kainos

„Jeigu dažnai viršiji greitį – didelė tikimybė, kad užsimuši. Jei taip atsitiks, tau reikės antkapio. Susikurk unikalų antkapį ir įamžink savo meilę greičiui ant jo“, – taip skamba nauja ir daug dėmesio sulaukusi iniciatyva Lietuvoje. Kai nuo neatsargaus elgesio kelyje neatgraso greičio matuokliai, policija ir baudos, tokiems greičio mėgėjams imta siūlyti iš anksto pasirūpinti antkapiu su savo pačių sukurtu dizainu.

Nuo šiandien Amerikos jūrų uostuose, oro uostuose ir muitinės sandėliuose įsigalioja prezidento Donaldo Trumpo paskelbti nauji baziniai 10-ies procentų tarifai prekybos partneriams. O dalis didesnių tarifų įsigalios jau kitą savaitę.

Šiemet laukia prabangios Velykos. Kainų palyginimo portalas skaičiuoja, kad penktadaliu išaugo kiaušinių kaina, ketvirtadaliu – sviesto, ir kone dvigubai daugiau žmonės atseikės už kavą, įvairius šokoladinius saldainius. Vienoje parduotuvėje prieš kameras dėl kainų net užvirė šeimyninis ginčas. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Velykos jau netrukus ir nors pagrindinis apsipirkimas būna velykinę savaitę, prekybininkai sako, kad jau fiksuoja, jog lietuviai ruošiasi Velykoms.

Pamažu artėjant vasaros sezonui galima tikėtis vis dažniau socialiniuose tinkluose pasirodančių nuotraukų, fiksuojančių sužadėtuvių akimirkas. Meilės ir laimės kupinai dienai jaunieji ruošiasi iš anksto ir pradeda taupyti pinigus ir rinkti sužadėtuvių žiedus. Apie tai, kokių žiedų ypatingai progai ieško lietuviai ir kokias sumas yra pasiryžę išleisti mylimųjų žiedams, naujienų portalui tv3.lt papasakojo „MARRY ME by Ribas“ įmonės operacijų vadovas Šarūnas Trakšelis.

Alytiškė Kristina Meseguer, socialiniuose tinkluose geriau žinoma kaip „Blondė su Geliku“, neseniai apsilankė Artur Lebedenko-Swan tinklalaidėje „Tapk geresniu“. Pokalbio metu influencerė atskleidė, kiek kainuoja reklama jos „Instagram“ paskyroje – ir sumos išties įspūdingos. Kristina Meseguer atskleidė reklamos kainas „Man įdomu, kiek pas tave kainuoja reklama?“, – pasiteiravo tinklalaidės vedėjas Artur.

Šį jau besibaigiantį šildymo sezoną gyventojams teko labiau patuštinti pinigines nei prieš metus. Sąskaitas didino pabrangęs biokuras, pačių šilumininkų darbo sąnaudos, įvestas pridėtinės vertės mokestis. Praėjusį mėnesį lietuviai mokėjo ir aukščiausią elektros kainą kone visoje Europoje. Premjeras dėl to kaltina šaltus orus ir žada, kad vis kaitriau spiginant saulei, pigs ir elektra.

Pieno produktų brangymetis įgauna pagreitį. Per metus grietinės, varškės, dalies sūrių kainos vidutiniškai pasistiebė daugiau nei dešimtadaliu, o štai kai kurie pigiausi pieno produktai, kaip varškės sūris, pabrango net penktadaliu. Bendras pieno produktų kainų lygis Europoje dėl per mažos pasiūlos išlieka itin aukštas. Pieno perdirbėjai žada, kad situacija stabilizuosis, tačiau ekonomistai sako, kad pieno produktų kainos ir toliau kils.

Lietuvoje toliau auga prekių ir paslaugų kainos. Išankstiniais duomenimis, metinė infliacija priartėjo prie 4 procentų. Pasak ekonomistų, tai dar ne pikas – infliacija turėtų greitėti. Akis pirkėjams bado kavos pupelių kainos, kurios per metus padvigubėjo. Pasak vieno prekybos tinklo, kavos Lietuvos gyventojai nuperka trečdaliu mažiau nei anksčiau.  Estų daina apie kavą jau greitai skambės didžiojoje Eurovizijos scenoje. Mėgstantiems kasdien pasimėgauti kava ekonomistai turi blogų žinių.

Baltijos valstybėse kainas per metus sumažino tik Lietuvos pramonės produkcijos gamintojai, o labiausiai pakėlė – Estijos, rodo nacionalinių statistikos tarnybų paskelbti duomenys. Šis kainų indeksas Lietuvoje praėjusį mėnesį, palyginti su pernai vasariu, nukrito 0,7 proc., tuo tarpu Latvijoje ir Estijoje – pakilo atitinkamai 3,0 proc. ir 6,1 procento. Vien tik praėjusį mėnesį kainų augimas užfiksuotas visose trijose valstybėse.

Kasmet augant algoms, pensijoms, išmokoms, didėjant akcizams ir kitiems mokesčiams, kartu kyla ir kainos. Nors infliacijos šiemet tikimasi nedidelės, prekybininkai nusprendė maisto nepiginti, o kainas vėl pamažu kelti, kadangi lietuviai „plačiai atveria savo pinigines“. Tuo metu paslaugos Lietuvoje dėl didesnių algų taip pat sparčiai brangs. Ekonomistai suskaičiavo, kas ir kiek 2025-aisiais gali pabrangti, o kas – netgi atpigti.

Vežti savo automobilį į plovyklą yra įprasta, kadangi plauti jį kur nors kitur, pvz., viešoje vietoje, yra draudžiama. Visgi automobilių plovyklose maudyti savo augintinį – jau naujovė.  Tokią paslaugą Lietuvoje siūlo automobilių plovyklų tinklas „Švaros broliai“. Vis tik įdomu tai, kad ten išprausti savo šunį gali atsieiti brangiau, nei automobilį. Kuo ypatinga šunų plovimo paslauga? Pirmą kartą „Dog wash“ (liet. šunų plovimo) paslaugą bendrovė praėjusiais metais pasiūlė kauniečiams.

Nuo aukštų dyzelino kainų kenčiantys vairuotojai keikia ne tik valdžią, įvedusią didžiausius mokesčius regione, tačiau piktinasi ir degalinių valdytojais, kurie reikšmingai atpigus naftai ir dyzelinui didmenoje, degalinėse leisti kainų neskuba. Finansų ministras mažinti akcizų dyzelinui taip pat neskuba ir tikisi, kad aukštumoje kainas laikančias degalines nubaus patys vairuotojai jose tiesiog nebepirkdami degalų.

Ne paslaptis, kad maisto kainos Lietuvoje nuolat kyla. O dar daugiau reikia mokėti, jei paruoštą maistą iš kavinių užsisakai į namus. Vis tik ten gali pasitaikyti ir rekordinių kainų, kai pora kebabų siekia ir visos darbo dienos atlyginimą. Tokia kainos klaida pasitaikė Kauno kavinėje, kai vienoje platformoje tas pats kebabų rinkinys kainavo kone 20 eurų daugiau, nei kitur.

Geras oras ir ilgasis savaitgalis į Palangą pritraukė tūkstančius žmonių. Nors jūroje dar nesimaudė, tačiau jau neretas buvo pasidabinęs marškinėliais trumpomis rankovėmis. Savaitgalį svečiai užėmė 90 procentų viešbučių kambarių, mėgavosi SPA ir maistu kavinėse. Kai kuriose net pritrūko personalo. Tiesa, verslininkai pripažįsta – kainas kilstelėjo 15 procentų.  Pirmadienis, darbo dienos vidurdienis, tačiau Basanavičiaus gatvėje Palangoje – būriai žmonių.

Lietuvoje sumažėjo degalų pardavimai. Kas gali, degalus perka pigiau kaimyninėse šalyse. Verslininkai perspėja vyriausybę, kad pernelyg padidinti akcizai degalams smogs ir valstybės biudžetui. Užuot surinkę daugiau mokesčių, politikai rizikuoja atverti biudžete 200 milijono eurų skylę. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Penktadienį, kovo 7 d. Vilniuje prasidėjo Kaziuko mugė. Jau ryte eilės nusidriekė prie jos tradicinių riestainių. Tiek prekeiviai, tiek pirkėjai tikino, kad tai yra pagrindinė mugės prekė jau tapusi simboliu. Pirkėjų neatbaidė net riestainių kaina, už baronkų karolius tenka pakloti ir 9 eurus. Tačiau kai kurie mugės lankytojai, išgirdę jiems per dideles kainas, garsiai stebisi nespėję nueiti nuo prekystalių.

Išankstinei mėnesio infliacijai Lietuvoje vasarį siekiant 0,5 proc., o metinei – 3,2 proc. ekonomistai perspėja, kad gyventojams ir verslui teks susitaikyti su aukšta infliacija, kuri vyraus iki vasaros, o artimiausiu metu mėnesio kainų indeksas gali kilti iki 4 procentų. Tad, kokių kainų pokyčių ir kada sulauks gyventojai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Pricer.

Pigiausių maisto produktų krepšelis Lietuvos parduotuvėse vasarį kainavo 0,5 proc. (0,33 euro) daugiau nei sausį bei 3,6 proc. (2,45 euro) daugiau nei prieš metus, rodo antradienį paskelbta naujausia kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė. 2025 metų vasarį, palyginti su 2022 metų vasariu, krepšelis pabrango 18,2 proc. (10,93 euro), skelbia portalas.

Pastaruoju metu Lietuvoje bankrutuoja nemažai maitinimo įstaigų. Vis tik kavinės atleisti darbuotojus, kelti kainas ar nutraukti veiklą yra priverstos ne tik dėl padidinto pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ar Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą, bet ir dėl pačių gyventojų bei turistų. Pvz., Vilniuje ir Kaune po 11 metų veiklos užsidarė „Jurgis ir Drakonas“, „Brooklyn Brothers“ ir „Detroito sesės“ restoranai. Taip pat 105 darbuotojus atleido bankrutavusios „Sugamour“ ir „Mollusca“ kavinės.

JAV prezidenas Donaldas Trumpas pagrasino, kad įves 25 proc. tarifus importui iš Europos Sąjungos (ES) šalių. Kokią grėsmę tai sukels bei kokią naudą atneš Lietuvai apžvelgė „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. Kaip pasakojo A. Izgorodinas, 25 proc. tarifas ES turėtų tam tikros įtakos Lietuvai. „Jeigu 25 proc. tarifas būtų įvestas visai Europos produkcijai, tai nurėžtų nuo euro zonos ekonomikos augimo vieną procentinį punktą. Tai atitinkamai maždaug 1 proc.

Turint gydytojo siuntimą didžioji dalis sveikatos priežiūros paslaugų lietuviams yra teikiamos „nemokamai“. Tiksliau, jos yra apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF), į kurį įmokas moka visi dirbantys. Vis tik gyventojai piktinasi, kad norint gauti kompensuojamo tyrimo rezultatus vis vien dar tenka ir visai primokėti nemažas sumas.

Gyventojai vis dažniau pastebi, kad kai kurių maisto produktų kainos Lietuvoje yra didesnės nei Vakarų šalyse, kur atlyginimai daug didesni. Tačiau panašu, kad lietuviams tenka mokėti daugiau ne tik už maistą. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi skaitytoja Akvilė iš Vilniaus. Ji pasakojo benaršydama internete rado vaizdo įrašą, kuriame lyginamos kainos lietuviškoje ir vokiškoje baldų parduotuvėje. Moters nuostabai, daugelis lyginamų produktų Lietuvoje buvo brangesni.

Jau kurį laiką kylant aistroms ir diskusijoms dėl Lietuvoje išaugusių maisto produktų kainų, socialiniuose tinkluose gyventojai ėmė lyginti Prancūzijos ir Lietuvos kainas. Komentatoriai ironizuoja, jog internetu užsisakyti prekes iš Prancūzijos būtų pigiau, nei apsipirkinėti Lietuvoje, kiti rašo apsipirkinėjantys tada, kai sulaukia nuolaidų.  Pigiausių prekių maisto krepšelio Lietuvoje kaina pabrango 5 eurais nuo praėjusių metų sausio.

Pieno supirkimo kaina Lietuvoje praėjusiais metais augo sparčiausiai Europos Sąjungoje ir gruodį pasiekė visų laikų rekordinį lygį, skelbiama pranešime žiniasklaidai.  Europos Sąjungos Pieno rinkos observatorijos duomenimis, vien per antrąjį 2024 m. pusmetį iš ūkių superkamo pieno kaina Lietuvoje išaugo 57 proc. – nuo 37 centų liepą iki rekordinių 58 centų už kilogramą gruodį.

Prancūzijos vyriausybė kitą mėnesį planuoja daugiau nei dvigubai padidinti skrydžių bilietų kainas keleiviams, išvykstantiems iš Prancūzijos. Šalies vyriausybė teigė, kad šis padidinimas yra teisingas dėl ekologinių ir finansinių priežasčių, tačiau kritikai sako, kad tai pakenks Prancūzijos gebėjimui konkuruoti pasaulyje, rašoma „The Guardian“. Manoma, kad oro transporto bendrovės mokesčio padidinimo išlaidas padegs keleiviai, tačiau „Air France“ apskaičiavo, kad tai bendrovei kainuos apie 100 ...

Balkanų šalių vartotojai pavargę: regiono prekybos centruose kylančios kainos riboja jų biudžetą kasdienėms reikmėms. Jų atsakymas: neapsipirkinėti. Mažmeninės prekybos boikotai prasidėjo Kroatijoje sausio pabaigoje. Pastarosiomis savaitėmis šalyje jų buvo surengta ne vienas, piliečiams reiškiant pasipiktinimą kylančiomis kainomis. Jiems antrina ir kitų ES valstybių pirkėjai bei kelios į bloką norinčios įstoti šalys.

Kol daugeliui gyventojų įpirkti būstą tampa vis sunkiau, turtingieji ieško vis brangesnio ir didesnio nekilnojamojo turto (NT). Tokius namus ar butus renkasi vis jaunesnės šeimos, o pirkimo sandoriai tik didėja ir jau viršija 5 mln. eurų. Anot pardavėjų, jei anksčiau 200–400 kvadratinių metrų ploto būdavo tik namai, tai dabar vis dažniau norima įsigyti tokio dydžio butus sostinės centre. Už kuriuos negailima ir 2 ar 3 mln. eurų.

Lietuviai neatsistebi augančiomis vištų kiaušinių kainomis. Visame pasaulyje įsisiautėjęs paukščių gripas ir jo naikinami šimtai tūkstančių sparnuočių kainas kilstelės dar. Prekybininkai sako, kad kainų augimo prognozuoti negali. Kiaušinių kainos auga ir todėl kad daugelis prekybos centrų įsipareigojo neprekiauti pigesniais, narvuose laikomų vištų kiaušiniais.  Atėję į parduotuvę prie kiaušinių lentynų lietuviai stebisi į viršų šovusiomis kiaušinių kainomis.

Panašu, kad liūdnos pasekmės dėl visame pasaulyje siaučiančio paukščių gripo neaplenks ir Lietuvos. Pastaruoju metu mūsų parduotuvėse pastebimai pabrango kiaušiniai. Pastaruosius kelis mėnesius visame pasaulyje nuo JAV iki rusijos vis pranešama apie itin patogenišką paukščių gripą. Ši gyvūnų liga tiesioginės grėsmės žmogaus sveikatai neturi. Tačiau užsikrėtus vos keliems paukščiams fermoje galiausiai tenka sunaikinti visus. O didelė teritorija aplink ligos židinį tampa karantino zona.

Centrinėje Pensilvanijoje, JAV, buvo įvykdyta 100 tūkst. kiaušinių vagystė, rašo CNN. Kiaušiniai pavogti itin sudėtingu JAV metu – dėl paukščių gripo išmirė daugybė vištų, o kiaušinių kainos jau siekia rekordines ribas. Pasak Pensilvanijos policijos, šeštadienį iš kiaušinių tiekėjų „Pete & Gerry's Organics“ Greencastle buvo pavogta kiaušinių, kurių vertė siekia apie 40 tūkst. JAV dolerių. Bendrovė sako bendradarbiaujanti su teisėsauga bei siekianti išsiaiškinti įvykį.

Penktadalį Lietuvos gyventojų išlaidų sudaro maistas. Dėl to valdžia kyla į kovą su aukštomis maisto kainomis: subūrė specialią maisto tarybą, kuri ateityje teiks siūlymus, kaip būtų galima sumažinti gyventojų išlaidas produktams. Tiesa, rinkos ekspertai jau dabar abejoja, ar šis tikslas pasiekiamas. Tad ar maisto kainos Lietuvoje per aukštos? Ką dėl to gali padaryti valdžia? Apie tai naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis ir „pricer.

Įtemptą darbą į keliones po pasaulį iškeitęs Žilvinas neslepia – kelionės ne visada būna rožėmis klotos. Tačiau jis atvirai pasakoja apie įvykius, su kuriais tenka susidurti: nuo prostitučių, apstojančių gatvėse, iki akmenų mėtymo, jeigu atsisakai bendrauti. Taip pat pataria, kaip išvengti nemalonumų bei kaip kelionėse sutaupyti.  63-ejų Žilvinas Krasauskas švietimo srityje dirbo apie 30 metų.

Ketvirtadienį Kroatijoje prasidėjo šalies vartotojų boikotas, kurio metu piliečiai raginami visą savaitę susilaikyti nuo apsipirkinėjimo, taip protestuojant prieš kylančias kainas.  Apie tai praneša Kroatijos leidinys „Croatia Week“. Iniciatyvą sukūręs judėjimas taip pat paragino vieną dieną visiškai boikotuoti apsipirkimą penktadienį – tiek fizinėse parduotuvėse, tiek internete.

Vasario mėnesį uostamiesčio ir Gargždų gyventojams centralizuotos šilumos kainos tarifas, palyginus su šių metų sausiu, padidės 4,59 proc., praneša AB „Klaipėdos energija“.  Bendrovės duomenimis, nepaisant augimo, kainos tarifas išliks toks pat kaip ir pernai tuo pačiu laikotarpiu. Skaičiuojama, kad paskutinį žiemos mėnesį Klaipėdos ir Gargždų gyventojams šiluma kainuos 7,41 ct/kWh be PVM arba 8,08 ct/kWh su 9 proc. PVM.

Milžiniškos eilės pas gydytojus yra opi problema. Vis tik ji egzistuoja tik ten, kur gyventojai gali patekti „nemokamai“, t. y. išlaidas padengiant privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Privačiose klinikose, kur už vizitą reikia susimokėti, eilių beveik nėra arba jos yra labai nedidelės.

Bėgant laikui brangsta ne tik maistas ar įvairios paslaugos, bet taip pat ir karstai, antkapiai ar paminklai, taigi laidotuvės lietuviams atsieina tūkstančius eurų. Vis tik tam tikrais atvejais palaikai gali būti laidojami savivaldybės lėšomis. Viena iš priežasčių gali būti ir ta, kad giminaičiai tam tiesiog neturi pinigų. Su tuo susidūrė klaipėdietė Renata (vardas pakeistas), kuri papasakojo, kad, mamai išėjus anapilin, ji dėl rimtų priežasčių negalėjo jos palaidoti pati.

Prekybininkai, žemdirbiai ir perdirbėjai jau ruošiasi mūšiui dėl maisto kainų Vyriausybės kuriamoje Maisto taryboje. Dėl brangstančio maisto pirkėjai koneveikia prekybininkus. Žemdirbiai juodina dar ir perdirbėjus, tačiau prekybininkai su perdirbėjais beda pirštu į valdžios griežtinamas verslo sąlygas. Be to, įvardintas ir ganėtinai neįprastas pastebėjimas apie maisto produktų kainas ne maisto parduotuvėse. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Per beveik 3 metus Lietuvoje cepelinų porcija kavinėje pabrango 2 eurais, o pilstomo alaus bokalas – euru. Restoranų, valgyklų, barų paslaugų kainos padidėjo, tačiau verslai toliau kalba apie sunkius laikus: prašo valdžios grąžinti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio tarifą.  Per metus viešbučių, restoranų ir kavinių paslaugos vidutiniškai brango beveik 9 procentais. Valstybės duomenų agentūra nuolat stebi populiariausių prekių ir paslaugų mažmenines kainas.

Nemažai gyventojų Lietuvoje skundžiasi didelėmis maisto kainomis. Sunkiau pragyvenantys žmonės piktinasi, kad visas savo pajamas tenka išleisti maistui, nes paprasčiausiai niekam kitam jų nebelieka. Dėl to kai kuriose šalyse yra įvedamas lengvatinis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas maistui, o kai kur būtiniausiems maisto produktams jis visai nėra taikomas.

Sausio mėnesį alkoholio lentynos pirkėjus pasitinka dėl akcizo pakilusiomis kainomis, labiausiai kyla stipriųjų gėrimų kainos. Tačiau gyventojai piktinasi, kad už tą patį gėrimą vienoje parduotuvėje tenka mokėti net keliolika eurų daugiau nei kitoje.  Socialiniame tinkle „Reddit“ lietuvius nustebino stipraus alkoholinio gėrimo kainos skirtumas parduotuvėse.

Lietuvos degalinėse ėmė ženkliai mažėti klientų. Pabrangus degalams lietuviai šiemet jų beveik nebesipila – pardavimai krito 70 proc. Vežėjai prisipažįsta Lietuvoje degalines aplenkiantys, tačiau masiškai stoja Lenkijos degalinėse. Tuo metu naujoji valdžia kol kas tik stebi iš šalies Lietuvos degalinių boikotą, o imtis veiksmų žada ne anksčiau kaip po 3 mėnesių.

Atsisakius nacionalinės valiutos lito, Lietuvos gyventojai jau dešimt metų pajamas gauna ir už prekes ar paslaugas atsiskaito bendrais europietiškais pinigais. Pastaruoju metu ekonomistai dažnai pasidžiaugia, kad per šį laiką reikšmingai išaugo ne tik šalies bendrasis vidaus produktas, bet ir gyventojų pajamos. Tada vidutinis darbo užmokestis buvo 534 eurai, o dabar – 1369 eurai po mokesčių, skaičiuoja Valstybės duomenų agentūra.

Kai kurie vyresni gyventojai suprastėjus sveikatai nebegali savimi pasirūpinti. Neretai jų prižiūrėti negali ir artimieji, nes dirba, prižiūri savo vaikus ar mokosi. Tokiais atvejais svarstoma išeitis patikėti vyresnių žmonių priežiūrą globos namams. Vis tik į juos patekti gali ne visi ir ne visada. Naujienų portalo tv3.lt kalbinti specialistai nurodė, kiek gali kainuoti vieta senelių namuose ir kokią sumą gali padengti valstybė iš gyventojų sumokamų mokesčių.

Ir prieš 10 metų, ir dabar, ant euro banknotų užrašyti skaičiai nesikeičia – kaip buvo 5 ar 100, taip ir yra. Tačiau kiekvienas pirkėjas kasdien parduotuvėse gali pastebėti, kaip viskas brangsta. O tai reiškia, kad už kiekvieną šimtinę nusipirkti išeina vis mažiau ir mažiau. Pavyzdžiui, įsivedus eurą 2015 m. sausį, kilogramas juodos duonos kainavo 1,6 euro, o dabar – 2,70 euro. Taigi prieš dešimtmetį už tuos pačius 5 eurus buvo galima nusipirkti 3 kg duonos, o dabar neišeina ir 2 kg.

Naujieji metai jau čia pat, o su jais – ir didesnės elektros ir dujų kainos. Energijos tiekėjai primena tiems, kas neturi išmanių skaitiklių, nepamiršti iki paskutinės metų minutės deklaruoti jų rodmenis. Antraip už šiemet sunaudotą energiją gali tekti mokėti didesniais sausio tarifais. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Nuo 2025 m., didėjant individualios veiklos mokesčiams, grožio specialistai galimai bus priversti padidinti savo paslaugų kainas. Tai įvertinio Kirpėjų ir grožio asociacijos vadovė Jolanta Mačiulienė. Nors dar nėra kalbama, kad visose grožio įstaigose vieningu nutarimu kils įkainiai, tačiau, savarankiškai dirbantiems asmenims didės individualios veiklos mokesčiai. Dėl šios priežasties kai kurie specialistai ruošiasi didinti ir paslaugų kainas.

Nuo pandemijos laikų maisto prekių pristatymo paslaugas buvo galima ne tik užsisakyti į namus, bet ir atsiimant nustatytose vietose. Tačiau gruodžio mėnesį „Barbora“ tokios paslaugos atsisakė. Dar prieš šventes kai kurie naujienų portalo tv3.lt skaitytojai skundėsi pastebėję, kad „Barboroje“ pirkėjams neliko galimybės patiems atsiimti užsakytas prekes.

Nors automobilių įvairovė yra didžiulė, pagal ieškomiausius ir perkamiausius modelius galima matyti, kad lietuviai 2024 m. ir toliau rinkosi praktiškus ir ekonomiškus automobilius, kalbant tiek apie kurą, tiek apie kėbulą, tiek apie spalvas. Naujienų portalo tv3.lt kalbinti specialistai nurodė, kiek paprastai pinigų lietuviai išleidžia naudotam automobiliui ir kokios markės, modeliai ar spalvos šiemet buvo perkamiausios.

Lietuvoje sparčiai brangstant įvairioms paslaugoms, neatsilieka ir grožio srities paslaugos. Ne paslaptis, kad sostinėje, palyginus su kitais miestais, manikiūrų kainos ženkliai skiriasi, tačiau, ar jos visos yra adekvačios. Manikiūrų kainų įvairove pasidalino ne viena moteris bei panelė. Kiekviena panelė ar moteris nori jaustis graži ir kažką savyje pasidailinti, todėl vienos renkasi darytis manikiūrus, kurie atsieitų kuo pigiau, o kitos nori žiūri kokybės.