Verslas

Čekija per antrąjį šių metų ketvirtį sukūrė 0,3 proc. didesnės vertės nei per ankstesnius tris mėnesius bendrąjį vidaus produktą, rodo nacionalinės statistikos tarnybos antradienį paskelbti išankstiniai duomenys. Trečią metų ketvirtį iš eilės fiksuotas augimas spartėjo nuo 0,2 proc. sausį-kovą. Anot tarnybos, ekonomiką skatino aktyvesnė vidaus paklausa, ypač atsigaunantis namų ūkių vartojimas. Priešingą poveikį ir toliau formuoja išorinė paklausa.

Nacionalinės plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) raginama didinti finansavimo prieinamumą ir pritraukimą, teigiama Finansų ministerijos įstaigai skirtame lūkesčių rašte.  Anot finansų ministrės Gintarės Skaistės, užbaigus nacionalinių plėtros įstaigų konsolidavimo reformą, „Invegai“ keliama aukšta kokybės kartelė.

Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, liepos mėnesio vidutinė elektros energijos kaina biržoje yra 0,099 Eur/kWh be PVM – tai 8 proc. daugiau už birželio mėnesio vidutinę kainą.  kuri siekė 0,092 Eur/kWh be PVM. Skelbiama, kad per savaitę, liepos 30 d. palyginti su liepos 23 d., 24 mėn. fiksuotos kainos tarifus vienas nepriklausomas tiekėjas padidino 0,4–0,5 proc., o kiti du tiekėjai tarifų nekeitė. 12 mėn.

Kinijos ekonomika per pusmetį tiesioginių užsienio investicijų pritraukė 29,1 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai – už 498,9 mlrd. juanių (63,5 mlrd. eurų), pranešė Pekybos ministerija. 12,8 proc. jų teko aukštųjų technologijų sektoriui, o labiausiai investicijų srautai išaugo į medicinos įrangos gamybą – 87,5 procento. Daugiausiai investicijų per pirmus šešis šių metų mėnesius sulaukta iš Vokietijos (18,1 proc. visų) ir Singapūro (10,5 proc.

 Antradienį pradėtos elektromobiliams skirto įkrovimo parko statybos pagrindinėje šalies automagistralėje Vilnius–Kaunas–Klaipėda. Anot bendrovės „Eldrive“ Lietuva vadovas Tomas Tamašauskas, įkrovimo parke galės krautis net 40 elektromobilių, jį planuojama atidaryti 2025 m. pirmąjį ketvirtį. Kaip teigė renginyje dalyvavęs energetikos ministras Dainius Kreivys. elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtra prisideda prie siekio, kad Lietuvoje 2030 m. būtų 120 tūkst. elektromobilių.

Seimui nesutikus iš aplinkosaugininkų atimti teisės dėl taršos tikrinti lengvuosius automobilius ir panaikinti privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimą, šis klausimas vėl grįžta į Seimą. Parlamentaro socialdemokratas Linas Jonauskas įregistravo patobulintas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisas, kurias siūlys svarstyti rudens sesijoje. Jo nuomone, aplinkos apsaugos pareigūnų įtraukimas į automobilių kontrolę gatvėse yra klaidingas kelias.

Seimui nesutikus iš aplinkosaugininkų atimti teisės dėl taršos tikrinti lengvuosius automobilius ir panaikinti privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimą, šis klausimas vėl grįžta į Seimą. Parlamentaro socialdemokratas Linas Jonauskas įregistravo patobulintas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisas, kurias siūlys svarstyti rudens sesijoje. Jo nuomone, aplinkos apsaugos pareigūnų įtraukimas į automobilių kontrolę gatvėse yra klaidingas kelias.

Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) išbraukė „Lifosą“ iš sankcionuojamų  įmonių sąrašo, į kurį bendrovė buvo  įtraukta 2022 metų liepos 20 dieną. Tai Eltai patvirtino FNTT atstovė Modesta Zdanauskaitė. Kaip rašoma naujienų portale „Rinkos aikštė“, nutarimas nuo liepos 1-osios „Lifosą“  išbraukti iš sankcionuojamų įmonių sąrašo buvo priimtas birželio pabaigoje.

Senieji „Škoda“ troleibusai pažįstami turbūt kiekvienam sostinės gyventojui. Dėl atnaujinamo viešojo transporto parko gatvėse ilgainiui jų daugiau nepamatysime, tačiau dabar kiekvienas gali registruotis ir tokį troleibusą tiesiog nusipirkti. Dar tuometinėje Čekoslovakijos gamykloje pradėti gaminti troleibusai buvo itin populiarūs Rytų Europos šalyse. Jie ilgus metus taip pat važinėjo Vilniuje ir Kaune.

Inovacijų agentūros „ICT Lab“ atstovas Romanas Zontovičius įsitikinęs, kad netrukus 4G ryšį pakeisiančią 5G technologiją pavyks panaudoti autonominiuose automobiliuose, nuotolinėje chirurgijoje. R. Zontovičius laidoje „Delfi diena“ pasakojo, kad 5G ryšys yra vidutiniškai keturis kartus greitesnis už 4G ryšį, o kartais, jei įrenginiai yra arčiau siųstuvų, šis ryšys, anot specialisto, būna ir šimtus kartų spartesnis.

Dėl Lietuvą pirmadienį siaubusios audros telekomunikacijų bendrovėms fiksavus ryšio trikdžius, antradienį dalis gyventojų su šiomis problemomis gali susidurti ir toliau. Tačiau, kaip praneša operatoriai, situacija nėra kritinė, o ryšį atkurti tikimasi kaip įmanoma greičiau. Kaip teigė „Telia Lietuva“ atstovas Audrius Stasiulaitis, situacija po truputį gerėja, įmonei pavyksta atkurti vis daugiau audros nutrūkusio ryšio stočių.

Antradienį Trišalė taryba nusprendė, kad kol kas nebesvarstys minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimo klausimo ir lauks Vyriausybės sprendimo. Tokį sprendimą profsąjungų ir verslo atstovai priėmė neeilinio posėdžio metu. Šis posėdis inicijuotas dėl socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) siūlymo 2025 m. didinti MMA iki 1038 eurų. Tiek verslas, tiek profsąjungos tokį siūlymą vertina neigiamai.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas sako, kad šiuo metu 747 eurus siekiantis neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) turėtų būti didinamas.  „Asmeniškai palaikau (NPD didinimą – BNS) ir manau, kad reikia kelti, nes tai didina mažiausiai uždirbančiųjų pajamas, Ne iš jų mokesčius reikia rinkti“, – antradienį Trišalės tarybos posėdyje teigė ministras.   Tačiau V. Šilinskas taip pat pabrėžė, kad yra mažai vilčių dėl NPD didinimo kitąmet.

Energetikos ministras Dainius Kreivys ir bendrovės „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) vadovas Renaldas Radvila antradienį lankysis Vilniaus rajone, Nemėžyje, kur apžiūrės, kaip vyksta elektros tiekimo atstatymo darbai, pranešė Energetikos ministerija. Vilniaus rajonas – vienas labiausiai sekmadienį ir pirmadienį Lietuvoje siautusios audros paveiktų regionų, jame elektros neturi daugiausia šalies vartotojų.

Prancūzija per antrąjį šių metų ketvirtį sukūrė 0,3 proc. solidesnį nei ankstesnius tris mėnesius bendrąjį vidaus produktą (BVP), antradienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba „Insee“, remdamasi išankstiniais duomenimis. Rezultatas viršijo analitikų prognozes, kurios pranašavo augimą 0,2 procento. "Insee" duomenimis, namų ūkių vartojimas per metų ketvirtį nepakito, valstybės išlaidos augo 0,3 proc., verslo investicijos didėjo 0,1 procento. Eksportas plėtėsi 0,6 proc.

„Lidl Lietuva“ pristato išskirtinę poziciją – kviečia prisijungti prie mobilių darbuotojų komandos. Šie darbuotojai turės galimybę dirbti įvairiose parduotuvėse ir bus atsakingi už prekių iškrovimą, išdėliojimą parduotuvėse, pirkėjų aptarnavimą kasoje ir kitas užduotis, kurias įprastai atlieka parduotuvėse dirbantys kolegos. Dinamiškas darbas skirtingose „Lidl“ parduotuvėse, pažintys su įvairiais kolektyvais – tai tik keli šios pozicijos privalumai.

Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo 260,3 mln. eurų grynojo pelno – 1 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai, kai jis siekė 258,4 mln. eurų. Pelningai dirbo 14 bankų ir užsienio bankų filialų, nuostolingai – 4, antradienį pranešė Lietuvos bankas (LB). Už šių metų pirmąjį ketvirtį bankų sumokėtas solidarumo įnašas, preliminariais duomenimis, siekė apie 83 mln. eurų. Numatoma, kad už visus 2024 metus jis gali sudaryti apie 240 mln. eurų.

„Urbo“ bankas suteikė 2 mln. eurų paskolą bendrovės „NorsSpace“ vystomam verslo erdvių parkui sostinėje. Iš viso investicijos į jau septintą bendrovės vystomą projektą siekia 3 mln. eurų. „Matome, kad naujos koncepcijos nedidelių patalpų verslo parkai sėkmingai pildo paklausią nišą rinkoje, iš esmės besiorientuojančioje į didelių verslo centrų statybas, todėl nutarėme prisidėti prie „NordSpace“ projektų plėtros“, – pranešime cituojamas „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius Julius Ivaška.

Klaipėdoje, Kretingos gatvėje, planuojama statyti naują vaikų darželį.  Projekte numatoma, kad tai bus trijų aukštų pastatas su nedideliu sveikatingumo centru, sporto sale ir liftu. Sklype ruošiamasi įrengti ir 6 automobilių parkavimo vietas, multifunkcinę vaikų žaidimų aikštelę. Naujienų portalo „Atvira Klaipėda“ duomenimis, sklypo, kuriame rengiamasi statyti darželį, bendrasis plotas – 1 484 kv. metrai.

Lietuvos bendrajam vidaus produktui (BVP) per metus augus 1,4 proc., o per antrąjį ketvirtį – 0,9 proc., analitikai ekonomikos augimo rodiklius laiko gerais, tačiau neatmeta, kad jau trečiąjį šių metų ketvirtį arba kitąmet augimas gali sulėtėti.  Banko „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad ekonomikos augimo rezultatai yra puikūs, tačiau jis gali sulėtėti jau kitais metais.

Bendrovei „Panevėžio energija“ nustačius naujas kainas už centralizuotai tiekiamą šilumą ir karštą vandenį, panevėžiečių piniginės rugpjūtį kiek patuštės. Kaip nurodo bendrovė, nuo rugpjūčio 1 dienos šilumos kilovatvalandė kainuos 5,67 ct. Palyginti su šių metų liepa, šilumos kaina brangsta dviem centais (0,35 proc.). Tad Panevėžio gyventojai rugpjūčio mėnesį už suvartotos šilumos kilovatvalandę mokės 6,18 ct (su PVM), kiti vartotojai – 6,86 ct.

Valstybinių užimtumo tarnybų tinklo bei Užimtumo tyrimų instituto (IAB) pagrindinis rodiklis didėjo 0,2 balo ir įsitvirtino teigiamoje zonoje – 100,4. Tai rodo, kad Europos darbo rinka turėtų išlikti stabili. „Europos užimtumo tarnybos kalba apie atsargų optimizmą. Situacija išlieka stabili“, – sakė IAB prognozių vadovas Enzo Weberis. Nors komponento dalis didėjo tik 0,3 balo ir siekia 101,6, užimtumo perspektyvos išlieka teigiamos.

Sekmadienį Lietuvoje prasidėjusios audros padaryti nuostoliai kol kas siekia 1,15 mln. eurų, tačiau šis skaičius gali augti, sako bendrovės „Lietuvos draudimas“ Klientų aptarnavimo centro vadovas Mantas Norkus. „Per pirmadienį sulaukėme apie beveik 2 000 pranešimų apie patirtas žalas. Kadangi dalis šalies regionų audros metu liko be elektros, tikėtina, kad nemažai žalų bus registruojamos vėliau. Tad prognozuojame, kad suma žaloms išmokėti dar tikrai augs“, – pranešime cituojamas M. Norkus.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį šių metų ketvirtį siekė 18,7  mlrd. eurų to meto kainomis – 1,4 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu (pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką). Per ketvirtį – antrąjį, palyginti su pirmuoju – Lietuvos BVP augo 0,9 proc., pirmąjį įvertį antradienį paskelbė Valstybės duomenų agentūra.  Nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos, BVP per ketvirtį augo 5,4 proc., per metus – augo 1,9 proc.

Dar prieš keletą metų Kinijos koncernui „Geely“ priklausantis automobilių gamintojas „Volvo Cars“ užtikrintai tvirtino, jog bendrovės ateitis – elektrinė. Vis dėlto, lėtėjanti elektromobilių paklausa visame pasaulyje skatina koreguoti ilgalaikę „Volvo Cars“ strategiją. „Volvo Cars“ buvo vienas pirmųjų automobilių gamintojų pasaulyje paskelbęs, jog iki 2030 metų planuoja atsisakyti tradicinių benzininių ir dyzelinių variklių ir vietoje jų siūlyti tik elektra varomus modelius.

Akcininkams iš Rusijos priklausantį mažmeninės prekybos tinklą „Mere“ Baltijos šalyse valdanti bendrovė „Valientė“ pernai uždirbo 692,3 tūkst. eurų grynojo pelno – 37,2 karto daugiau nei 2022-aisiais, kai jis siekė 18,6 tūkst. eurų. Bendrovės pardavimo pajamos pernai siekė 49,9 mln. eurų – 34 proc. daugiau (2022 metais – 37,3 mln. eurų). Lietuvoje jos augo 29 proc. iki 43,6 mln. eurų (33,7 mln. eurų), Latvijoje – 1,8 karto iki 6,4 mln. eurų (3,6 mln.

Suaugusiųjų mokymams skirtoje platformoje „Kursuok“ prioritetas skiriamas skaitmeninių įgūdžių tobulinimui, teigia švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Agnė Kudarauskienė. Tiesa, šią platformą pasirinkę dirbantieji taip pat gali rinktis ir kito pobūdžio programas, pavyzdžiui, kibernetinio saugumo pagrindų, kuri pastaruoju metu ėmė labai populiarėti.

Panašu, kad mokytojai iš tiesų tampa paklausia profesija. Jiems privilioti į valstybės ir savivaldybių valdomas mokyklas siūloma skirti nemenkas sumas. Naujiems pedagogams siūloma kompensuoti persikėlimo ir būsto nuomos išlaidas, taip pat skirti materialinę paramą ir apmokėti kvalifikacijos kėlimo išlaidas. Visa tai numatoma Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parengtame įsakymo projekte, kuris dar dvi savaites bus derinamas su interesuotomis šalimis.

Naujausi siūlomi Kelių eismo taisyklių (KET) pakeitimai sukėlė nemažai specialistų ir pačių vairuotojų diskusijų. Bene daugiausia ginčijamasi dėl to, kad rekomendacijos laikytis saugaus atstumo iki priekyje važiuojančio automobilio gali tapti privalomais nurodymais. Vieni ekspertai pastebi, kad tai nebūtų nieko naujo, o, jeigu vairuotojai nesilaiko dabartinių rekomendacijų, galbūt jiems vertėtų perlaikyti teises.

Vilniaus regione elektros tiekimas buvo atkurtas penkiose gyvenvietėse, praneša Energijos skirstymo operatorius (ESO). Elektra buvo atstatyta Nemenčinės, Gelvonų, Riešės kaimuose, Šimonių bei Gegužinės miesteliuose. ESO duomenimis, šiose vietose bendrai gyvena daugiau nei 16 tūkst. žmonių. Elektros atstatymo darbus visoje Lietuvoje planuojama tęsti iki vėlaus vakaro, praneša bendrovė. „Džiaugiamės, kad dar siaučiant audrai, pavyko atstatyti elektrą ištisuose miesteliuose.

Audra ir lietus gyventojams atnešė milijoninių nuostolių – vėjas sulaužė įvairius daiktus, apgadino automobilius, vanduo ėmė skverbtis į namus. Draudimus turintys gyventojai dėl šių ir kitų padarytų žalų kreipėsi į draudikus. Tačiau nuostoliai bus atlyginti ne visiems. Draudikai atkreipė dėmesį, kad žala bus atlyginama pagal konkrečioje sutartyje sumatytas sąlygas, draudimo sutartyje turi būti numatyta gamtos reiškinių rizika.

Šalyje besitęsiant audrai, situacija šalies geležinkelio tinkle suvaldyta, tačiau galimi pavienių traukinių vėlavimai, pirmadienį vakare pranešė „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG). „Nors Lietuvoje vis dar siaučia audra, LTG grupės įmonėms jau pavyko suvaldyti situaciją geležinkeliuose (...). Prioritetą teikiant keleiviniam transportui pilnai stabilizuotas maršrutas Vilnius–Kaunas – čia vėluojančių traukinių nėra“, – pranešime žiniasklaidai teigė LTG.

 Pernai tik du ketvirčius bankų solidarumo įnašą mokėjęs Šiaulių bankas ir toliau tikisi, kad už šiuos metus laikinojo mokesčio jam mokėti nereikės, sako banko Finansų tarnybos vadovas Donatas Savickas. „Vis dar teigiame, kad šio solidarumo mokesčio už 2024 metus mokėti nereikės. Taip yra dėl Šiaulių banko balanso struktūros ir dėl šios struktūros šis mokestis mums netaikomas“, – investuotojams skirtame internetiniame seminare pirmadienį sakė D. Savickas.

Krašto apsaugos ministrui Laurynui Kasčiūnui užsiminus apie su Lietuvos pramonės įmonėmis vykdomus pokalbius dėl lietuviškų minų produkcijos, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad tariamasi dėl minoms reikalingos sprogstamosios medžiagos gamybos. Anot pramonininkų atstovo, tokios žaliavos poreikis yra susijęs ir su Lietuvoje amunicijos gamyklą planuojančia statyti Vokietijos karinės pramonės milžine „Rheinmetall“. „Taip, pokalbiai buvo.

„Labai skaudžiai nukentėjome“

Vilniuje užrašu „Grįžkite namo Baltarusijos kiaulės“ raudonos spalvos dažais buvo išpaišyta baltarusiškų suvenyrų parduotuvės siena, patvirtino šios šalies opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos biuras ir Lietuvos policija. Biuro žiniasklaidai atsiųstose nuotraukose taip pat matyti, kad buvo išdaužti Savičiaus gatvėje esančios parduotuvės „Kropka“ langai.

Dėl audros padarytos žalos Akmenės rajone bus skelbiama ekstremali situacija, teigia rajono meras Vitalijus Mitrofanovas. „15 val. susirinko Ekstremalių situacijų operacijų centras, skelbs ekstremalią situaciją. Gavome informaciją iš meteorologinės tarnybos, kad iškritusių kritulių kiekis atitinka stichinę nelaimę, prie visų šitų kritulių – didžiuliai vėjai“, – BNS pirmadienį teigė V. Mitrofanovas.

Seimas rudens sesijoje ketina svarstyti įstatymo pataisas, siūlančias leisti vairuoti mopedus ir lengvuosius keturračius tik išlaikius praktinį vairavimo egzaminą. Iki rugsėjo 10 d. prasidėsiančios Seimo rudens sesijos pradžios laukiama ir gyventojų pasiūlymų dėl tai numatančių Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisų, kurias inicijavo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narė Ligita Girskienė.

Dėl didžiulės liūties ir vėtros Lietuvoje ne tik sutriko lėktuvų, traukinių, automobilių eismas, buvo uždarytos kai kurios parduotuvės. Taip pat neveikia ir dešimtys bankomatų, dėl ko gyventojai gali patirti nepatogumų. SEB bankas informavo, kad pirmadienį dėl itin stipraus lietaus ir elektros trikdžių neveikia 7 šio banko bankomatai. „Dedame visas pastangas, kad šie bankomatai kuo greičiau imtų veikti kaip įprastai. Apgailestaujame dėl klientų galimai patirtų nepatogumų“, – nurodė bankas.

Lietuvoje smarkiai tebelyjant ir pučiant stipriam vėjui, ūkininkai teigia patiriantys didžiulių nuostolių – nenuimti javai suguldyti ir suplakti laukuose, dalies jų jau nebepavyks nukulti, o išvežti iš laukų bus blogos kokybės. Tuo metu pramoninkai sako, kad negalėjęs per ventiliacines angas išbėgti vanduo užliejo dalies gamyklų patalpas, pro paliktus atvirus biurų langus prilijo į patalpas, be to, kai kuriose pramonės įmonėse dingusi elektra kuriam laikui buvo pristabdžiusi darbą.

Lietuvoje besitęsiančios liūties vanduo jau ėmė skverbtis į žmonių namus, sugadino sienas, lubas, grindis. Gyventojai piktinasi daugiabučių administratorių darbu ir tikisi žalos atlyginimo. Tuo metu bendrovė „Mano būstas“ tikina, kad bando reaguoti į gyventojų skundus ir jiems padėti. Portalo tv3.lt skaitytojai dalijosi šlapių sienų nuotraukomis savo daugiabučiuose. Vilnietė Emilija pasakojo, kad pro lango siūles į butą sunkiasi vanduo.

Liepą įsigaliojo atnaujintos Transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) gairės, kuriomis geležinkelių infrastruktūros projektas „Rail Baltica“ įtrauktas į bendrą Baltijos, Juodosios ir Egėjo jūrų koridorių. Nepriklausomas vertintojas „Boston Consulting Group“ įvertino, kad „Rail Baltica“ skatins Baltijos šalių integraciją į Europą, didins karinį mobilumą ir rems ilgalaikį regiono ekonomikos augimą, taip pat prisidės prie Ukrainos rekonstravimo.

Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste dėl Lietuvoje siaučiančios audros buvo apribota laivyba, tačiau vėlyvą pirmadienio popietę ji atnaujinta. „Rimstant vėjui ir bangoms, 16 valandą laivyba atnaujinta“, – BNS sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atstovė Ignė Rotautaitė-Pukenė. Laivyba uoste buvo ribojama nuo sekmadienio vakaro. Esant ribojimams, į uostą negalėjo įplaukti ir iš jo išplaukti laivai.

Sekmadienį ir pirmadienį Lietuvoje siaučiant galingai audrai, fiksuota nemažai elektros gedimų. Dėl to buvo visiškai uždarytos ir kai kurios prekybos tinklų parduotuvės. Nuo pat pirmadienio ryto skaitytojai praneša, kad skirtingose vietovėse negali patekti į maisto prekių parduotuves. Pavyzdžiui, Aukštadvaryje neveikia didžiausia miestelio parduotuvė „Maxima“, taip pat kiti prekybos taškai. Taip pat apie neveikiančias parduotuves praneša ir kiti prekybos tinklai.

Įsigaliojus Europos Sąjungos (ES) dirbtinio intelekto (DI) aktui, Lietuva imasi šios technologijos reguliavimo bei siekia tapti regiono lydere ją vystant, pirmadienį pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Lietuvoje tebesitęsianti audra pirmadienį sutrikdė mobilųjį ryšį, situacija sudėtingiausia Vidurio ir Rytų Lietuvoje, teigia operatoriai. „Mes fiksuojame pažeidimus, pas mus apie dešimtadalis bazinių stočių neturi elektros tiekimo, jos veikia nuo baterijų. Kai kurios bazinės stotys, kurios turėjo baterijas, jau išsijungė. Mes vežame generatorius, prie tų, kur yra tankiau apgyvendintos vietos“, – BNS sakė „Telia“ atstovas Audrius  Stasiulaitis.

Nuo sekmadienio įsisiūbavusi audra Lietuvoje paliko nemažai nuostolių. Palangoje įsikūręs restoranas ir svečių namai „Floros simfonija“ jau skaičiuoja stichijos padarinius ir dalijasi vaizdais iš vietos.  Naujienų portalui tv3.lt  „Floros simfonijos“ vadovas Henrikas Tautkus sakė, kad nors restorane išvartyti vazonai, šildytuvai, išdaužyti stiklai, restoraną planuojama atidaryti vakare.  Jis tikina, kad audra sukėlė nemažai nemalonumų.

Įgyvendinant plano „Naujos kartos Lietuva“ programas, bendrajam ugdymui skirtomis lėšomis jau naudojasi šalies mokyklos. Viena jų – Visagino „Žiburio“ pagrindinė mokykla. Įstaigos mokytoja Zita Miškinytė-Mazūrienė teigia, kad pasinaudojus minėtos programos finansavimu, dalis mokinių buvo aprūpinti asmeniniais kompiuteriais, o mokytojai savo kvalifikaciją ėmė kelti įvairiose stažuotėse.

Viena didžiausių pasaulyje alaus gamintojų – Nyderlandų „Heineken“ pranešė pirmąjį pusmetį suskaičiavusi grynąjį nuostolį dėl aktyvų Kinijoje nuvertėjimo. Anot bendrovės pranešimo, per pirmus šešis šių metų mėnesius patirtas 95 mln. eurų grynasis nuostolis, palyginti su 1,16 mlrd. eurų grynuoju pelnu prieš metus. Vienkartiniai nurašymai, susiję su „Heineken“ 40 proc. valdomos Kinijos alaus daryklos „China Resources Beer“ nuvertėjimu siekė 874 mln. eurų.