Statybų gidas

Kiek kainuoja jūsų komfortas? Ir kiek iš tiesų reikia, kad jį pasiektumėte ne vargstant prie katilo, o tiesiog mėgaujantis šiluma namuose? TV6 laida „Statybų gidas“ kviečia pažvelgti į šildymą kitaip. Lietuvoje šildymo sezonas trunka daugiau nei pusmetį, todėl šildymo sprendimai – būtinybė.

Individualūs gyvenamieji namai gali būti labai įvairūs – nuo ekonominės klasės iki tokių, kurie turi SPA zoną ar garažą. Tad vienas opiausių klausimų naujakuriams – kaip apšildyti būstą, kad jame gyventi būtų gera ir jauku, o mokama kaina už šildymą smarkiai nekirstų per kišenę ir atitiktų to namo poreikius.

Kiek kainuoja jūsų svajonės? Ir kiek jų iš tiesų reikia, kad išvystumėte jas realybėje? TV6 laida „Statybų gidas“ kviečia ne tik skaičiuoti kiekvieną centą, bet ir pažvelgti į tai, kaip išleisti pinigus taip, kad kiekvienas jų būtų investicija į patogumą, ilgaamžiškumą ir vertę. Statybų pasaulyje keičiasi ne tik medžiagos ar technologijos, keičiasi ir požiūris. Kasmet vis daugiau žmonių atsigręžia į individualumą, o sprendimai tampa ne tik finansiniai, bet ir emociniai.

Nors sostinėje Nacionalinio stadiono vis dar neturime, sporto infrastruktūros plėtra sparčiai juda į priekį. Vienas naujausių to įrodymų – Justiniškėse atidarytas modernus sporto aikštynas prie Mykolo Biržiškos gimnazijos. Tai neeilinė mokyklos aikštelė, o visus metus veikianti sporto erdvė su standartinių matmenų futbolo aikšte, šildoma dirbtine danga ir šiuolaikiška infrastruktūra.

Patalpose mes tikrai praleidžiame daug laiko. Jeigu pavyzdžiu vadinsime miegamąjį, tai jame bene trečdalį gyvenimo būname – 8 valandos miego per parą yra rekomenduotina norma. Miego kokybę lemia patalpų mikroklimatas. Darbingumą ir produktyvumą – taip pat mikroklimatas biuruose. Šviesias mintis ir pozityvą – taip pat dažnu atveju mikroklimatas. Rolandas Grikšas, bendrovės „Eko2Šiluma“ vadovas, teigia, kad mikroklimatas kiekviename pastate yra skirtingas.

„Statybų gidas“ tinklalaidėje – įdomi diskusija apie iššūkius, su kuriais tenka susidurti naujakuriams. Tiek būsto tipo pasirinkimas, tiek ir vidaus įsirengimas yra stresą keliantys veiksniai, tad kaip žmonėms priimant svarbius sprendimus nesusipykti išsiskyrus nuomonėms diskutavo psichoterapeutas Raimondas Alekna ir NT brokeris Arūnas Adamonis.

Nuosavas namas – dažno lietuvio svajonė. Pasak ekspertų, neretai žmonės net nesvarsto kitokio namo kaip tik mūrinio, o vertėtų. Tad apie tai, kokios tendencijos šiuo metu vyrauja statybų sektoriuje ir kas laukia netolimoje ateityje – naujausioje laidoje „Statybų gidas“.  Pasak nekilnojamojo turto brokerio Arūno Adamonio, nusipirkus sklypą svarbu išsigryninti savo poreikius: kiek asmenų name gyvens, kokios kvadratūros reikia, ar norima vienaaukščio namo, o gal būtini du aukštai, k...

Kai stati ar įsirenginėji savo svajonių namus, norisi, kad viskas būtų tobula. Na, bent jau – gražu, estetiška, funkcionalu, madinga, kokybiška... Dar pridėkime, kad dažnai užsakovas ieško jam tinkančios kainos... Ar visa tai suderinti yra realu? „Jeigu nesikreipiate į interjero dizainerį, mes tikrai galime padėti, - sako ne vienerius metus baldų gamybos srityje veikiančios bendrovės „Rejben“ pardavimų vadovė Adriana Višnevska-Polujanska.

Esame nuosavo nekilnojamojo turto siekianti tauta. Statybų ekspertai ir architektai sako, kad svajojantiems apie savus namus, svarbiausias dalykas dažniausiai yra vieta. Apie tai, kokių vietų namo statyboms geriau vengti, naujienų portalo tv3.lt tinklalaidėje „Statybų gidas“ plačiau papasakojo architektas ir bendrovės „Capital architektai“ vadovas Vladislav Gžybovski. Vietą reikia ir galima vertinti skirtingais aspektais.

Nekilnojamojo turto rinkoje dažnai kaip ekvivalentas skaičiuojama vieno kvadratinio metro kaina. Daugiabučių būtų (ir jų kvadratinių metrų) kainą galima įvertinti paprasčiau, o kaip žinoti, kiek gali kainuoti tavo svajonių namas, jeigu turi sklypą ir ketini veltis į galbūt didžiausias (gal net – ir brangiausias) gyvenimo statybas? Kas lemia, kad kai kur viešoje erdvėje minima maždaug 1000 eurų „už kvadratą“ kaina realybėje tampa dvigubai ar net trigubai didesne? Kaip naujo namo „dėžutę“ palygin...

Keičiantis būstų statybos tendencijoms siekiama didesnio energinio naudingumo, tad gyvenamieji pastatai tampa vis sandaresni. Tačiau su mažesniais šilumos nuostoliais kyla rimtas iššūkis – oro cirkuliacijos trūkumas. Specialistai tinklalaidėje „Statybų gidas“ atkreipia dėmesį: be tinkamai suprojektuotos rekuperacinės sistemos net ir modernus būstas gali sukelti diskomfortą, o ilgainiui net pakenkti sveikatai.

Kiek porų išsiskiria, kai pradeda namo statybas? Tokia statistika nėra džiuginanti. Tačiau ginčas dėl remontuojamos sienos atspalvio ar spintos aukščio vaikų kambaryje gali baigtis poros ginču, nekalbadieniais ar net ilgesniu konfliktu. Kaip išvengti aštrių tarpusavio santykių kampų, kai poros perspektyvoje atsiranda būsto pirkimo, statybos ar remonto projektas? Daug atsakymų išgirsite naujoje „Statybų gidas“ tinklalaidėje.

Jeigu pirkote būstą, kai jis jau buvo pastatytas, turbūt nesukate galvos – kur kokie įrenginiai yra sumontuoti, kaip jie veikia. Svarbiausia – kad būtų jauki temperatūra, atitinkama oro drėgmė, kad pakaktų šviežio oro, o jeigu visą įrangą valdyti keliais mygtukų paspaudimais – iš viso super.  Tačiau už visų sklandžiai veikiančių ir jaukų mikroklimatą kuriančių prietaisų slypi architektų bei projektuotojų išmonė bei profesionalumas, kokybiška įranga ir kvalifikuotai darbą atlikę meistrai.

Koks turėtų būti jūsų svajonių namas, kiekvienas turbūt suprantame savaip. Pamenate, populiariausioje statybininkų pasakoje trys paršiukai juk irgi skirtingai interpretavo A, A+ ir A++ standartų reikalavimus. Ekologija buvo ir yra svarbi, tačiau vis dėlto iš namo turbūt pirmiausiai tikimės, kad jis būtų savotiška kiekvienos šeimos ar individo tvirtovė.

Kai oras už lango pradeda džiuginti (nesvarbu, kad šiemet šilumos laukti jau kiek ilgoka...). dažnas mūsų su malonumu nori kuo plačiau atverti langus, kad namus užplūstų šilto, šviežio, gaivaus oro gūsis. Aišku, jei už lango – ne pats gražiausias peizažas, žiedadulkės, dulkės ar nemalonūs kvapai, tada langų atverti nesinori. Bet juk gryno oro poreikis niekur nedingsta.

Naujo būsto paieškos ar statybos dažnam tampa ne tik gyvenimo projektu, bet ir emociniu išbandymu. Nors svajonė apie jaukius, savo rankomis kurtus namus dažnai šildo širdį, realybė gali greitai išmušti iš pusiausvyros – nuo skirtingų šeimos narių lūkesčių iki klaidų, kurias lemia per didelis entuziazmas ar nepatyrimas.

Planuojant šildymo ar vėsinimo sistemas savo būstui, neretai kyla klausimas: kuo skiriasi šilumos siurbliai „oras-oras“ nuo įprastų kondicionierių ir kokioms situacijoms jie tinkamiausi? Specialistai dalijasi įžvalgomis apie šių įrenginių privalumus, montavimo niuansus bei svarbiausius aspektus, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį, kad pasirinkimas būtų ne tik praktiškas, bet ir ilgalaikis.

Šildymo sezonas pasibaigė, todėl pats laikas apgalvoti, ar ir kitą žiemą norite dirbti kūriku? Lietuvoje dar yra tūkstančiai individualių namų, kurių šeimininkai iš kartos į kartą įpratę šildytis kietuoju kuru. Anglys, malkos, briketai, galbūt kiek mažiau darbų katilinėje reikalaujančios granulės.

Lietuviams reikia žemės. Tobulu atveju – prie vandens: upės, ežero, gal net jūros... Esame statybas mėgstanti ir nuosavo nekilnojamojo turto siekianti tauta. Architektai ir ne tik jie sako, kad svajojantiems apie savus namus, svarbiausi yra 3 dalykai. Vieta. Vieta. Ir dar kartą – vieta. Tačiau ar taip yra visada? Architektas ir bendrovės „Capital architektai“ vadovas Vladislav Gžybovski sako, jog vietą reikia ir galima vertinti skirtingais aspektais.

Ekologija, tvarumas ir sveikas požiūris į „žalesnę“ ateitį jau tikrai nėra mados reikalas. Visi suprantame, kad niekas kitas už mus nepasirūpins, jog mes, o juo labiau mūsų vaikai gyventų švariame pasaulyje. Todėl švara savo kieme ir artimiausioje aplinkoje, privalome rūpintis kiekvienas iš mūsų. Dažna individualiame name gyvenanti šeima savo sklype turi įrenginį, kuris gali prisidėti prie švaresnės ateities kūrimo. Lygiai taip – ir teršti aplinką.

Galime svajoti apie pačius gražiausius aukso rūmus, įsivaizduoti, kokio dydžio baseinas puikuosis kieme ar kokį įspūdingą šviestuvą įsigysime, tačiau be vieno dalyko mūsų svajonių namai niekaip nefunkcionuos – nuotekų sistemos.

2024-2025 metų šildymo sezonas Lietuvoje artėja link pabaigos, tačiau pavasaris ir vasara nebus amžini: po gero pusmečio vėl norėsime šilumos savo būstuose, o tie, kas statosi, planuoja statyti ar ketina atsinaujinti namuose esančią šildymo sistemą, ieško atsakymo į klausimą – koks šildymo būdas yra racionaliausias. Jeigu kalbėtume apie naujos statybos individualius namus, tai maždaug 95 procentais atvejų klientai renkasi šilumos siurblius.

Ieškote savo svajonių būsto? Planuojate statybas, bet nežinote nuo ko pradėti? Pristatome naują tinklalaidę „Statybų gidas“, kurioje vedėjas Linas Gružinskas bei jo pašnekovai „Capital architektai“ vadovas Vladislav Gžybovski ir „Eko2šilumos“ vadovas Rolandas Grikšas aptaria aktualiausius klausimus apie šildymą mūsų namuose.

TV6 laida „Statybų gidas“ besibaigiant metams apžvelgė, kokie jie buvo Lietuvai nekilnojamojo būsto rinkoje ir prognozavo, kas laukia naujais 2024-aisiais.  Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius sako, kad ateinantys keleri metai gali būti geri Lietuvos NT statytojams. „Karas ukrainiečių dar nėra laimėtas, bet tikimės, kad tai artimiausiu metu įvyks. Tai užtikrintumo regionui duos daugiau ir daug daugiau užsakymų.

Į karą Ukrainoje naujo būsto rinka sureagavo taip pat, kaip į pandemijos pradžią. Pagrindinės žaliavos statyboms buvo perkamos Ukrainoje, Rusijoje bei Baltarusijoje, todėl atsiradęs kai kurių medžiagų trūkumas sparčiai augina NT plėtotojų savikainą ir kelia iššūkių dėl projekto realizavimo terminų. Plačiau apie įtemptą situaciją statybų sektoriuje – TV6 laidos „Staybų gidas“ reportaže.

Kol antrasis karantinas tęsiasi, daugelio gyventojų namai, kotedžai ar butai yra tapę biurais, klasėmis ir studijų auditorijomis. Nekilnojamojo turto specialistai pastebi, kad iš namų dirbančios šeimos vis dažniau priima sprendimą įsigyti erdvesnį būstą, nes turimame paprasčiausiai nebeišsitenka. Apie ploto didėjimą, didesnių būstų naujuose projektuose formavimą kalba ir nekilnojamojo turto vystytojai.

Statybos yra gana konkretus procesas – pradėjus nuo projekto ar pamatų jį pabaigti norisi įkurtuvėmis. Tačiau realybėje situacijų būna įvairių ir ne visada palankių būsto šeimininkui. Kaip tinkamai pasirašyti būsto pirkimo sutartį, kad vėliau netektų abiem šalims santykių aiškintis teisme, aiškino TV6 laida „Statybų gidas“. Pirkėjas pirkdamas nekilnojamąjį turtą dažnai nesusimąsto, kad susitarimo, jog rangovas projektą užbaigs iki pabaigos, gali neužtekti.