kainos

Turint gydytojo siuntimą didžioji dalis sveikatos priežiūros paslaugų lietuviams yra teikiamos „nemokamai“. Tiksliau, jos yra apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF), į kurį įmokas moka visi dirbantys. Vis tik gyventojai piktinasi, kad norint gauti kompensuojamo tyrimo rezultatus vis vien dar tenka ir visai primokėti nemažas sumas.

Gyventojai vis dažniau pastebi, kad kai kurių maisto produktų kainos Lietuvoje yra didesnės nei Vakarų šalyse, kur atlyginimai daug didesni. Tačiau panašu, kad lietuviams tenka mokėti daugiau ne tik už maistą. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi skaitytoja Akvilė iš Vilniaus. Ji pasakojo benaršydama internete rado vaizdo įrašą, kuriame lyginamos kainos lietuviškoje ir vokiškoje baldų parduotuvėje. Moters nuostabai, daugelis lyginamų produktų Lietuvoje buvo brangesni.

Jau kurį laiką kylant aistroms ir diskusijoms dėl Lietuvoje išaugusių maisto produktų kainų, socialiniuose tinkluose gyventojai ėmė lyginti Prancūzijos ir Lietuvos kainas. Komentatoriai ironizuoja, jog internetu užsisakyti prekes iš Prancūzijos būtų pigiau, nei apsipirkinėti Lietuvoje, kiti rašo apsipirkinėjantys tada, kai sulaukia nuolaidų.  Pigiausių prekių maisto krepšelio Lietuvoje kaina pabrango 5 eurais nuo praėjusių metų sausio.

Pieno supirkimo kaina Lietuvoje praėjusiais metais augo sparčiausiai Europos Sąjungoje ir gruodį pasiekė visų laikų rekordinį lygį, skelbiama pranešime žiniasklaidai.  Europos Sąjungos Pieno rinkos observatorijos duomenimis, vien per antrąjį 2024 m. pusmetį iš ūkių superkamo pieno kaina Lietuvoje išaugo 57 proc. – nuo 37 centų liepą iki rekordinių 58 centų už kilogramą gruodį.

Prancūzijos vyriausybė kitą mėnesį planuoja daugiau nei dvigubai padidinti skrydžių bilietų kainas keleiviams, išvykstantiems iš Prancūzijos. Šalies vyriausybė teigė, kad šis padidinimas yra teisingas dėl ekologinių ir finansinių priežasčių, tačiau kritikai sako, kad tai pakenks Prancūzijos gebėjimui konkuruoti pasaulyje, rašoma „The Guardian“. Manoma, kad oro transporto bendrovės mokesčio padidinimo išlaidas padegs keleiviai, tačiau „Air France“ apskaičiavo, kad tai bendrovei kainuos apie 100 ...

Balkanų šalių vartotojai pavargę: regiono prekybos centruose kylančios kainos riboja jų biudžetą kasdienėms reikmėms. Jų atsakymas: neapsipirkinėti. Mažmeninės prekybos boikotai prasidėjo Kroatijoje sausio pabaigoje. Pastarosiomis savaitėmis šalyje jų buvo surengta ne vienas, piliečiams reiškiant pasipiktinimą kylančiomis kainomis. Jiems antrina ir kitų ES valstybių pirkėjai bei kelios į bloką norinčios įstoti šalys.

Kol daugeliui gyventojų įpirkti būstą tampa vis sunkiau, turtingieji ieško vis brangesnio ir didesnio nekilnojamojo turto (NT). Tokius namus ar butus renkasi vis jaunesnės šeimos, o pirkimo sandoriai tik didėja ir jau viršija 5 mln. eurų. Anot pardavėjų, jei anksčiau 200–400 kvadratinių metrų ploto būdavo tik namai, tai dabar vis dažniau norima įsigyti tokio dydžio butus sostinės centre. Už kuriuos negailima ir 2 ar 3 mln. eurų.

Lietuviai neatsistebi augančiomis vištų kiaušinių kainomis. Visame pasaulyje įsisiautėjęs paukščių gripas ir jo naikinami šimtai tūkstančių sparnuočių kainas kilstelės dar. Prekybininkai sako, kad kainų augimo prognozuoti negali. Kiaušinių kainos auga ir todėl kad daugelis prekybos centrų įsipareigojo neprekiauti pigesniais, narvuose laikomų vištų kiaušiniais.  Atėję į parduotuvę prie kiaušinių lentynų lietuviai stebisi į viršų šovusiomis kiaušinių kainomis.

Panašu, kad liūdnos pasekmės dėl visame pasaulyje siaučiančio paukščių gripo neaplenks ir Lietuvos. Pastaruoju metu mūsų parduotuvėse pastebimai pabrango kiaušiniai. Pastaruosius kelis mėnesius visame pasaulyje nuo JAV iki rusijos vis pranešama apie itin patogenišką paukščių gripą. Ši gyvūnų liga tiesioginės grėsmės žmogaus sveikatai neturi. Tačiau užsikrėtus vos keliems paukščiams fermoje galiausiai tenka sunaikinti visus. O didelė teritorija aplink ligos židinį tampa karantino zona.

Centrinėje Pensilvanijoje, JAV, buvo įvykdyta 100 tūkst. kiaušinių vagystė, rašo CNN. Kiaušiniai pavogti itin sudėtingu JAV metu – dėl paukščių gripo išmirė daugybė vištų, o kiaušinių kainos jau siekia rekordines ribas. Pasak Pensilvanijos policijos, šeštadienį iš kiaušinių tiekėjų „Pete & Gerry's Organics“ Greencastle buvo pavogta kiaušinių, kurių vertė siekia apie 40 tūkst. JAV dolerių. Bendrovė sako bendradarbiaujanti su teisėsauga bei siekianti išsiaiškinti įvykį.

Penktadalį Lietuvos gyventojų išlaidų sudaro maistas. Dėl to valdžia kyla į kovą su aukštomis maisto kainomis: subūrė specialią maisto tarybą, kuri ateityje teiks siūlymus, kaip būtų galima sumažinti gyventojų išlaidas produktams. Tiesa, rinkos ekspertai jau dabar abejoja, ar šis tikslas pasiekiamas. Tad ar maisto kainos Lietuvoje per aukštos? Ką dėl to gali padaryti valdžia? Apie tai naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis ir „pricer.

Įtemptą darbą į keliones po pasaulį iškeitęs Žilvinas neslepia – kelionės ne visada būna rožėmis klotos. Tačiau jis atvirai pasakoja apie įvykius, su kuriais tenka susidurti: nuo prostitučių, apstojančių gatvėse, iki akmenų mėtymo, jeigu atsisakai bendrauti. Taip pat pataria, kaip išvengti nemalonumų bei kaip kelionėse sutaupyti.  63-ejų Žilvinas Krasauskas švietimo srityje dirbo apie 30 metų.

Ketvirtadienį Kroatijoje prasidėjo šalies vartotojų boikotas, kurio metu piliečiai raginami visą savaitę susilaikyti nuo apsipirkinėjimo, taip protestuojant prieš kylančias kainas.  Apie tai praneša Kroatijos leidinys „Croatia Week“. Iniciatyvą sukūręs judėjimas taip pat paragino vieną dieną visiškai boikotuoti apsipirkimą penktadienį – tiek fizinėse parduotuvėse, tiek internete.

Vasario mėnesį uostamiesčio ir Gargždų gyventojams centralizuotos šilumos kainos tarifas, palyginus su šių metų sausiu, padidės 4,59 proc., praneša AB „Klaipėdos energija“.  Bendrovės duomenimis, nepaisant augimo, kainos tarifas išliks toks pat kaip ir pernai tuo pačiu laikotarpiu. Skaičiuojama, kad paskutinį žiemos mėnesį Klaipėdos ir Gargždų gyventojams šiluma kainuos 7,41 ct/kWh be PVM arba 8,08 ct/kWh su 9 proc. PVM.

Milžiniškos eilės pas gydytojus yra opi problema. Vis tik ji egzistuoja tik ten, kur gyventojai gali patekti „nemokamai“, t. y. išlaidas padengiant privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Privačiose klinikose, kur už vizitą reikia susimokėti, eilių beveik nėra arba jos yra labai nedidelės.

Bėgant laikui brangsta ne tik maistas ar įvairios paslaugos, bet taip pat ir karstai, antkapiai ar paminklai, taigi laidotuvės lietuviams atsieina tūkstančius eurų. Vis tik tam tikrais atvejais palaikai gali būti laidojami savivaldybės lėšomis. Viena iš priežasčių gali būti ir ta, kad giminaičiai tam tiesiog neturi pinigų. Su tuo susidūrė klaipėdietė Renata (vardas pakeistas), kuri papasakojo, kad, mamai išėjus anapilin, ji dėl rimtų priežasčių negalėjo jos palaidoti pati.

Prekybininkai, žemdirbiai ir perdirbėjai jau ruošiasi mūšiui dėl maisto kainų Vyriausybės kuriamoje Maisto taryboje. Dėl brangstančio maisto pirkėjai koneveikia prekybininkus. Žemdirbiai juodina dar ir perdirbėjus, tačiau prekybininkai su perdirbėjais beda pirštu į valdžios griežtinamas verslo sąlygas. Be to, įvardintas ir ganėtinai neįprastas pastebėjimas apie maisto produktų kainas ne maisto parduotuvėse. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Per beveik 3 metus Lietuvoje cepelinų porcija kavinėje pabrango 2 eurais, o pilstomo alaus bokalas – euru. Restoranų, valgyklų, barų paslaugų kainos padidėjo, tačiau verslai toliau kalba apie sunkius laikus: prašo valdžios grąžinti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio tarifą.  Per metus viešbučių, restoranų ir kavinių paslaugos vidutiniškai brango beveik 9 procentais. Valstybės duomenų agentūra nuolat stebi populiariausių prekių ir paslaugų mažmenines kainas.

Nemažai gyventojų Lietuvoje skundžiasi didelėmis maisto kainomis. Sunkiau pragyvenantys žmonės piktinasi, kad visas savo pajamas tenka išleisti maistui, nes paprasčiausiai niekam kitam jų nebelieka. Dėl to kai kuriose šalyse yra įvedamas lengvatinis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas maistui, o kai kur būtiniausiems maisto produktams jis visai nėra taikomas.

Sausio mėnesį alkoholio lentynos pirkėjus pasitinka dėl akcizo pakilusiomis kainomis, labiausiai kyla stipriųjų gėrimų kainos. Tačiau gyventojai piktinasi, kad už tą patį gėrimą vienoje parduotuvėje tenka mokėti net keliolika eurų daugiau nei kitoje.  Socialiniame tinkle „Reddit“ lietuvius nustebino stipraus alkoholinio gėrimo kainos skirtumas parduotuvėse.

Lietuvos degalinėse ėmė ženkliai mažėti klientų. Pabrangus degalams lietuviai šiemet jų beveik nebesipila – pardavimai krito 70 proc. Vežėjai prisipažįsta Lietuvoje degalines aplenkiantys, tačiau masiškai stoja Lenkijos degalinėse. Tuo metu naujoji valdžia kol kas tik stebi iš šalies Lietuvos degalinių boikotą, o imtis veiksmų žada ne anksčiau kaip po 3 mėnesių.

Atsisakius nacionalinės valiutos lito, Lietuvos gyventojai jau dešimt metų pajamas gauna ir už prekes ar paslaugas atsiskaito bendrais europietiškais pinigais. Pastaruoju metu ekonomistai dažnai pasidžiaugia, kad per šį laiką reikšmingai išaugo ne tik šalies bendrasis vidaus produktas, bet ir gyventojų pajamos. Tada vidutinis darbo užmokestis buvo 534 eurai, o dabar – 1369 eurai po mokesčių, skaičiuoja Valstybės duomenų agentūra.

Kai kurie vyresni gyventojai suprastėjus sveikatai nebegali savimi pasirūpinti. Neretai jų prižiūrėti negali ir artimieji, nes dirba, prižiūri savo vaikus ar mokosi. Tokiais atvejais svarstoma išeitis patikėti vyresnių žmonių priežiūrą globos namams. Vis tik į juos patekti gali ne visi ir ne visada. Naujienų portalo tv3.lt kalbinti specialistai nurodė, kiek gali kainuoti vieta senelių namuose ir kokią sumą gali padengti valstybė iš gyventojų sumokamų mokesčių.

Ir prieš 10 metų, ir dabar, ant euro banknotų užrašyti skaičiai nesikeičia – kaip buvo 5 ar 100, taip ir yra. Tačiau kiekvienas pirkėjas kasdien parduotuvėse gali pastebėti, kaip viskas brangsta. O tai reiškia, kad už kiekvieną šimtinę nusipirkti išeina vis mažiau ir mažiau. Pavyzdžiui, įsivedus eurą 2015 m. sausį, kilogramas juodos duonos kainavo 1,6 euro, o dabar – 2,70 euro. Taigi prieš dešimtmetį už tuos pačius 5 eurus buvo galima nusipirkti 3 kg duonos, o dabar neišeina ir 2 kg.

Naujieji metai jau čia pat, o su jais – ir didesnės elektros ir dujų kainos. Energijos tiekėjai primena tiems, kas neturi išmanių skaitiklių, nepamiršti iki paskutinės metų minutės deklaruoti jų rodmenis. Antraip už šiemet sunaudotą energiją gali tekti mokėti didesniais sausio tarifais. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Nuo 2025 m., didėjant individualios veiklos mokesčiams, grožio specialistai galimai bus priversti padidinti savo paslaugų kainas. Tai įvertinio Kirpėjų ir grožio asociacijos vadovė Jolanta Mačiulienė. Nors dar nėra kalbama, kad visose grožio įstaigose vieningu nutarimu kils įkainiai, tačiau, savarankiškai dirbantiems asmenims didės individualios veiklos mokesčiai. Dėl šios priežasties kai kurie specialistai ruošiasi didinti ir paslaugų kainas.

Nuo pandemijos laikų maisto prekių pristatymo paslaugas buvo galima ne tik užsisakyti į namus, bet ir atsiimant nustatytose vietose. Tačiau gruodžio mėnesį „Barbora“ tokios paslaugos atsisakė. Dar prieš šventes kai kurie naujienų portalo tv3.lt skaitytojai skundėsi pastebėję, kad „Barboroje“ pirkėjams neliko galimybės patiems atsiimti užsakytas prekes.

Nors automobilių įvairovė yra didžiulė, pagal ieškomiausius ir perkamiausius modelius galima matyti, kad lietuviai 2024 m. ir toliau rinkosi praktiškus ir ekonomiškus automobilius, kalbant tiek apie kurą, tiek apie kėbulą, tiek apie spalvas. Naujienų portalo tv3.lt kalbinti specialistai nurodė, kiek paprastai pinigų lietuviai išleidžia naudotam automobiliui ir kokios markės, modeliai ar spalvos šiemet buvo perkamiausios.

Lietuvoje sparčiai brangstant įvairioms paslaugoms, neatsilieka ir grožio srities paslaugos. Ne paslaptis, kad sostinėje, palyginus su kitais miestais, manikiūrų kainos ženkliai skiriasi, tačiau, ar jos visos yra adekvačios. Manikiūrų kainų įvairove pasidalino ne viena moteris bei panelė. Kiekviena panelė ar moteris nori jaustis graži ir kažką savyje pasidailinti, todėl vienos renkasi darytis manikiūrus, kurie atsieitų kuo pigiau, o kitos nori žiūri kokybės.

Kiekviena moteris ar vyras nori pasigražinti, keisdami šukuosenas ar paprastai susitvarkydami plaukus. Lietuvoje apskritai bet kokių grožio paslaugų, ypatingai kirpėjų, kainos po truputį pradeda siekti neregėtas aukštumas. Tie žmonės, kurie vienokiu ar kitokiu būdu prižiūri savo plaukus, atskleidė, kiek už paprastą kirpimą, dažymą ir kitas procedūras tenka susimokėti. Į grožio salonus visgi daugiau suplūsta moterų.

Tamsiuoju metų laiku specialistai primena, kad matomumas kelyje yra svarbi pačių pėsčiųjų atsakomybė, nes vairuotojai jų gali ir nepastebėti kelyje. Taigi turėti atšvaitus ir dar teisingai juos dėvėti yra privaloma, kitaip grės baudos. Anot pašnekovų, vis dar labai daug pėsčiųjų žūsta tamsoje, taip pat daugelis nežino, kur tiksliai atšvaitas turi būti uždėtas ar pakabintas, o taip pat ir nemažai suaugusiųjų atšvaitų visai nenešioja dėl stiliaus.

Daugelis lietuvių kasdien ar bent kartą per savaitę vartoja paprasčiausią sviestą. Ir dažniausiai jį renkasi vietinį – pagamintą Lietuvos pieno perdirbimo įmonėse. Taip daroma tikint, kad vietoje pagamintas produktas yra šviežesnis, geresnio skonio, be to, jo atvežimas į parduotuves turėtų būti pigesnis, o galutinė kaina – mažesnė už importinį sviestą. Tačiau, atidžiau pažiūrėję į įprasto lietuviško sviesto kainas parduotuvėse, pirkėjai gali gerokai nustebti.

Dažnas Lietuvos gyventojas mėgsta pabumbėti, kaip pas mus viskas brangu, kad pensijos ir algos mažos, vėjas kalėdines eglutes varto, o sniego iš viso nėra. Vis dėlto, jeigu tikėsime oficialia statistika, vidutinis lietuvis suvartoja daugiau prekių ir paslaugų nei kaimyninių šalių gyventojai. Kaip rodo naujausi „Eurostat“ duomenys, atsižvelgus į perkamąją galią, Lietuvoje jau praėjusiais metais asmeninio vartojimo indeksas vienam gyventojui sudarė 88 proc. Europos Sąjungos (ES) vidurkio.

Apsipirkdami populiariose parduotuvėse ar prekybos centruose remiamės jų patikimumu, tad viliamės, kad neliksime apgauti, o įsigytos prekės bus nepriekaištingos būklės arba bus pakeistos kitomis. Vis tik taip būna ne visada. Į tokią situaciją pakliuvęs šiaulietis galėjo likti ir be kokybiškos prekės, ir be pinigų, kadangi negalėjo įrodyti, jog prekės nesugadino pats. Tačiau išeitis, pasirodo, yra.

Nemaža dalis lietuvių, siekdami sutaupyti, vyksta apsipirkti į Lenkiją. Ir dažnai tai būna ne tik įvairūs drabužiai, daiktai ar maisto produktai, bet ir tabakas ar alkoholis, kurie Lenkijoje taip pat yra pigesni, nei Lietuvoje. Vis tik svarbu nepamiršti, kad kiekis, kiek galima įvežti gėrimų ar rūkalų, yra ribojamas.

Kebabai yra vienas populiariausių greitojo maisto užkandžių Lietuvoje. O įvairių kebabinių galima rasti kiekviename mieste ar miestelyje nuo Vilniaus iki Klaipėdos ar nuo Biržų iki Lazdijų ar Druskininkų. Per pastaruosius metus daugelio prekių ir paslaugų kainos neaugo taip greitai, kaip anksčiau, o kai kas (pvz., elektra ar degalai) netgi ir atpigo. Vis dėlto kebabai toliau stabiliai brango visuose šalies miestuose.

Ar kada susimąstėte, kodėl daugelis kainų pirkinių kvite visada baigiasi skaičiumi „9“? Tai – ne atsitiktinumas ir tikrai ne sutapimas. Už šios mažytės detalės slypi psichologinis triukas, kuris nepastebimai skatina jus išleisti daugiau. Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kaip tai veikia ir ką prekybininkai tikisi nuslėpti, naudodami ne vieną strategiją, skatindami pirkti kuo daugiau.

Prie spindinčių miestų eglių nusidriekė ir kalėdiniai turgeliai. O juose akys raibsta nuo prekeivių siūlomų skanėstų – meduolių, varškės spurgų, karšto vyno ar net troškintų kopūstų su dešrelėmis. Tiesa, svečiams ir vietiniams gyventojams akys raibsta ir nuo kainų – štai Vilniuje už didelį puodelį karšto vyno gali tekti pakloti net 9 eurus. TV3 Žinios pasidairė ir po kalėdinius miestelius kaimyninėje Rygoje ir Taline.

Pastaraisiais metais į rekordines aukštumas pakilusios alyvuogių aliejaus kainos kitų metų pradžioje turėtų kiek sumažėti, teigia „Maxima“ Pirkimų departamento vadovas Marius Tilmantas. Nuo praėjusių metų vasaros alyvuogių aliejaus žaliavai pabrangus, šios prekės kainų augimą parduotuvių lentynose netruko pajusti ir Lietuvos gyventojai – nuo 2022 metų lapkričio iki 2024 metų lapkričio vidutinė pardavimo kaina išaugo 40 proc. „Federal Reserve Bank of St.

Daugelis yra pagalvojęs, kaip būtų gerai nebedirbti ir mėgautis malonumais užtikrintai gaunant pensiją. Vis dėlto ir sulaukę brandaus amžiaus daugelis lietuvių ir toliau dirba. Oficiali statistika rodo, kad tarp visų Europos Sąjungos (ES) šalių Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje yra didžiausia dalis gyventojų, kurie sulaukę brandaus amžiaus ir toliau dirba.

Paskutinįjį rudens mėnesį pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis, palyginti su šių metų spaliu, šalies parduotuvėse brango 1,92 euro (2,9 proc.) ir buvo 4,08 euro (6,3 proc.) brangesnis nei pernai metų lapkritį, rodo kainas stebinčio „Pricer.lt“ analizė.

Iš dešiniųjų susigrąžinę valdžią, kairieji svarsto, kokį apynasrį užmauti prekybininkams ir kaip stabdyti kainų augimą. Tačiau pirmiausia politikai užsimojo duoti darbo būriui biurokratų – atlikti tyrimą, kodėl gi Lietuvoje kyla būtiniausių maisto produktų ir paslaugų kainos. Prekybininkai tikina, kad tarpusavyje įnirtingai konkuruoja ir tokio tyrimo prasmės nemato.

Vos prasidėjus šventiniam laikotarpiui, gyventojai sugužėjo į prekybos centrus, kalėdines muges. Ir, atrodo, jų visai negąsdina, kad už puodelį kakavos teks pakloti 5 eurus, o kibirėlį spurgyčių be pagardų – 18. Kas tai – lietuvių noras pajusti šventinę dvasią ar geros šalies ekonominės situacijos atspindys? Lyginant su kitomis šalimis, Baltijos regione kainos kalėdiniuose miesteliuose panašios, tačiau didesnės nei Vakarų Europoje. Tai lemia kelios priežastys.

Ir ta proga redakcijos, tikėtina, sulauks „pasiteisinimo“ iš šilumos tiekėjų – Kauno miesto savivaldybės AB „Kauno energija“, aprūpinančios Kauno, Kauno rajono bei Jurbarko miesto gyventojus centralizuotai tiekiama šiluma. Vėl, kaip prieš mėnesį „Kauno energijos“ atstovai teigs, kad jų paslaugų kainos nėra didžiausios Lietuvoje.

Penktadienį įžiebta Katedros aikštėje Vilniuje didžiausia šalies eglė. Renginys pritraukė minią sostinės gyventojų ir svečių, nusiteikusių pasimėgauti renginiu ir iškilmingai pradėti šventinį laikotarpį. Ne paslaptis, kad tam reikia atverti ir pinigines, mat aplink eglutę nusidriekę kioskeliai, kviečiantys įsigyti skanėstų, kurių kainos – ne iš mažųjų.  Sostinės Kalėdų miestelyje – didelis karštų gėrimų pasirinkimas.

Nors dar tik lapkritis, lietuviai, matydami parduotuvėse kalnus kalėdinių prekių, jau pasidavė šventinių dovanų pirkimo karštinei. Jei didesnė nuolaida, dėl norimo žaislo tėvai parduotuvėje net apsistumdo. Prekybininkų apklausos rodo, kad kas ketvirtas žmogus planuoja išleisti nuo penkiasdešimties iki šimto eurų. Labiausiai į svečius Kalėdų švęsti apsimoka važiuoti į Panevėžį, ten dovanoms žmonės planuoja išleisti daugiausia.

Artėjant didžiausioms žiemos šventėms, kaip ir kasmet, miestai varžosi ne tik dėl gražiausių kalėdinių eglių, bet ir dėl joms skirtų pinigų – kam šįkart pavyko išsisukti su mažiausiomis kainomis, o kas – išleido daugiausia mokesčių mokėtojų pinigų? Kaip įprasta, didžiausi miestai – Vilnius ir Kaunas – Kalėdoms išleidžia daugiausiai, tačiau trečias pagal dydį miestas – Klaipėda – šventėms, panašu, ir vėl sugebėjo pasiruošti skirdamas mažiausiai pinigų.

Lietuvos gyventojai negali atsispirti artėjančiam „Juodajam penktadieniui“. Pusė žmonių apklausose nurodo susigundantys išpardavimais, tačiau net 2 iš 3 po apsipirkimo gailisi, nes vos kelis kartus panaudoja spontaniškai įsigytą prekę arba ji guli lentynoje. Ekonomistai taip pat priduria, kad Lietuvoje prekių ir paslaugų kainos jau pradėjo kopti į viršų ir naujais metais augimas nenuslops. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Atvejai, kuomet gyventojai piktinasi milžiniškomis daugiabučių remonto darbų kainomis, yra ganėtinai dažni. Ypač, kai namų administratoriai įvairių reikalingų ar nelabai darbų prigalvoja nuolat, o po to reikalauja gyventojų už juos mokėti. Šįkart tuo labai pasipiktino bendrovės „Mano būstas“ administruojamų daugiabučių gyventojai. Esą tie patys darbai jų namuose yra vykdomi kasmet ir nekokybiškai, prašomos milžiniškos sumos pinigų, o rezultatų taip ir nesimato – tik subjaurotos laiptinės.