kalendorius - 2025 vasario 21d.
Žiema
21 Penktadienis
2025
1924 1925 1926 1927 1928 1929 1930 1931 1932 1933 1934 1935 1936 1937 1938 1939 1940 1941 1942 1943 1944 1945 1946 1947 1948 1949 1950 1951 1952 1953 1954 1955 1956 1957 1958 1959 1960 1961 1962 1963 1964 1965 1966 1967 1968 1969 1970 1971 1972 1973 1974 1975 1976 1977 1978 1979 1980 1981 1982 1983 1984 1985 1986 1987 1988 1989 1990 1991 1992 1993 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020 2021 2022 2023 2024 2025 2026 2027 2028 2029 2030 2031 2032 2033 2034 2035 2036 2037 2038 2039 2040 2041 2042 2043 2044 2045 2046 2047 2048 2049 2050 2051 2052 2053 2054 2055 2056 2057 2058 2059 2060 2061 2062 2063 2064 2065 2066 2067 2068 2069 2070 2071 2072 2073 2074 2075 2076 2077 2078 2079 2080 2081 2082 2083 2084 2085 2086 2087 2088 2089 2090 2091 2092 2093 2094 2095 2096 2097 2098 2099 2100 2101 2102 2103 2104 2105 2106 2107 2108 2109 2110 2111 2112 2113 2114 2115 2116 2117 2118 2119 2120 2121 2122 2123 2124
Vasaris
Sausis Vasaris Kovas Balandis Gegužė Birželis Liepa Rugpjūtis Rugsėjis Spalis Lapkritis Gruodis
| P | A | T | K | P | Š | S |
|---|---|---|---|---|---|---|
| 1 | 2 | |||||
| 3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8 | 9 |
| 10 | 11 | 12 | 13 | 14 | 15 | 16 |
| 17 | 18 | 19 | 20 | 21 | 22 | 23 |
| 24 | 25 | 26 | 27 | 28 | ||
Apie vasario 21d.
Vasario 21-oji yra 52-oji diena pagal Grigaliaus kalendorių. Iki metų pabaigos lieka 313 dienų, o keliamaisiais metais – 314.
Užgavėnės yra viena iš linksmiausių lietuvių švenčių, žyminti pavasario pradžią. Ši šventė turi gilias mitologines šaknis. Senovėje buvo tikima, kad žiemos šalčiai užklumpa, nes mitinė būtybė pavogė Saulę. Todėl persirengėliai, simbolizuojantys mitinius didvyrius, triukšmaudami ir šūkaudami persekioja Morę, kurią veža per gatves. Morė simbolizuoja tamsos laiką ir mitinę pamėklę, o ratas, ant kurio ji sėdi, – Saulę. Sudeginus Morę, ratas iškeliamas aukštai ant stulpo, o per Rasos šventę jis bus apsukamas šiaudais, padegamas ir ridenamas nuo kalno, simbolizuojant saulės vaizdinius.
Per Užgavėnes kepami apvalūs blynai, kurie simbolizuoja saulę. Persirengėliai – tai ir protėviai, ir toteminiai personažai. Todėl žmonės persirengdavo meškos, vilko, gervės ar gandro kostiumais, kurie kilę iš toteminių genčių globėjų. Vėliau žemės derlingumas buvo susietas su naminiais gyvuliais, todėl atsirado ožio, avino ir arklio kaukės. Taip pat persirengdavo ir kitokiais personažais, tokiais kaip žydai, čigonai ar vengrai. Užgavėnių ubagai simbolizavo žynius, keliaudavusius po kaimus. Dar buvo persirengiama raganomis, Velniu, Giltine, Juodu Gauruotu – tai vėlių vedliai ir mirusiųjų dievybės. Daugelį šių Užgavėnių personažų galima rasti ir danguje, kaip žvaigždynus greta Paukščių Tako. Danguje gyvena didvyriai, kurie išvaduoja Saulę.
Dienos receptas Atrado superinę burokėlių mišrainę: tiks net ir Kalėdų stalui Skaityti čia
klausia REKLAMA