Verslas

Prancūzų oro linijų bendrovių „Air France“ ir „Transavia France“ skrydžiai į Beirutą bus sustabdyti bent iki antradienio dėl susirūpinimo saugumu regione, pranešė patronuojančioji bendrovė „Air France-KLM“. Šios oro linijos pirmą kartą nustojo vykdyti keliones šiuo maršrutu pirmadienį, praėjus dienai po to, kai Izraelis pažadėjo imtis atsakomųjų veiksmų dėl raketų smūgių iš Libano. Tada Izraelio aneksuotose Golano aukštumose žuvo 12 žmonių.

Dėl šalyje praūžusios audros Vilniaus, Akmenės ir Joniškio rajonuose paskelbta ekstremali padėtis. Draudikai skaičiuoja, kad stichija jų klientams padarė žalos už 3 mln. eurų. Liūtys sukėlė dar vieną nuošliaužą Vilniaus Gedimino pilies kalne. Nukentėjo ir kapinės – kapai įgriuvo, nugriuvę medžiai sumaitojo kapus ir paminklus.

Dalis būsto paskolas turinčių žmonių stengiasi jas kuo greičiau grąžinti. Todėl moka didesnes paskolos įmokas ar taupo ir bankui perveda visą likusią sumą. Tačiau bankai įspėja, kad kai kuriais atvejais norint anksčiau grąžinti paskolą tenka papildomai už tai susimokėti. Gyventojai tikina, kad iš paskolos gniaužtų stengiasi kuo greičiau išsilaisvinti. Jie socialiniame tinkle diskutavo apie galimybę mokėti didesnes įmokas. „Prieš keletą metų su vyru pasiėmėme būsto paskolą.

Po sekmadienį ir pirmadienį per Lietuvą praūžusios audros elektros dar neturi apie 1,3 tūkst. vartotojų, šeštadienį BNS informavo bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) atstovė Rasa Juodkienė. Anot jos, tikimasi, kad per savaitgalį pavyks visiems vartotojams atkurti energijos tiekimą. „Turime tokių labai kritinių taškų, kurie nukentėjo nuo audros.

Įvertinus liepos pabaigoje įvykusios audros žalą, jos mastai mažesni, nei tikėtasi – derliaus praradimai rapsų laukuose siekia apie 23 proc., kviečių laukuose – 5 proc., praneša apsidraudusius žemdirbius vienijantis pasėlių savidraudos fondas „Vereinigte Hagel“. Savidraudos fondas teigia, kad gavo 1700 žemdirbių pranešimų apie pažeistus pasėlių laukus – daugiau kaip 70 tūkst. hektarų. Skaičiuojama, kad draudimo išmokos žemdirbiams sudarys apie 10 mln. eurų.

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Andrius Bagdonas siūlo aiškiau reglamentuoti algų sumažinimo tvarką parlamento plenarinius, komitetų ar komisijų posėdžius be svarbios pateisinamos priežasties praleidusiems parlamentarams. Statuto pataisas įregistravęs parlamentaras siūlo tokiems tautos atstovams sumažinti algą proporcingai praleistų posėdžių skaičiui. Atlyginimas jiems būtų mažinamas tiek procentų, kiek procentų posėdžių buvo praleista.

Po ketverių metų pertraukos šeštadienį Kėdainiuose vėl įvyks Ledų šventė. Atlikėja Džordana Butkutė ir grupė „Biplan“ atsisakė joje koncertuoti, norėdami išvengti galimų asociacijų su viena iš politinių partijų, rudenį dalyvausiančių Seimo rinkimuose, tačiau Viktoras Uspaskichas to nesureikšmina. Kaip buvo skelbiama išplatintame pranešime, „Vikonda grupės“ organizuojamas renginys yra įžanga į jubiliejinius, 35-uosius bendrovės veiklos metus.

Įvairiose srityse vis dažniau pasitelkiami įvairūs robotizacijos ir dirbtinio intelekto sprendimai. Jais naudojasi tiek gydytojai, tiek IT ar kiti specialistai. Darbdaviai tikina, kad ateityje dirbtinis intelektas taps dar plačiau naudojamas, o darbuotojams teks ieškoti būdų, kaip išlikti konkurencingiems ir neprarasti darbo.

Neretai pasigirsta nusiskundimų vėluojančiomis, apgadintomis ar pasimetusiomis siuntomis. O priežasčių, kodėl taip nutinka, gali būti įvairių. Pavyzdžiui, viena mergina prie paštomato Vilniuje aptiko neįprastą radinį – kurjerio krepšį, pilną įvairiausių siuntų. Ji pasidalijo tuo socialiniame tinkle, norėdama parodyti, kaip dirba siuntų pristatymo paslaugas teikiančios bendrovės „Omniva“ kurjeriai.

Nuo penktadienio vartotojai apie pažeidimus pranešti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT) galės internetine anketa. „Gyventojams nebereikės rašyti laiškų ar išsamiai pasakoti apie pastebėtą pažeidimą specialistams. Užteks pažymėti pateiktus pasirinkimus ir užpildyti reikalingus laukus. Skaitmenizavus šį procesą, gauti pranešimai automatiškai bus priskirti prie tam tikro rizikos lygio”,  –  akcentavo VMVT vadovė Audronė Mikalauskienė.

Dėl sekmadienį ir pirmadienį Lietuvoje praūžusios audros, draudimo išmokos žemdirbiams sudarys apie 10 mln. eurų, teigia Vokietijos savidraudos fondo „Vereinigte Hagel“ filialas „VH Lietuva“, draudžiantis 96 proc. Lietuvos draustinų pasėlių. „Ši suma dar gali kisti, nes šiuo metu vertinami tik žieminiai rapsai bei vasariniai augalai“, – teigiama „VH Lietuva“ pranešime.

Paskutinį vasaros mėnesį mokyklinio amžiaus vaikų turinčios šeimos jau žvalgosi į kanceliarines prekes: kone visi moksleiviai norėtų atnaujinti kuprines, įsigyti dailių penalų bei rašymo priemonių, pasvajoja ir apie naują telefoną ar kompiuterį. Jų tėvams vaikų norai siejasi su didesnėmis išlaidomis artėjant rudeniui, tad prekybos tinklas „Rimi“ atliko kiek daugiau nei 900 pirkėjų apklausą ir išsiaiškino, kaip jie ketina ruoštis, o svarbiausia – sutaupyti belaukiant rugsėjo.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Lietuvoje praūžusios audros padaryti nuostoliai bus įvertinti ir dėl jų kompensacijų bus sprendžiama nepriklausomai nuo to, kokiu mastu šalyje bus paskelbta ekstremali situacija.  Taip ministrė pirmininkė kalbėjo draudikams skelbiant apie milijoninę audros padarytą žalą šalies ūkininkams, o šiems tikintis, jog ekstremali situacija bus paskelbta visos šalies mastu, ne atskiruose regionuose.

Audra smarkiai pažeidė ir apgadino oro linijas bei kitą „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) prižiūrimą infrastruktūrą, todėl elektros energijos tiekimo atstatymo darbai užtruko. Lietuvoje audros padarinius vis dar šalina apie 500  ESO ir rangovų elektrikų bei inžinierių. Kai kurie elektros vartotojai dėl to patyrė nuostolių, todėl Lietuvos operatorius priėmė sprendimą kompensuoti virš 72 val.

Mažmeninės degalų kainos Lietuvoje pastarąją savaitę sumažėjo, Latvijoje buvo stabilios, Estijoje – nežymiai pakilo, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle. Pigiausi degalai išliko Lietuvoje, brangiausias benzinas – Estijoje, o brangiausias dyzelinas – Latvijoje.

Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla teigia, kad narkotikų gabenimo per Klaipėda problema paskutinius 4 metus auga, nors į Lietuvą tokios medžiagos dažniausiai patenka sausuma. Anot vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, institucijos ir uostas aktyviau bendradarbiaus kovojant prieš tokį Klaipėdos, kaip narkotikų pervežimo vietos, išnaudojimą.   „Narkotikų problema aštrėja kalbant apie paskutinių 3-4 metų laikotarpį, tai kasmet pradedame 15-16 proc.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) sudaromas Lietuvos pramonės lūkesčių indeksas liepą sumažėjo 0,7 punkto ir siekė 45,9 sumažėjo, tuo metu birželio mėn. jis siekė 46,6. Pramonės lūkesčių indeksas rodo bendrovių vadovų nuomonę dėl ateities tendencijų, mažesnis nei 50 punktų įvertinimas rodo pramonės įmonių veiklos apimčių mažėjimą.

Keletą milijonų eurų draudimo bendrovių klientams savaitės pradžioje siekusi Lietuvoje praūžusios audros žala per kelias dienas išaugo dar beveik 2,5 mln. eurų, sako draudikai.  Pirmadienį ir antradienį didžiausių šalies draudimo bendrovių – „Lietuvos draudimo“, „BTA“ ir „Ergo“ – klientų patirti nuostoliai, BNS skaičiavimais, siekė 2,4 mln. eurų, o penktadienį jie padidėjo beveik dukart iki 4,82 mln. eurų.

Pietų Korėjos technologijų milžinė „Samsung Electronics“ pranešė antrąjį šių metų ketvirtį užfiksavusi sparčiausią augimą nuo 2010-ųjų, dirbtinio intelekto technologijų bumo sąlygomis šoktelėjus lustų kainoms. Anot didžiausios pasaulyje atminties lustų ir išmaniųjų telefonų gamintojos pranešimo, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, pardavimų pajamos išaugo 23 proc. iki 74,07 trln. vonų, veiklos pelnas – beveik 16 kartų iki 10,44 trln.

Antrąjį vasaros mėnesį vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje augo 7 proc., nuo 92 iki 98 eurų už megavatvalandę (MWh). „Litgrid“ Strategijos ir tyrimų skyriaus vadovo Ramūno Bikulčiaus teigimu, tokį kainų pokytį lėmė augęs elektros suvartojimas bei sumažėjusi saulės elektrinių generacija. „Liepą toliau fiksavome dėl besitęsiančių karščių kylantį elektros suvartojimą.

„Lietuvos geležinkelių“ keleivių vežimo bendrovė „LTG Link“ populiariausiame maršrute Vilnius–Kaunas–Vilnius testuoja vadinamą dinaminę kainodarą. Perkant bilietus iš anksto į konkrečius aštuonis traukinio reisus, keleiviai mokės mažiau, praneša bendrovė. Kita vertus, tai reiškia, kad bilietus perkantys vėliau, už juos mokės daugiau nei tie, kurie perka pirmi.

Lietuviai dar laukia medalių olimpiadoje, tačiau įsibėgėjusiose „Iki“ Taupymo žaidynėse šimtai pirkėjų prizais džiaugiasi kas savaitę. Jose „Iki“ jau išdalijo šūsnį vertingų dovanų, o vien per liepą pirkėjai sutaupė arti 1 mln. eurų savo kasdieniams pirkiniams. Geriausiai apie šios didelio populiarumo sulaukusios „Iki“ iniciatyvos naudingumą pirkėjams byloja nenuginčijami skaičiai: ne vienam su „Iki“ kortele vos per pirmąjį Taupymo žaidynių mėnesį pavyko sutaupyti ir virš pusės tūkstančio eurų.

Pelną už praėjusius metus deklaravo 79,5 tūkst. bendrovių, keliais šimtais daugiau nei dar prieš metus, o bendra deklaruoto pelno už 2023 metus suma sudarė 13,3 mlrd. eurų, tai 0,3 mlrd. eurų  daugiau nei metais anksčiau, penktadienį  rašo „Verslo žinios“.   Valstybinė mokesčių inspekcijos duomenimis, Lietuvos įmonės už 2023 metus deklaravo 3,1 mlrd. eurų mokestinių nuostolių, 0,6 mlrd. eurų  daugiau nei prieš metus.

Trišalėje taryboje nesusitariant kiek didinti minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA), Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos" vadovas Saulius Skvernelis mano, kad Vyriausybės sprendimas turi būti palankesnis darbuotojams. Jis tvirtina, kad MMA gauna pažeidžiamiausi visuomenės asmenys, tad didesnis darbo užmokesčio padidinimas jiems tikrai reikalingas. „Jau keli metai taip vyksta, kad susitarti būna sunku ir galutinį sprendimą turi priimti Vyriausybė.

Šalies oro uostus valdančios bendrovės vadovas Simonas Bartkus sako, kas stiprėjant ekonominiams ir kariniams saitams tarp Lietuvos ir Vokietijos, ir toliau bus dedamos pastangos, kad Hamburgas atsirastų Palangos oro uosto skrydžių žemėlapyje, penktadienį rašo „Vakarų ekspresas“.  Šiuo metu iš Palangos vykdomi tiesioginiai skrydžiai į Kopenhagą, Rygą, Amsterdamą yra labiau orientuoti į darbo reikalais keliaujančių bei atvykstamojo turizmo poreikius, tiesioginiai skrydžiai į Oslą, Londoną a...

Sekmadienį ir pirmadienį Lietuvoje praūžusi audra šalies ūkininkams padarė milijoninę žalą, sako Vokietijos savidraudos fondo „Vereinigte Hagel“ filialo „VH Lietuva“ vadovas Martynas Rusteika. „Kalba eina apie milijonus (eurų – BNS), neaišku tik koks tas skaičius milijonų, bet faktas, kad tai yra milijonai, ir ne vienas, ir ne du, ir ne trys. Matome, kad tas skaičius nuolat didėja.

Po sekmadienį ir pirmadienį per Lietuvą praūžusios audros elektros vis dar neturi 11,7 tūkst. vartotojų.   Kaip LRT radijui penktadienį sakė bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) atstovė Rasa Juodkienė, yra gyventojų, kuriems elektros tiekimas dar neatstatytas skirtinguose regionuose, išskyrus Klaipėdos, kur elektrą turi visi vartotojai.

Gyventojai vis dar skaičiuoja ir šalina savaitės pradžioje praūžusios audros nuostolius. Vanduo užliejo tiek nuosavų namų, tiek daugiabučių gyventojus. Daugelis tikisi, kad žala bus atlyginta, tačiau specialistai įspėja, kad daliai gyventojų sušlapusias sienas tvarkyti teks iš savo kišenės. Nemaža dalis gyventojų portalui tv3.lt skundėsi, kad audros metu sušlapo būstų lubos, sienos, kai kur ir iškėlė grindis.

Ne paslaptis, kad važiuojant viešuoju transportu be bilieto gresia baudos, tačiau didžiuosiuose miestuose daugybė keleivių nuolat rizikuoja ir būna pričiumpami. Kiekvieną dieną Lietuvoje kontrolė užfiksuoja šimtus „zuikių“. Specialistai paaiškino, kokiais atvejais ir kokios baudos yra skiriamos ir tais atvejais, kai bilietas yra, tačiau ne su ta lengvata.

Vilniaus apygardos teismas liepos 22 dieną gavo serbų įmonės „AV Holding d.o.o.“ bei kelių fizinių asmenų pareiškimą, kuriuo finansinių technologijų startuoliui „Kevin EU“ prašoma iškelti bankroto bylą, praneša portalas „15 min“. Šis klausimas bus nagrinėjamas Vilniaus apygardos teisme rugsėjo 19 dieną. Anot portalo, ketvirtadienį ryte „Kevin EU“ vadovas Tadas Tamošiūnas teigė nieko apie šį ieškinį negirdėjęs ir nežinantis, kodėl „AV Holding d.o.o.“ gali norėti inicijuoti įmonei bankrotą.

Įsigijęs naujų troleibusų, Vilniaus viešasis transportas skelbia aukcioną – parduos 16 senų troleibusų „Škoda“. Anot pranešimo, bus parduodami 1984–2004 metais pagaminti troleibusai, jų amžiaus vidurkis siekia 32 metus. Dauguma šių transporto priemonių nuvažiavę per 1,2 mln. kilometrų. Vieno troleibuso kaina prasideda nuo 1459 eurų. Aukciono dalyviai troleibusų būklę įvertinti ir apžiūrėti gyvai galės trijuose troleibusų parkuose iki rugpjūčio 5 dienos.

Kauno senamiestyje ketvirtadienį pradėjus galioti dviejų eurų rinkliavai už važiavimą sumažintos taršos zona, BNS kalbinti vairuotojai ir vietos gyventojai sako pokyčio kol kas nematantys, bet vylėsi, kad tai padės mažinti tranzitinio transporto srautą. Savivaldybė savo ruožtu teigia, kad siekiamybė yra tranzitą senamiestyje sumažinti maždaug trečdaliu, rinkliavos neišvengs ir dalis aptarnaujančio transporto.

Kauno apygardos teismas ketvirtadienį atidėjo Marijampolės tarybos narės, parlamentaro Andriaus Vyšniausko patarėjos Vaidos Pituškienės piktnaudžiavimo bylos nagrinėjimą. Tai BNS patvirtino teismo atstovė Milda Kryžė. Pasak jos, kaltinamoji su gynėju Mindaugu Greičiumi buvo atvykusi į posėdį, tačiau byla nepradėta nagrinėti. „Advokatas M. Greičius pateikė teismui prašymą grąžinti bylą prokurorui dėl kaltinamojo akto trūkumų“, – nurodė M. Kryžė.

Po savaitės pradžioje Lietuvoje praūžusios audros elektros ketvirtadienį 15 val. dar neturėjo apie 22 tūkst. šalies vartotojų (iš 1,9 mln.), skelbia bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO).  Bendrovės teigimu, šiuo metu šalyje dirba 300 brigadų, kurios šalina elektros tiekimo sutrikimus visuose regionuose.

Darbo ginčų komisija atmetė Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto (LLTI) vadovės Aušros Martišiūtės-Linartienės skundą, kuriuo LLTI direktorė prašė panaikinti laikinai švietimo, mokslo ir sporto ministrės pareigas ėjusios Monikos Navickienės jai skirtą įspėjimą. Komisija savo sprendimą grindė argumentais, jog įspėjimas nėra nuobauda, o procedūrinis veiksmas, kuris nesukelia įspėtam darbuotojui materialių teisinių pasekmių, tad jo teisėtumas negali būti darbo ginčo dalyku.

Pagal apibrėžimą valstybės tarnautojai turėtų tarnauti valstybei – tai yra jos piliečiams. Be kita ko, ir užtikrinti tinkamas sveikatos apsaugos paslaugas. Tačiau, panašu, kad patiems valdininkams netinka tokia apsauga, kurią jie turi užtikrinti visiems kitiems.

Vokietijos oro linijos „Lufthansa“ ketvirtadienį pranešė, kad iki rugpjūčio 8 dienos stabdo visus skrydžius į Tel Avivą. Be to, sprendimo stabdyti skrydžius į Beirutą galiojimas pratęstas savaite iki rugpjūčio 12 dienos. „Dėl dabartinių įvykių „Lufthansa“ grupė vėl koreguoja savo paslaugas Artimuosiuose Rytuose“, – sakė oro bendrovės, kuriai taip pat priklauso SWISS ir „Austrian Airlines“, atstovas.

Lietuva ir Izraelis skirs 600 tūkst. eurų finansavimą bendriems abiejų šalių įmonių projektams, kuriant ar tobulinant inovatyvius produktus, ketvirtadienį pranešė Inovacijų agentūra. Šalies įmonės galės jungtis į tarptautines mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (MTEPI) programas, vienam projektui įgyvendinti Lietuvos pusė skirs iki 300 tūkst. eurų. Paraiškų finansavimui laukiama iki spalio 30 dienos.

Buvusi aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė paskirta Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) direkcijos vadove, ketvirtadienį pranešė konfederacija. Internetiniame LPK puslapyje nurodoma, kad R. Radavičienė užima LPK Vykdomosios direkcijos generalinės direktorės pareigas. R. Radavičienė nuo rugpjūčio 1 dienos keičia LPK direkcijos vadovo pareigas prieš tai laikinai ėjusį Tomą Garuolį, kuris toliau dirbs konfederacijos Verslo aplinkos ir ekonomikos departamento direktoriumi.

„Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) ruošiasi europinės vėžės geležinkelio linijos „Rail Baltica“ ruožo nuo Panevėžio iki Lietuvos–Latvijos sienos projektavimui ir statybai. Preliminariais skaičiavimais, darbų rinkos kaina vertinama daugiau nei 0,5 mlrd. eurų (be PVM). Projektavimo ir rangos darbų pirkimą ketinama skelbti šių metų pabaigoje – dėl to LTG šiuo metu konsultuojasi su rinkos dalyviais.

Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, Lietuvoje antra savaitę iš eilės vidutinės degalų kainos mažėjo: benzinas atpigo 0,5 proc., o dyzelinas – 0,8 procento. LEA skaičiavimais, nuo liepos vidurio iki šiol benzino vidutinė kaina šalyje sumažėjo 1,2 proc., o dyzelino – 1,3 procento.

Gėrimų gamintojos „Volfas Engelman“ eksportas pirmą šių metų pusmetį augo 43 proc., palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Pagrindinė šalis, į kurią daugiausia eksportuojama, – Ukraina. „Pardavimai Ukrainoje nuosekliai didėjo ir nuo plataus masto karo veiksmų pradžios išaugo 5 kartus. Pirmą šių metų pusmetį Ukraina pirmąkart tapo lyderiaujančia šalimi, į kurią daugiausia eksportuojame savo produkcijos.

Po sekmadienį ir pirmadienį siautusios audros be elektros palikti ir nuostolių dėl to patyrę gyventojai dėl jų atlyginimo gali kreiptis į teismą, sako energetikos viceministrė.  Inga Žilienė ragina netapatinti kompensacijų, priklausančių tiems gyventojams, kurie elektros neturėjo ilgiau nei tris paras, bei dėl gamtos stichijos patirtos žalos atlyginimo.   „Kompensacija tai nėra žalos atlyginimas.

Siekiant ateityje per gamtos stichijas išvengti mobiliojo ryšio trikdžių, Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas operatoriams siūlo stotis aprūpinti galingesne elektros tiekimą garantuojančia technika.

Nuo pat sekmadienio daugybė gyventojų Lietuvoje neturėjo ir vis dar neturi elektros. Už jos tiekimą atsako kelios įmonės, kurios priklauso valstybei – tai yra visiems piliečiams. Ir net jeigu jums nepatinka, kaip dirba „Ignitis“, „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) ar „Litgrid“, šių įmonių vadovai uždirbo ir toliau uždirbs įspūdingas algas.

Elektros tinklų operatoriui skaičiuojant kompensacijų dydį po audros elektros neturintiems gyventojams, energetikos viceministrė Inga Žilienė ragina atskirti kompensacijas ir dėl stichijos patirtos žalos atlyginimą. Anot jos, šiuo klausimu gyventojai turėtų kreiptis į teismus. „Kompensacija nėra žalos atlyginimas. Žalos atlyginimas apima tai, jei žmonės patyrė papildomas išlaidas dėl generatorių pirkimo ar šaldytuve sugedusių maisto produktų.

Po Lietuvą savaitės pradžioje siaubusios audros elektros tiekimo dar neatstačius apie 30 tūkst. namų ūkių, iki ketvirtadienio vakaro šį skaičių planuojama sumažinti iki 10 tūkst., sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. Situaciją šalyje dėl audros šalinimo padarinių viceministrė pristatė Mišrios Seimo frakcijos ketvirtadienį organizuotame susitikime.

Dalis Lietuvos gyventojų yra išvykę gyventi arba dirbti į kitas valstybes, tačiau ne visi žino, kad persikėlę svetur, netenka teisės į kai kurias „Sodros“ paskirtas ir mokamas pensijas bei išmokas. Pakeitę gyvenamąją vietą žmonės išsaugo teisę į Lietuvoje paskirtas socialinio draudimo pensijas.

Dėl audros padarinių daliai gyventojų iki šiol neturint atkurto elektros tiekimo, Lietuvoje jau diskutuojama apie atsparumo audroms stiprinimą. Telekomunikacijų bendrovių atstovai sutaria – būtina pirmiausia dėti pastangas, kad elektra nedingtų, o ne ieškoti atsarginių elektros šaltinių. „Pritarčiau ieškoti priežasties, o ne simptomus spręsti.