Restoranų tinklai neslėpė, kad dėl tokių asmenų susidaro nemenkos sumos. Pavyzdžiui, viename restoranų tinkle klientai šiemet nesusimokėjo 6 kartus, o sumos svyravo nuo 35 iki 99 eurų.
Verslininkai pasakojo, kad atvejų būna įvairių: vieni, išėję parūkyti, nebegrįžta, kiti mokėti tiesiog atsisako, dar kiti iš kavinių namo tempiasi prieskonines, įrankius ir net skulptūras ar bent jų dalis.
Tokie asmenys neretai turi daug panašaus pobūdžio ieškinių – kartais net daugiau nei pusantro šimto. Vis tik ne visos kavinės kviečia policiją – kai kurie kuria savo vidinius „juoduosius sąrašus“.
Pavalgo ir išgeria už 100 eurų, kurių taip ir nesumoka
Vienos didžiausių restoranų grupių Lietuvoje „Amber food“ (kuriai priklauso „Charlie pizza“, „La crepe“, „Katpėdėlė“ ir kt.) rinkodaros vadovė Lina Nikonovaitė neslėpė, kad pabėgusių klientų pasitaiko dažnokai.
„Keletą kartų per mėnesį kiekviename mūsų restorane kažkas vis neatsispiria pagundai užkąsti nemokamai. Per visus restoranus susidaro nepadoriai didelė alkanų piliečių grupė.
Ir sumos dažniausiai nėra labai mažos – kelių žmonių pietų sąskaita, plius alkoholis, nes be „alkoholinės drąsos“ žmonės retai įsidrąsina“, – nemalonia patirtimi dalinosi atstovė.
L. Nikonovaitė negalėjo nurodyti, kokios nuostolių sumos dėl vagysčių susidaro visose 60 kavinių.
Tačiau pateikė restorano „Manami“ pavyzdį: „Šiemet per 7 restoranus turėjome apie 6 atvejus. Būtent šiuose restoranuose nesumokėtų pinigų sumos siekia nuo 35 iki 99 eurų.“
„Talutti“ restoranų tinklo vadovė Asta Kukarėnė taip pat nurodė, kad atvejų, kuomet klientai pabėga nesusimokėję, pasitaiko gana dažnai.
Ji pastebi, kad tai padažnėja vasaros sezonu, o sumos būna įvairios, tačiau dažniausiai viršijančios 100 eurų.
Nesutikusiam susimokėti – 156 ieškiniai
„Amber food“ atstovė aiškino, kad dažniausiai viskas vyksta gan standartiškai: žmogus ar grupė žmonių atsisėda netoli įėjimo, dažnai „tikrina“ apsaugą eidami į lauką parūkyti, gavę sąskaitą pradeda šnibždėtis ir akimis ieškoti kamerų.
„Bet beveik visuomet tokie žmonės yra sulaikomi ir priduodami policijai. Yra kameros, apsauga, budrūs ir daug matę restorano darbuotojai. Tie, kurie galvoja, kad vogti lengva, klysta“, – pažymėjo L. Nikonovaitė.
Pasak „Talutti“ vadovės, kiekvienas atvejis – skirtingas. Tačiau ji sutiko pasidalinti keliais įsimintiniausias.
Pavyzdžiui, keturi asmenys pavalgė, atsigėrė, galiausiai prie stalo liko tik vienas, kuris pradėjo šalintis: „Darbuotojai pasiteiravo, ar nereikia sąskaitos. Jis sako: ne, aš neturiu pinigų ir nemokėsiu. Tada atvyko apsauga, policija.
Asmuo ramiai sau sėdėjo ir laukė, lyg tai būtų įprasta procedūra. Atvyko policija – pasirodo, asmuo yra ne sykį teistas, šiuo metu yra iškelti 156 ieškiniai už vagystes iki 150 eurų. Asmuo – suaugęs, turto neturi, niekur nedirba, turi ne vieną antstolio išieškojimą. Jis puikiai žino, kaip ką daryti ir likti nenubaustam.“
A. Kukarėnė prisiminė kitus du asmenis, kurie ėjo ne per vieną Kauno restoraną ir iš jų vogė. Vis tik barams tarpusavyje paviešinus informaciją, jie buvo atpažinti:
„Pranešėme policijai, juos sulaikė, vienas buvo paieškomas, kitas – tik pradedantis. Tai pastarasis pats atnešė pinigėlius ir išsiskyrėme draugiškai, kito likimas – nežinomas. Bet istorijų – daug, turime kelias šviežias net iš praėjusios savaitės.“
Neša ne tik įrankius, bet ir 2,5 metrų skulptūras
Anot vienos restoranų grupės atstovų, pasitaiko, kad dingsta prieskoninės nuo stalo, arbatos šaukšteliai, šakutės ir peiliai.
„Amber food“ rinkodaros vadovė taip pat vardijo, kad būna, kai pinigus paima pro staliuką praeinantys žmonės. Būna, kad taip uždarbiauja asocialūs žmonės.
„Būna ir žmonių, kurie savo namų interjerus puošia mūsų šventinėmis dekoracijomis arba studentai gerina savo bendrabučio sąlygas. Bet jokia žvakė ar šakutė neverta tos baimės ir įtampos, kurią reikia patirti tokio nemalonaus incidento metu“, – pažymėjo L. Nikonovaitė.
„Talutti“ vadovė sutiko, kad pasitaiko ir tokių atvejų, kai klientai vagia tiesiog daiktus, tačiau labai retai – vos keletas per 11 metų.
O restoranų tinkle „Etno dvaras“, pasak marketingo vadovo Kęstučio Markevičiaus, vagystės – labai retas atvejis.
Vis tik jis pasidalino smagia išimtimi: „Brangiausias, o tuo pačiu ir didžiausias daiktas, bandytas išnešti iš mūsų lietuviškų valgių restorano senamiestyje, buvo skulptoriaus Vytauto Nalivaikos 2,5 metrų aukščio medinė skulptūra „Motiejus“.
Čia prieš kokius du dešimtmečius mažumėlę įkaušę škotų futbolo sirgaliai taip stipriai susidraugavo su „Motiejumi“, kad nusprendė nepalikti šio medinio bičiulio vieno rūsyje. Žinoma, čia daugiau – nepiktybinės šėlionės, nes paprašius mielai nunešė ir pastatė į vietą. Tiesa, didįjį pirštą, velniūkščiai, visgi nujojo.“
Kokie tai žmonės ir ar pavyksta juos sugauti?
Pašnekovai vardijo, kad dažniausiai vagia 30–45 metų vyrai, kurie užsisako patiekalą ir gėrimą, o po to išeina parūkyti ir negrįžta.
„Talutti“ vadovė nurodė, kad būna visaip, tad išskirti specifinės vagiančių žmonių grupės negalėjo. A. Kukarėnė tik paminėjo, kad tokie klientai dažnai sėdasi šonuose, arti išėjimų.
Ji nurodė, kad vagių padarytą nuostolį dažniausiai prisiima įmonė, bet yra pasitaikę atvejų, kai per atlaidumą susimoka ir darbuotojas.
„Mes neturime „vagies“ portreto. Jų tikrai neatpažinsite iš pirmo žvilgsnio. Dažniau tai – jaunimas, išgėręs ir įsilinksminęs. Tik gaila, kad tokios linksmybės baigiasi pažintimi su policija.
Kartais pagauname, kartais ne, bet čia – ne įmonės nuostoliuose esmė. Žmogus, kuris nesumoka, turės priimti teisėsaugos dėmesį. Jis oficialiai taps vagimi“, – kalbėjo „Amber food“ rinkodaros vadovė.
Į policiją net nesikreipia – įtraukia į juodąjį sąrašą
L. Nikonovaitė pabrėžė, kad tokio elgesio „Amber food“ netoleruoja – yra iškart pranešama policijai, surašomas pareiškimas ir visa turima medžiaga perduodama pareigūnams.
Vis tik ji akcentavo, kad taip elgiamasi tik su piktavaliais: „Jei žmogus užmiršo piniginę ir nebėgo, o informavo mūsų personalą, mes sprendžiame tokius atvejus geranoriškai.“
„Talutti“ atstovė nurodė, kad apie vagius prekybos centruose yra pranešama apsaugai, įprastai viskas pildoma „Epolicijoje“. Tačiau, anot A. Kukarėnės, mažai kas yra dėl to daroma:
„Esame kelis atvejus radę, atgavę pinigus tik iš keleto. Kad ir vagišius pagauna ar išsiveža policija, jie jau būna pastovūs tokie valgytojai, turintys ne vieną bylą. Bet kas iš to, jei iki tam tikros sumos nekelia jokių bylų, turto savo neturi, nedirba ir t. t.“
Vis tik policijai apie tokius atvejus praneša ne visi – viena restoranų grupė anonimiškai tv3.lt portalui papasakojo, kad policijos nekviečia, mat sumos būna nedidelės:
„Patys peržiūrime vaizdo įrašus, atsispausdiname asmens nuotrauką, pakabiname bendroje tarnybinėje patalpoje ir kolektyvo viduje įrašome šį asmenį į galinčių nesusimokėti – juodąjį – sąrašą.“
Vis tik kiti restoranų tinklai tokių sąrašų neveda. Pavyzdžiui, „Amber food“ atstovė teigė, kad tinklas negali rinkti tokių duomenų.
„Talutti“ vadovė paminėjo, kad į restoranus neįleidžia ir neaptarnauja tik stipriai išgėrusių arba neadekvačiai besielgiančių asmenų.
Šiemet – virš 13 tūkst. nusižengimų, bet vagia ne visur
„Etno dvaras“ atstovas tikino, kad jau seniai praėjo tie laikai, kai tikras studentas galvojo, jog turėti restorano lėkščių, įrankių ar bokalų kolekciją yra garbės reikalas.
„Dabar vagystės restorane yra ne sisteminis, itin retas reiškinys, apie kurį nelabai ir turime ką pakomentuoti.
Pokyčius lėmė bendras materialinės gerovės lygio kilimas, visuomenės branda ir požiūrio pokytis, pagarba privačiam turtui, nepakantumas net smulkioms vagystėms, einantis drauge su galimybėmis ne vogti, bet lengvai legaliai įsigyti norimą daiktą“, – dėstė K. Markevičius.
Anot jo, restorano paslaugų vagystės „Etno dvaras“ restoranuose yra itin retos. Jei ir nutinka, tai labiau per neapsižiūrėjimą, nesusikalbėjimą tarp draugų, nesusipratimą.
„Toks piktavališkumas, tikslingai ateinant į restoraną pavalgyti, iš anksto suplanavus, kad nesusimokės, yra toks retas, kad tikrai neverta apie tai kalbėti ar tų pavienių individų reklamuoti“, – kalbėjo K. Markevičius.
Policijos departamentas nurodė, kad atskira statistika apie vagystes iš maitinimo įstaigų nėra kaupiama.
Tačiau nurodė, kad, Administracinių nusižengimų registro duomenimis, 2023 m. nuo sausio 1 d. iki kovo 31 d. buvo registruota 11 078 administraciniai nusižengimai už smulkias vagystes, sukčiavimą, svetimo turto pasisavinimą ar iššvaistymą.
„Per analogišką 2024 m. laikotarpį buvo registruota 13 120 tokių nusižengimų. Jei pavogtų daiktų vertė viršija 150 eurų, yra taikoma Baudžiamoji atsakomybė, iki 150 eurų – administracinė“, – komentavo policija.
