Verslas

Dalis gyventojų nebegali dirbti dėl sveikatos problemų. Jų pragyvenimo šaltiniu tampa neįgalumo pensija. Tačiau žmonės piktinasi, kad gauna per mažai pinigų. Be to, įtarinėja vieni kitus piktnaudžiavimu. Tuo metu specialistai skaičiuoja, kad didžiausia neįgalumo pensija gali siekti ir 1 tūkst. eurų. Portalo tv3.lt skaitytoja Rasa skundėsi per maža neįgalumo pensija. „Turiu bėdų su sąnariais. Taigi teko atsisakyti mokytojos darbo, kuriame praleidau beveik 20 metų skundėsi moteris.

Ketvirtadienį po pateikimo Seimas nusprendė svarstyti įstatymų pakeitimus, kuriais į nacionalinę teisę būtų perkeltas Europos Sąjungos (ES) teisėkūros paketas. Juo siekiama kovoti su šiltnamio efektą kuriančiomis emisijomis. Už projektą pateikimo stadijoje balsavo 49, susilaikė – 13, prieš 2 parlamentarai. Nuspręsta projektą svarstyti skubos tvarka, tad į plenarinių posėdžių salę jis turėtų grįžti artimiausiu metu.

Žmonių išsiblaškymui ir užmaršumui ribų nėra – kai kurie ne tik pamiršta susimokėti už kurą, bet dar ir iš automobilio ištraukti degalų pistoletus. Pasak degalinių, tokių atvejų Lietuvoje – šimtai. Vis tik, net ir padarius tą netyčia, gali tekti susimokėti baudas. Socialinio tinklo „Facebook“ grupėje vienas vyriškis papasakojo, kad neseniai netyčia nutraukė dujų užpylimo žarną ir to nepastebėjęs išvažiavo. „Po 5 minučių, kai kelyje kitas žmogus parodė, grįžom.

Seimas imasi svarstyti žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko pateiktas Pluoštinių kanapių įstatymo pataisas, kuriomis siekiama sudaryti palankesnes sąlygas įvežti į Lietuvą iš kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių pluoštinių kanapių produktus ir jų gaminius. Pluoštinių kanapių įstatymo pataisas ketvirtadienį po pateikimo palaikė 38 parlamentarai, 7 buvo prieš, susilaikė 9. Įveikę svarstymus komitetuose, plenarinėje salėje jos turėtų atsirasti birželio viduryje.

Prancūzijos pareigūnai ruošiasi įvairaus pobūdžio sukčiavimo bangai, nuo kurios gali nukentėti milijonai lankytojų, atvyksiančių šią vasarą stebėti olimpinių ir paralimpinių žaidynių. Kovos su sukčiavimo policija įspėja nepakliūti sukčių spąstus. Sostinės svečiai gali būti viliojami „naminiais pusryčiais“, už kurių iš tikrųjų slėpsis šlamštmaistis, suklastotomis viešbučių žvaigždutėmis arba neskelbiamomis kambarių kainomis.

Viename Lenkijos kanale radus daugiau nei toną nugaišusių žuvų, susirūpinta dėl aplinkos apsaugos bei prisimintas 2022 m. vasaros žuvų maras. Lenkijos valdžios teigimu, per pastarąsias 11 dienų 41 kilometro ilgio su Oderiu besijungiančiame ir Lenkijos sieną su Vokietija žyminčiame Glivicos kanale rasta 1 500 kilogramų žuvų.

Vidutinė metinė infliacija šiemet sieks 0,9 proc., o bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 2 proc., prognozuoja Šiaulių bankas. „Infliacija išliks prislopusi pirmąjį pusmetį, tačiau gali šiek tiek atsitiesti rudeniop, kuomet, tikėtina, mažinamos palūkanų normos didins pasaulio pramonės centrų plėtrą ir apetitą žaliavoms bei įlies optimizmo brandžių ekonomikų vartotojams“, – banko pranešime ketvirtadienį teigė ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Alytaus apygardos priežiūros skyrius, praėjusią savaitę vykdė rotacinį patikrinimą Urmo prekybos miestelyje, Kaune. Nustatyta, kad 3 pieno prekiautojai prekiavo pačių sufasuotais, neženklintais, klaidingais galiojimo terminais, pieno produktais.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas pabrėžė, kad nevykdant tikslo sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) transporto sektoriuje, jau netrukus į finansinius planus bus galima įtraukti 400 mln. eurų siekiančią baudą. S. Gentvilas patikino, kad šis klausimas turėtų rūpėti ne tik Aplinkos ministerijai – anot jo, veiksmų derėtų imtis ir susisiekimo ministrui.

Artimiausiu metu, dėl atnaujinamų ir intensyvių Trakų viaduko kapitalinio remonto darbų, šioje atkarpoje keisis eismo organizavimo tvarka. Anot „Via Lietuva“ pranešimo žiniasklaidai, planuojama, kad kelyje nuo Vilniaus į Trakus esančio viaduko remontas bus baigtas iki šių metų pabaigos. Jau artimiausiu metu eismas po Trakų viaduku bus apribotas bei kreipiamas apylanka. Eismas apylanka vyks po viena eismo juosta kiekviena kryptimi.

Prekybos tinklo „Rimi“ pirkėjai nuo šiol galės pasirinkti, kaip jie nori susigrąžinti pinigus už depozitinę tarą. Iki šiol sugrąžinę depozitą, pirkėjai gaudavo popierinį kvitą, kurį galėdavo išleisti apsipirkdami „Rimi“, arba susigrąžindami kvite nurodytą sumą „Rimi“ kasose. Šis pinigų už depozitą susigrąžinimo būdas išlieka.

Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį prekybos centro „IKEA“ sandėlyje Vilniuje buvo kilęs gaisras, ugniagesiai praneša apie atvira liepsna degusias stalažuose sukrautas prekes. Kaip ketvirtadienį BNS informavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) atstovė spaudai Edita Zdanevičienė, pranešimas apie Vikingų gatvėje kilusį gaisrą prekybos centre buvo gautas 3.57 valandą. Atvykusios ugniagesių pajėgos liepsnas suvaldė 5.38 val.

Šiais metais pradedamas pramoninių kiekių ledų eksportas į Japoniją. Kaip skelbia Žemės ūkio ministerija, japonai perkėlė į Lietuvą vieną iš savo gaminamų ledų linijų. Taip pat pradedama statyti pirmoji lietuviško alaus gamykla, planuojama, kad tokių gamyklų visoje Azijoje bus 11. Japonai ne tik importuos lietuviškus ledus, jie taip pat perkėlė į Lietuvą vieną iš savo gaminamų ledų linijų. Pradiniai planuojami kiekiai – nuo 10 konteinerių per metus.

Daugelis lietuvių nėra labai patenkinti sveikatos apsauga. Dėl to kaltinamos ilgos eilės pas kai kuriuos specialistus, biurokratija, ne visada draugiškas gydymo įstaigų personalas ir kitos bėdos. Tačiau bent jau privatų gydymą Lietuvoje renkasi vis daugiau užsieniečių. Operacijos laukė dvejus metus Kas turi draugų ar giminių, gyvenančių užsienyje, žino, kad grįžę į Lietuvą jie ar jų vaikai dažnai apsilanko pas vietinius gydytojus – mažų mažiausiai susitvarko bent dantis.

Siekiant užtikrinti efektyvų Europos Sąjungos (ES) sankcijų įgyvendinimą, penkių šalių – Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Suomijos – muitinių vadovai pasirašė susitarimą dėl vienodų kontrolės priemonių taikymo. „Lietuvos muitinė siekia, kad vienodos ir griežtos priemonės dėl sankcijų įgyvendinimo būtų taikomos visose Europos Sąjungos valstybėse.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė žada registruoti pataisas dėl mokesčio lošimų verslui padidinimo dviem procentiniais punktais.   „Parengiau ir šiandien registruosiu pasiūlymą įstatymo projektui, kad būtų padidintas azartinių  lošimų mokestis nuo 20 iki 22 proc. Tokiu būdu būtų galima surinkti apie 4,4 mln. eurų papildomų pajamų ir tas lėšas būtų galima nukreipti socialinės reklamos sklaidai siūlant žmonėms atsisakyti lošimų“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė G. Skaistė.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) vadovas Vidmantas Janulevičius sako, kad „Achemos“ potencialų pardavimą vengrų energetikos įmonei „MET Group“ turėtų patikrinti ir įvertinti Lietuvos institucijos. Anot jos, svarbu, kad išliktų darbo vietos ir konkurencinga įmonė šalyje. „Achemos“ situaciją sunku komentuoti, nes yra smulkių ir vidutinių akcininkų, ir tai yra jų apsisprendimo teisė, ką jie daro su savo akcijomis. Bet mums, ir LPK, ir visai Lietuvai ši įmonė labai svarbi.

Sostinės savivaldybės valdomos šilumos tiekimo įmonės Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) pajamos praėjusiais metais mažėjo 10,4 proc. iki 249 mln. eurų, o grynasis pelnas išaugo 146,8 proc. iki 30,7 mln. eurų.

Ekologija žodį žino ir didelis, ir mažas. Kad tai sveika ir naudinga žinome visi, tačiau norime pakalbinti vaikus, kurie auga ekologiniame amžiuje, kuriame apstu ekologiškų produktų, kas tai yra ir ar žino, kokią vertę kuria ekologija tiek žmogui, tiek visam pasauliui. Kviečiame pažiūrėti! www.pienasvaisiai.lt    www.facebook.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos opozicija surinko parašus, kad penktadienį būtų sušauktas neeilinis tarybos posėdis, kuriame siūlys atšaukti vasario mėnesį tarybos priimtą sprendimą dėl Daugiafunkcio komplekso, į kurį įeina Nacionalinis stadionas, statybos ir skelbti naują rangos konkursą. Pasak opozicijos lyderio Artūro Zuoko, Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) išvados parodė, kad statant stadioną galima būtų sutaupyti mažiausiai 2 mln.

Seimas ketvirtadienį pripažino elektros tinklų nuo Panevėžio iki Darbėnų sujungimą ypatingos valstybinės svarbos projektu.  Už tai balsavo 89 Seimo narių, prieš buvo vienas, o susilaikė keturi.   Projektą sudarys naujų elektros perdavimo linijų – apie 170 kilometrų ilgio 330 kV Darbėnai–Varduva–Mūša bei 72 kilometrų ilgio 330 kV Panevėžys–Mūša – statyba, taip pat 330 kV transformatorių pastotės „Varduva“ statyba.

Pastaruoju metu net būsto rinkos apžvalgos pradedamos nuo karo grėsmės aspekto, lyg ta grėsmė būtų atsiradusi ką tik ir tapusi neišvengiama. Strateginės komunikacijos, psichologinių operacijų ir kovos su propaganda ekspertai vienbalsiai sako: šis naratyvas dėkingas tik vienai pusei šiuo metu. Iš verslo pusės – apmaudu, nes tai trukdo pasiekti tikslų, o ekonomikos augimu esame suinteresuoti visi.

Skaitmeninių paslaugų bendrovė „Bitė Lietuva“ atidarė naujo koncepto saloną, dar labiau pritaikytą klientams su judėjimo, klausos ir regos negalia. Vilniaus prekybos ir pramogų centre „Akropolis“ esančio salono atidarymo renginyje dalyvavę paralimpiečiai ir žmonių su negalia organizacijų atstovai teigia, kad Lietuvoje itin opi klientų su negalia kokybiško aptarnavimo problema, vis dar trūksta jiems pritaikytų parduotuvių bei paslaugų teikimo vietų, teigiama pranešime žiniasklaidai.

„Šiaulių bankas“ gerina Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo 2024 m. prognozę iki 2 proc., o 2025 m. numato 2,7 proc. sieksiantį augimą. Kaip teigia „Šiaulių banko“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė, pirmojo šių metų ketvirčio rezultatai nuteikė optimistiškai. „Geriname prognozę nuo 2023 m. rudenį paskelbto 1,8 proc. augimo“, – ketvirtadienį vykusio „Šiaulių banko“ prognozių pristatymo metu teigė I. Genytė-Pikčienė.

Retas žino ar galėtų įvardinti bent vieną lietuviškų vynuogių rūšį ar vyno pavadinimą. Tačiau iš tiesų mūsų šalyje yra ne viena dešimtis tikrų vyninių vynuogių augintojų ir bent kelios vietos, kuriuose galima nusipirkti ir paragauti tikro lietuviško vynuogių vyno. Palyginti su kitomis šalimis, Lietuvoje vyninių vynuogių auginimas yra gana nauja žemės ūkio šaka. Tačiau kiekvienais metais atsiranda bent keli nauji vynuogių augintojai.

Seimas ketvirtadienį nebalsuos dėl naujos tvarkos, pagal kurią nuo kitų metų būtų skiriamos subsidijos jaunoms šeimoms, norinčioms įsigyti būstą regionuose. Dėl pataisų parlamente yra likęs paskutinis balsavimas.   Kaip BNS sakė Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė, planuoto pataisų priėmimo nebus – klausimas bus išbrauktas iš plenarinio posėdžio darbotvarkės.   „Panašu, kad jų (pataisų – BNS) dar turėsime. Čia dar ne visos. Todėl darome pertrauką.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė siūlo lošimų organizatorių mokamą 20 proc. tarifą pakelti iki 22 proc. Anot ministrės, iš padidinto mokesčio surinkti 4,4 mln. eurų būtų skirti socialinės reklamos, siekiančios kovoti prieš žalingus įpročius, sklaidai. „Ieškant geriausio rezultato bei siekiant mažinti žalingos reklamos kiekius ir padidinti socialinės reklamos, skatinančios žmones atsisakyti žalingų įpročių, aš parengiau ir šiandien registruoju pasiūlymą įstatymo projektui.

Lietuvoje gyventojams yra suteikta apie 250 tūkst. būsto paskolų. Tačiau tik 50 iš tokių paskolų buvo refinansuotos. Taigi, net kai rinkoje sumažėja paskolų palūkanos, nemažai turinčių paskolas ir toliau jas moka didesnes. Imant būsto paskolą, dalį jos bendrų palūkanų sudaro banko marža – mokestis jam už pinigų paskolinimą. Net jeigu šiuo metu jis yra didesnis, nei siūlo kiti bankai, retas į juos kreipiasi dėl paskolos refinansavimo ir mažesnių mokesčių.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad minimali mėnesinė alga (MMA) kitais metais turėtų viršyti tūkstantį eurų. Anot jos, šiuo metu dėl MMA dydžio prasidėjusios diskusijos Trišalėje taryboje ir politikė tikisi, kad darbdaviais ir darbuotojams pavyks rasti sutarimą šiuo klausimu. „Šiuo metu Lietuvos bankas pateikęs paskaičiavimą pagal formulę, kaip galėtų atrodyti MMA, jeigu išlaikytume tą pačią formulę, kuri buvo laikoma baze diskusijai ankstesniais laikotarpiais.

Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai kraunasi rekordinius pelnus, bet kai kurie jų toliau uždarinėja aptarnavimo skyrius rajonuose. Dalis gyventojų dėl to patirs nepatogumų ir papildomų išlaidų. Tačiau bankų atstovai atrėžia – esą net ir tokiu atveju paslaugos gali būti suteikiamos skirtingais būdais. Lietuvos bankas pranešė, kad komerciniai bankai, neaudituotais duomenimis, pernai uždirbo 986 mln. eurų grynojo pelno – du kartus daugiau nei 2022 metais (491 mln.

Seimas lauks Vyriausybės išvados dėl parlamentarų pradėtų svarstyti pataisų, kuriomis iš valstybinių viešųjų pirkimų siūloma eliminuoti verslus, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai remia agresiją prieš Ukrainą – veikia Rusijoje ar jos okupuotose teritorijose, arba yra susiję su tokiomis įmonėmis.

Trečiadienį vykusios Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų (VPPAR) generalinės asamblėjos metu apdovanoti labiausiai nusipelniusios bendrovės ir prie verslo klimato gerinimo prisidėję verslai. VPPAR konkurso apdovanojimo, kaip 2023 m. „Metų inovatyviausia įmonė“ nusipelnė kosmetikos bendrovė „Oda.

Iš pradžių gali atrodyti, kad pavalgyti kavinėje ir pabėgti nesusimokėjus nėra taip paprasta. Vis tik nemažai lietuvių tuo užsiima netgi reguliariai – brangiais patiekalais ir gėrimais vaišinasi nemokamai. Restoranų tinklai neslėpė, kad dėl tokių asmenų susidaro nemenkos sumos. Pavyzdžiui, viename restoranų tinkle klientai šiemet nesusimokėjo 6 kartus, o sumos svyravo nuo 35 iki 99 eurų.

„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis mano, kad Lietuvos skolai siekiant vos 40 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), yra vietos skolintis gynybai ar kitiems svarbiems tikslams. Anot jo, skolinimasis taip pat padėtų mažinti ekonomikos sektoriaus lėtėjimo pasekmes. „Ypač dabar, kai yra tiek galimybių investuoti ir į krašto apsaugą, energetikos infrastruktūrą ir tą pačią pramonę. Tai turint omenyje, kad Lietuvos BVP ir skolos santykis yra 40 proc., o Europos yra 100 proc.

Pramogų portalo etiketę nusimetęs naujienų portalas tv3.lt įvertintas prestižine „Paparazzi“ forumo nominacija „Už žmogų“. Nominacija įteikta Spaudos dieną Vilniuje vykusiame metiniame forume „Paparazzi 2024“, kurį jau devynioliktą kartą organizavo lyderiaujanti Lietuvos komunikacijos agentūra „Publicum“.  Renginio metu „Paparazzi“ įvertinti svarbiausi praėjusių metų įvykiai, reiškiniai ir žmonės Lietuvos žiniasklaidoje.

Seime likus paskutiniam balsavimui dėl subsidijų įsigyti būstą regionuose norinčioms jaunoms šeimoms skyrimo tvarkos sugriežtinimo, keturi konservatoriai siūlo ir toliau paramos dydį sieti su šeimoje esančių vaikų skaičiumi bei nustatyti didesnę maksimalią įsigyjamo būsto kainą.   Taip pat pakeitimais siekiama leisti šeimoms įsigyti būstus su daline apdaila bei statytis juos savo paveldėtuose, dovanotuose ar kitaip įsigytuose sklypuose.

Vilniuje pradėti Žvėryno tilto planinio remonto darbai. Paskutinį kartą tiltas buvo atnaujintas prieš 20 metų, rašo portalas „Made in Vilnius“. Anot Vilniaus savivaldybės Ryšių su žiniasklaida specialisto Gabrieliaus Grubinsko, tilto atnaujinimo darbus numatoma baigti ir jį atverti miestiečiams dar šią vasarą. „Žvėryno tiltui atliekamas planinis remontas: valomi grafičiai, perdažomos fasadinės sijos, tvarkomi laiptai ir kitos dangos.

Parlamentinių partijų atstovai tvirtina, kad pernai Seime pateikta mokesčių reforma žlugo, nes buvo „prastūminėjama“ neradus sutarimo tarp skirtingų politinių jėgų. Taip pat, anot dalies politikų, mokestiniams pokyčiams šiuo metu nėra būtinybės. Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas aiškino, kad kol neįvyks tinkamos diskusijos parlamente, mokesčių reforma pasisekimo neturės. „Iš esmės be diskusijų pradėta prastūminėti mokesčių reforma.

Nepaisant gražių valdžios kalbų ir pažadų, kai kuriems šalies gyventojams pensija šiemet pakilo vos 5 eurais arba 1 procentu. Tačiau politikai vis tiek žeria skaičius, kad vidutinė pensija didėjo greičiau, o palyginti su tuo, kas buvo prieš 20 metų, dabar pensininkai gauna 6 kartus didesnes pensijas.

Finansų ministerija paskelbė energetikos bendrovės „Ignitis grupė“ stebėtojų tarybos nepriklausomo nario strateginio valdymo ir tarptautinės plėtros srityje atranką. Kaip rašoma ministerijos išplatintame pranešime, kandidatuoti į šią poziciją galima iki šių metų gegužės 28 dienos. Atrinktas kandidatas bus skiriamas „Ignitis grupės“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu.

Vilniuje inicijuojant viešojo transporto paslaugų konkursą, skelbiama rinkos konsultacija – numatyta, kad sostinėje atsiras 297 elektriniai autobusai, vežėjai aptarnaus 56 maršrutus, trečiadienį pranešė „Susisiekimo paslaugos“. Anot pranešimo, konkursą laimėję vežėjai keleivius veš naujais žemagrindžiais elektriniais mažos talpos midi, dviašiais, triašiais autobusais, metrobusais. Visos transporto priemonės turės būti pritaikytos individualių poreikių turintiems keleiviams.

Šiaulių bankas įsikurs investicijų bendrovės „Lords LB Asset Management“ valdomo nekilnojamojo turto (NT) fondo „Right Bank Development Fund“ Vilniuje, Konstitucijos pr. 14A, statomame verslo centre. Trečiadienį išplatintame „Lords LB Asset Management“ pranešime skelbiama, kad tai bus vienas didžiausių pastarųjų metų biurų nuomos sandorių Baltijos šalyse, o bankas užims beveik pusę naujojo verslo centro ploto.

Seimas neprivalo tvirtinti Vilniaus daugiafunkcio komplekso su nacionaliniu stadionu statybos koncesijos sutarties, aiškina Finansų ministerija.   Kai kurie parlamentarai baiminasi, kad po Seimo rinkimų rudenį, nauja valdžia dėl stadiono statybų finansavimo poziciją gali pakeisti ir lėšas nukreipti kitoms reikmėms.    „Dabar atnaujintas koncesijos sutarties pakeitimo sprendimas skaičiuoja, (kad – BNS) valstybės dalis siekia 45,3 mln. eurų diskontuota verte.

Elektros tiekimo bendrovė „Enefit“ kreipsis į teismą dėl vasarį Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) elektros tiekėjams išsakyto raginimo grąžinti nuo 2021 metų liepos vidurio gyventojų, mažų bei labai mažų įmonių sumokėtas netesybas, tiekėjo keitimo ar sutarties nutraukimo mokesčius.   „Enefit“ trečiadienį pranešė, kad tokia energetikos rinkos reguliuotojo pozicija bendrovei gali kainuoti 51 mln. eurų.

Europa ketina palūkanas, kurios susikaupė įšaldžius rusų milijardus, konfiskuoti ir perduoti Ukrainai. Būtent dėl to Rusijos propagandistai griebiasi naujų grasinimų. Po to, kai 2022 m. vasarį Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, ES ir kitose valstybėse buvo įšaldyti šimtų milijardų JAV dolerių vertės Rusijos centrinio banko turto.

Žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko teigimu, nuo įstojimo į Europos Sąjungą (ES) Lietuvos žemės ūkio sektorius užaugo 3,8 proc., tačiau darbuotojų užimtumas kaime nukrito 67 proc. Tai, anot K. Navicko, yra natūralus procesas didėjant tvarių technologijų pažangai žemės ūkyje. Tačiau ministras akcentuoja, kad, neskatindama savo ūkininkų bendradarbiauti tarpusavyje, visa Europos Sąjunga gali pralaimėti konkurencinę kovą tarptautinėje rinkoje.

Latvijos nacionalinė aviakompanija „Air Baltic“ pardavė naują skolos vertybinių popierių 340 mln. eurų dydžio emisiją. Obligacijų apyvartos trukmė – 5,25 metų, pajamingumas – 14,5 procento. Jos bus kotiruojamos Dublino biržoje, nurodė bendrovė. Savo ruožtu Latvijos susisiekimo ministras Kasparas Briškenas pranešė, jog valstybė įsigijo šių vertybinių popierių už 50 mln. eurų, o už 290 mln. eurų jų nupirko privatūs investuotojai.

Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje mažėjo 40 proc. ir vidutiniškai siekė 50,12 Eur/MWh. Tiek pat elektra kainavo ir kitose Baltijos šalyse, praneša „Elektrum Lietuva“. Tuo metu nepriklausomų elektros tiekėjų Lietuvos gyventojams siūlomos kainos taip pat šiek tiek keitėsi. „Elektrum Lietuva“ žemiausia fiksuota kaina siekė 23,921 ct/kWh, fiksuojant ją 6 mėnesiams. Vidutinė „Nord Pool“ elektros biržos kaina, palyginti su ankstesne savaite, mažėjo 49 proc. iki 35,33 Eur/MWh.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIMIN) iniciatyva skirtas papildomas 79,8 mln. eurų siekiantis finansavimas 98 rezerviniame sąraše buvusiems projektams, kuriais kuriamos inovacijos ir stiprinamas verslo ir mokslo bendradarbiavimas. „Inovatyvių produktų kūrimas, patentavimas ir pateikimas rinkai – svarbus aukštą pridėtinę vertę kuriančios ekonomikos bruožas. Todėl, atsižvelgdami į ypač didelį verslo poreikį įgyvendinti inovacijų projektus, perskirstę priemonių lėšas, skyrėme beveik 80 mln.