Nuo vasario 24-osios, kai prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė kariuomenę į Ukrainą, Rusiją užgriuvo tarptautinių sankcijų lavina, įskaitant embargą pagrindinėms eksporto prekėms, ir tai paspartino ir taip jau tuomet didelę infliaciją.
Vien tik maisto produktų kainos, keliančios didžiulį susirūpinimą mažas pajamas gaunantiems rusams, per metus išaugo 20,5 procento. Makaronai pabrango 29,6 procento, sviestas – 26,1 procento, vaisiai ir daržovės – 33 procentais. Ne ką mažiau pabrango ir ne maisto prekės – 20,2 proc., tačiau paslaugų įkainių šuolis per metus nebuvo toks drastiškas – 10,9 procento.
Infliacija per keturis šių metų sudarė 11,7 proc., o vien tik balandį kainų augimas sulėtėjo iki 1,6 proc. nuo 7,6 proc. kovą.
Centrinio banko vertinimais, vartojimo prekių ir paslaugų kainos per šiuos metus gali išaugti iki 23 proc., o infliacija prie siektinos 4 proc. ribos sugrįžtų tik 2024-aisiais.
Praėjusią savaitę V. Putinas pareiškė, kad Vakarų šalys dėl sankcijų Maskvai nukentėjo labiau nei Rusija, kuri, jo tvirtinimu, demonstruoja „atsparumą išorės iššūkiams“.
