorėjo situacijos, kai paslauga būtų buvusi atlikta, o pinigai nesumokėti. Pagal planą, avansai turėjo būti sumokėti už krovinius iki sausio-vasario mėnesio, bet sumokėta iki kovo mėnesio.
Tačiau įdomiausia, kad spalio 19 ir spalio 22 dienomis su „Belorusskaya Kaliynaya Kompaniya“ atstovais susitikimo užsienio reikalų viceministras E. Meilūnas. Šiuose susitikimuose, akivaizdu, negalėjo būti kalbama tik apie sutartį su „Lietuvos geležinkeliais“, nes už tai Užsienio reikalų ministerija nėra atsakinga. Ji atsakinga už sankcijų koordinavimą.
Atsakydama į Seimo narių klausimus premjerė I. Šimonytė patvirtino, kad tokie susitikimai vyko ir kad juose buvo perduodama informacija, kas iš esmės turėtų nutikti, kad sankcijų nebūtų. Paprastai sankcijos yra nustatomos siekiant nedemokratinio režimo elgesio pokyčio, pavyzdžiui, paleisti politinius kalinius ar nenaudoti smurto.
„Šie susitikimai buvo skirti Jungtinių Amerikos Valstijų nustatytų sankcijų priežasčių komunikavimui ir buvo derinami su Lietuvos Respublikos strateginiais partneriais“, – paaiškino I. Šimonytė.
„Norėčiau pažymėti, kad sankcijos nebūna nustatomos be konkrečių priežasčių, todėl su jomis susijusių aplinkybių kitimas gali lemti sankcijų atidėjimą, atšaukimą, ar modifikavimą. Ir ankstesnių epizodų atveju yra buvę situacijų, kai sankcijos Baltarusijos režimui buvo keičiamos arba atšaukiamos sankcionuojamam režimui panaikinus jų įvedimo priežastis, pavyzdžiui, paleidus politinius kalinius. Tad klausimuose minimi susitikimai iš esmės buvo skirti šios žinios komunikavimui atsižvelgiant į šių sankcijų nustatymo priežastis“, – savo atsakymą papildė premjerė.
I. Šimonytė sako, kad iš Užsienio reikalų ministerijos gauta informacija rodo, jog susitikimuose nebuvo vedamos jokios derybos, o Lietuvos atstovai neturėjo įgaliojimų dėl kažko derėtis. Pasak premjerės, jos turimomis žiniomis, susitikimuose su „Belorusskaya Kaliynaya Kompaniya“ atstovais nebuvo kalbama apie migrantų krizę, bet buvo komunikuojama žinia apie amerikiečių įvestas sankcijas ir jų priežastis.
Portalas tv3.lt primena, kad JAV nuo gruodžio 8 dienos įvedė sankcijas Baltarusijos įmonei „Belaruskalij“. Šios sankcijos teisiškai Lietuvos subjektams nėra privalomos, bet valdantieji viešai komunikavo, kad mūsų valstybė bus solidari su amerikiečiais ir sieks užverti elią kalio trąšų tranzitui per Lietuvą, nes tai užtikrina nedemokratinio Aleksandro Lukašenkos režimo kišenę. Deja, gruodžio 8 dieną, tranzitas per Lietuvą nesustojo, nes „Belaruskalij“ pagal spalio 21 dieną pasirašytą susitarimą pradėjo mokėti avansus, o Lietuvoje dėl to kilo politinė krizė.
Baltarusijos bendrovė „Belaruskalij“ atliko keturis avansinius mokėjimus:
- 2021 10 21 – 7 928 000 EUR;
- 2021 11 11 – 7 438 542 EUR;
- 2021 11 24 – 4 425 000 EUR;
- 2021 11 30 – 6 950 378 EUR.
„Lietuvos geležinkeliai“ teigia nustebę tik dėl paskutiniojo, ketvirtojo, mokėjimo, kuris viršijo terminą, tai yra garantavo, jog tranzitas būtų tęsiamas ne iki sausio-vasario mėnesio, o iki kovo mėnesio.
Kilus krizei „Lietuvos geležinkelių“ valdyba atstatydino įmonės generalinį direktorių M. Bartušką, valdantieji konservatoriai pasiūlė trauktis Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkui Žygimantui Pavilioniui, kuris viešai ėmė reikalauti pritaikyti JAV įvestas sankcijas „Belaruskalij“. Beje, JAV vėliau sankcionavo ir įmonę „Belorusskaya Kaliynaya Kompaniya“.
Savo ruožtu Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija priėmė sprendimą, kad 2018 metų „Lietuvos geležinkelių“ sutartis su „Belaruskalij“ bei jos pataisymas 2021 metų spalio 21 dieną kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Vyriausybė turės priimti galutinį sprendimą – jeigu ji patvirtins komisijos rekomendaciją, tai trąšų tranzitas per Lietuvą išties nebegalės vykti.
