v. šapoka

Karantino metu uždaromo verslo atstovai atviri – Vyriausybė, neįsiklausiusi į jų pasiūlymus, suskubo juos uždaryti. Verslininkai tikina, kad prognozuoti apie galimus bankrotus dar anksti, o su valdžios įvestais ribojimais ir draudimais, kartu turi eiti ir pagalbos mechanizmai.  Karantino metu nuspręsta uždaryti įvairias laisvalaikio veiklas, pavyzdžiui, sporto klubų, kino teatrų, renginių lankymą.

Silpnas imunitetas, vėžys, įvairios lėtinės ligos – vienos didžiausių mūsų amžiaus sveikatos problemų. Britų mokslininkai, ieškodami minėtų ligų prevencijos būdų, atrado, kad daržovėse ir vaisiuose esantys ir stiprų antioksidacinį poveikį turintys bei imunitetą stiprinantys polifenoliai efektyviai kovoja su organizmo senėjimu, lėtinėmis ligomis ir vėžiu.

Finansų ministras Vilius Šapoka tvirtina, kad, jei Lietuva imtųsi staigiai mažinti 2021 m. valstybės biudžeto deficitą, dėl to nukentėtų daugelio darbuotojų atlyginimai. Taip pat, anot ministro, niekas nenori lopyti biudžeto skylės, mažinant pensijų indeksavimą ar vaiko pinigus. Todėl, kaip tvirtina V. Šapoka, deficitas bus mažinamas palaipsniui. Seime finansų ministras V. Šapoka susilaukė parlamentarų kritikos dėl kitų metų valstybės biudžeto, kuriam projektuojamas 5 proc. deficitas.

Pasaulinė Covid-19 pandemija keliems mėnesiams paralyžiavo Lietuvos verslą. Smūgio būta stipraus, tačiau trumpo ir be ilgesnių skaudžių pasekmių, mano ekonomistai. Epidemiologams svarstant, kad rudenį šalį gali pasiekti antroji Covid-19 banga, verslas atrodo ramus. Verslininkų teigimu, pirmosios Covid-19 bangos pamokas jie beveik išmoko ir pandemijos atneštame blogyje moka įžvelgti ir gėrio.

Finansų ministras Vilius Šapoka tikina, kad, jei Lietuvą užklups antroji koronaviruso banga, šalis neketina vėl uždaryti savo ekonomikos ir imtis itin griežto verslo apribojimo. Vis dėlto ministras akcentuoja, kad kitų metų valstybės biudžetas bus formuojamas itin atsakingai, todėl neskubama žadėti nei mažesnių mokesčių, nei didesnių išmokų.

Per karantiną Lietuvoje dalis žmonių neteko darbo, nes ne visiems verslams pavyko išsaugoti darbuotojus. Apie tai, kiek per karantiną Lietuvoje padaugėjo bedarbių, pokalbis su Sodros direktore Julita Varanauskiene. Naujienų portalas tv3.lt primena, kad šią savaitę finansų ministras Vilius Šapoka sakė, kad teigiami ženklai matyti darbo rinkoje, kur situacija pamažu stabilizuojasi. „Nuo balandžio pabaigos pastebimas registruoto nedarbo lygio augimo tempo lėtėjimas.

Nors ketvirtadienio Seimo posėdžio darbotvarkėje buvo numatyta, kad premjeras Saulius Skvernelis ir finansų ministras Vilius Šapoka opozicijai atsakys į įvairius klausimus, nė vienas iš jų posėdyje nedalyvavo ir numatytu laiku klausimus neatsakė. Tiesa, galiausiai Vyriausybės nariai į opozicijos klausimus atsakė vėliau žodžiu per Vyriausybės valandą.

Šiemet dėl pasaulinės pandemijos kilusi krizė nėra panaši į prieš dešimtmetį per pasaulį nusiritusią ekonominę krizę, tvirtina finansų ministras Vilius Šapoka. Jo teigimu, skirtingai nei prieš dešimtmetį, Lietuva yra kur kas geriau pasiruošusi finansiniams sunkumams, nes kaupė rezervą, užsitikrino gerą ilgalaikio skolinimosi reitingą ir vykdė tvarią fiskalinę politiką. „Noriu pabrėžti, kokie yra esminiai skirtumai. Situacija tikrai gerokai skiriasi nuo to, kurią turėjome prieš dešimtmetį.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ketvirtadienį spaudos konferencijoje įvertino finansų ministro Viliaus Šapokos elgesį, kai šis nuotolinio Vyriausybė posėdžio metu užsirūkė. Iš pradžių A. Veryga pašmaikštavo pasitelkęs liaudyje žinomą anekdotą, neva pamatęs rūkantį ministrą, vos neišmetė iš rankų alaus bokalo. Bet vėliau surimtėjo ir tikino, kad V. Šapoka pats padarė išvadas.

Bandydama gelbėti labiausiai dėl koronaviruso krizės pažeidžiamą verslą, Vyriausybė suformavo daugiau kaip 2 mlrd. eurų finansinių priemonių paketą, antradienį sakė finansų ministras Vilius Šapoka. „Turime padaryti viską, kad pandemijai pasibaigus, o pandemija pasibaigs, ekonomika staigiai atšoktų į viršų. Suformavome daugiau nei 2 mlrd. eurų finansinių priemonių paketą. Jis apima tiek dotacijas, tiek garantijas, tiek kitas finansines priemones.

Dar iki Lietuvoje paskelbus karantiną, šalies gyventojai ėmė šluoti parduotuvių lentynas, bandydami apsirūpinti negendančiais maisto produktais. Turėdami omenyje, kad prekybininkai gali bandyti užsidėti antkainį populiariausioms maisto prekėms, premjeras ir finansų ministras neatmeta galimybės ilgainiui imti reguliuoti maisto produktų kainas. Antradienį Seimo posėdyje finansų ministras Vilius Šapoka sulaukė klausimo, kaip ketina elgtis, jeigu staiga pakils būtinųjų prekių kainos.

Išmokos dėl karantino dirbti negalintiems ir vaikus, senyvo amžiaus ar neįgaliuosius prižiūrintiems asmenims, siūlymas atidėti būsto ar kitokių paskolų įmokų mokėjimą bei komunalinių mokesčių apmokėjimą – tokios ir dar daugiau pagalbos iš valstybės gali tikėtis laikinai dirbti negalintys asmenys, teigia finansų ministras Vilius Šapoka. Jis taip pat pridūrė, kad Lietuvos ekonomika dėl pasaulinės pandemijos neabejotinai patirs nuostolių.

Europos vystymo bankas suteikė Lietuvai ilgalaikę 100 mln. eurų paskolą. Lėšos bus naudojamos kultūros, sveikatos, švietimo, sporto įstaigų pastatų statybai ar atnaujinimui.  Finansų ministras Vilius Šapoka ir banko valdytojo pavaduotojas Tomašas Bočekas trečiadienį pasirašė  paskolos sutartį, pranešė Finansų ministerija.

Prezidentui Gitanui Nausėdai vykstant derėtis į Briuselį dėl naujojo Europos Sąjungos (ES) biudžeto, finansų ministras teigia, kad derybos bus ypač sunkios ir gali nusikelti į kovą.  „Kuomet mažiau pinigų ir daugiau prioritetų, žinoma, susitarti nelengva. Ir tikėtis, kad labai staigiai, per naktį bus susitarta, tikrai nemanau. Tikrai derybos bus labai sunkios, ir manau, kad jos nusikels ir į kovo mėnesį“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė Vilius Šapoka.

Su prezidentu Gitanu Nausėda susitikę ministrai trečiadienį pareiškė, kad Lietuva neišvengs „šoko terapijos“ nacionaliniam biudžetui ir rizikuoja įklimpti į vidutinių pajamų spąstus, jeigu Europos Sąjungos (ES) lėšos sanglaudai mažės. 2021 – 2027 metų ES daugiamečio biudžeto projekte siūloma, kad sanglaudos lėšos, skirtos mažinti atskirčiai tarp bendrijos narių, Lietuvai mažėtų maždaug 27 procentais.

Vyriausybė trečiadienį iš esmės pritarė Seime svarstomiems prekybos ir bankų mokesčiams – jų pajamos jau įtrauktos į kitų metų biudžeto projektą. Vis dėlto Ministrų kabinetas pasiūlė parlamentui surengti konsultacijas dėl mokesčių poveikio.

Finansų ministras Vilius Šapoka teigia, kad dėl valdančiųjų siūlymo apmokestinti komercinių bankų turtą dar bus diskutuojama Seime, o galutinis sprendimas dėl naujo mokesčio turėtų būti priimtas tik įvertinus visas teigiamas ir neigiamas aplinkybes bei išsklaidžius rinkos dalyvių nuogąstavimus. „Lietuvos bankai priklauso Europos centrinio banko priežiūros sričiai, tai jie turi mokėti indėlių draudimo fondo įmokas, įmokas į priežiūros mechanizmą stabilumui užtikrinti.

Lietuva įsitvirtina kaip lyderė regione tvarių (žaliųjų) finansų srityje, siekdama prisidėti prie klimato kaitos padarinių suvaldymo finansinėmis priemonėmis, sako finansų ministras Vilius Šapoka.  Pasaulio ekonomikos forume pirmadienį jis dalyvavo Europos lyderių diskusijoje dėl Europos globalios lyderystės klimato kaitos ir tvaraus vystymosi plėtros klausimais, pranešė ministerija.

Neseniai paskelbta, kad Švedija svarsto apmokestinti šalyje veikiančius komercinius bankus ir gautas lėšas skirti gynybos stiprinimui. Finansų ministras Vilius Šapoka neatmeta, kad panašus mokestis gali būti įvestas ir Lietuvoje. Seime atsakinėdamas į parlamentarų klausimus apie kitų metų valstybės biudžetą, šalies skolinimąsi ir ekonomikos augimo tendencijas, jis pripažino apie tai bendravęs ir su kolege iš Švedijos.

Lietuvoje svarstant nuo 2020 metų įvesti taršių automobilių mokestį, finansų ministras Vilius Šapoka sako, kad būtina taikyti ir mokesčius, ir paskatas. „Būtina taikyti tiek paskatas pakeisti automobilį į mažiau taršų, tiek tam tikrą registracijos mokestį, tam kad būtų paskata taršų automobilį realizuoti. Aš manau, tik toks „sumuštinis“ galėtų suveikti“, – antradienį Žinių radijui sakė V. Šapoka.

Pasaulio ekonomikos augimas lėtėja sparčiau nei prognozavo visos tarptautinės organizacijos, todėl Lietuva taip pat turi tinkamai pasiruošti lėtesniam augimui ir besąlygiškai laikytis fiskalinės drausmės – gyventi pagal išgales, sako finansų ministras Vilius Šapoka. „Turime padaryti viską tam, kad valstybės ištekliai būtų panaudojami efektyviau, besąlygiškai laikytis fiskalinės drausmės.

Rusijos investuotojų užsienio šalyse gynimo fondas pateikė ieškinį Tarptautinių prekybos rūmų (International Chamber of Commerce, ICC) arbitražo teismui Paryžiuje, prašydamas atlyginti buvusio „Snoro“ banko pagrindinio akcininko Vladimiro Antonovo patirtą žalą dėl Lietuvos Vyriausybės nacionalizuoto banko. Apie fondo ieškinį pranešusio portalo lrytas.lt teigimu, preliminari prašomos kompensacijos suma siekia 1,1 mlrd. eurų.

Dėl lėtėjančių Europos ir pasaulio ekonomikos apsukų Lietuvos Finansų ministerija sumažino Lietuvos augimo prognozę. Kol parlamentai mato grėsmę, kad į Lietuvą atsiris nekilnojamojo turto burbulo banga, ekonomistai ramina, kad kol kas tokio pavojaus nėra, o lietuviai gali džiaugtis rekordiniu būsto įperkamumu. Kovo pabaigoje Finansų ministerija sumažino Lietuvos augimo prognozę šiems metams. 2018 m. pabaigoje planuota, kad šiemet Lietuvos BVP augs 2,8 proc.

Euro zonai ir Europos Sąjungai (ES) reikia bendros pinigų plovimo prevencijos sistemos, sako finansų ministras Vilius Šapoka, reaguodamas į Švedijos žiniasklaidos pranešimus, kad į pinigų plovimo schemas galėjo būti įsitraukęs ir bankas „Swedbank“. „Pinigų plovimo prevencijai Lietuvoje yra skiriamas tikrai labai rimtas dėmesys.

Kitų metų valstybės biudžeto priėmimo atidėjimas savaitei nieko nekeistų, sako finansų ministras Vilius Šapoka, reaguodamas į tokį opozicijos raginimą. „Kalbant apie biudžeto priėmimą, ar atidėti savaitei, ar ne – tai nieko nekeis. Manau, kad reikia kalbėti labai realistiškai“, – naujienų portalo delfi.lt laidai „DELFI dėmesio centre“ pirmadienį sakė V. Šapoka.

Apsaugos mechanizmai, skirti užtikrinti, jog konsolidavus mokesčius nauda liks dirbančiam žmogui, nebus taikomi „Sodros“ lubas viršijančioms pajamoms, todėl neteisinga teigti, kad didžiausius atlyginimus gaunančių žmonių pajamos dar labiau išaugs, sako finansų ministras Vilius Šapoka. „Įstatymas negarantuoja, jog darbdavys šią dalį skirs būtent darbo užmokesčiui į rankas padidinti. Apklausa parodė, jog daugiau nei 90 proc.

Socialiniame tinkle „Facebook“ Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narys Arūnas Gelūnas paviešino finansų ministro Viliaus Šapokos teatrams ir koncertinėms įstaigoms skirtą laišką. Jame V. Šapoka aiškina, kad pastaruoju metu jau būta nemažai investicijų, todėl atėjo metas susiveržti diržus. Jis ragina į šį prašymą susimažinti 2019-siems suplanuotas išlaidas pasižiūrėti atsakingai ir geranoriškai.

Finansų ministerija gerina šių metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozes. Finansų ministras Vilius Šapoka sako, kad ateityje šalies ūkio augimas turės labiau remtis vidaus paklausa. „Gera žinia ta, kad ekonomika šiemet auga sparčiau nei prognozavome. Stiprėja vidaus paklausa, sparčiai auga atlyginimai, investicijos, užimtumas. Stiprybės šiemet semiamės labiau iš vidaus, ir tai yra vienas esminių ekonomikos variklių“, – trečiadienį spaudos konferencijoje kalbėjo V. Šapoka.

Politiname rudens sezono metu vienas svarbiausių darbų bus 2019 metų biudžeto svarstymas Seime, teigia finansų ministras. Vilius Šapoka pripažįsta, kad politinių rizikų, priimant svarbiausią valstybės finansinį dokumentą, yra visada, o šiemet jas gali dar labiau pakurstyti kitąmet vyksiantys prezidento, savivaldos ir Europos parlamento rinkimai.

Lietuva ir dar septynios Šiaurės Europos šalys ragina Europos Sąjungą (ES) imtis ryžtingesnių veiksmų, kuriant bendrą kapitalo rinkų sąjungą, siekiant pagerinti nebankinio finansavimo galimybes verslui. Aštuonių finansų ministrų laiške rašoma, kad spartesnis sprendimų priėmimas būtinas atsižvelgiant į britų pasitraukimą iš Europos Sąjungos (ES) ir ES politinį ciklą – kitąmet vyks Europos Parlamento rinkimai, kurie apsunkins sprendimų priėmimą.

Sprendimai dėl automobilių mokesčio galėtų paaiškėti rudenį, teigia finansų ministras. Pasak Viliaus Šapokos, Lietuva privalo spręsti taršos problemą ir paskatinti gyventojus rinktis aplinkai mažiau kenkiančias transporto priemones. „Ne kartą buvo viešai pasirodžiusios žinutės, kad bus apmokestinti visi automobiliai – tame informaciniame triukšme buvo daug netikrų naujienų.

Finansų ministras Vilius Šapoka antradienį pradeda turą po Lietuvos apskritis, kur aptars regionų aktualijas bei plėtros vizijas, mokesčių pasikeitimus nuo kitų metų ir šešėlinės ekonomikos mažinimą. Pirmasis susitikimas su vietos savivaldos, verslo ir bendruomenių atstovais vyks Alytuje, pranešė ministerija.

Vyriausybė siekia papildomai apmokestinti antrą ir tolimesnį būstą, tačiau konservatoriai pasigenda socialinio teisingumo, mat regionuose žmonės gali likti daug labiau nuskriausti. Vyriausybės pasiūlymą 0,3 proc. tarifu apmokestinti antrąjį, trečiąjį ir tolesnius vieno žmogaus būstus sulaukė pritarimo. Papildomai iš mokesčio buvo planuojama surinkti 11 mln. eurų. Tuo metu pagrindinis būstas bus apmokestinamas kaip iki šiol – nuo bendros 220 tūkst. eurų vertės, išlaikant progresyvumą.

Lietuvai nėra priimtini Europos Komisijos pasiūlymai dėl naujos ES finansinės perspektyvos, teigia finansų ministras. Pasak Viliaus Šapokos, šalis sieks išsiderėti didesnę paramą. „Dabartinis projektas, kurį deryboms pateikė Europos Komisija, žinoma, toks, koks jis šiuo metu, tai jis nepriimtinas.

Didinti pensijos amžiaus Lietuvoje neplanuojama, tikina finansų ministras. Pasak Viliaus Šapokos, neatsakingi sprendimai sukurtų dar daugiau problemų. „Realybė yra tokia, kad net ir didėjant vidutinei gyventojų trukmei ne faktas, kad didėja darbingo gyvenimo trukmė. Tai nereiškia, kad pasiekus pensinį amžių, bus pakankamai jėgų, sveikatos dirbti toliau. (...) Gyventojus norėčiau nuraminti, kad jokių svarstymų šia tema mes nei pradėsime, jų ir negali būti“, – Žinių radijui sakė V. Šapoka.

Finansų ministerija praneša, kad Lietuvoje bus kuriama pirminio žetonų platinimo (angl. initial coin offering – ICO) sutelktinio finansavimo platforma sutelktinio finansavimo platformą, kurios tikslas sukurti saugią aplinką startuoliams ir investuotojams vystyti „fintech“ ir „blockchain“ technologiją. Anot Finansų ministerijos, tai dera su Lietuvos ambicija tapti progresyviausiu „fintech“ centru.

Finansų ministras Vilius Šapoka tikisi, kad mokesčių reformą palaikys valdančiosios koalicijos partneriai socialdemokratai darbiečiai, nors nėra dėl to visiškai tikras. „Manau, kad tas palaikymas tikrai bus. Tikrai tikiu, kad jis bus“, – antradienį Seimo konservatorių frakcijos nariams teigė V. Šapoka.

Mokesčių reformą parengusios Vyriausybės siūlymas leisti gyventojams susigrąžinti dalį pajamų mokesčio (GPM) už legaliai įsigytas namų ūkio paslaugas vertinamas skirtingai. Finansų ministras Vilius Šapoka tikisi, kad ši naujovė bus populiari, tuo metu Seimo Audito komiteto pirmininkė konservatorė Ingrida Šimonytė didelio poveikio neprognozuoja. „Tikiuosi, kad tas mastas tikrai bus didelis“, – BNS sakė V. Šapoka.

Mokesčių reformoje numatytas naujas mokestis nekilnojamajam turtui palies kiekvieną planuojantį įsigyti būstą. Susidurti su naujuoju mokesčiu gali tekti ir tiems, kurie būstą nuomojasi. Tiesa, analitikų nuomonės šiek tiek skiriasi, kaip gi visa tai atsilieps rinkai. Finansų ministras Vilius Šapoka paaiškina, kokius pokyčius įneš šis mokestis. Šiuo metu visas turimas fizinio asmens nekilnojamasis turtas yra sumuojamas ir, jei neviršija 220 tūkst.

Vyriausybė siūlo 0,3 proc. tarifu apmokestinti antrąjį, trečiąjį ir tolesnius vieno žmogaus turimus būstus. Tuo metu pagrindinis būstas ir sodybos bus apmokestinamos, kaip iki šiol – nuo bendros 220 tūkst. eurų vertės išlaikant progresyvumą. Tokia naujovė pasiūlyta pirmadienį Vyriausybei pristatant mokesčių ir kitų sričių reformas.

Lietuvos stojimo į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO) procesas artėja į pabaigą – kvietimo tapti EBPO nare Lietuva tikisi sulaukti birželio mėnesį, teigia finansų ministras Vilius Šapoka. EBPO komiteto posėdyje Paryžiuje pirmadienį pristatyta Lietuvos ekonominė apžvalga – vienas iš narystei privalomų instrumentų, kuriuo identifikuotas įvairių sektorių politikos poveikis ilgalaikiam šalies augimui ir makroekonominei situacijai.

Finansų ministras Vilius Šapoka teigia, kad nuo ketvirtadienio išaugę akcizai rūkalams gali didėti ir toliau. Vis dėlto akcizai alkoholiui ar naftos produktams, pasak ministro, artimiausiu metu nesikeis. „Šiuo metu tokių svarstymų nėra, ypatingai dėl alkoholio, nes, kaip žinia, buvo akcizų šuolis, kuris įvyko pernai. Tai ta linkme tikrai nesvarstome.

Naujus mokesčių pakeitimus ruošianti Vyriausybė ketina sujungti darbdavio ir darbuotojų įmoka „Sodrai“ bei mažinti darbo apmokestinimą, sako finansų ministras Vilius Šapoka. „Mes dabar baigiame ruošti savo pasiūlymus dėl mokesčių ir socialinės apsaugos įmokų. Labai aišku, kad mes konsoliduosime darbuotojų ir darbdavių socialinės apsaugos įmokas“, – per Amerikos prekybos rūmų verslo pietus ketvirtadienį Vilniuje kalbėjo V. Šapoka.

Finansų ministras Vilius Šapoka šios savaitės pradžioje Briuselyje dalyvaus Euro grupės ir Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos (ECOFIN) posėdžiuose. Ministras taip pat susitiks su Austrijos finansų ministru ir aptars aktualius ES darbotvarkės klausimus. Euro grupėje bus aptariama esama situacija dėl Graikijos finansinės paramos programos trečiosios peržiūros. Tai galėtų atverti kelią tolesnėms paskoloms iš 2015 metais patvirtintos 86 mlrd.

Finansų ministras Vilius Šapoka tiki, jog Lietuva kitais metais prisijungs prie Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO). „Jau kitąmet tikimės, kad Lietuva gaus pakvietimą prisijungti prie Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos“, – pranešime spaudai sakė V. Šapoka, penktadienį susitikęs su EBPO politinės misijos atstovais ir aptaręs EBPO rengiamą Lietuvos ekonominę apžvalgą.

Finansų ministras Vilius Šapoka sako, kad automobilių mokestis dar labiau padidintų žmonių pajamų nelygybę, tačiau nepaisant to, jis mano, kad mokesčio įvedimą galima svarstyti. „Taip, toks klausimas yra svarstytinas“, – ketvirtadienį Seime, pristatydamas pakoreguotą kitų metų biudžeto projektą, sakė V. Šapoka.

2018 metais planuojamas 0,6 proc. BVP viešųjų finansų perteklius rodo, kad Lietuvos ekonomika atsigauna, sako finansų ministras. „Akivaizdu, kad mes atliepiame tą situaciją, jog ekonomika „šyla“. Vienas iš indikatorių – augančios kainos“, – ketvirtadienį Seime, pristatydamas pakoreguotą kitų metų biudžeto projektą, sakė Vilius Šapoka. Pasak jo, infliacijos augimas lėtės – šiemet ji sieks apie 3,5 proc., o kitais metais – 2,7 proc.

Finansų ministras Vilius Šapoka pirmadienį ir antradienį dalyvaus euro grupės ir Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos („Ecofin“) posėdžiuose. Gruodžio 4-5 dienomis Briuselyje bus aptariami euro zonos šalių biudžetų projektai, Graikijos programos aktualijos bei darbo jėgos mokestinės naštos klausimai. Euro grupės posėdyje bus renkamas naujas pirmininkas.

Vyriausybė nepritarė Seimo narių siūlymui nuo kitų metų įvesti visuotinį gyventojų turto deklaravimą. Ministrų kabinetas trečiadienį patvirtino Finansų ministerijos parengtą išvadą. „Tokia prievolė nepagerintų nei mokestinės rizikos vertinimo, nei mokestinės kontrolės, nes jau dabar yra eilė priemonių, leidžiančių iš trečiųjų šalių gauti informaciją apie gyventojų turtą.