Finansų ministerija paruošė tris priemones, kaip numato didinti šalies gyventojų pajamas, ypač viduriniosios klasės. Viena tokių priemonių – darbuotojo ir darbdavio „Sodros“ įmokų sujungimas, perkeliant visą mokesčių naštą darbuotojui. Tikinama, kad taip sistema veiks skaidriau, bus sudaromos prielaidos didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį. Perkėlus mokestinę naštą darbuotojui, neišvengiamai turės būti didinamas atlyginimas, nurodytas algalapyje.
„Perkėlus socialinio draudimo įmokas darbuotojui, turės būti perskaičiuotas atlyginimas „ant popieriaus“. Jis turės būti padidintas 28,9 proc. Ta dalimi, kuria darbdavio socialinio draudimo įmokos perkeliamos darbuotojui. Dar vienas aspektas, ką siūlo Vyriausybė, tai bazinę pensiją atitinkančią socialinio draudimo įmokos dalį išimti iš socialinio draudimo įmokos tarifo ir ją įkorporuoti į gyventojų pajamų mokestį (GPM). Socialinio draudimo įmoka mažėja, atitinkamai tai į GPM įkorporuojama“, – komentavo finansų viceministrė Daiva Brasiūnaitė
Viską perskaičiavus gaunami naujieji tarifai: gyventojų pajamų mokestis – 21 proc. (25 proc. didesnėms pajamoms, siejant su „Sodros“ įmokų „lubomis“), darbuotojo socialinio draudimo (įskaitant PSD) įmoka – 18,5 proc. bei darbdaviui liekanti socialinio draudimo įmoka – 1,24 proc. už nedarbo ir nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų įmokas.
Individualiai veiklai, autorinėms sutartims, dividendų, kapitalo prieaugio ir palūkanų pajamoms taikomas gyventojų pajamų mokesčio tarifas nesikeičia.
„Verslui įdomu, ar jie turės pakankamai laiko pasiruošti ir prisitaikyti prie pakeitimų. Tai sieksime, kad įstatymai pavasario sesijoje būtų priimami su įsigaliojimu nuo sausio pirmos, tai bus pakankamas laikas perskaičiuoti atlyginimus“, – sakė D. Brasiūnaitė.
Bandantiems piktnaudžiauti, Finansų ministerija ruošia sankcijas.
Darbuotojai turės būti budrūs
Šie perskaičiavimai kelia nerimą, ar nebus taip, kad darbdaviai perskaičiuos algas į naudą sau. Tai yra, nepadidins algų „ant popieriaus“ beveik 29 proc. Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius tokius svarstymus vadina juokingais. Pasak jo, žmonės patys moka skaičiuoti, o darbdaviui sukčiaujant gali keisti darbą. Kadangi konkurencija dėl darbuotojų itin intensyvi.
„Suprantu, jei bedarbystė būtų 20–30 proc., tai būtų galima taip daryti, sumanipuliuoti. Bet žmonės juk moka skaičiuoti, mes konkuruojame dėl kiekvieno žmogaus, tai yra neįmanoma. Žmogus ateis kitą mėnesį, pasižiūrės, kas jo sąskaitoje ir sakys, kad jūs man sumažinote. Kai bedarbystės nėra, tai nėra, kaip sumanipuliuoti“, – tikina Danas Arlauskas.
Paklaustas, ar nenukentės darbuotojai regionuose, kurie neturi daug galimybių rinktis darbovietės, o kai kada ir prisibijo darbdavių, Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis prezidentas pabrėžė, kad už visus atsakyti negali, tačiau nemano, kad bus gudraujančių.
„Čia ne tas atvejis, kai gali pagudrauti, kad valdžia kažką priėmė. Negaliu garantuoti už visus, nes būna nesąžiningumo versle, gali visko būti, kad perskaičiuojant neapsižiūrėjo, kad kokia klaida. Visad, kai kokios reformos ne viskas būna taip jau glotnu, kas be ko. Bet tie, kas bandys gudrauti, manau, ilgainiui pralaimės“, – sako D. Arlauskas.
Iš esmės darbdavių konfederacija palaiko šią iniciatyvą. Darbdaviai mano, kad dabar žmonės matys, kiek iš tiesų kainuoja jų darbo vieta ir nebesiskųs, kad darbdaviai moka mažus mokesčius.
„Dabar iš tikrųjų žmonės realiai nežino, kiek jo darbo vieta kainuoja. Nes nemato tos dalies, kurią sumoka darbdavys. Dabar „ant popieriaus“ viskas bus ir lyginant mokestinę naštą su kitomis ES valstybėmis bus mažiau spekuliacijų, kad mūsų darbdaviai mažai sumoka. Bus viskas vienoje vietoje, matysis skaičius, kiek kainuoja darbo vieta ir, kiek žmogus realiai gauna“, – tv3.lt komentuoja D. Arlauskas.
Skaičiuoja, kad atlyginimas gali būti 131 euru mažesnis
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė naujienų portalui tv3.lt teigia, kad labiausiai piktina tai, kad niekur nėra pateikta tikslių oficialių paaiškinimų, kaip buhalteriams reikės viską perskaičiuoti. Pasak jos, iš to kas buvo skelbta žiniasklaidoje, buhalteriai skaičiuoja, kad atlyginimas sumažės 131 euru.
Tiesa, ji prideda, kad skaičiuojant algą „į rankas“ pagal naujus tarifus neatsižvelgta į tai, kad prieš tai darbdaviai bus įpareigoti padidinti algą „ant popieriaus“. Mat apie tai iš pradžių nebuvo niekur pranešta.
„Bet tada pirmas klausimas kyla. Jokie teisės aktai nenumato to „turės padidinti“, kaip, kas užtikrins, kad darbdavys padidins. Yra įvairių sutarčių, kur nurodyti įkainiai, atskirai susitariama. Kaip tai bus iš tiesų sprendžiama. Yra rizika, kad ne visi padidins ir žmogus tiesiog negaus tos algos. O, jei nebus padidinta, tai jis gaus 131 euru mažiau“, – sako buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė.
Anot jos, visiškai tikėtina, kad pirmaisiais mėnesiais net netyčia ne taip perskaičiavus, žmogus gaus mažesnę algą.
„Matematika nėra paprasta ir gaila, kad nėra išaiškinama. Tie visi pokyčiai duoda daug streso ir verslui, ir žmonėms, ir buhalteriams. Verslui reiškia, kad dėl tų pokyčių reiks atnaujinti programas, vėl bus klaidos, vėl bus įvairūs nukentėjusieji – vienais atvejais ir žmonės, kol supras, kaip perskaičiuoti. Be to, pradžioje gali būti situacijų, kad tikrai ne visi darbdaviai padidins algas, o žmonės nesikreips į teismus“, – sako D. Čibirienė.
Anot jos, labiausiai nukentėti gali nekvalifikuoti darbuotojai. Mat gerai dirbančių, aukštos kvalifikacijos darbuotojų prarasti niekas nenori. Tuo labiau, jeigu buvo nemažai investuota į jų mokymus ar paruošimą, o praradimas brangiai kainuotų. Tačiau nekvalifikuotų darbuotojų apmokymas trumpas, įmonei nėra didelės žalos tokius darbuotojus prarasti.
„Gali būti įvairių situacijų, kad to darbdavio ar buhalteris nekvalifikuotas, ar pats darbdavys nepadidins ir keletą mėnesių nenurodys to didesnio atlyginimo. Galime įsivaizduoti rajoną, kur tiesiog nėra kur kitur dirbti. Vienintelė darbo vieta, vienintelė gamykla stovi. Ir nepadidins to darbo užmokesčio, ir ką? Ir žmogus neturi kur eiti. Gali darbdavys pasinaudoti, kad mažiau kvalifikuotam darbui algos nepadidins“, – svarsto pašnekovė.
Pasak jos, klausimų kelia ne tik, iš kur bus paimti pinigai visiems šiems pakeitimams, bet ir ar bus suspėta viską priimti laikui. Kitaip gali kartotis situacija, kaip su vaiko pinigais – panaikintas papildomas neapmokestinamųjų pajamų dydis, tačiau sistema stringa ir pinigai neišmokami. Arba, kaip nutiko su „Sodros“ „grindimis“: įstatymas priimtas paskubomis, vis dar taisomas, nors įsigaliojo nuo sausio, o tuo tarpu darbuotojai negalintys dirbti pilnu etatu netenka darbo.
„Pavasarį priims įstatymą, kur surašys pasiuntimus į kitus teisės aktus, kuriuos reikia priimti. O tie teisės aktai pagal kuriuos matysis, kas turi keistis, jie vėluos ir bus priimti paskutinę minutę“, – mano Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė.
Sukčiauti bandys nebent vienetai: laukia „atgrasančios“ sankcijos
Pats finansų ministras Vilius Šapoka tikina, kad rumunai priimdami tokią reformą nenumatė jokių nuostatų, kad atlyginimai būtų perskaičiuojami darbuotojų naudai. Šiuo atveju, bus aiškiai nurodyta, kad naudą turi gauti darbuotojas.
„Bus aiškios ir konkrečios nuostatos teisės aktuose, kad visi nauda turi atiteikti darbuotojui, aiški apskundimo tvarka, aiškios sankcijos, jei darbdavys bandys sukčiauti. Šiame cikle, kai darbdaviai konkuruoja dėl darbuotojų, manau bandymų pasukčiauti bus vienetai, jei tokie bandymai bus, grės sankcijos“, – sako finansų ministras.
Kokios sankcijos? Pasak V. Šapokos – atgrasančios. „Dėl konkrečių dydžių sutarsime. Galiu garantuoti, kad neapsimokės“, – prideda jis.
Finansų ministras patikina, kad bus pasinaudota patirtimi, kuomet buvo įvedamas euras, o verslui atlyginimų perskaičiavimas atsieis pigiau nei perskaičiuojant euro įvedimą.
Didžiausia nauda gaunantiems vidutinį atlyginimą
Iš esmės atlyginimų augimas numatomas per neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) taikymą. Šiuo metu NPD taikomas pajamoms, jei jos neviršija 1100 eurų, o nuo 2019 metų NPD būtų taikomas iki daugiau nei 2300 eurų.
Taip pat nuosekliai kasmet būtų didinamas paties neapmokestinamųjų pajamų dydis. Šiuo metu NPD yra 380 Eur per mėnesį, naujoje sistemoje, sujungus darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokas, 380 eurų atitikmuo būtų 272 eurai. Taigi 2019 m. NPD didėtų iki 280 Eur, 2020 m. – 370 Eur, 2021 m. – 470 Eur.
Be visa to, siejant su pensijų reforma, 2 proc. punktais visiems gyventojams būtų sumažintas socialinio draudimo mokestis.
„Vienas milijonas darbuotojų per tris metus gaus 1 mlrd. eurų naudos. 900 Eur bruto uždirbantis gyventojas jau kitais metais gautų papildomą 42 eurų naudą. Didžiausią naują pajustų tie, kurie gauna vidutinę algą“, – kalbėjo finansų viceministrė Daiva Brasiūnaitė. Taipogi numatyta įvesti „Sodros“ lubas. Manoma, kad tai skatins gerai apmokamų darbo vietų įkūrimą.
Nuo 2019 m. būtų įvedamos Sodros įmokų „lubos“, kurių dydis per 3 metus nuosekliai mažės: 2019 m. – 120 VDU per metus, 2020 m. – 84 VDU per metus, 2021 m. – 60 VDU per metus.
Tai reiškia, kad 2021 m. įmokų „lubos“ prilygtų socialinių išmokų „luboms“.
