kainos

Vilniečiai jau ruošiasi artėjančiam šildymo sezonui ir šturmuoja savivaldybę su prašymais kompensuoti šildymo sąskaitas. Eilėse žmonės stovi po valandą ir ilgiau vildamiesi, kad kompensacijas gaus nuo pirmos šildymo dienos. Vyriausybė prognozuoja, kad kompensacijų prašytojų šiemet bus net daugiau nei pernai, mat centrinis šildymas gali apie dešimtadaliu prabrangti. O kompensacijoms šį šildymo sezoną prireiks apie 80 milijonų eurų. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Pingant naftai, degalams ir elektrai žmonės reikalauja mažesnių prekių kainų ir parduotuvėse. Tačiau ekonomistai ilgalaikio energijos produktų pigimo neprognozuoja ir perspėja, kad kainos dar labiau pakils – brangs šildymas, šviežios daržovės, rūbai, o nuo Naujųjų metų ir degalai dėl valdančiųjų didinamų akcizų. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Panevėžietis Klaidas naują savaitę pradeda užsukdamas į degalinę: „Brangios kuro kainos. Su tokiom algom brangu.

Nors nuo 2025 m. benzinui ir dyzeliui bus taikomos naujos anglies dioksido dedamoji (CO2) ir saugumo dedamosios, naftos pagrindo kuras Lietuvoje nebus brangesnis nei Latvijoje ir Estijoje, prognozuoja Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Anot LEA duomenų analitiko Dovydo Balčiūno, nuo kitų metų dyzelio kainos Lietuvoje, susilygins, bet benzinas išliks pigesnis. „Dabar esantis skirtumas nuo kitų metų sumažėtų, bet dyzelio kainos turėtų tapti panašios Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

Lietuviai šią vasarą vis dažniau traukė į Latvijos pajūrį – mėgavosi ne tik maistu ar gėrimais, bet kartu ir pajūrio grožiu, ramybe, kurios Lietuvos pajūryje vis dažniau pritrūksta. Lietuvos gyventojai vis dar atostogauti renkasi Palangos, Šventosios ar kitų miestų pajūrius. Štai, poilsis Nidoje, dėl didelių maisto kainų ar brangaus įvažiavimo mokesčio, yra prieinamas ne kiekvienam. O lietuviai džiaugiasi vis dažniau atradę Latvijos pajūrius, kuriuose kainų skirtumai bado akis.

Kaimynams lenkams saugūs lytiniai santykiai yra gerokai prieinamesni nei lietuviams: tų pačių apsaugos priemonių – prezervatyvų – kainos mūsų šalyje kažkodėl bent pusantro karto didesnės nei Lenkijoje. Lietuvoje jaunuoliai dūsauja priversti prezervatyvams išleisti per daug pinigų, ieško nuolaidų, o prekybininkai skundžiasi, esą kainas kelia didesni mokesčiai ir didesnis tiekėjų apetitas.

Neseniai daugelį moksleivių tėvų papiktino vienos mokytojos pareiškimas, kad Rugsėjo 1-ąją reikia dovanoti ne kardelius, o keliones. Anot specialistų, tai – ne tik neetiška, bet gali būti ir neteisėta. Tokių dovanų prašymas ar priėmimas gali būti prilyginamas neskaidriai veiklai ar net korupcijai.  Be to, mokytojoms už tokias dovanas gali tekti susimokėti mokesčius.

Rugpjūtį išankstinei metinei infliacijai nesiekiant 1 proc., o per mėnesį fiksavus nedidelę defliaciją, artimiausiu metu infliacijos augimas gali paspartėti, teigia „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis pastebi, kad mėnesio defliacija liepą – didesnė nei tikėtasi ir tai yra itin palanki tendencija vartotojams.

Kainas stebintis portalas Pricer.lt dalijasi naujausia maisto prekių kainų prekybos centruose analize. Portalo duomenimis, rugpjūčio mėnesį pabrango lietuvių itin mėgstama prekė – bananai. 2024 metų rugpjūčio Pricer.lt fiksuojamo vidutinio pigiausių maisto produktų krepšelio kainų analizė rodo, kad pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis Lietuvos parduotuvėse palyginus su 2024 liepos mėnesiu brango + 0,87 Eur (+ 1,4 proc.), ir buvo - 6,7 Eur (- 9,5 proc.

Už puodelius ir indelius teks mokėti papildomai: „Už indelį – 50 ct, kai jo kaina – 21 ct. Eilinį kartą kentės paprasti žmonės“

Orams vėstant energetikai perspėja gyventojus, kad teks dar labiau pakratyti pinigines. Brangsta elektra ir dujos. Šilumininkai perspėja, kad ir šildymo sezonas nebe už kalnų, tad ragina ruoštis didesnėms sąskaitoms negu praėjusį šildymo sezoną. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Šilumininkai jau intensyviai ruošiasi šildymo sezonui, kurį dažniausiais pradeda spalio pradžioje: baigia remontus ir perspėja gyventojus, kad šilumos kainos, palyginti su vasara, kyla.

Garsioji mokytoja Veronika Naumova prieš pat prasidedant naujiems mokslo metams pasidalijo nemaloniu incidentu. Kabindama dekoracijas, ji nukrito nuo spintelės ir susižeidė koją.  Socialiniuose tinkluose mokytoja pasidalijo, kad incidentas nutiko jos klasėje. Ruošėsi mokslo šventei Veronika puošę klasę dekoracijomis, o užlipusi ant spintelės prarado pusiausvyrą ir nukrito ant žemės. Įrašais ji pasidalijo ir su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais.

Parduotuvėse apsilankę pirkėjai skaičiuoja augančias kainas. Anot jų, tą lemia verslininkų godumas ir didžiuliai antkainiai. Pirkėjai kito paaiškinimo neranda, ypač lygindami prekių kainas Lietuvoje ir Lenkijoje. Tuo metu specialistai vardija, iš ko susideda kaina ir kodėl verslininkams be antkainio parduoti prekių neapsimoka. Portalo tv3.lt straipsnis apie mokyklinių prekių kainas Lietuvoje ir Lenkijoje sulaukė daugybės gyventojų pasipiktinimų.

Žmonės, kurie jaučiasi gimę ne ta lytimi, vis dažniau ryžtasi sudėtingoms medicininėms procedūroms, tokioms kaip veido, lytinių organų ar net balso operacijos. Visa tai reikalauja didelių finansinių išlaidų, kurios, priklausomai nuo šalies, gali skirtis ir keliasdešimt tūkstančių eurų. O kai kurios medicininės paslaugos yra kompensuojamos visų mokesčių mokėtojų pinigais.

Pasitaiko atvejų, kuomet nuvarius automobilį į autoservisą dėl vienos problemos, apžiūros metu randamos dar kelios. Taigi, kaip žinoti, kad tam tikri remonto darbai buvo reikalingi ar išvis padaryti? Be to, kaip žinoti, kad tikrai buvo sudėtos kokybiškos detalės, už kurias buvo nemažai sumokėta? Naujienų portalui tv3.lt skaitytoja Ineta (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi) papasakojo, kad sugedo jos automobilis (tiksliau – stabdžių apkabos), turintis „Kasko“ draudimą, t...

Apsipirkinėjant parduotuvėse ne visuomet pavyksta pastebėti kokias nors klaidas, pvz., nepritaikytas nuolaidas. Vis tik klientams verta būti atidiems ir, pastebėjus neatitikimus, iškart apie juos pranešti. Taip bus išvengta nenumatytų išlaidų ir kitų nesusipratimų.

Šiemet Žolinės šventę lietuviai renkasi sutikti poilsiaudami. Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Laura Taučiūtė ir Lietuvos turizmo asociacijos vadovė Milda Plepytė-Rainienė pasakoja, kur trauks, ką veiks bei kiek lietuviai sumokės už išvykas.  Nors šventė šiemet minima ketvirtadienį, didelė dalis poilsiautojų prasitęsia laisvas dienas iki savaitgalio ir planuoja keturdienes keliones iš anksto, pastebi L. Taučiūtė.

Baltimorėje gyvenanti menininkė ir muzikantė 31-erių Sarah Manley iki pandemijos buvo ištikima „Airbnb“ naudotoja. Kai po pandemijos ji platformoje ieškojo trumpalaikės nakvynės, ją šokiravo, kaip smarkiai pakilo kainos. Iš tiesų, nuo 2019 m. iki 2022 m. pabaigos „Airbnb“ vidutinė paros kaina padidėjo net 36 proc., skelbia portalas „Business Insider“. S. Manley pasirinko apsistoti viešbutyje. Trumpalaikė nuoma nėra vienintelis įprotis, kurio ji atsisakė.

„Eurostato“ duomenimis, Lietuvoje galima atsigaivinti bene pigiausiais Europoje ledais, šeštadienį rašo „Verslo žinios“.  Be Vokietijos pigiausi ledai 2023 metais buvo gaminami Lietuvoje – vidutiniškai 1,9 euro už litrą. Toliau – Čekija – 2 eurai už litrą ir Švedija – 2,1 euro. Latvijoje ir Estijoje ledai kainavo  vidutiniškai po 2,4 euro už litrą.  Pernai daugiausiai ledų Europoje pagaminusi Vokietija (612 mln.

Šiemet įsigaliojo nauja paramos nepasiturintiems gyventojams teikimo tvarka. Vietoje anksčiau dalintų ilgo galiojimo maisto produktų ir higienos prekių paketų, žmonės gavo socialines korteles. Dabar patys gyventojai sprendžia, ką už 8,3 euro per mėnesį įsigyti pasirinktoje parduotuvėje ar prekybos tinkle. Anot jų, skiriama suma gerokai per maža.

Gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos liepą, lyginant su birželiu, padidėjo 0,5 proc., neįskaitant rafinuotų naftos produktų – taip pat 0,5 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Kainų kilimui didžiausios įtakos turėjo elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo kainų padidėjimas (3,2 proc.) bei medienos, kamštinių gaminių (išskyrus baldus) kainų sumažėjimas (0,7 proc.

Šiemet įsigaliojo nauja paramos nepasiturintiems gyventojams teikimo tvarka. Vietoje anksčiau dalintų ilgo galiojimo maisto produktų ir higienos prekių paketų, žmonės gavo socialines korteles. Dabar patys gyventojai sprendžia, ką už 8,3 euro per mėnesį įsigyti pasirinktoje parduotuvėje ar prekybos tinkle. Anot jų, skiriama suma gerokai per maža.

Paprastai, atostogaudami užsienyje, nuolat lyginame prekių ir paslaugų kainas su kainomis Lietuvoje. Ir dažniausiai kalbama apie tai, kad kitose šalyse yra daug pigiau, nei pas mus. Vis tik kai kur tų pačių gėrimų ir maisto produktų kainos gali nustebinti ir priešingai, t. y. būti net kelis kartus didesnės, nei Lietuvoje.

Specialistai įspėja – šokoladas pamažu gali tapti prabangos preke, mat visame pasaulyje stebimas didžiulis kakavos pupelių stygius. Kakavmedžiai auga išskirtinai mažuose plotuose aplink pusiaują, o ir derlius dėl klimato atšilimo vis skursta, todėl panašu, kad jau kelis metus kylančios kainos sustoti neketina. Prekybininkai sako, kad stengiasi prisitaikyti ir ieškoti pigesnių alternatyvų, o gyventojams belieka tik šokoladą pirkti vis brangiau ir brangiau.

Paskutinį liepos savaitgalį Rumšiškių etnografijos muziejuje vyksta muzikos festivalis „Granatos Live“. Naujienų portalas tv3.lt kviečia pasižvalgyti, kiek kainuoja maistas ir gėrimai viename didžiausių vasaros renginių.  Mažas kebabas lavaše kainuoja 8 eurus, didelis XXL dydžio kebabas – 12 eurų. Kebabas lėkštėje – maža porcija 10 eurų, didelė – 12 eurų. Šaltibarščiai kainuoja 8 eurus. Kiti patiekalai (makaronai su vištiena, troškiniai, dešrelės su bulvėmis ir kt.

Per pastaruosius kelerius metus dėl rekordiškai brangusios energijos ir kai kurių žaliavų mūsų šalyje maisto produktų kainos išaugo rekordiškai ir pasiekė Europos Sąjungos (ES) lygį. Nors mūsų atlyginimams iki jos dar toli. Dabar elektra ir kiti ištekliai jau kainuoja tiek, kiek kainavo prieš rusams užpuolat Ukrainą. Tačiau parduotuvėse daugelis maisto produktų nė kiek neatpigo. Kodėl? Panašu, kad aiškaus atsakymo į šį klausimą neturi ir kai kurios valstybės institucijos.

Latvijos pramonės produkcijos gamintojų šalyje ir užsienyje realizuotos produkcijos kainų indeksas praėjusį mėnesį, palyginti su pernai birželiu, nukrito 1,9 proc., penktadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Nuosmukis fiksuotas 12-ąją, tačiau praėjusį mėnesį sumažėjo nuo 3,3 proc. gegužę. Vidaus rinkai skirta produkcija praėjusį mėnesį buvo 3,4 proc. pigesnė nei pernai birželį, o užsienio rinkoms skirta produkcija per metus atpigo 0,4 proc. (euro zonos – 1,0 proc.

Nuolat pasigirsta diskusijų, kur gyventi geriau: didmiestyje ar kaime. Vieniems labiau patinka veiksmas ir šurmulys, kitiems – gamta ir ramybė. Vis tik svarbiausias klausimas – kur pragyvenimas yra pigesnis? Daugelis gyventojų yra įsitikinę, kad mažame miestelyje pragyvenimo kaštai yra daug mažesni, mat tiek nekilnojamasis turtas (NT), tiek prekės ar paslaugos yra pigesnės ir kainos nėra tiek užkeltos, kiek, pvz., Vilniuje. Vis tik apie kai kurias išlaidas pagalvoja ne visi.

Jeigu degalinėse kainos nesikeistų, bet už jas būtų galima įsipilti vis mažiau degalų, tą pastebėtų turbūt daugelis vairuotojų. Tačiau, kiek gyventojų atkreipia dėmesį, kad parduotuvėse už, regis, tokias pačias prekes moka panašiai, bet realiai jų nusiperka gerokai mažiau? Apie tai, kodėl maisto pakuotės ir svoris mažėja, o kainos ne, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja prekybos tinklo „Norfa" valdytojos Dainius Dundulis ir kainų lyginimo por...

Lietuvos gyventojų perkamoji galia auga, tačiau palikti savo sunkiai uždirbtų pinigų išbrangusiuose Lietuvos restoranuose, valgyklose, kavinėse jie nenori. Naujausia statistika rodo, kad šiemet nuo sausio iki gegužės maitinimo įstaigų apyvartos vidutiniškai krito beveik 9-iais procentais lyginant su pernai. Žmonės nenori permokėti už maistą.   Restoranų verslas aiškina, kad paslaugos negali būti pigesnės, nes esą nuolat kyla algos, o ir mokesčių lengvatos nebeliko.

Vaistinis nėštumo nutraukimas Lietuvoje teisėtas jau nuo praėjusių metų sausio, tačiau vis dar sunkiai prieinamas. Vos kelios poliklinikos Vilniuje ir reta kituose miestuose besikreipiančiai moteriai sutinka padėti. Moterys priverstos kreiptis nelegaliai arba privačiai ir mokėti kelis kartus daugiau. O vėlai apie nėštumą sužinojusios dėl informacijos neprieinamumo rizikuoja priimti skubotą sprendimą, kurio galimai gailėsis.

Mažmeninės degalų kainos Lietuvoje per pastarąją savaitę kiek pakilo, Latvijoje pabrango tik dyzelinas, Estijoje – tik benzinas, o dyzelinas kiek atpigo, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle. Pigiausi degalai išliko Lietuvoje, brangiausias benzinas – Estijoje, o brangiausias dyzelinas – Latvijoje.

Dalyje parduotuvių ir degalinių būsimas permainas galima pamatyti jau ir dabar, tačiau iki metų pabaigos jos bus privalomos visose prekybos vietose, kuriose tik pardavinėjamos cigaretės ir kiti tabako gaminiai. Jie turės būti paslėpti nuo visų pirkėjų. Norint juos įsigyti, teks prašyti pardavėjų arba bandyti surasti atitinkamą informaciją savitarnos kasose. Tai numato prieš kurį laiką Seimo priimtos įstatymo pataisos, kurios įsigalios nuo kitų metų pradžios.

Gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos birželį lyginant su šių metų geguže padidėjo 0,2 proc., o neįskaitant rafinuotų naftos produktų – 0,5 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Kaip skaičiuoja agentūra, bendram kainų pokyčiui didžiausios įtakos turėjo elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo kainų padidėjimas 1,9 proc. bei rafinuotų naftos produktų kainų sumažėjimas 0,8 proc.

Birželio mėnesį, lyginant su geguže, vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 0,1 proc., praneša Valstybės duomenų agentūra. Agentūros skaičiavimais, vartojimo prekių kainos per mėnesį sumažėjo 0,3 proc., o paslaugų kainos padidėjo 1,1 proc. Valstybės ir savivaldybių institucijų administruojamos vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 0,9 proc., rinkos kainos beveik nepasikeitė.

Už to paties gamintojo lietuviško sviesto pakelį Estijoje sumokėsite eurą, o Lietuvoje – trigubai brangiau. Kainas stebintys gyventojai piktinasi, kodėl lietuviška produkcija užsienyje gerokai pigesnė. Tiesa, ekonomistai aiškina, kad stebėtis čia nėra kuo. Esą patys gyventojai nesirenka pigiausių produktų ir negaili pinigų išbrangusiems prekės ženklams. Štai užsienyje Lietuvos verslas stengiasi užkariauti naujas rinkas. Dėl to produkciją pardavinėja pigiau.

Jeigu degalinėse kainos nesikeistų, bet už jas būtų galima įsipilti vis mažiau degalų, tą pastebėtų turbūt daugelis vairuotojų. Tačiau, kiek gyventojų atkreipia dėmesį, kad parduotuvėse už, regis, tokias pačias prekes moka panašiai, bet realiai jų nusiperka gerokai mažiau? Apie tai, kodėl maisto pakuotės ir svoris mažėja, o kainos ne, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja prekybos tinklo „Norfa" valdytojos Dainius Dundulis ir kainų lyginimo portalo ...

Nuo maisto brangimo negalintys atsigauti pirkėjai piktinasi dar ir kita prekybininkų gudrybe – mažėjančiomis pakuotėmis. Štai vengrus ir prancūzus parduotuvėse apie tokias prekes įspėja specialūs ženklai. Tačiau Lietuvoje tokių dalykų reikalauti nei vyriausybė, nei vartotojų gynimo valdininkai nesirengia. Dabar raginama luktelėti dar bent metus, kai eurobiurokratai nustatys bendrą europinį standartą. Po užpraeitų metų maisto kainų šoko, pastaruoju metu kainos laikosi panašiame lygyje.

Daliai tėvų vasarą tenka planuoti ne tik atostogas ar keliones, bet dar ir sukrapštyti pinigų vaikų stovykloms. Tuomet mažieji, kol jų tėvai dirba, gali būti palikti kitų suaugusiųjų žinioje, užsiimti naudinga veikla, o vasaros atostogas užpildyti naujomis patirtimis ir įspūdžiais. Tačiau iš tokios gausos variantų išrinkti stovyklą, atitinkančią vaiko lūkesčius ir neviršijančią kainos ribų, gali būti nelengva.

Elektra brangsta antrą mėnesį iš eilės. Energetikai perspėja, kad tai dar ne pabaiga ir kitą mėnesį prognozuoja dar didesnį brangimą. Už elektrą tenka mokėti brangiau, nors Lietuva pasigamina vis daugiau jos iš saulės. Dėl brangstančios elektros energetikai kaltina silpną vėją, per karščius išaugusius šaldymo poreikius ir suomius su švedais, remontuojančius elektros kabelius į Baltijos šalis.

Rekordiškai karšti orai skatina lietuvius pirkti neatsiejamą vasaros saldėsį – ledus. Pasak prekybininkų, palyginus su praėjusiais metais, pardavimai šoktelėjo net iki 40 procentų. Taip pat jie tikina, kad ledų kainos yra kiek sumažėjusios, tačiau gyventojai kaip tik aiškina priešingai – tvirtina, kad ledų kainos yra aukštumose. O Pricer.

Nuo liepos 1 d. įsigalioja atnaujintas kompensuojamųjų vaistų kainynas, į kurį įtraukti 2035 vaistiniai preparatai, priklausantys 853 vaistų grupėms. „Kompensuojamųjų vaistų kainynas yra atnaujinamas du kartus per metus, siekiant užtikrinti pacientams gydymą reikalingomis veikliosiomis medžiagomis.

Ar gali būti, kad visame pasaulyje garsus restoranų tinklas sumažino mėsainius arba sumuštinius mūsų šalyje? Bent jau tuo skundžiasi kai kurie jo lankytojai. Tačiau greitojo maisto restoranų tinklo valdytojai tikina, kad nieko nekeitė, nors patys neatskleidžia pigiausių mėsainių svorio.

Lietuvos nekilnojamojo turto rinka bando atsispirti nuo dugno. Registrų centras skaičiuoja, kad gegužė pirmasis mėnuo, kai butų, namų ir kitų objektų sandorių skaičius pastebimai padidėjo. Tiesa, rinkos ekspertai priduria, kad daryti išvadas dar anksti, esą šiais metais dar gali išsipildyti abu scenraijai: ir rinkos atsigavimo, kas reikštų ženklesnį butų, namų kainų augimą, ir tolimesnio sąstingio.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Praėjus pusmečiui po to, kai lengvatinis 9 proc. pridėtinės vertės mokestis (PVM) maitinimo įstaigoms buvo grąžintas į 21 proc., atstovai neslepia, kad tampa vis sunkiau išvengti nuostolių. Tad vieni ir toliau kelia kainas, kiti atleidžia darbuotojus, o dalis net ir bankrutuoja. Maitinimo ir gėrimų paslaugų teikimo įmonių apyvarta (be PVM) 2024 m. balandį sudarė 124,1 mln. eurų to meto kainomis, ir, palyginti su 2024 m. kovu, palyginamosiomis kainomis sumažėjo 0,8 proc.

Lietuvių mėgstami cepelinai per dvejus metus vidutiniškai pabrango pusantro, o dienos pietūs beveik dviem eurais. Negana to, naujausi infliacijos duomenys rodo, kad viešbučių, kavinių, restoranų paslaugos brangsta toliau. Ekonomistus taip pat toliau stebina maisto kainos parduotuvėse, esą dalis produktų galėtų būti pigesni. Tiesa, tai negalioja šokoladui ir kakavos gaminiams, kurie per vieną mėnesį pabrango 11 procentų. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Judumo platformos „Bolt“ pavežėjimo paslaugomis dažnai besinaudojantys gyventojai pastebi, kad tuo pačiu metu, iš identiško kelionės taško vykstant į tą patį tikslą, skirtingiems žmonėms paslaugos kaina kartais skiriasi gana ženkliai. Žmonės tvirtina, kad norint sutaupyti visada prieš kelionę reikia tikrinti, kuriam bičiuliui rodo mažesnę pavežėjimo kainą. „Bolt“ vadovas Lietuvoje atskleidė, kodėl taip yra ir nuo ko tai priklauso.

Prasidėjęs vasaros sezonas lietuvius džiugina ne tik šiltais orais, bet ir neretam prasidedančiomis atostogomis. Tautiečiai nesibodi plačiau praverti pinigines ir leisti sau pakeliauti tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Naujienų portalui tv3.lt keliautoja, patarimų platformos patssaugidas.lt įkūrėja Giedrė pasakoja apie atostogų įspūdžius Graikijos saloje Evijoje, aptaria maisto, automobilio nuomos ir degalų kainas bei pasidalija patarimais.

Vasarai įsibėgėjus tautiečius kai kur šokiruoja populiaraus patiekalo – šaltibarščių – kainos. Už dubenėlį šaltos sriubos kavinės vidutiniškai prašo 5 eurų, o, norint išskirtinio skonio šaltibarščių su rūkytais agurkais, teks pakloti net 12 eurų. Pasak mūsų kalbintų tautiečių, tokios rožinės sriubos kainos atima žadą, todėl mieliau šaltibarščius jie gamintų namie. Norintiems paskanauti šaltibarščių mieste brangiausiai teks sumokėti Vilniuje.

Įsibėgėjus Europos futbolo čempionatui, aistruoliai Vilniuje renkasi į barus, įrengtas sirgalių zonas aistringai stebėti jų mėgstamiausių komandų rungtynes. Kaip jie pasakoja, daugeliui jų futbolas yra ne tik žaidimas, bet ilgametė tradicija ir galimybė susitikti su draugais. Tačiau pripažįsta – kone pagrindinis žaidimo atributas – alus – yra brangus – už bokalą teks pakloti daugiau nei 5 eurus.