Užsienio verslas

Didžiojo septyneto (G-7) partnerės ketvirtadienį susitiko Vokietijoje tikėdamosi surasti sprendimą Kyjivo biudžeto bėdoms, Rusijos invazijai Ukrainoje toliau trikdant pasaulio ekonomiką. „Gan optimistiškai vertinu galimybes mums per šį G-7 susitikimą surinkti finansavimą, sudarantį sąlygas Ukrainai gintis ateinančiais mėnesiais“, – prasidedant Kėnigsvinteryje netoli Bonos surengtam susitikimui sakė vokiečių finansų ministras Christianas Lindneris.

Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybė ketvirtadienį pareiškė skelbianti naujų sankcijų pagrindinėms Rusijos oro bendrovėms ir uždraudžianti joms parduoti nusileidimo laiko tarpsnius, kuriuos joms jau uždrausta naudoti. „Valstybės valdoma „Aeroflot“, didžiausia Rusijos oro bendrovė, „Ural Airlines“ ir „Rossiya Airlines“ nuo šiol negalės parduoti savo nenaudojamų, pelningų nusileidimo laiko tarpsnių JK oro uostuose“, – pareiškė užsienio reikalų ministerija.

Rusijos vicepremjeras Aleksandras Novakas ketvirtadienį pareiškė, kad maždaug pusė iš 54 bendrovių, su „Gazprom“ sudariusių gamtinių dujų tiekimo sutartis, jau atsidarė sąskaitas rubliais. Prezidentas Vladimiras Putinas yra nurodęs, kad nuo balandžio Rusija už tiekiamas dujas priims mokėjimus tik savo nacionaline valiuta, o pirkėjai privalės atsidaryti sąskaitas rubliais arba jiems bus užsukti vamzdynų čiaupai.

JAV interneto milžinės „Google“ antrinė įmonė Rusijoje gali bankrutuoti, teigianti, jog negali atsiskaityti su darbuotojais ir tiekėjais. Rusijos valstybinė žiniasklaida trečiadienį vakare pranešė, kad „Google“ antrinė įmonė Rusijoje nacionaliniam registrui „Fedresurs“ pranešė apie ketinimus skelbtis bankrotą.

Pasauliniame reitinge šalių, prisidedančių prie padėjimo žmonėms slėpti savo turtą, dabar pirmauja Jungtinės Valstijos, pareiškė Mokesčių teisingumo tinklu (angl. Tax Justice Network, arba TJN) pasivadinęs nepriklausomas tarptautinis tinklas, apkaltinęs pirmaujančias pasaulio valstybes trukdant pažangai siekiant mažinti finansinio slaptumo laipsnį.

Bandydamos padėti Ukrainai išvežti pernykštį grūdų derlių Lietuva ir Lenkija patiria didelių sunkumų, sako susisiekimo ministras Marius Skuodis. Anot jo, dėl skirtingų geležinkelio vėžių per Lenkiją ir Lietuvą galima išvežti tik labai nedaug grūdų.   „Pirmas būdas – vežti grūdus traukiniais į Vakarus, Lenkiją, bet čia mes susiduriame su didžiuliais techniniais barjerais dėl vėžių skirtumo ir panašiai.

Austrija trečiadienį pristatė skubų planą, kaip sumažinti savo priklausomybę nuo iš Rusijos importuojamų gamtinių dujų, tvyrant jų tiekimo nutraukimo tikimybei dėl Kremliaus vienašališko reikalavimo keisti atsiskaitymų tvarką bei dėl karo Ukrainoje augančios įtampos. Pagal šį planą Alpių valstybė sieks sumažinti iš Rusijos perkamų dujų dalį nuo 80 proc. iki 70 procentų.

Suomijos valstybinė dujų bendrovė „Gasum“ trečiadienį išplatino pranešimą, kuriuo perspėjo, jog gegužės 20-ąją arba gegužės 21-ąją Rusija gali nutraukti gamtinių dujų tiekimą į Suomiją vamzdynais. Tačiau pranešime pažymima, jog „Gasum“ dėl to kol kas negavo jokios informacijos nei iš „Gazprom export“, nei iš Rusijos perdavimo tinklų operatoriaus.

Dėl Ukrainoje pradėto kruvino karo visame pasaulyje žinoma kompanija „Coca Cola“ visiškai traukiasi iš šalies agresorės. Jos gamintus ir parduotus gėrimus rusai ketina pakeisti nuosavais pakaitalais. Maskvoje įsikūrusi gėrimų gamykla „Očiakovo“ pristatė savo versiją, kas turėtų pakeisti kultinius gėrimus „Coca Cola“, „Fanta“ ir „Sprite“. Apie tai gamykla paskelbė savo interneto puslapyje.

Beveik prieš tris savaites į Ukrainą išvykęs bandomasis „Lietuvos geležinkelių“ (LTG)  traukinys su kroviniais netrukus turėtų pajudėti atgal. Be to, iš Ukrainos į Klaipėdos uostą važiuoja ir kitas – Lenkijos geležinkelių įmonės „Lotos kolej“ traukinys.  „Bandomasis traukinys šiuo metu jau yra pakrautas Ukrainoje ir yra Lenkijos pusėje“, – BNS teigė krovinių vežimo įmonės „LTG Cargo“ atstovė Kotryna Dzikaraitė.

Vengrijos oro bendrovė „Wizz Air“ planuojanti įkurti naują oro linijų bendrovę Maltoje. Antradienį „Wizz Air“, Europos aviacijos saugumo agentūra ir Maltos civilinės aviacijos direkcija pasirašė dokumentą, kuriuo bendrovė prašo, kad jos padaliniui Maltoje būtų suteiktas oro operatoriaus sertifikatas ir licencija oro susisiekimui vykdyti. „Nuolat ieškome galimybių sustiprinti savo poziciją Europoje ir už žemyno ribų.

Suomijos valstybinė dujų bendrovė „Gasum“ atmeta Rusijos reikalavimą už jos eksportuojamas gamtines dujas mokėti rubliais ir tvirtina esanti pasirengusi galimam tiekimo nutraukimui, teigiama „Gasum“ pranešime spaudai. Suomijos įmonė skelbia, kad kartu su klientais ir šalies valdžios institucijomis tokiai situacijai ruošėsi.

Europos Sąjungai planuojant šiais metais dviem trečdaliais sumažinti priklausomybę nuo rusiškų dujų, Lietuvos energetikos agentūros (LEA) vadovas Virgilijus Poderys tokias galimybes vertina atsargiai.  Pasak jo, tokių planų įgyvendinimą komplikuoja ribota pasiūla ir aštri konkurencinė kova pasaulinėje suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) rinkoje bei per trumpas laikas norint jau iki šių metų pabaigos padidinti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą.

Milijardierius Elonas Muskas antradienį pareiškė, kad jo planuojamas „Twitter“ įsigijimo sandoris nebus įgyvendinamas, jeigu jam nebus įrodyta, kad netikros yra mažiau nei 5 proc. platformoje esančių paskyrų. „Vakar „Twitter“ generalinis direktorius viešai atsisakė pateikti <5% įrodymų“, – parašė tviteryje E. Muskas, šiame socialiniame tinkle turintis beveik 94 mln. sekėjų. „Kol jis to nepadarys, šis sandoris negali judėti į priekį.

JAV greitojo maisto milžinė „McDonald's“ pasitrauks iš Rusijos rinkos, kurioje veiklą plėtojo daugiau kaip tris dešimtmečius, ir parduos savo verslą šioje šalyje vietos pirkėjui.

Prancūzijos automobilių gamintojas „Renault“ pardavė savo gamybos aktyvus Rusijoje šios šalies vyriausybei, pirmadienį pranešė abi šalys. „Renault“ valdė 67,7 proc. didžiausios Rusijoje automobilių gamintojos „AvtoVAZ“ akcijų, taip pat turėjo savo automobilių surinkimo įmonę Maskvoje, tačiau patirdamas spaudimą dėl Kremliaus karinės intervencijos į Ukrainą nusprendė pasitraukti iš Rusijos.

Rusijos nacionalinė statistikos tarnyba „Rosstat“ užfiksavo balandį rekordinę nuo 2002-ųjų metų (12-os mėnesių) infliaciją, o prie to prisidėjo Vakarų sankcijos dėl Maskvos karinės kampanijos Ukrainoje. Nuo vasario 24-osios, kai prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė kariuomenę į Ukrainą, Rusiją užgriuvo tarptautinių sankcijų lavina, įskaitant embargą pagrindinėms eksporto prekėms, ir tai paspartino ir taip jau tuomet didelę infliaciją.

Rusijoje buvo nacionalizuota koncernui „Renault“ priklausanti automobilių gamykla, kuri dėl karo ir sankcijų buvo sustabdžiusi veiklą. Ją perėmę rusai dabar gamins senoviškus „Moskvič“ automobilius. Apie tai pareiškė Maskvos meras Sergejus Sabianinas. „Užsienio savininkas priėmė sprendimą uždaryti „Renault“ gamyklą Maskvoje. Tai jo teisė, tačiau mes negalime leisti, kad daugiatūkstantinis darbo kolektyvas liktų be darbo.

Per beveik tris mėnesius besitęsiančią Rusijos invaziją į Ukrainą nenaudotinais jau tapo maždaug 23 proc. šalies geležinkelių, pareiškė Ukrainos infrastruktūros ministras Oleksandras Kubrakovas. „Rusijos kariuomenė sąmoningai naikina Ukrainos civilinę infrastruktūrą. Vien dokumentais patvirtintų nuostolių suma jau viršija 90 mlrd.

Mažmeninės prekybos apyvarta Kinijoje balandį smuko labiausiai per dvejus metus, parodė pirmadienį paskelbti oficialūs duomenys, kurie ir vėl patvirtino, kokią žalą ekonomikai daro „nulinės COVID-19 tolerancijos“ politika, kurios vis dar laikosi Pekinas. Su didžiausiu nuo pandemijos pradžios koronaviruso protrūkiu kovojanti Kinija toliau imasi griežtų priemonių, nors tai ir kenkia šalies ekonomikai, kuri yra antra pagal dydį pasaulyje, ir trikdo pasaulinių tiekimo grandinių veikimą.

Ekonomistai įvairiais būdais prisidėjo prie to, koks yra šiuolaikinis pasaulis. Vyriausybės priima politinius sprendimus, atsižvelgdamos į ekonomistų pateiktus duomenis apie tokius dalykus, kaip BVP ir infliacija. Socialinės žiniasklaidos bendrovės naudojasi ekonomistų įžvalgomis apie žmonių elgseną, kad sukurtų funkcijas, skatinančias žmones naudotis jų platformomis.

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad Rusijai iki šiol pavyko išvengti ekonominio žlugimo po jos invazijos į Ukrainą, rašo portalas BBC. Ją nuo vasario mėnesio, kai Rusija pradėjo kruviną puolimą, jai taikomos plačios Vakarų šalių įvestos sankcijos. Dėl pirminio šoko Rusijos akcijų rinka buvo priversta laikinai užsidaryti, o žmonės, susirūpinę dėl savo santaupų, stovėjo eilėse prie bankomatų.

Vakarietiškiems prekių ženklams paliekant Rusijos rinką, baltarusiai ir rusai kuria jų klonus ir taip bando pakeisti populiarius gėrimus, restoranus ar kitus prekių ženklus. Minsko gaiviųjų gėrimų gamykla Rusijos rinkai tieks „Coca-Colos“ kloną, kuris vadinsis „Bela Kola“, o gazuotas gėrimas „Schweppes“ Rusijos lentynose pasirodys „Sushnyak“ pavadinimu. Rinkodaros strategijos ekspertai visa tai vadina vagyste, kuri gali susilaukti ir teismų dėmesio.

Paversti mirusių artimųjų palaikus į deimantus – tokią idėją sugalvojo viena Jungtinių Valstijų įmonė. Šalyje mirčių nuo koronaviruso skaičius perkopė milijoną, tad vis daugiau gyventojų kremuotų mirusių šeimos narių palaikus nori visada nešiotis su savimi kaip deimantinį papuošalą. Tokį deimantą galima pasigaminti už 3 tūkstančius eurų. Deanas pincetu laiko nedidelį deimantą. Tiesa, kitokį, nei esame įpratę matyti, mat jis pagamintas iš nuo koronaviruso mirusių kremuotų žmonių palaikų.

JAV prezidentui Joe Bidenui sulaukus respublikonų kritikos dėl visoje šalyje stebimo pieno mišinių kūdikiams deficito, Baltieji Rūmai pažadėjo imtis veiksmų ir padidinti šių prekių pasiūlą. Informaciją iš daugiau kaip 11 tūkst. mažmenininkų surinkusios platformos „Datasembly“ duomenimis, vidutinis pieno mišinių kūdikiams nebuvimo prekyboje lygis praėjusią savaitę siekė 43 procentus.

Elonas Muskas penktadienį pareiškė laikinai stabdantis „Twitter“ įsigijimo sandorį, nors toks jo pareiškimas išprovokavo staigų socialinės žiniasklaidos milžinės akcijų kurso kritimą. E. Muskas, turtingiausias pasaulio gyventojas ir automobilių gamintojos „Tesla“ įkūrėjas, vienu pagrindinių jo pasiūlyto „Twitter“ perėmimo už 44 mlrd. JAV dolerių tikslų yra pavadinęs brukalo ir „botų“ paskyrų išnaikinimą.

Per keturis šių metų mėnesius Rusijoje alkoholinių gėrimų, neskaitant alaus, sidro ir midaus, pagaminta 9,5 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai – 53,58 mln. dekalitrų, pranešė Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos sąjunga, remdamasi rinkos tyrimų duomenimis. Vien tik degtinės gamyba išaugo 10,9 proc. iki 23,88 mln. dekalitrų, konjako ir brendžio rūšių gėrimų – 12,7 proc. iki 2,71 mln. dekalitrų.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Kristalina Georgieva šią savaitę paragino modernizuoti tarpvalstybinių mokėjimų sistemą pasitelkiant skaitmenines platformas, nes tai, anot jos, sumažintų pasaulio ekonomikos susiskaldymo riziką. Konferencijoje Šveicarijoje dalyvavusi K. Georgieva pabrėžė, kad tarptautinė sistema, kuri leidžia kapitalui judėti tarp šalių, susiduria su dideliais iššūkiais, pradedant nuo didelių kainų.

Visą Rusijos gamtinių dujų eksportą vamzdynais valdantis, Kremliaus kontroliuojamas „Gazprom“ pranešė, kad, Rusijai įvedus atsakomąsias sankcijas Vakarų bendrovėms, nutraukia jų tiekimą vamzdynu Jamalas-Europa, nutiestu per Baltarusiją, Lenkiją iki Vokietijos. Šio dujotiekio maksimalus pralaidumas – 33 mlrd. kubinių metrų per metus, tačiau pastaraisiais mėnesiais jo galimybėmis „Gazprom“ beveik nesinaudojo.

Andy Warholo ikoninis Marilyn Monroe paveikslas aukcione parduotas už 195 mln. dolerių (184,8  mln. eurų) – tai brangiausias kada nors parduotas XX a. meno kūrinys, rašo portalas BBC. Paveikslą „Shot Sage Blue Marilyn“ A. Warholas nutapė 1964 m., įkvėptas garsiosios dainininkės nuotraukos. Ši suma taip pat tapo didžiausia kada nors sumokėta už amerikiečių meno kūrinį.  Niujorke vykęs „Christie's“ aukcionas matomas kaip prabangaus meno rinkos būklės simbolis.

Iš Rusijos pasitraukiančios Jungtinės Karalystės ir Nyderlandų energetikos milžinės „Shell“ verslą šioje šalyje – degalinių tinklą ir tepalų gamyklą Tverės srityje – perka Rusijos didžiausias privatus naftos koncernas „Lukoil“, pranešė abi sandorio pusės.

Maskvai paskelbus sankcijų Vakarų energetikos bendrovėms ir vėl sumažėjus vienu iš svarbių dujotiekių Europai tiekiamų dujų srautui, Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas ketvirtadienį apkaltino Rusiją naudojant energiją kaip ‚ginklą“. „Reikia pasakyti, kad padėtis pasiekė kritišką tašką, nes energija dabar keliose srityse yra naudojama kaip ginklas“, – pareiškė jis per spaudos konferenciją.

Europos Komisija ragina Bendrijos nares padėti Ukrainai išgabenti grūdus – spartinti muitinės procedūras, atlaisvinti sandėlius, kurti logistikos koridorius, o jūrų uostuose suteikti didesnius krovos pajėgumus, sako Lietuvos deleguotas eurokomisaras Virginijus Sinkevičius. Tačiau, pasak jo, Briuselyje nesvarstoma, kad grūdai į Klaipėdos uostą galėtų būti vežami per Baltarusiją.

Rusijos dujų milžinė „Gazprom“ pareiškė, kad, Kyjivui sustabdžius dujų tranzitą per vieną svarbų tranzito punktą, rusiškų dujų tiekimas Europai per Ukrainą ketvirtadienį sumažėjo trečdaliu. Ukrainos magistralinių dujotiekių operatorė GTSOU anksčiau pranešė nuo trečiadienio stabdanti dujų tiekimą per Sochranivkos tranzito punktą, nes šią teritoriją dabar kontroliuojančios Rusijos okupacinės pajėgos kišasi į technologinius procesus.

Vokietijos vicekancleris ir ekonomikos ministras Robertas Habeckas (Robertas Habekas) pareiškė, kad kitą žiemą Vokietija galėtų apsieiti be rusiškų gamtinių dujų. „Jei mes iki metų pabaigos visiškai užpildysime saugyklas, jei du iš keturių mūsų išnuomotų SGD laivų bus prijungti prie tinklo ir jei rimtai pataupysime energiją, tuomet, jei Rusija nutrauktų dujų tiekimą, galėtume kaip nors išgyventi žiemą“, – interviu leidiniui „Wirtschaftswoche“ sakė R. Habeckas.

Europos Komisija (EK) rengia 195 mlrd. eurų vertės priemonių paketą, kaip iki 2027-ųjų atsikratyti Europos Sąjungos priklausomybės nuo Rusijos iškastinio kuro ir nustatyti naujus, ambicingesnius atsinaujinančiosios energijos gamybos bei energijos taupymo tikslus, skelbia naujienų agentūra „Bloomberg“. Jos žiniomis, „RePowerEU“ priemonių paketas bus pristatytas gegužės 18 dieną.

Bulgarija susitarė dėl suskystintų gamtinių dujų (SGD) importo iš JAV mažesnėmis kainomis po išdujinimo nei Rusijos vamzdynais eksportuojamų, skelbia „Bulgarian News Agency“, remdamasi vyriausybės spaudos tarnyba.

Europos Sąjungoje nuo kitos savaitės atšaukiamas reikalavimas dėl apsauginių kaukių dėvėjimo lėktuvuose bei oro uostuose, trečiadienį pranešė Bendrijos aviacijos agentūra, žemyne slūgstant pandemijai.  ES aviacijos saugos agentūra (EASA) nurodė, kad pagal naujas rekomendacijas, parengtas drauge su Europos ligų prevencijos ir kontrolės centru (ECDC), oro linijų bendrovės vis tiek galės tam tikrais atvejais reikalauti, kad keleiviai ir įgulos nariai [kaukėmis] dengtų burną ir nosį.

Dėl Vakarų sankcijų, taikomų dėl invazijos į Ukrainą, Rusijoje ribojamas „Google Play“ programos naudojimas. Tačiau netrukus, po bandymų etapo, pradės veikti vietinė alternatyva, rašo portalas DW. Atliekami pirmieji rusiškos „Google Play“ parduotuvės alternatyvos bandymai. Ji leis naudotojams toliau siųstis „Android“ išmaniųjų telefonų programėles, kurių atsisiuntimas buvo apribotas dėl Maskvos invazijos į Ukrainą.

Kremliaus propaganda drąsinasi pati ir drąsina gyventojus, kad užpuolus Ukrainą jai pritaikytos sankcijos neveiks ir tik stipresnį padarys vietos verslą. Tačiau net prokremliška žiniasklaida praneša, kad automobilių ir butų pardavimas sumažėjo kartais. Balandis buvo pirmas visas mėnuo, kai prasidėjo karas ir jau buvo taikoma nemaža dalis Vakarų valstybių paskelbtų sankcijų, veiklą realiai sustabdė nemažai jų įmonių atstovybių. Tuo pačiu darbo ir pajamų neteko daug rusų.

Trečiadienį Kijevui patvirtinus, kad dėl Maskvos tęsiamų karinių veiksmų sustabdytas rusiškų dujų tranzitas viena svarbia vamzdyno šaka, sumenko bendras jų tiekimas į Europą per Ukrainą. Tai pakurstė nuogąstavimus, kad dėl Kremliaus kampanijos provakarietiškoje kaimynėje gali būti nutrauktas dujų tiekimas į Europą per Ukrainą tuo metu, kai kainos ir taip sparčiai didėja.

Euro zonoje sparčiai kylant infliacijai, Europos Centrinis Bankas (ECB) savo palūkanų normas, kurios šiuo metu yra istoriškai mažos, galėtų padidinti jau liepą, trečiadienį davė suprasti euro zonos centrinio banko vadovė Christine Lagarde. ECB obligacijų pirkimą turėtų užbaigti „trečiojo ketvirčio pradžioje“, pareiškė ji, sakydama kalbą Liublianoje. Po to, praėjus „vos kelioms savaitėms“, euro zonos centrinis bankas galėtų padidinti palūkanų normas, pridūrė ji.

Euro zonoje sparčiai kylant infliacijai, Europos Centrinis Bankas (ECB) savo palūkanų normas, kurios šiuo metu yra istoriškai mažos, galėtų padidinti jau liepą, trečiadienį davė suprasti euro zonos centrinio banko vadovė Christine Lagarde. ECB obligacijų pirkimą turėtų užbaigti „trečiojo ketvirčio pradžioje“, pareiškė ji, sakydama kalbą Liublianoje. Po to, praėjus „vos kelioms savaitėms“, euro zonos centrinis bankas galėtų padidinti palūkanų normas, pridūrė ji.

Vokietijos centrinio banko vadovas antradienį pareiškė raginsiąs Europos Centrinį Banką (ECB) liepą padidinti palūkanų normas, kurios šiuo metu yra istoriškai mažos. Dėl rekordinės infliacijos reikia jau „birželio pabaigoje“ užbaigti ECB obligacijų pirkimo programą, pareiškė Bundesbanko vadovas Joachimas Nagelis. „Ir jeigu tai birželį patvirtins ir gaunami duomenys, ir mūsų naujos prognozės, raginsiu liepą žengti pirmąjį žingsnį normalizuojant ECB palūkanų normas“, – pažymėjo jis.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį atvyko į Alžyrą – valstybę, kuri galėtų tapti itin svarbia gamtinių dujų tiekėja Europai, jomis iš dalies pakeičiant rusiškas. Alžyro lyginamasis svoris dujų tiekimo Europai rinkoje – 11 proc. – yra gerokai kuklesnis nei Rusijos, kuris pernai siekė 47 procentus.

Trečias mėnuo tęsiasi karas okupantų užpultoje Ukrainoje. Žuvusieji nuo orkų karių skaičiuojami tūkstančiais. Daugelis jų iki šiol tinkamai nepalaidoti dėl besitęsiančių karinių veiksmų ir sutrikusio tarnybų darbo. Panašu, kad tuo jau imtasi rūpintis ir okupantų mėginamame galutinai užimti Mariupolyje, kurio „Azovstal“ gamykloje dar laikosi Ukrainos kariai. Skaičiuojama, kad 90 proc. sugriautame mieste žuvo tūkstančiai civilių. Daugelio jų kūnai tebėra po sugriaustais pastatais.

Tarptautinį "Circle K" degalinių tinklą valdanti Kanados bendrovė „Alimentation Couche-Tard“ pranešė pasirašiusi ketinimų protokolą dėl veiklos Rusijoje perdavimo, pabrėždama, jog tikisi, kad Rusijos institucijos nebetrukdys pasitraukti iš šios šalies rinkos. Pranešime nenurodoma, kas perims šiuos aktyvus. „Tinklo degalinės Rusijoje jau kurį laiką nedirba su „Circle K“ prekės ženklu.

Prancūzijos Europos reikalų ministras Clement'as Beaune'as antradienį pareiškė, kad Europos Sąjungos susitarimas dėl naftos importo iš Rusijos sustabdymo iki šių metų pabaigos gali būti pasiektas šią savaitę. Embargui, kuris yra svarstomo šeštojo ES sankcijų Maskvai dėl įsiveržimo į Ukrainą paketo dalis, priešinasi kai kurios valstybės narės, kurių ekonomika itin priklausoma nuo rusiškos naftos. Šios šalys siekia garantijų dėl alternatyvių tiekimo šaltinių.

Nors vartotojų kainos euro zonoje sparčiai kyla, Europos Centrinio Banko (ECB) vadovė Christine Lagarde atmetė profsąjungos raginimus susieti euro zonos centrinio banko darbuotojų darbo užmokestį su infliacija. Darbuotojų atlyginimų indeksavimas pagal infliaciją „nėra pageidautinas ir to neketinama daryti“, parašė Ch. Lagarde gegužės 5 dieną darbuotojams išsiųstame tarnybiniame pranešime, su kuriuo pavyko susipažinti naujienų agentūrai AFP.