Kaip aiškina LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius, nepaisant stebėtinai gerų Europos Sąjungos mastu, Lietuvos BVP augimo rodiklių, pramonės lūkesčiai prastėja. Anot jo, įmonės neplanuoja didinti gamybos, vyrauja nusivylimas eksporto rinkomis, dalis įmonių svarsto apie darbuotojų skaičiaus mažinimą.
„Tai nestebina, nes pagrindinėse Lietuvos eksporto partnerėse ekonomika stagnuoja, o pinigai, labai reikalingi investicijoms tiek į transformaciją, tiek į darbo vietų našumo gerinimą, išlieka labai brangūs, galima sakyti, tiesiog neprieinami. Tad kol mūsų BVP augs tik ant gerų vartotojų nuotaikų, o pramonės, pagrindinio Lietuvos ekonomikos variklio, lūkesčiai negerės, kalbos apie tvarų augimą bus tikrai nepagrįstos“, – komentuoja V. Janulevičius.
Kaip vertina LPK, liepos mėnesį toliau prastėjo pramonės įmonių gamybos prognozės, net jei turimų užsakymų skaičiai iš esmės nepakito. Tik kas penkta įmonė mano, kad gamyba artimiausiu metu galėtų didėti, ir beveik niekas netiki, kad gaminamos produkcijos paklausa artimiausiu metu didės
Kas ketvirta eksportuojanti įmonė susiduria su nepakankama paklausa eksporto rinkose. Blogiausiai paklausą eksporto rinkose vertina metalo gaminių gamybos, kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamybos sektoriai, tačiau su didelėmis problemomis susiduria ir tekstilės, drabužių siuvimo, medienos ir baldų gamybos sektoriai. Įmonės neturi reikšmingų perteklinių atsargų.
Aštuonios iš dešimties pramonės įmonių artimiausiu metu neketina keisti darbuotojų skaičiaus. Tačiau kas penkta tekstilės gaminių gamybos, drabužių siuvimo ir metalo gaminių gamybos sektorių įmonės svarsto apie darbuotojų skaičiaus mažinimą artimiausiu metu. Darbuotojų skaičiaus didinimo klausimą artimiausiu metu spręs tik dalis kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių ir guminių ir plastikinių gaminių gamybos sektorių įmonės.
Kaip rašoma LPK pranešime, gamybinių pajėgumų panaudojimas liepos mėnesį siekė 72,0 proc. ir buvo 1,3 proc. punkto didesnis nei birželio mėnesį. Toks pajėgumų panaudojimo rezultatas yra mažesnis nei ilgametis pajėgumų panaudojimo rodiklis, kuris siekia 75 proc. (2015–2024 m. liepos mėn.).
Didesnis nei vidutinis pajėgumų panaudojimas pramonėje buvo tik maisto produktų gamybos (86,8 proc.), metalo gaminių (išskyrus mašinas ir įrenginius) gamybos (85,7 proc.) ir tekstilės gaminių gamybos (73,4 proc.) sektoriuose.
Didesnėje dalyje visų pramonės sektorių pajėgumų panaudojimas per mėnesį mažėjo, t. y. buvo mažesnis nei birželio mėnesį. Jis per mėnesį mažėjo maisto gamybos (nuo 87,8 proc. birželio mėn. iki 86,8 proc. liepos mėn.), drabužių siuvimo (nuo 70,4 proc. iki 69,7 proc.), chemikalų ir chemijos produktų gamybos (nuo 60,3 proc. iki 58,3 proc.), guminių ir plastikinių gaminių gamybos (nuo 61,6 proc. iki 60,5 proc.), kitų nemetalo mineralinių gaminių gamybos (nuo 53,4 proc. iki 53,1 proc.) ir kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamybos sektoriuose (nuo 60,3 proc. iki 59,9 proc.).
Geresni nei vidutiniškai visoje pramonėje lūkesčiai liepos mėnesį buvo fiksuoti guminių ir plastikinių gaminių gamybos (lūkesčių indeksas siekia 55,3), kompiuterių, elektronikos ir optinių gaminių gamybos (53,3), maisto produktų gamybos (48,3), metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius, gamybos (47,9), kitų nemetalo mineralinių produktų gamybos (46,2) ir baldų gamybos sektoriuose (46,2).
