Sveikata

„Minėdami Pasaulinę hepatito dieną galime pasidžiaugti, kad išgydyti galima visus, kurie kreipiasi į medikus ir kurie nori gydytis, o šios virusinės ligos diagnostikai pasitelkiami ir šeimos gydytojai, – sako Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro vadovė doc. Edita Kazėnaitė. „Profilaktiškai bus siekiama vieną kartą ištirti visus gimusius nuo 1945 iki 1994 metų.

Respublikinėje Šiaulių ligoninėje prieš pusantro mėnesio atliktos trys pirmosios endoskopinės skrandžio mažinimo operacijos. Kaip pavyko operacija ir kokie jos rezultatai kalbamės su vienu iš pirmųjų pacientų Mariumi (nepanorusiu skelbti savo pavardės), operaciją atlikusiu gydytoju chirurgu endoskopuotoju Justu Biručiu bei gydytoja dietologe Kristina Kurganoviene.

COVID-19 banga vėl auga, bet kol kas ji stipriai negąsdina. O štai JAV mokslininkų atliktas didelis tyrimas įspėjo, kad ir lengvai naująjį koronavirusą įveikusiems žmonėms atsipalaiduoti neverta, nes dėl komplikacijų gali grėsti širdies ir kraujagyslių ligos. Kaip palengvinti jų naštą?  Komplikacijos nepaiso amžiaus  Miokardo infarkto, širdies nepakankamumo ar insulto rizika yra daug didesnė žmonėms, kurie sirgo COVID-19 liga. Šis pavojus išlieka mažiausiai metus po pasveikimo.

Per praėjusią parą nustatyti 1273 nauji COVID-19 atvejai, mirčių nefiksuota, rodo ketvirtadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 964, antrą – 300, trečią – devyni žmonės. Naujausiais duomenimis, ligoninėse gydoma 120 COVID-19 sergančių pacientų, iš jų šeši – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų toliau auga ir siekia 460,2 atvejo.

Pasaulyje daugėjant užsikrėtimo beždžionių raupais atvejų, Pasaulio sveikatos organizacija trečiadienį paragino šiuo metu labiausiai viruso paliestą grupę – vyrus, turinčius lytinių santykių su vyrais – riboti savo lytinių partnerių skaičių. PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas šeštadienį pripažino beždžionių raupų protrūkį tarptautinio masto ekstremaliąja visuomenės sveikatos situacija.

COVID-19 infekcija užsikrečia vis daugiau žmonių – per antradienį nustatyti 1459 nauji koronaviruso atvejai. O šalies gydymo įstaigose sumaištis dėl nedarbingumo pažymėjimų išdavimo tvarkos. Medikai kaltina Sveikatos apsaugos ministeriją, neva ši prieš kelias dienas išplatino klaidinančią žinutę. Joje esą buvo paskelbta, kad COVID-19 savikontrolės testus atlikę ir teigiamą atsakymą gavę pacientai gali tikėtis nedarbingumo pažymėjimo per nuotolį.

Odos senėjimas – natūralus, su tam tikru amžiumi vykstantis procesas, tačiau jis gali prasidėti gerokai anksčiau dėl rūkymo, oro taršos, nuovargio, streso ir prastos mitybos. Gydytoja dermatovenerologė Malvina Baikštienė sako, kad reikėtų išskirti dar vieną šalutinį veiksnį, dėl kurio ankstyvo senėjimo procesai odoje vyksta greičiausiai – tai ultravioletinė (UV) saulės spinduliuotė.

Nuo rugpjūčio 1 d. Lietuvos nepriklausomybės gynėjams ir kitiems nukentėjusiesiems nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos bus paprasčiau pasinaudoti medicininės reabilitacijos paslaugomis. Šiems pacientams iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) bus apmokamos ne tik ambulatorinės, bet ir stacionarinės medicininės reabilitacijos paslaugos, į kurias įtraukiamas apgyvendinimas bei maitinimas reabilitacijos įstaigoje.

Keturiasdešimtmetė Lina nė nenumanė, kad gyvena su kone dvidešimties centimetrų skersmens naviku pilve. Kad reikia apsilankyti pas gydytoją moteris suprato tada, kai ėmė didėti pilvo apimtis, augti svoris, atsirado nemalonūs pojūčiai pilve. Ištyrus pacientę paaiškėjo, kad prastos savijautos priežastis – navikas. Tačiau po blogosios žinios Liną netrukus aplankė ir geroji naujiena – auglys nepiktybinis.

Nors vasara daugeliui yra laukiamiausias sezonas, kai kuriems žmonėms – tai ne itin geras laikas, susijęs su sveikatos pablogėjimu. Karščio bangos – viena pagrindinių priežasčių, darančių neigiamą poveikį širdies ir kraujagyslių ligomis (ŠKL) sergančių asmenų sveikatai. Respublikinės Šiaulių ligoninės Kardiologijos skyriaus kardiologė Julija Jurgaitytė pasakoja, ką daryti, kad vasarą sveikatos būklė išliktų stabili, ir koks pacientų elgesys gali uždegti raudoną šviesoforo signalą.

Prieš kelis metus apie priekabiavimą Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) prabilusi ir pastaruoju metu užsienyje dirbusi 35-erių neurochirurgė Julija Kozlova prieš porą savaičių buvo rasta negyva savo namuose Jungtinėje Karalystėje. Užsienio žiniasklaida skelbia apie moters savižudybę. Nurodoma, kad liepos 12 dieną namuose rasta gydytoja dar buvo paguldyta į Salfordo karališkąją ligoninę.

Per praėjusią parą nustatyti 1459 nauji COVID-19 atvejai, mirčių nefiksuota, rodo trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 1091, antrą – 361, trečią – septyni žmonės. Naujausiais duomenimis, ligoninėse gydoma 115 COVID-19 sergančių pacientų, iš jų penki – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų paaugo ir siekia 442,7 atvejo.

Lietuvoje plintant koronaviruso infekcijai, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) atkreipia pacientų ir gydytojų dėmesį, kad COVID-19 ligos diagnozė gali būti nustatoma tik po kontaktinės konsultacijos su šeimos gydytoju ir jo paskirto greitojo antigeno testo, tačiau susirgus šia liga pas gydytoją reikia vykti ne visais atvejais.

Neseniai vienuoliktą klasę pabaigęs septyniolikmetis Justas, prisimindamas savo istoriją, sako, kad svarbiausia – neprarasti vilties ir pasitikėti gydytojais. Prieš trejus metus vaikinui diagnozuotas trumpųjų kaulų piktybinis navikas – Ewing sarkoma. „Nejaučiau jokių ligos simptomų, o mano istorija prasidėjo nuo traumos, kurią patyriau žaisdamas futbolą, – pasakoja Justas. – Traumos metu lūžo dešiniosios kojos vidurinis pirštas, todėl atvykau į Kauno klinikas tyrimams.

Sveikatos apsaugos ministerija leido gydytojams rezidentams bei slaugos ir kitų medicininių profesijų studentams sudaryti sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis, kad šios finansuotų studijas mainais į įsipareigojimą vėliau tam tikrą laikotarpį dirbti įstaigoje.

Nors vasarą norisi džiaugtis geru oru, mėgautis atostogomis ir įvairiomis pramogomis, augantis COVID-19 atvejų skaičius vis labiau kelia nerimą visuomenėje. Pasaulyje ir Lietuvoje plintanti nauja omikron BA.5 atmaina gąsdina dėl tikimybės vos ja persirgus vėl užsikrėsti pakartotinai. Sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ laboratorinės medicinos gydytoja Eglė Marciuškienė įvardija, į kokius simptomus reikėtų atkreipti dėmesį ir kaip apsisaugoti.

Nors senjorai gali susidurti su ilgalaikiu nuovargiu arba pervargimu, tai nėra natūrali, su senėjimu pasireiškianti būsena, dėl to labai svarbu suprasti, kas ją sukelia. Ekspertų teigimu, priežasčių daugybė, tačiau jas galima suskirstyti į fizines ir emocines, o dalį susieti su šiltuoju metų laiku.

Lietuvos sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys antradienį pradeda oficialų vizitą Kipre, kur su šios šalies kolega aptars galimybes pasirašyti tarpinstitucinį susitarimą, apimantį glaudesnį bendradarbiavimą modernizuojant sveikatos sektorių.

Gydytojai perspėjo, kad ne tik įmanoma perdozuoti vitamino D, bet tai dar yra ir labai pavojinga. Vienas britas buvo paguldytas į ligoninę dėl to, kad suvartojo beveik 400 kartų didesnę nei rekomenduojamą vitamino D paros dozę. Nors dažnai užsimenama apie vitamino D naudą organizmui, hipervitaminozė D arba apsinuodijimas vitaminu D yra dažnėjančios problemos. „Pasauliniu mastu hipervitaminozės D atvejų dažnėja.

Per praėjusią parą nustatyta 1820 naujų COVID-19 atvejų, fiksuotos trys mirtys, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 1374, antrą – 436, trečią kartą dešimt žmonių. Naujausiais duomenimis, ligoninėse gydoma 120 COVID-19 sergančių pacientų, iš jų šeši – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų paaugo ir siekia 417,5 atvejo.

Daugiau nei 1 600 – tiek pacientų kasmet pasinaudoja galimybe Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis išsinuomoti medicinos prietaisus ir naudotis jais namuose, praneša Valstybinė ligonių kasa (VLK). Dažnu atveju tai vienintelis būdas ligoniams išvengti ilgalaikės hospitalizacijos ir pakelti finansinę brangaus, bet gyvybiškai būtino gydymo naštą.

Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO) beždžionių raupų protrūkį ką tik paskelbus tarptautinio masto ekstremaliąja situacija, atitinkamai reaguoti turi būti pasiruošusi ir Lietuva. Nors oficialiai patvirtintų beždžionių raupų atvejų neturime, specialistai teigia jau turintys planą, kaip elgtųsi tokiu atveju. Be kita ko, netrukus laukiamos ir vakcinos nuo šios infekcinės ligos.

Trauma, nuo kurios neapsaugotas niekas – tiek profesionalūs sportininkai, tiek riedučių, riedlenčių, tinklinio, teniso entuziastai gali išgyventi nemalonią patirtį – plyšusio menisko sukeltą skausmą. Vidinis ar išorinis meniskas gali plyšti ir vyresniame amžiuje dėl vykstančio degeneracinio proceso. Ką svarbu žinoti apie simptomus, pirmąją pagalbą ir gydymą? Pagrindinis simptomas pasireiškia praėjus 6-12 valandų Skausmingas ir sekinantis – taip žmonės įprastai apibūdina menisko plyšimą.

Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO) beždžionių raupų protrūkį pripažinus tarptautinio masto ekstremaliąja visuomenės sveikatos situacija, Europos Komisija patvirtino vakcinos nuo raupų naudojimą siekiant apsisaugoti nuo beždžionių raupų, pirmadienį pranešė šį preparatą sukūrusi Danijos vaistų gamintoja. „Europos Komisija išplėtė leidimą platinti bendrovės vakciną nuo raupų „Imvanex“, įtraukdama apsaugą nuo beždžionių raupų“, – sakoma įmonės „Bavarian Nordic“ pranešime.

Triukšmas neigiamai veikia sveikatą, tad susidūrę su situacijomis, kai iš stacionarių triukšmo šaltinių sklindantis triukšmas trukdo ilsėtis, gyventojai neretai kreipiasi į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą (NVSC), kurio pareiga – įvertinti triukšmo lygį namuose ir imtis veiksmų, kad triukšmas būtų sumažintas.

Į privalomai sveikatą turinčių tikrintis žmonių sąrašą siūloma įtraukti ir tuos gyventojus, kurie pagal amžių bei lytį patenka į ligų prevencijos programas. Siūloma, kad apsilankymui pas medikus jiems darbdaviai turėtų duoti laisvą apmokamą dieną. Tuo metu profesinių sąjungų atstovė siūlo ne dalinti laisvadienius, o ilginti darbuotojų atostogas. Darbdaviai teigia, kad toks sveikatos patikrinimas galėtų būti finansuojamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.

Per praėjusią parą nustatytas 91 naujas COVID-19 atvejis, vienas žmogus mirė, rodo pirmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 81, antrą – devyni, trečią kartą – vienas žmogus. Naujausiais duomenimis, ligoninėse gydomi 119 COVID-19 sergantys pacientai, iš jų penki – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 388,4 atvejo, šis rodiklis auga.

Baltieji rūmai sekmadienį pareiškė, kad yra įsitikinę, jog valdžios institucijos gali „išnaikinti“ beždžionių raupus Jungtinėse Valstijose, paspartindamos skiepijimą ir gydymą. „Manau, kad beždžionių raupus tikrai galima suvaldyti“, – „CBS News“ pokalbių laidai „Face the Nation“ sakė gydytojas Ashishas Jha, Baltųjų rūmų reagavimo į koronavirusą koordinatorius.

Akreditavimo tarnyba pripažino maždaug 150 medikų iš Ukrainos profesines kvalifikacijas.  Apie tai pirmadienį pranešė LRT. Nacionalinio transliuotojo duomenimis, didžioji dalis specialistų jau dirba gydymo įstaigose. Vasario pabaigoje Rusija įsiveržė į Ukrainą ir pradėjo šalies puolimą, kuris jau tęsiasi kiek daugiau nei penkis mėnesius. Dėl to Ukrainą paliko beveik 9,6 mln. žmonių. Daugiau nei pusė šalį palikusių ukrainiečių atvyko į kaimyninę Lenkiją, maždaug 60 tūkst. – į Lietuvą.

Širdies ir kraujagyslių ligos – didžiausios lietuvių žudikės. Pasak gydytojų, kiek rizikuojama susirgti šiomis ligomis, itin priklauso nuo genetikos, tačiau toli gražu ne paskutinėje vietoje yra ir gyvensena bei mūsų psichologinis nusiteikimas. Deja, prasidėjus pandemijai, o vėliau – karui iš stresinės būklės išsivaduoti darosi vis sunkiau. Mokslas nustatė, kad išeminė širdies liga nėra neišvengiama ir jai galima užkirsti kelią.

Dar viena sveikatos priežiūros reformos naujovė: jau sausį Lietuvoje prasidės naujas eksperimentas – pacientų pavėžėjimas į gydymo įstaigas. Tolimesniuose kaimuose gyvenančius senjorus ir nepasiturinčiuosius pas gydytojus konsultuotis veš specialūs automobiliai. Tą bus bandoma daryti dviejuose regionuose, dėl kurių Sveikatos ministerija ketina apsispręsti rudenį.

Nuo rugpjūčio 1 d. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ketvirtąja arba antrąja sustiprinamąja COVID-19 skiepo doze kviečia pasiskiepyti dar daugiau gyventojų. Vis dėlto specialistai primena, kad tai nėra prievolė visiems, juo labiau kad nepasitarus su gydytoju to savarankiškai pačiam padaryti ir nepavyks. Kita vertus, visuomenė raginama dar visiškai neatsipalaiduoti, mat pandemijos kol kas dar niekas neatšaukė.

Lietuvoje sparčiai auga naujų COVID-19 atvejų skaičiai, kurie šią savaitę pasiekė didžiausią tašką per šią vasarą. Kylanti kreivė nieko gero nežada, teigė PSO spec. pasiuntinys Europos regionui Vytenis Povilas Andriukaitis. Kartu su juo naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo ir medicinos mokslų dr. profesorius Saulius Čaplinskas. Pone Andriukaiti, ar PSO įspėja, kad rudenį laukia grėsminga situacija? P. Andriukaitis: Tai jau yra paskelbta.

Prasidėjus karui valstybėms vienai po kitos ėmusis sankcijų prieš Rusiją ir Baltarusiją dalies vaistų ir kitų medicinos priemonių neliko ir vaistinėse. Jų atstovai teigia, kad tam tikrų prekių gyventojai ieško iki šiol, tačiau geranoriškai priima ir jiems įprastų produktų alternatyvas, nors jos kitą kartą ir brangesnės.

Per praėjusią parą nustatyti 153 nauji COVID-19 atvejai, vienas žmogus mirė, rodo sekmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 121, antrą – 28, trečiąkart – keturi žmonės. Penktadienį skelbtais duomenimis, ligoninėse buvo gydoma 112 COVID-19 sergančių pacientų, iš jų penki – reanimacijoje. 14 dienų naujų pirminių susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst.

Kauno hospisas pagaliau dėlioja būsimo stacionaro planus, kur pacientai gaus ir reikalingas medicinines paslaugas, ir bus oriai išlydimi į amžinybę. Tokių nemokamų paslaugų sunkiai sergantiems ligoniams ir jų artimiesiems Lietuvoje labai trūksta, deja, hospisai papildomo finansavimo nesulaukia, tik pagal sutartis su Valstybine ligonių kasa. Sveikatos apsaugos ministerija sako, mokėti galima tik už įstatymo apibrėžtas sveikatos priežiūros paslaugas.

Nepaisant vėl augančių COVID-19 skaičių, prieš gerus 2 metus Lietuvą ir pasaulį užklupusi pandemija po truputį slopsta ir nebeturėtų panardinti į karantininį sąstingį bei paralyžiuoti sveikatos sektoriaus. Bent taip mano Kauno klinikų vadovas Renaldas Jurkevičius ir patikina, kad šiuo metu medikai dirba maksimaliai ir stengiasi sutrumpinti dėl buvusių ribojimų išilgėjusias eiles.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vadovas beždžionių raupų protrūkį šeštadienį pripažino tarptautinio masto ekstremaliąja visuomenės sveikatos situacija. Tarptautinio masto ekstremaliosios visuomenės sveikatos situacijos paskelbimas yra aukščiausio laipsnio pavojaus signalas, kokį tik gali paskelbti ši Jungtinių Tautų agentūra.

Operacinėse nėra sterilių pirštinių, chirurginių instrumentų, siūlų, duriančių adatų. Ir tai ne karo lauko ligoninės Ukrainoje aprašymas. Tokia realybė susiklostė dalyje Lietuvos ligoninių. Anot medikų sąjūdžio, visa tai – dėl per menko ligoninių finansavimo. O ministerija pirštu beda į ligoninių vadovus, esą tai jie nemoka tvarkytis su pinigais. Vilkaviškio ligoninės operacinėje pluša gydytojai, nes pacientui buvo atliekama išvaržos operaciją.

Ar jau pakankamai pasiruošėte vaistažolių žiemai? Jei nespėjote – dar pats metas suskubti rinkti siauralapį gaurometį. O jis, kaip sako žolininkai, stebuklingas augalas – nuo nervų, nuo galvos skausmų, skrandžio negalavimų ir net vėžį gydo. Tinka šviežias, džiovintas ir fermentuotas. Vaistažolininkas Marius Lasinskas į pintinę krauna siauralapio gauromečio lapus. Dabar dar metas juos rinkti. O žiedai jau baigia nužydėti, tad atsargiai, kad išdžiūvę pūkais nevirstų.

Koronaviruso vakcinos likutis sandėliuose – kaina už galimybę šį preparatą gauti vieniems pirmųjų, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. „Mes dabar mokame tą kainą už tai, kad buvome vieni pirmųjų šioje planetoje, kurie ėmė skiepytis“, – BNS šią savaitę sakė ministras. „Tuomet niekas nežinojo, kiek jų reikės. Turėjome rezervuoti daugybę skirtingų vakcinų, nebuvo aišku, kuri bus pirma, kuri bus antra, kaip bus jos tiekiamos“, – pridūrė jis.

Nors tokios šiltos vasaros daugelis laukia, tačiau žmonių, ypač vyresnių, sveikatai tai – tikras iššūkis. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos įspėja apie kaitrą. Birželio pabaiga daugelyje šalies rajonų atnešė 30–34 laipsnių karštį. Pacientų daugiau ir Tauragės gydymo įstaigose, rašo Tauragės žinios. Medikai įspėja – karštis gali būti pavojingas sveikatai, ypač susirūpinti turėtų sergantieji širdies-kraujagyslių ligomis bei tam tikrų amžiaus grupių asmenys.

Alytiškė Daiva daugiau nei 10 metų sirgo sudėtinga kepenų liga. Liga vis progresavo, kepenų būklė prastėjo, kol galiausiai moteriai padėti galėjo tik kepenų transplantacija. 2021 metų vasarį moteris buvo įtraukta į transplantacijos laukiančiųjų sąrašą ir ištisus mėnesius Daiva laukė telefono skambučio, kuris reikštų, jog atsirado tinkamas donoras. Dviejų vaikų mamai pirmuoju ligos požymiu tapo tinstančios kojos.

COVID-19 susirgimų statistikos kreivė Lietuvoje vėl pradėjo kilti aukštyn, ir nemaža dalis užsikrėtimų siejama su intensyviu kelionių sezonu, kuomet virusas „parsivežamas“ po atostogų užsienio šalyse. Draudimo bendrovės „Gjensidige“ specialistai, stebėdami naujų užsikrėtimų koronavirusu dinamiką Lietuvoje, teigia, kad šią vasarą keliaujantys į svečias šalis poilsiautojai kiek atsipalaidavo ir nebesilaiko rekomenduojamų saugumo reikalavimų.

Šalį apėmusios antrosios karščio bangos svilinami žmonės apgulė Lietuvos paplūdimius. Vilniaus, Kauno pliažuose karštį keikia retas ir sako, kad saulėtų, karštų dienų ir taip Lietuvoje mažai. O štai klimatologai sako, kad Lietuvoje per keliasdešimt metų tokių dienų kai svilina virš 30-ties padaugėjo net 4 kartus ir ateityje jų bus dar daugiau. Karščiai užpildė net neseniai įrengtą Vilniuje nudistų pliažą. Nuogaliai dėkoja Šimašiui, kad jiems dabar nebereikia degintis pasislėpus kažkur krūmuose.

Lietuvoje patvirtinta nemokama patikra dėl hepatito C viruso, kuriuo gali būti užsikrėtę apie 50 tūkst. to net neįtariančių žmonių. Pasireiškus pirmiesiems simptomams, pokyčiai kepenyse neretai jau būna negrįžtamai pažengę – hepatitas C atsakingas už 2 proc. visų mirčių Europos regione. Suvieniję jėgas medikai ir politikai siekia sveikesnės visuomenės eliminuojant šį virusą.

Europos Sąjungos farmacijos priežiūros agentūra penktadienį rekomendavo leisti raupų vakcina skiepyti nuo beždžionių raupų, kurių protrūkį Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) gali pripažinti tarptautinio masto ekstremalia visuomenės sveikatai padėtimi.  „EVA vaistų žmonėms komitetas (CHMP) rekomendavo išplėsti raupų vakcinos „Imvanex“ indikacijas, įtraukiant suaugusių asmenų apsaugą nuo beždžionių raupų“, – sakoma Europos vaistų agentūros (EVA) pranešime.

Į šalį sugrįžus karštiems orams, tautiečiai mėgaujasi maudynėmis ežeruose ar upėse. Žmonės sako besidžiaugiantys orais, o galimų traumų nesibaimina. Tačiau medikai vos spėja suktis: jau dabar į priėmimo skyrius plūsta traumas patyrę pacientai – ir tokių karštomis dienomis dvigubai daugiau nei įprastai. O mėgstančiuosius nardyti ežeruose specialistai įspėja: nėrimas į vandenį gali baigtis neįgalumu. Viename iš sostinės paplūdimių po pietų ilsisi keliasdešimt vilniečių.

Siekiant paskatinti žmones prevenciškai tikrintis sveikatą – laisva apmokama diena. Tokį pasiūlymą inicijavo Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė socialdemokratė Orinta Leiputė. Seime užregistruotame projekte siūloma papildyti Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymą, kuriame kalbama apie darbo laiku atliekamus privalomus sveikatos patikrinimus. Už darbo laiką, kuomet darbuotojas tikrinasi sveikatą, darbdavys moka darbuotojui vidutinį darbo užmokestį.