Verslas

Europos Sąjunga, ekonominio augimo atžvilgiu pavojingai atsiliekanti nuo Jungtinių Valstijų, turi smarkiai padidinti išlaidas bendrai skolindamasi, kad galėtų finansuoti investicijas, teigiama pirmadienį paskelbtoje ataskaitoje.

Vienintelė Baltijos šalyse šaldytuvų gamybos bendrovė „Snaigė“ pirmąjį šių metų pusmetį patyrė 3,5 proc. mažesnį konsoliduotą nuostolį prieš apmokestinimą nei tuo pačiu metu pernai – 1,74 mln. eurų. Antrąjį metų ketvirtį įmonės nuostolis prieš apmokestinimą siekė 828 mln. eurų bei buvo 73,2 proc. didesnis nei 2023-ųjų balandį-birželį, rodo per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pirmadienį  išplatinta „Snaigės“ pirmojo šių metų pusmečio tarpinė finansinė ataskaita.

Italijos vyriausybės pareigūnai imasi raginimų, kurie leistų anksčiau laiko peržiūrėti prieštaringą Europos Sąjungos planą uždrausti benzininius ir dyzelinius automobilius.   „Draudimas turi būti pakeistas“, – sakė Italijos energetikos ministras Gilberto Pichetto Fratinas, šeštadienį vykusiame „Teha“ verslo forumo metu.

Lietuvoje ir Latvijoje vartojimo prekės ir paslaugos rugpjūtį atpigo, kaip tai dažniausiai ir įvyksta paskutinį vasaros mėnesį, pirmiausia dėl sezoninio maisto kainų kritimo, tuo tarpu Estijoje šiemet to neįvyko. Nacionalinių statistikos tarnybų duomenimis, mėnesio defliacija rugpjūtį sudarė 0,4 proc., Latvijoje – 0,5 proc., o infliacija Estijoje siekė 0,4 procento.

Vieno garsiausių šalie virtuvės šefų Liutauro Čepracko restoranas „Gastronomika“ užveria duris. „Atėjo laikas pokyčiams. Yra pradžia – yra ir pabaiga. Ačiū visiems, kurie buvote su mumis visą šį laiką. „Gastronomika“ tokia, kokia ji buvo, atsisveikina su savo svečiais ir užsidaro“, – rašoma restorano paskyroje socialiniuose. tinkluose. Naujienų portalas tv3.lt primena, kad restoranas „Gastronomika“ šiemet gavo prestižinio gido „Michelin“ rekomendaciją.

Praėjusią savaitę Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime pirmininku tapęs Mindaugas Lingė abejoja žiniasklaidos pranešimais, esą mūsų šalis tapo brangia, bet neturtinga. Asmeninėje socialinio tinklo paskyroje jis pasidalijo įrašu, kuriame vardina priežastis, kodėl taip teigi nėra teisinga. „Nėra visai sąžininga lyginti kraštutinius atvejus, kaip alaus kainą išskirtinai mūsų pajūryje su vidutinėmis alaus kainomis kitose šalyse.

Mažmeninės prekybos tinklą „Norfa“ aptarnaujanti įmonė „Rivona“ žada investuoti virš 30 mln. eurų į modernaus sandėlio statybą, praneša „Verslo žinios“. Bendrovės „Rivona“ generalinis direktorius ir „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas Dainius Dundulis sako, kad Kėdainiuose bus statomas modernus, pilnai automatizuotas sandėlis, kuriame konvejeriais padėklai pasieks tuos stelažus, į kuriuos keliauti bus suprogramuoti.

Naujasis 3 mlrd. eurų vertės kvietimas didins verslo investicijas į daugiabučių renovaciją, gynybos sektoriaus įmones, gamyklų statybas ir rizikos kapitalo fondus, sako paramą skirstančios nacionalinės plėtros įstaigos ILTE (buvusi „Invega“) generalinis direktorius Dainius Vilčinskas. „Šiai dienai mes jau turime pateikę naują finansavimo pasiūlymą sumai, siekiančiai tris milijardus (eurų – ELTA). Šios lėšos per artimiausius porą metų pasieks Lietuvos įmones ir įsilies į ekonomiką.

Latvija elektros gamybą iš visų atsinaujinančių šaltinių pernai, palyginti su 2022-aisiais padidino 30 proc. iki 4963 gigavatvalandžių (GWh), pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Hidroelektrinės gamybą padidino 38 proc. iki 3794 GWh, saulės jėgainės – 3,2 karto iki 239 GWh, vėjo jėgainės – 42,6 proc. iki 271 GWh, tuo tarpu biomasės ir kogeneracinės elektrinės – sumažino 13,6 proc. iki 477 GWh, o biodujas deginančio – 27,2 proc. iki 182 GWh.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kanclerė Ana Selčinskienė sako, kad Socialinės paramos šeimai informacinė sistema (SPIS) jau sklandžiai veikia ir pagrindinė sistemos modernizavimo darbų dalis jau atlikta. Tiesa, kanclerė pripažino, kad darbų atlikimo terminas vėluoja, o ministerija kreipėsi į draudimo bendrovę reikalaudama sutarties vykdymo užtikrinimo. „Sistema jau veikia. SPIS yra labai svarbi informacinė sistema, prie jos kas dieną jungiasi virš 700 tūkst.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, jog rengiant kitų metų biudžeto projektą ministerija neketina siūlyti jokių naujų mokesčių pakeitimų. Anot jos, jei šis Seimas ir priimtų vieną ar kelis Vyriausybės anksčiau pasiūlytus pakeitimus, biudžetas papildomų pajamų iš jų gautų tik 2026 metais.  „Visi mokestiniai sprendimai, kurie daro įtaką ateinančių metų biudžeto pajamoms, jau priimti.

Rusijos ekonominės plėtros ministerija atnaujino oficialiąsias makroekonomines prognozes, kurias tvirtina vyriausybė, skelbia šalies žiniasklaida. Ankstesnės prognozės skelbtos balandžio mėnesį. Ekonomikos augimo 2024-aisiais prognozė pagerinta nuo 2,8 proc. iki 3,9 proc., 2025 metais – nuo 2,3 proc. iki 2,5 procento. Investicijų į ilgalaikius aktyvus didėjimo prognozės atitinkamai padidinta nuo 2,3 proc. iki 7,8 proc. ir apkarpyta nuo 2,7 proc. iki 2,1 procento.

Kauno šaldytų maisto produktų bendrovei „Judex“, vėlavusiai atsiskaityti su penkiais tiekėjais už greitai gendančius žemės ūkio ir maisto produktus, skirta 1 tūkst. eurų bauda, pranešė Žemės ūkio agentūra.  Anot jos, įmonė pažeidė Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymą.

Iki 2040 metų Suomiją, Estiją, Latviją, Lietuvą, Lenkiją ir Vokietiją turėtų sujungti 2,5 tūkst. kilometrų ilgio žaliojo vandenilio koridorius, kuriuo kasmet bus transportuojama iki 2,7 mln. tonų šio kuro. Tai rodo Šiaurės ir Baltijos šalių dujų perdavimo sistemos operatorių baigta išankstinė tokio koridoriaus galimybių studija, pirmadienį pranešė Energetikos ministerija.

Praėjusią savaitę visame regione įsivyravus stipriam vėjui ir po remonto įjungus Suomijos–Estijos tarpsisteminę jungtį „EstLink 2“, elektros kainos krito.

Siekdama išvengti streiko, dėl kurio jau penktadienį gali būti užvertos jos surinkimo linijos, Jungtinių Valstijų aviacijos milžinė „Boeing“ savo darbuotojams siūlo per ketverius metus pakelti atlyginimus 25 proc., informuoja BBC. Profsąjungos IAM lyderiai, atstovaujantys daugiau nei 30 000 darbuotojų, paragino darbininkus paremti šį pasiūlymą, apibūdindami jį kaip geriausią sutartį, kurį jie kada nors yra suderėję.

Pastarąją savaitę didmeninė elektros kaina traukėsi 20,2 proc., iki 92,4 eurų už megavatvalandę (MWh) ir buvo mažiausia nuo šių metų birželio vidurio. Per savaitę leidosi ir kitų energijos išteklių kainos – Brent nafta pigo 7,7 proc., degalai – po 1,3 proc., o gamtinės dujos – 0,3 proc.

Pirmosios instancijos teismų sprendimas neleisti nepriklausomiems tiekėjams iš elektros tiekimo sutartis nutraukusių verslo klientų reikalauti mokesčio už netesybas gali būti politizuotas, todėl tiekėjai papildomo išaiškinimo kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą (LAT), portalui „Verslo žinios“ sakė tiekėjo „Enefit“ vadovas Vytenis Koryzna. „Pirmosiose instancijose (teismuose – ELTA) jautėme politinį aspektą. Elektros fiksuotos kainos kontraktų rizikos valdymas yra labai specifinis dalykas.

Statybos sektoriaus vystymo agentūros (SSVA) vadovo pareigas nuo pirmadienio pradeda eiti Povilas Poderskis, laimėjęs Aplinkos ministerijos skelbtą konkursą. „Naujasis vadovas yra sukaupęs sėkmingos patirties tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje, todėl tikiu, kad jis sugebės spręsti sektoriui kylančias sudėtingas problemas ir pasiūlys inovatyvių sprendimų.

Jungtinės Karalystės banko „Lloyds Banking Group“ hipotekos padalinio „Halifax“ skaičiuojamas būsto šalyje kainų indeksas praėjusį mėnesį, palyginti su pernai rugpjūčiu, pakilo 4,3 procento. Metinis augimas užfiksuotas devintą mėnesį iš eilės, spartėjo nuo 2,4 proc. liepą, praėjusį mėnesį buvo solidžiausias nuo 2022-ųjų lapkričio.

Kiekvieną mėnesį atsiranda vis daugiau gyventojų, kuriems prie pensijų mokami tam tikri priedai – vadinamieji pensijų anuitetai.  Jie priklauso tiems, kad dalyvavo pensijos kaupime antrojoje kaupimo pakopoje. Baigę darbinę karjerą jie gauna ne tik įprastą senatvės pensiją, bet ir anuitetą. Jo dydis priklauso nuo to, kiek ilgai žmogus dirbo ir kokią dalį savo algos sumokėjo į pensijų fondus ir, galiausiai, kiek pavyko uždirbti jų valdytojams.

Prestižinį tarptautinį „Top darbdavio“ sertifikatą turintis prekybos tinklas „Rimi“ kviečia visus jungtis prie prie jų kolektyvo. Neturi CV, bet ieškai darbo? Neturi patirties? Apmokysime. Ieškai darbo arčiau namų ar lankstaus darbo grafiko? Kviečiame. Nori vesti komandą į priekį? Pirmyn. „Tai, kad „Rimi“ dirbti gera – ne tušti žodžiai, bet akivaizdūs skaičiai – kas penktas išėjęs vėl grįžta į įmonę“, – teigia „Rimi Lietuva“ personalo vadovė Vaida Kaikarienė.

Prekybos tinklas „Iki“ pradeda siūlyti precedento neturinčias ir įvairaus dydžio verslams pritaikytas reklamos galimybes. Keliais mygtuko paspaudimais jau galima gauti prieigą prie „Iki“ parduotuvėse visoje šalyje esančių beveik 2,4 tūkst. ekranų ir kitų reklaminių plotų, kurie kasdien traukia milžiniškos auditorijos žvilgsnius.

Rugsėjo 22 diena – Tarptautinė diena be automobilio, kurios metu gyventojai yra kviečiami atsisakyti automobilių ir keliauti dviračiu, eiti pėsčiomis arba naudotis viešuoju transportu. LTG grupės keleivių vežimo bendrovė „LTG Link“ kviečia šią dieną keliauti tvariai – traukiniais – ir siūlo 90 procentų nuolaidą visiems vietinių traukinių maršrutų bilietams. Nuo rugsėjo 9 dienos internetu galima įsigyti bilietus su 90 proc.

Pirmojo Lietuvos „vienaragio“, internetinės naudotų mados prekių tarpusavio prekybos platformos „Vinted“ siuntų pristatymo įmonė „Vinted Go“ šiemet tikisi 36 proc. padidinti parduotuvių skaičių Prancūzijoje, teigia „Vinted Go“ viceprezidentas. „Iki metų pabaigos planuojame pasiekti 7 tūkst. taškų ir padengti virš 60 proc. visos šalies.

Nuo kitų metų pradžios Vilniuje, kaip ir visuose kituose šalies miestuose, turės būti įrengtos mažos taršos zonos. Jeigu Kaunas ją nustatė jau nuo rugpjūčio 1 d., tai sostinė, panašu, dels iki paskutinės minutės ir siurprizą pateiks prieš pat Naujuosius metus. Primename, kad Kauno senamiestyje jau nuo rugpjūčio 1 d. vairuotojus pasitinka 10 transporto priemonių atpažinimo vietų.

Nors paskutinįjį vasaros mėnesį Užimtumo tarnyba fiksavo stabilius įsidarbinimo rodiklius bei aktyvesnį švietimo sektorių, pastarąjį mėnesį taip pat ūgtelėjo nedarbas. Jis siekė 8,8 procento. Pasak Užimtumo tarnybos, baigiantis vasarai, darbuotojų paieška buvo pasyvesnė nei balandžio–liepos laikotarpiu, tačiau aktyvesnė nei gruodį–kovą. Rugpjūtį 4,3 tūkst. darbdavių paskelbė 15 tūkst. laisvų darbo vietų, iš jų – trys ketvirtadaliai (10,7 tūkst.) – kvalifikuotam darbui.

Dirbtiniu intelektu (DI) veiklą optimizuojančiai švedų kapitalo telekomunikacijų bendrovei „Telia” praėjusią savaitę pranešus apie planuojamą 400 darbuotojų Lietuvoje atleidimą, šie pokyčiai rodo DI įrankiais didinamą produktyvumą informacinių technologijų (IT) sektoriuje, sako Lietuvos dirbtinio intelekto asociacijos prezidentas Linas Petkevičius.

Plėsdama elektromobilių įkrovimo stotelių tinklą Lietuvoje, bendrovė „Elektrum Lietuva“ rugsėjo mėnesį atidarys 28 naujas įkrovimo prieigas. „Šiemet Energetikos ministerijos organizuotoje „Elektromobilumo konferencijoje“ pristatyti duomenys rodo, kad viešų įkrovimo stotelių tinklas per ketverius metus išaugo nuo 380 iki 1 800. Nors turime dar ko pasimokyti iš kitų Europos ir pasaulio valstybių, Lietuvoje vairuoti elektromobilį tampa vis paprasčiau ir naudingiau“, – pranešime cituojama „Elektrum...

Verslo akseleratorius „Tesonet“, pernai liepą investavęs į 2021 metais įkurtą startuolį – medicininių ir valgomųjų grybų ūkį „Mishkay Biotech”, Lietuvoje geriau žinomą kaip „Pjaunu grybą“, trigubina investiciją, pirmadienį skelbia portalas „Verslo Žinios“. „Mishkay Biotech” viršijo prognozes net ir augdama tvariai, ir dabar turi malonią problemą, kuomet produktų paklausa yra didesnė nei pasiūla“, – teigė vienas „Tesonet“ įkūrėjų Eimantas Sabaliauskas.

Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas pirmadienį atvyko į Kinijos sostinę derybų su aukščiausio rango pareigūnais, įskaitant prezidentą Xi Jinpingą, siekdamas sustiprinti ekonominius ryšius, nepaisant Pekino ir Europos Sąjungos (ES) nesutarimų dėl prekybos.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) leido sankcijų suvaržytai Lietuvos didmeninės trąšų prekybos įmonei „PhosAgro Baltic“ keisti pavadinimą, valdybą bei įstatus.  Regionų administracinis teismas praėjusį trečiadienį patvirtino tai numatančią bendrovės ir tarnybos taikos sutartį bei nutraukė bylą, BNS informavo teismo atstovė Sigita Gamulėnienė.

Vis daugiau gyventojų net ir sulaukę pensinio amžiaus toliau dirba. Daugelis tikina, kad iš pensijos nepragyventų, todėl, kol dar gali, dirba. Tačiau ne visi darbdaviai to nori. Dalis jų tikisi atleisti pensininkus, nesumokėję jiems išeitinių.  Tuo metu „Sodra“ skaičiavo, kad šiuo metu Lietuvoje dirba apie 77 tūkstančiai senatvės pensininkų. Šis skaičius didėja – palyginti, prieš metus dirbo 74 tūkstančiai senatvės pensijos gavėjų.

Algos auga visoje šalyje, tačiau atotrūkis tarp Vilniaus ir likusios Lietuvos beveik nemažėja – ir toliau viršija 400 eurų. Žmonės skundžiasi, kad pinigų turi tik būtiniesiems poreikiams – ir tai ne visada. O ekonomistai pozityvių žinių neturi. To priežastis, kad esą ateityje atotrūkis užprogramuotas dar didėti, nes, jei regionuose ir atsiranda naujų darbo vietų, jos yra menkai apmokamos. Visgi verslo atstovai tikina, kad padėtis nėra prasta.

Nors nuo 2025 m. benzinui ir dyzeliui bus taikomos naujos anglies dioksido dedamoji (CO2) ir saugumo dedamosios, naftos pagrindo kuras Lietuvoje nebus brangesnis nei Latvijoje ir Estijoje, prognozuoja Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Anot LEA duomenų analitiko Dovydo Balčiūno, nuo kitų metų dyzelio kainos Lietuvoje, susilygins, bet benzinas išliks pigesnis. „Dabar esantis skirtumas nuo kitų metų sumažėtų, bet dyzelio kainos turėtų tapti panašios Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

Šiuo metu šalyje yra maždaug 90 tūkst. gyventojų, kurie gali susidurti su nesklandumais dėl deklaruoto netikslaus gyvenamosios vietos adreso, BNS informavo Registrų centras. Anot jo, nurodyti tik daliniai arba registre nebeegzistuojantys adresai gali sutrikdyti pašto, pagalbos tarnybos ir kitų viešųjų institucijų darbą.

Dalis gyventojų yra įsitikinę, kad darbdavys turi visišką laisvę spręsti, ką į darbą priimti, o ko ne. Ir nesvarbu, ar jo sprendimas yra pagrįstas, o gal tiesiog nepatiko kandidato lytis, tautybė ar šukuosena. Tačiau tai klaidingas požiūris, nes bet kokiu atveju diskriminacija yra draudžiama. Gyventojai socialiniame tinkle dalijosi istorijomis, kai jų į darbą nepriėmė dėl to, kad jie turi tatuiruočių, rūko, buvo ne taip apsirengę ar dėl kitų keistų, įžeidžiančių priežasčių.

Nuo rugsėjo pabaigos ar spalio pradžios du mėnesius Vilniaus Užupyje reguliariai kursuosiantį autobusą be vairuotojo už 106 tūkst. eurų (su PVM) nuomos ir aptarnaus Suomijos įmonė „Remoted“. Vilniaus savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“ su suomiais rugpjūčio viduryje pasirašė tokią sutartį, skelbiama Centriniame viešųjų pirkimų portale (CVPP). Pasak įmonės „Susisiekimo paslaugos“ Judumo transformacijos vadovo Jonas Damidavičiaus, kaip skelbta anksčiau, iki 12 vietų autonominis autobusas ...

Lietuvos visuomenė pamažu senėja, o ateityje pensininkų skaičius gali būti didesnis nei dirbančiųjų, kurių mokesčiai ir skiriami pensijoms. Todėl svarstomi įvairūs sprendimai, kurie ilgainiui padėtų užtikrinti didesnes vyresnių žmonių pajamas. Vienas jų – pensinio amžiaus ilginimas.

„Norfos mažmena“ vadovas Dainius Dundulis labai greitai vadovaus ne tik prekybos tinklui, bet ir privačiai medicinos įstaigai. Jis tikino, kad jau ieško darbuotojų ir žada, kad jų atlyginimai bus didesni nei kitur, o ir pacientai esą mokės mažiau negu kitose privačiose klinikose. Anot verslininko, jo įkurta nauja medicinos įstaiga jau šiemet pacientams teiks dalį paslaugų. „Labai norime ir tikimės šiemet atsidaryti, tačiau tai ne tik nuo mūsų priklauso.

Visame pasaulyje yra žmonių, kurie dėl elgesio ar psichikos sutrikimų negali būti savarankiški, sąmoningai mąstyti ar priimti logiškus sprendimus. Dėl to Lietuvoje jie yra pripažįstami neveiksniais ar iš dalies veiksniais, kad sprendimus už juos priimtų kiti asmenys. Vis tik ši tvarka yra kritikuojama dėl diskriminacijos, teisių ir laisvių suvaržymo, tad planuojama ją keisti.

Jos mokėti neskubėkite: atsakė, į ką atkreipti dėmesį

Būsto paskola yra rimtas ir ilgalaikis įsipareigojimas, tad neretai gyventojai ją ima keliese, pvz., kaip bendraskoliai ar laiduotojai. Vis tik pastarąjį variantą vertėtų gerai apmąstyti, kad po to nereikėtų mokėti paskolos už turtą, kuris niekada jums nepriklausys ir dar apsunkins galimybes įsigyti nuosavą. Vilnietė Vaiva papasakojo, kad būdama jauna, 20-ties metų, sutiko būti vyro būsto paskolos laiduotoja.

Daugiausia pajamų vaikų poreikiams iš taupančių Baltijos šalių gyventojų atsideda lietuviai, rodo „Citadele“ banko inicijuota apklausa. Anot tyrimo, tarp atskirai taupančiųjų vaikų ateičiai, didžiausias sumas Baltijos šalyse skiria Lietuvos gyventojai. Iki 20 eurų vaikų reikmėms per mėnesį nurodė atsidedantys 2 proc. Lietuvos ir po 3 proc. Latvijos ir Estijos respondentų. 21–50 eurų – 5 proc. lietuvių, 6 proc. estų ir 8 proc. latvių.

Norint nusipirkti butą Vilniaus centre be paskolos, nevalgyti, negerti ir vien tik taupyti tektų 10 metų. Pagal šį rodiklį tampame panašūs į Londoną ar Paryžių. Neįpirkdami vidutinio dydžio būstų, lietuviai jau dairosi vos keliasdešimties kvadratinių metrų butų, o senesnės statybos būstų pasiūla labai maža.  Standartinė vidutinės klasės buto kvadratinio metro kaina Vilniuje yra 3600 eurų. Tad už 26 kv. m. naujos statybos būtą Žirmūnuose tenka pakloti 93 tūkst. eurų.

Nuo sausio 1 d. vairuotojų laukia pokyčiai – neturint galiojančios vairuotojo pažymos vairuoti nebus galima, mat vairuotojo pažymėjimas negalios. Asmenų, kurių pažyma negalioja ar nustos galioti iki metų pabaigos dar yra 163 tūkst. Kitaip tariant, vairuotojo medicininė pažyma turės galioti nuolat, o ne tik vairuotojo pažymėjimo keitimo metu.

Miškų savininkai nori iš valstybės išsireikalauti milijonus siekiančias kompensacijas. Energetikos ministerija po Lietuvą nusiaubusios audros užsimojo plėsti proskynas prie elektros tinklų. Dėl to kasmet planuoja papildomai iškirsti tūkstančius hektarų miško. Miškininkai piktinasi, kad taip nukirsta mediena taptų beverte, tad už kiekvieną hekatarą nori gauti po 15 tūkst. eurų.  Milijonus eurų nuostolių pridrausią, liepos pabaigoje praūžusią audrą Lietuva atsimins dar ilgai.

Nuo kitų metų pradžios degalai Lietuvoje vėl brangs ir tai toli gražu ne paskutinis brangimas, įspėja rinkos ekspertai.  Pasak jų, per artimiausius 6 metus dyzelino kaina gali siekti 3 eurus už litrą. Esą pagrindinės kainų kilimo priežastys – Lietuvos valdžios institucijų sprendimas paskubomis ir beatodairiškai sekti Europos žaliuoju kursu bei akcizų didinimas siekiant papildyti valstybės biudžetą.

Šiuo metu, net jei vairuotojas turi negaliojančią medicininę sveikatos pažymą, jis vairuoti gali, tačiau po pusmečio ši situacija pasikeis, rašoma pranešime spaudai. Nuo kitų metų Lietuvos vairuotojų laukia nauja tvarka – vairuotojo pažymėjimo galiojimas bus susietas su medicininės pažymos galiojimo trukme. Šiemet turėjusi įsigalioti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisa atidėta metams – iki 2025 m. sausio 1 dienos.