Pasak jos, realus pajamų augimas šiemet siekė apie 4 proc.
„Darbo užmokesčio augimui poveikį darė nuo metų pradžios 12 proc. padidinta minimali mėnesinė alga bei padidintas darbo užmokesčio fondas viešojo sektoriaus darbuotojams“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.
Pasak jos, darbo pajamų augimo tempas lėtėja – prieš metus jos augo 11 proc.
„Šiemet vertinant kiek mažesnį darbo pajamų augimą ir pridėjus kainų poveikį, tikėtina, kad realus pajamų augimas buvo kiek lėtesnis nei praėjusiais metais ir galėjo siekti apie 4 proc.“, – aiškino K. Zitikytė.
Jos teigimu, atlyginimų augimas šiemet labiausiai lėtėjo sektoriuose, kuriuos veikia geopolitinė situacija ir užsienio ekonomika.
„Sodros“ duomenimis, sparčiausias darbo užmokesčio augimas fiksuotas viešajame sektoriuje: švietimo srityje – 11,7 proc. iki 1317 eurų (į rankas), viešojo valdymo – 9,6 proc. iki 1545 eurų, sveikatos ir socialinėje srityje – 10,4 proc. iki 1568 eurų.
Penktadalis mažiausiai uždirbančių gyventojų šiemet gavo vidutiniškai 650 eurų (į rankas), o penktadalis daugiausiai uždirbančių – 3171 eurą.
Vilniaus gyventojai pirmąjį ketvirtį vidutiniškai uždirbo 2864 eurus iki mokesčių, arba apie 1732 eurus į rankas, kitų regionų gyventojai – atitinkamai 2029 ir 1280 eurų. Pajamų skirtumas tarp Vilniaus ir likusios šalies siekė 452 eurus (atskaičius mokesčius).
Mažėja dirbančio jaunimo
„Sodros“ atstovė K. Zitikytė teigė, kad antrus metus iš eilės mažėja jaunų dirbančių žmonių, kai vyriausių pagal amžių darbuotojų daugėja.
„Esame gana įsprausti tokios demografinės situacijos ir antrus metus iš eilės fiksuojame, kad rinkoje mažėja dirbančio jaunimo ir daugėja pačių vyriausiųjų“, – spaudos konferencijoje sakė K. Zitikytė.
„Sodros“ duomenimis, dirbančiojo jaunimo iki 25 metų amžiaus per metus mažėjo 1,5 proc. iki 67,7 tūkst., o virš 60 metų darbuotojų skaičius augo 5 proc. ir siekė 170,9 tūkst.
Pasak K. Zitikytės, tokius pokyčius, be demografinės padėties, lemia ir tai, kad ilginamas pensinis amžius.
60 metų ir vyresni dirbantieji dabar sudaro 15 proc., o iki 30 metų – 16 proc. visų apdraustųjų darbuotojų.
Be to, „Sodros“ atstovės teigimu, Lietuvos jaunimas nenoriai dairosi į viešąjį sektorių – tarp 25-30 metų žmonių švietime dirba tik 5 proc., o informacijos ir ryšių veiklą rinkosi 10 proc.
„Populiaresnės jaunimo tarpe yra informacijos ir ryšių, profesinės, mokslinės sritys. (...) Tos sritys, kuriose ir uždirbamos vidutinės darbo pajamos būna gerokai didesnės negu šalies vidurkis, jos jaunimą ir pritraukia“, – aiškino K. Zitikytė.
Taip pat, pasak jos, šiemet daugėjo jaunimo, gaunančio nedarbo išmoką, tačiau ji vidutiniškai mokama tik apie keturis mėnesius – keliais mėnesiais trumpiau nei vyresniems.
„Jei prieš metus šimtui dirbančiųjų iki 25 metų teko 12 nedarbo išmokos gavėjų, tai šiais metais tenka 14. Jei žiūrėtumėme kitose amžiaus grupėse, tokių skirtumų ryškesnių nebuvo“, – kalbėjo „Sodros“ atstovė.
Anot „Sodros“, apdraustų darbuotojų kovo pabaigoje buvo 1,33 mln. – jų per metus mažėjo 0,6 proc., tačiau per mėnesį daugėjo 0,4 proc.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
