Išplėtus neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) taikymą iki 2,5 vidutinių atlyginimų, naudą pajustų žmonės, gaunantys iki 1 805 eurų „į rankas“. Taipogi ketinama kasmet nuosekliai didinti NPD. O be to prie reformos prisidėtų ir 2 proc. sumažėjusios socialinio draudimo įmokos.
Finansų ministerija skaičiuoja, kad jei šiuo metu uždirbama 500 eurų „ant popieriaus: atlyginimas per tris metus padidėtų 57 eurais, jei 900 eurų – 78 eurais, jei 1200 – 91 euru, jei 1500 – 84 eurais, jei 2000 – 72 eurais.
Taipogi akcentas skiriamas aukštą pridėtinę vertę sukuriančioms darbo vietoms, t.y. didesnius atlyginimus gaunantiesiems. Mokesčių reforma siekiama įvesti „Sodros“ įmokų „lubas“: 2019 metais jos siektų 120 VDU (tai yra, kas uždirba per mėnesį maždaug daugiau nei 8840 eurų), 2020 metais – 84 VDU, o 2021 metais – 60 VDU. „Sodros“ lubas viršijančioms pajamoms būtų taikomas 25 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas.
Skaičiuojama, kad vienas milijonas gyventojų gaus vieną milijardą eurų naudos per 3 metus.
Rūkančiųjų laukia ne tokios malonios žinios. Finansų ministras teigia, kad yra numatytas nuoseklus akcizų didinimas tabakui. „Kitų akcizų pakeitimų šiuo metu nesvarstome“, – sako V. Šapoka.
Tikina, kad būsime konkurencingiausi Baltijos šalyse
Sujungus darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokas, keisis mokesčių tarifai. Gyventojų pajamų mokestis keičiasi iki 21 proc. ir būtų mokama 18,5 proc. socialinio draudimo įmoka, įskaitant ir privalomąjį sveikatos draudimą „Sodrai“. Darbdavio socialinio draudimo įmoka sudarytų 1,24 procento.
„Išsikėlėme tikslą, kad turint aiškų 3 metų planą mokestinė našta taptų mažiausia Baltijos šalyse. Nedidiname mokesčių, nes reikia matyti plačiai. Siekiame išlaikyti gyventojus Lietuvoje, siekiame, kad emigrantai grįžtų į Lietuvą. Mokesčių sistema turi būti aiški, prognozuojama. Kad čia kurtųsi gerai apmokamos darbo vietos tam reikia aiškaus plano“, – sako finansų ministras V. Šapoka.
Nedarbo ir nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų įmokos darbuotojui perkeliamos nebus. Būtent tai ir lieka 1,24 proc. darbdavio indėlio.
Kadangi įmokos apjungiamos ir perkeliamos darbuotojui, 28,9 proc. atlyginimai „ant popieriaus“ turės būti padidinami, kad darbuotojas nenukentėtų. Teigiama, kad bus siekiama, jog įstatymai būtų priimti pavasario sesijoje ir įsigaliotų nuo kitų metų. Tuomet darbdaviai turėtų pakankamai laiko perskaičiuoti atlyginimus.
„Bus aiškios ir konkrečios nuostatos teisės aktuose, kad visi nauda turi atiteikti darbuotojui, aiški apskundimo nauda, aiškios sankcijos, jei darbdavys bandys sukčiauti. Šiame cikle, kai darbdaviai konkuruoja dėl darbuotojų, manau bandymų pasukčiauti bus vienetai, jei tokie bandymai bus, grės sankcijos“, – sako finansų ministras, tačiau konkrečiau, kokios bus taikomos sankcijos nesako.
Sklaido abejones dėl individualios veiklos ir NT mokesčio
Pirmiausia Finansų ministras sklaido abejones, kad individuali veikla bus apmokestinama smarkiau. Šiai veiklai mokesčiai nesikeis. Taipogi plačiau aiškinamas nekilnojamojo turto mokestis.
„Kalbant apie nekilnojamąjį turtą, matėme iš komentarų, kaip čia reikės daryti, kad šio mokesčio išvengtų. Viskas daug paprasčiau nei atrodo. Šiuo metu visas turimas NT fizinio asmens yra sumuojamas ir jei neviršija 220 tūkst. eurų asmeniui, tokiu atveju, yra neapmokestinamas, o jei viršija, įsijungia 0,5 proc. tarifas ir sumai didėjant taikomas progresinis tarifas. Pagal naują sistemą šis principas išlieka, ir viskas kas keičiasi, atsiranda papildomas mokestis – antras, trečias, ketvirtas ir n–tasis gyvenamosios paskirties būstas apmokestinamas 0,3 proc. tarifu, jei bendra suma viso gyvenamosios paskirties turto suma neviršija 220 tūkst. eurų“, – aiškina V. Šapoka.
Paprastai tariant, jei asmuo turi du, tris ar daugiau būsto, kurio vertė neviršija 220 tūkst. eurų, tas gyvenamasis turtas bus apskaičiuojamas 0,3 proc. tarifu.
Sodo nameliai, sodybos, garažai, sandėliukai ir panašios paskirties NT apmokestinimas nesikeičia.
„Žmogui pačiam nereikės skaičiuoti, Valstybinė mokesčių inspekcija pati parengs deklaraciją tokio turto“, – sakė finansų viceministrė Daiva Brasiūnaitė.
„Vienareikšmiškai galiu sakyti, kad tai NT rinką paveiks teigiamai, padės išvengti NT burbulų, nes akivaizdžiai stebime tendenciją, kad gyventojai turintys vieną ar du būstus ima paskolas, kad turimą būstą galėtų išnuomoti ir tai turi poveikį rinkos kaitimui“, – komentavo finansų ministras.
Tiesa, akcentuojama, kad bus atsižvelgiama į asmens turtą, o ne į šeimos. Tad, teoriškai, gali būti taip, kad šeimos nariai ims perrašinėti vienas kitam būstą, jog išvengtų mokesčio.
„Ar dėl 30 eurų per metus yra verta sukčiauti, eiti mokėti“, – retoriškai klausė finansų viceministrė Daiva Brasiūnaitė.
Iš šio mokesčio papildomai tikimasi surinkti 11 milijonų eurų.
Mažinamas šešėlis
V. Šapokos teigimu, siūloma netgi tam verslui, kuris dabar šešėlyje, pradėti nuo balto lapo. Skiriamas 6 mėnesių laikotarpis susimokėti mokesčius be jokių delspinigių ar baudų ir pradėti iš naujo.
Šešėlyje lindinčius baus ne tik didesnėmis baudomis, bet ir per viešuosius pirkimus bei kreditavimą.
„Mokesčių inspekcija turi duomenis apie kiekvieną juridinį asmenį ir bankai ar kitos kredito įmonės turės įvertinti duomenis apie tokius verslus. Tai piktnaudžiaujantys visiškai negalės gauti kreditavimo, o tie verslai, kurie pamiršta susimokėti mokesčius už kreditavimą mokės brangiau, skaidrūs verslai – mažiau. Panašiai su viešaisiais pirkimais, piktnaudžiaujantys negalės pasinaudoti.
Gyventojai bus skatinami pirkti oficialiai apskaitytas remonto, statybos ir kitas namų ūkio paslaugas – jas perkantieji galės šiomis išlaidomis susigrąžinti dalį sumokėto pajamų mokesčio.
„Pakaks tiesiog išimti išmanų telefoną, nusifotografuoti čekiuką ar dokumentą ir per metinę deklaraciją bus galima susigrąžinti dalį gyventojų pajamų mokesčio“, – teigė V. Šapoka.
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) teiks naują apskaitos ir virtualaus kasos aparato paslaugą.
„Virtualus kasos aparatas bus mobili programėlė, kurioje mokesčių mokėtojai paprastai ir patogiai galės valdyti mokesčius. Nebereikės popierinių žurnalų, duomenys keliaus iš sistemos į sistemą ir taip verslas sutaupys apie 60 mln. eurų“, – kalbėjo VMI vadovė Edita Janušienė.
Bedarbio pašalpas gaunantys žmonės įsidarbinę dar iki 12 mėnesių gaus socialines išmokas. Taip esą neliks paskatų slėpti pajamas.
Tuo metu baudos už mokestinius nusižengimus didinamos 30 procentų.
Vyriausybė kitąmet iš „šešėlio“ ketina „ištraukti“ 200 mln. eurų.
Visoms reformoms prireiks 600 mln. eurų. Skaičiuojama, kad pinigų bus paimama iš ekonomikos augimo, šešėlio mažinimo ir Europos Sąjungos lėšų.
„Nematome jokių priežasčių, kodėl šis planas nesuveiktų. Finansų ministerijos prognozės pačios tiksliausios, remiamasi konservatyviomis prognozėmis įvertinus tiek neigiamas, tiek teigiamas rizikas (vertinant ekonomikos augimą – tv3.lt). Ši alternatyva yra ir pagrįsta ir su fiskaline drausme negali būti jokių kompromisų“, – sako finansų ministras.
