Finansų ministras Vilius Šapoka paaiškina, kokius pokyčius įneš šis mokestis. Šiuo metu visas turimas fizinio asmens nekilnojamasis turtas yra sumuojamas ir, jei neviršija 220 tūkst. eurų vertės, yra neapmokestinamas, o jei viršija, yra mokamas progresinis mokestis.
Pagal naują sistemą šis principas išlieka, tačiau įsijungia ir naujas, papildomas mokestis. Jei asmuo turi antrą, trečią, ketvirtą ir t.t. gyvenamosios paskirties būstą, jis yra apmokestinamas 0,3 proc. tarifu. Susumavus viso šio turto vertę, jeigu ji viršija 220 tūkst. eurų, įsijungia jau anksčiau nustatytas progresinis tarifas.
Sodo namelių, sodybų, garažų, sandėliukų ir panašios paskirties NT apmokestinimas nesikeičia.
„Vienareikšmiškai galiu sakyti, kad tai NT rinką paveiks teigiamai, padės išvengti NT burbulų, nes akivaizdžiai stebime tendenciją, kad gyventojai turintys vieną ar du būstus ima paskolas, kad turimą būstą galėtų išnuomoti ir tai turi poveikį rinkos kaitimui“, – sprendimą komentavo finansų ministras V. Šapoka.
Nuomos kainos gali keistis Kaune
Iš esmės nekilnojamojo turto analitikai mano, kad nuomotojai neperkels pilnos mokesčio sumos nuomininkui, nes viską sureguliuoja pati rinka. Tačiau pastebima, kad didmiesčiuose situacija skiriasi.
„ Iš esmės viską lemia pasiūla ir paklausa. Jeigu būtų taip lengva padidinti nuomos kainas, tai Vilniuje nuomotojai jau seniai būtų padarę, ką darė ne vienerius metus sėkmingai. Jei šiandien nebedidėja nuomos kainos, tai jau labiau yra nuomininkų rankose rinka ir nuomotojai nebegali diktuoti kainų. Dabar vien dėl to, kad jiems atsirado papildomas mokestis, padidinti nuomos kainas atrodo nelabai realu, nes tada jau būtų virš tų kainų, kurias būtų nustačiusi rinka šiuo metu.
Galbūt dar Kaune iš dalies galėtų, nes Kaunas dar augimo cikle, rinka labiau nuomotojų rankose“, – pastebėjo „Real Data“ įkūrėjas NT analitikas Arnoldas Antanavičius.
Tuo tarpu „Ober–haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims Raimondas Reginis tv3.lt tvirtina, kad nuomos kainos tikrai dėl naujojo mokesčio nedidės.
„Bet kokiu atveju nuomotojai turi konkuruoti rinkoje ir tikrai nebus taip, kad jei visi susitars ir iš karto tą mokestį perkels. Vis tiek jie konkuruoja vienas su kitu, mažai tikėtina, kad iš karto tokiu dydžiu nuomos kainos padidėtų. Jei kainos toliau didėtų, dalis žmonių kurie nuomojasi būstą, gali priimti sprendimą įsigyti būstą. Tai taptų dar labai ekonomiškai naudingiau. Automatiškai sumažėtų nuomininkų rinkoje, būtų sunkiau konkuruoti ir nuomotojai negalėtų padidinti kainos“, – komentuoja R. Reginis.
Bus lengviau derėtis dėl būsto kainos?
Tačiau analitikų požiūris visiškai išsiskiria dėl būsto kainų. R. Reginio tikinimu, mokestis yra per mažas, kad paveiktų žmonių sprendimą pirkti ar nepirkti būstą.
„Tas tarifas 0,3 proc. nėra didelis, tad ši našta negali pakeisti strateginio sprendimo įsigyti būsto. Tikrai dėl to procento nebus, kad žmogus sakys, ne aš vien dėl to nepirksiu būsto ir neinvestuosiu. Taip, investicinė grąža kažkiek gal ir mažėja, bet ji nemažėja drastiškai, nes mokestis nėra didelis“, – sako „Ober–Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.
Jis pabrėžia, kad mokestis bus skaičiuojamas nuo būsto vertės, kuri paskaičiuojama „Registrų centre“, o dažnai ši vertė yra ,ažesnė negu rinkos vertė.
„Tarkime antro būsto vertė siekia 100 tūkst. eurų, nuo jo 0,3 proc. bus 300 eurų per metus. Tai tas tarifas pakankamai logiškas, nedidelis, humaniškas ir neprives prie esminių pokyčių“, – mano R. Reginis.
Tačiau A. Anatanvičius pastebi, kad pirkti antrą būstą nuomai Vilniuje šiuo metu ir taip jau nebėra taip patrauklu, kaip anksčiau. Dėl šio mokesčio dar labiau mažės uždirbama grąža iš nuomos. Taigi, pirkėjai gali naudoti šį argumentą derybose perkant naują būstą.
„Šis mokestis dar labiau atvėsins potencialius įsigijimus, dėl to galėtų būti dar potencialus kainos susitraukimas. Dabar, jei dauguma rinkos dalyvių ieško sau būsto, jiems atsiranda galimybė palaukus sulaukti geresnių kainų būstui.
Tuo tarpu būstą dėl nuomos perkantis asmuo, kad išlaikytų tą patį pelningumą iš nuomojamo būsto, turėtų pirkti maždaug 5 proc. pigesnį būstą, jog po visų mokesčių jo pelningumas nė kiek nenukristų. Dėl to manau, kad šį argumentą pradės naudoti investuojantys nuomai derybose ir, gali būti, kad bent keliais procentais kainos turės pamažėti“, – svarsto A. Antanavičius.
Išsamesnius skaičiavimus jis pateikia savo paskyroje socialiniame tinkle: „Įsivaizduokit investuotoją, kuris ieško buto nuomai su 6 proc. metine grąža. Už butą, generuojantį 3000 Eur per metus, jis mokėtų 50 tūkst. eurų. Atsiradus NT mokesčiui (grubiai 150 EUR nuo 50 000 EUR), jo pinigų srautas iš nuomos sumažėja iki 2850 Eur per metus. Vadinasi, siekdamas išlaikyti tą pačią 6 proc. metinę grąžą, investuotojas mokės jau tik 47 500 Eur, t.y. 5 proc. mažiau“, – rašė NT analitikas.
Tiki, kad išsisukti nuo mokesčio neapsimokės
Tiesa apsukresnis jau pastebėjo, kad naujasis mokestis galiotų tik tuo atveju, jei visas nekilnojamasis turtas užrašytas ant vieno asmens. Tačiau ganėtinai lengvai išsisukti galima nuėjus pas notarą ir perrašius kurį nors būstą savo šeimos nariui.
Finansų ministerija teigė, kad notaro išlaidos kainuos daug daugiau, o mokestis nėra toks didelis, kad apsimokėtų sukčiauti. Tą patį tv3.lt patvirtina ir nekilnojamojo turto analitikai.
„Mano supratimu mokestis tikrai nėra didžiulis, kad tokius manevrus reikėtų daryti. Plius tie manevrai irgi kainuoja papildomus kaštus. 0,3 proc. nuo rinkos mokestinių verčių sudaro 10–15 eurų per mėnesį, turint omeny, kad tie būstai ir taip greičiausiai nuomojami. Naivu tikėtis, kad asmuo turi nusipirkęs 10 butų ir nieko su jais nedaro. Tie būstai generuoja pajamas, tai sumokėti kelis proc. nuo pajamų nėra didelis praradimas“, – teigia A. Antanavičius.
R. Reginis taip pat prideda, kad persirašant būstą galbūt sugaištama net daugiau laiko ir pinigų.
„Tikėtina, kad dalis gal ir pasinaudos tokiu dalyku, bet kad tai bus masinis reiškinys, tai tikrai nemanau, kad taip bus“, – visgi mano jis.
Surinks papildomus 11 mln. eurų
Finansų ministerija skelbia, kad šiuo mokesčiu siekiama išvengti nekilnojamojo turto (NT) kainų „burbulų“.
NT analitikas A. Antanavičius prideda, kad šiuo mokesčiu gali būti skatinama ištraukti kažkiek pinigų iš šešėlio, nes tie, kurie nuomoja šešėlyje vis tiek turės mokėti NT mokestį.
Tačiau „Ober–Haus“ NT analitiko R. Reginio manymu, tai tiesiog naujas mokestis, kuriuo siekiama surinkti daugiau pinigų į biudžetą.
„Nemanau, kad tai paskatins susitraukti šešėlį. Yra kitos priemonės rinkoje, turi tiksliai nuomos faktą įrodyti ir tada bandyti ištraukti, kad susimokėtų mokesčius. Kažkiek gali prisidėti apsaugoti nuo NT burbulo, nors iš esmės nėra dabar to burbulo. Manau, tiesiog stengiamasi kažkiek į valstybės biudžetą lėšų surinkti. Gal kažkiek rinką galėtų ir apraminti, jei tas mokestis būtų didesnis. Dabar jis daugiau palies tą visuomenės grupę, kuri finansiškai stipresnė, tad jiems nebus sunku sumokėti tuos mokesčius“, – tv3.lt sako R. Reginis.
Finansų ministerija skaičiuoja, kad šiuo mokesčiu papildomai surinks 11 milijonų eurų.
Progresyvumas iki 220 tūkst. eurų vertės – išlaikomas
Apmokestinus antrą ir paskesnį gyvenamosios paskirties nekilnojamąjį turtą (NT) 0,3 proc. tarifu, kartu būtų išlaikomas NT apmokestinimo sistemos progresyvumas nuo 220 tūkst. eurų.
Tai reiškia, kad antras ir paskesnis gyvenamosios paskirties NT būtų apmokestinamas 0,3 proc. iki 220 tūkst. eurų vertės, o jei šis viršija 220 tūkst. eurų ribą – taikomas progresinis tarifas, t.y. vertei nuo 220 iki 300 tūkst. eurų būtų taikomas 0,5 proc., vertei nuo 300 iki 500 tūkst. eurų – 1 proc, o vertei, viršijančiai 500 tūkst. eurų – 2 proc.
