„Vyresnio amžiaus pacientus neretai alina tokie pervargimą sukeliantys negalavimai ir ligos kaip anemija, cukrinis diabetas, skydliaukės funkcijos sutrikimai, lėtiniai virusiniai, onkologiniai susirgimai, miego problemos bei įvairaus pobūdžio skausmai. Ilgalaikį nuovargį sukelia ir jų gydymui skirtų vaistų vartojimas, pernelyg ilgas žiūrėjimas į televizoriaus, kompiuterio bei kito išmaniojo prietaiso ekraną. O vasarą prie šios būsenos išsivystymo labai prisideda namų ruošos, ūkio ar sodo darbai, kuriems negailėdami savo jėgų ir sveikatos senjorai skiria itin daug laiko“, – teigia „Camelia“ vaistininkė Greta Šimkė.
Pervargimas ne tik lemia energijos trūkumą, sumažėjusį raumenų darbingumą ir jų tremorą (nevalingą drebėjimą) ar žemesnį fizinio aktyvumo lygį, tačiau ir daugelį kitų pasekmių, rašoma pranešime spaudai.
„Yra nustatytas artimas ryšys tarp pervargimo ir miego sutrikimų, depresijos, širdies ligų išsivystymo, o nuolatinis raumenų nuovargis gali turėti įtakos pusiausvyros praradimui bei Parkinsono ligos pasireiškimui. Be to, kojų raumenų jėga yra tiesiogiai susijusi su ėjimo greičiu, gebėjimu lipti ir klubų lūžių dažniu, todėl ilgalaikis nuovargis riboja judėjimo galimybes ir didina traumų riziką“, – įspėja vaistininkė G. Šimkė.
Emocinio nuovargio priežastys
Nemokamas draugystės pokalbių, emocinės ir informacinės pagalbos paslaugas senjorams teikiančios „Sidabrinės linijos“ psichologė Živilė Kaniavienė teigia, kad ilgalaikį nuovargį vyresniame amžiuje lemia ir emocinės priežastys: patiriamas stresas, nerimas dėl ateities, baimė prarasti savarankiškumą, vienišumo ar nereikalingumo jausmas. Taip pat depresija ir psichologiniai sunkumai, kuriuos patiria slaugantys artimuosius, gedintys jiems mirus ar turintys finansinių problemų.
„Pasikartojantį emocinį nuovargį gali sukelti ir nuobodulys, kuris atsiranda, kai anksčiau įvairių veiklų turėjęs senjoras neranda įdomaus užsiėmimo išėjęs į pensiją ir jaučia praradęs gyvenimo prasmę“, – aiškina Ž. Kaniavienė.
„Sidabrinės linijos“ psichologė pabrėžia, kad ilgą laiką patiriamas emocinis nuovargis neigiamai paveikia tiek fizinę, tiek psichinę būklę, todėl ima varginti dirglumas, motyvacijos ir energijos trūkumas, beviltiškumo bei gyvenimo kontrolės praradimo jausmas. Taip pat apatija, pyktis, galvos ar raumenų skausmai, apetito pokyčiai ir t.t.
Kaip padėti sau, kai nuolatos kamuoja nuovargis?
Išsiaiškinus priežastį, keliančią pervargimą, svarbu ieškoti būdų, kaip su ja kovoti ir padėti sau pasijusti geriau. „Camelia“ vaistininkė G. Šimkė ir „Sidabrinės linijos“ psichologė Ž. Kaniavienė dalijasi patarimais, kaip tai padaryti.
- Skirkite laiko atokvėpiui: susidarykite dienos darbo ir poilsio režimą bei jo laikykitės, o kokybiškam nakties miegui skirkite bent 8 valandas;
„Per dieną turėtumėte išgerti reikiamą kiekį vandens, o jeigu gausiai prakaituojate, kompensuokite svarbių mikroelementų trūkumą vartodami magnio ir kalio preparatus. Taip pat išbandykite kvėpavimo pratimus ir išsimaudykite vėsiame vandenyje“, – pataria G. Šimkė.
Reikiamą vandens kiekį apskaičiuoti labai paprasta, nes per parą kiekvienam kūno kilogramui reikia maždaug apie 0,035 litro skysčių. Pavyzdžiui, jeigu sveriate 60 kilogramų, jums kasdien reikėtų išgerti maždaug 2,1 litro vandens. - Užtikrinkite sveiką ir subalansuotą mitybą.
„Labai svarbu, kad su mityba gautumėte pakankamą kiekį baltymų, nes jie yra raumenų statybinė medžiaga. Tyrimų duomenys atskleidžia, kad su maistu gaunant reikiamą jų kiekį, galima padidinti raumenų masę ir jėgą“, – sako vaistininkė.
Pravers ir tai, jeigu į mitybos racioną įtrauksite kokybišką juodąjį šokoladą, kuris skatina endorfinų – cheminių medžiagų, malšinančių stresą ir skausmą – išsiskyrimą ir kuriam laikui suteikia energijos.
- Atsisakykite alkoholio ir tabako gaminių.
- Skirkite laiko fiziniam aktyvumui.
„Bent minimalus sportas ir judėjimas stiprina raumenis, didina jų jėgą, dėl to mažėja griuvimų ir traumų tikimybė. Labai naudinga praleisti kuo daugiau laiko gryname ore, atlikti pusiausvyrą lavinančius ir tempimo pratimus bent 2–3 kartus per savaitę“, – teigia G. Šimkė.
- Patikrinkite savo kraujo spaudimo rodiklius ir, jeigu reikia, imkitės veiksmų jų reguliavimui.
„Nuovargio jausmą gali sukelti labai žemas ir labai aukštas arterinis kraujo spaudimas, kurio optimali reikšmė – 120/80 mm Hg. Dėl šios priežasties, pastebėjus nuo normos nukrypusius rodmenis, reikia imtis atitinkamų veiksmų. Jeigu jūsų kraujospūdis per žemas, išgerkite vandens su druska, kavos ar arbatos, kurių sudėtyje būtų kofeino, išbandykite preparatus su ženšeniu. Jeigu jūsų kraujo spaudimas per aukštas – gali padėti maudynės po vėsiu vandeniu ir kraujospūdį mažinantys vaistai“, – teigia vaistininkė.
- Pasirūpinkite savo emocine gerove.
„Kai kurių stresą sukeliančių veiksnių iš savo gyvenimo pašalinti negalime, tačiau juos atlaikyti ir situaciją įvertinti iš naujo padeda bendravimas su kitais žmonėmis, išsikalbėjimas ir patiriamas bendrumo jausmas. Dėl šios priežasties labai svarbu užsiimti savo mėgstama veikla ir kiek įmanoma dalyvauti socialiniame gyvenime“, – pataria psichologė Ž. Kaniavienė.
- Jeigu pervargimas kamuoja net ir neatliekant fizinių darbų bei gerai pailsėjus, reikėtų atlikti kraujo tyrimus.
„Jie nustatys, ar organizme netrūksta tam tikrų mikroelementų bei vitaminų. Tai itin svarbu, nes dažniausiai nuolatinį nuovargį lemia geležies, vitamino D3 ir magnio stoka“, – aiškina „Camelia“ vaistininkė G. Šimkė.
- Jeigu pervargimą lemia turimos ligos ar jų gydymui skirti medikamentai – kreipkitės į gydytoją, kuris galėtų pakeisti gydymo planą ar išrašytų kitus vaistus.
