Ją nuo vasario mėnesio, kai Rusija pradėjo kruviną puolimą, jai taikomos plačios Vakarų šalių įvestos sankcijos.
Dėl pirminio šoko Rusijos akcijų rinka buvo priversta laikinai užsidaryti, o žmonės, susirūpinę dėl savo santaupų, stovėjo eilėse prie bankomatų.
Tačiau, dėl Rusijos centrinio banko savavališkų ir drakoniškų priemonių, rublio kursas dirbtinai grįžo į prieškarinį lygį.
Bankas apribojo pinigų, kuriuos žmonės galėjo pervesti į užsienį, kiekį, taip pat privertė eksportuojančias įmones 80 proc. užsienyje gaunamų pajamų konvertuoti į Rusijos valiutą.
Šaliai bent kol kas taip pat pavyko išvengti užsienio skolų negrąžinimo problemos.
Rusijoje trūksta net sagų
Prezidentas V. Putinas tvirtino, kad Vakarų „ekonominis blitzkrygas“ nepavyko.
Tačiau Tarptautinio finansų instituto vyriausiojo ekonomisto pavaduotoja Elina Ribakova sako, kad šie „paviršutiniški“ rodikliai „realiam gyvenime mažai ką reiškia“.
Rusijos plieno gamintojai, chemijos produktų gamintojai ir automobilių kompanijos jau jaučia sankcijų poveikį, kuriomis siekiama paralyžiuoti prezidento Vladimiro Putino karines pastangas.
Neseniai Rusijos centrinio banko atlikta daugiau kaip 13 tūkst. įmonių apklausa atskleidė, kad daugelis jų dėl to patiria problemų įvežant į šalį tokias prekes, kaip mikroschemos, automobilių dalys, pakuotės ar net sagos.
Dėl žaliavų ar dalių trūkumo kai kurios įmonės yra priverstos laikinai uždaryti gamyklas arba savo veiklai ieškoti kitų vietų.
Pavyzdžiui, Japonijos automobilių gamintoja „Toyota“ kovo mėnesį sustabdė automobilių importą į Rusiją ir sustabdė savo gamyklos Sankt Peterburge veiklą, motyvuodama tai su konfliktu susijusiais „tiekimo grandinės sutrikimais“.
Sankcijų poveikis bus pražūtingas
„BlueBay Asset Management“ ekonomistas Timothy Ashas sako, kad apskritai sankcijos buvo daug agresyvesnės, nei daugelis tikėjosi.
„Manau, kad ilgalaikis jų poveikis bus pražūtingas“, – BBC sakė jis, pridurdamas, kad tai, jog „Rusija yra išbraukta iš Vakarų tiekimo grandinių kaip nepatikima partnerė“, įstums šalį į recesiją.
Net ir Rusijos bankas pripažino, kad įmonėms ieškant kitų tiekėjų, susiduriant su laivybos bendrovių boikotais ar nepavykus gauti reikiamų technologijų, šalis atsidurs „atvirkštinės industrializacijos“ laikotarpyje.
„Realybė tokia, kad Rusija turės ribotas galimybes patekti į finansų rinkas, sumažės ekonomikos augimas, gyvenimo lygis ir padidės skolinimosi kaina“, – priduria J. Ashas.
Be abejo, sankcijų poveikis – plinta.
Daug paprastų rusų, sako Ribakova, gyvena „pilkojoje zonoje“, ypač kai kalbama apie darbo saugumą.
„Daugelis žmonių neįsivaizduoja, kas nutiks... Galbūt jie vis dar eina į restoranus, į darbą ir kol kas nemato didelių pokyčių, nes įmonės, kuriose jie dirba, neaiškiai dėsto savo planus.“
Televizorius prieš tuščią šaldytuvą – kaip gi sekasi rusams?
30-metė Olga yra Maskvos banko darbuotoja. Ji stengiasi laikytis prieškarinio gyvenimo lygio, tačiau tai jai sekasi vis sunkiau.
Kaip ir daugelis rusų, ji turi prašyti Europoje gyvenančio draugo sumokėti už „Netflix“ ir „Spotify“ paslaugas po to, kai iš Rusijos pasitraukė „Visa“ bei „Mastercard“.
Šio mėnesio pradžioje ji užsisakė atostogų skrydį į Turkiją – vieną iš nedaugelio užsienio šalių, į kurias rusai dar gali vykti.
Prieš karą lėktuvo bilietas jai būtų kainavęs 15 tūkst. rublių (199 eurus). Dabar ji sumokėjo 55 tūkst. rublių (750 eurų).
Olga meldžiasi, kad jos telefoną „iPhone“ ir nešiojamąjį kompiuterį „MacBook“ būtų galima atnaujinti išvykus už Rusijos ribų – „Apple“ taip pat nutraukė veiklą šioje šalyje.
79 metų Lyudmilai iš Voronežo, miesto, esančio už 500 km į pietus nuo Maskvos, būtiniausi produktai tapo daug brangesni. „Kartą per savaitę einu į turgų. Kaskart viskas vis labiau brangsta. Pastarąjį kartą pienas pabrango penkiais rubliais, pomidorai – dešimčia.“
33 metų Dmitrijus yra masažuotojas iš mažo Sibiro miestelio Rubcovsko. Prieš karą jis gyveno gerai, per dieną išleisdavo apie 300 rublių (4,1 euro). „Dešra, duona, pirtis su draugais kartą per savaitę“.
Nuo vasario 24 d., kai prasidėjo karas, jo išlaidos šoktelėjo 50 proc. Nepaisant ekonominių sunkumų, Dmitrijus palaiko karą. Jis sako, kad kai kurie jo draugai skundžiasi kainomis, taip pat tuo, kad kino teatruose nebegalima žiūrėti vakarietiškų kino hitų.
Tūkstančiai naujų bedarbių
Nepaisant visko, dauguma rusų vis dar tvirtai remia šį karą. Oficialios propagandos pripildytas televizorius vis dar galingesnis už tuščią šaldytuvą.
Simboliniai Vakarų prekių ženklai, tokie kaip „McDonald's“ ir „Levi's“, ir toliau moka atlyginimus tūkstančiams Rusijos darbuotojų, nors ir sustabdė veiklą šalyje.
Tačiau baiminamasi, kad darbo vietų skaičius pradės mažėti, nes blėsta viltys, jog karas baigsis greitai.
Maskvos meras Sergeyus Sobyaninas balandžio mėn. perspėjo, kad vien mieste kyla pavojus apie 200 tūkst. darbo vietų. „Trading Economics“ prognozuoja, kad nedarbo lygis visoje Rusijoje iki 2024 m. gali šoktelėti 7 proc.
Be to, iš šalies jau išvyko daug informacinių technologijų srities darbuotojų ir kitų specialistų, tai Ashas vadina „protų nutekėjimu“.
Kelios konsultacinės įmonės iš šalies išsiuntė darbuotojus, o Latvijoje įsikūrusios nepriklausomos Rusijos naujienų svetainės „Meduza“ pranešimuose teigiama, kad Rusiją paliko iki 5 tūkst. „Yandex“ darbuotojų, kai kurie iš jų nurodė susirūpinimą dėl technologijų milžinės vykdomos su karu susijusio turinio cenzūros.
Tiems, kurie liko, didelį rūpestį kelia tai, kaip sudurti galą su galu.
„Vyrauja nuomonė, kad rusai yra pripratę prie sunkių sąlygų, tačiau jie 20 metų gyveno santykinai gerai. Jie pažino gerą gyvenimą“, – sakė Ashas.
Nors prasidėjus karui pasirodė pranešimai, kad trūksta tokių prekių, kaip maistinis aliejus, pranešama, kad dabar prekybos centrų lentynos aprūpintos gerai, nors prekės yra brangesnės.
Po pandemijos daugelyje šalių kainos smarkiai išaugo.
Tačiau ekonomistai tikisi, kad dėl siaurėjančios ekonomikos ir sutrikusių tiekimo grandinių infliacija, kuri parodo, kaip laikui bėgant kinta pragyvenimo išlaidos, 2022 m. Rusijoje gali siekti bent 20 proc.
Ashas ir Ribakova užsimena ir apie draugus, kuriems sunku gauti vaistų nuo širdies ar skydliaukės ligų, tačiau sako, kad pragyvenimas labiausiai pabrangs neturtingiausiems rusams.
Prezidentas V. Putinas pažadėjo, kad pensijos ir bedarbio pašalpos sunkiai besiverčiantiems žmonėms didės kartu su infliacija.
Netrukus laukia didelis smūgis
Rusijos vyriausybė turi savo finansinį gelbėjimo ratą, net kai jai taikomos precedento neturinčios sankcijos. Ji vis dar gali parduoti daug naftos ir dujų – tai pagrindinis šalies ekonomikos ramstis.
Rusijos centrinio banko duomenimis, per pirmuosius tris 2022 m. mėnesius ji eksportavo prekių ir paslaugų už 58,2 mlrd. dolerių (55,1 mlrd. eurų) daugiau nei importavo – šiuos skaičius padidino didėjančios energijos kainos.
Nors JAV paskelbė apie draudimą importuoti Rusijos energiją, Europoje vis dar nesutariama, kaip sumažinti priklausomybę nuo Rusijos tiekimo.
Europa iš Rusijos gauna apie 40 proc. gamtinių dujų, šalis taip pat yra pagrindinė bloko naftos tiekėja, tačiau kai kurios šalys yra labiau priklausomos nuo Rusijos iškastinio kuro nei kitos, todėl staigus tiekimo nutraukimas gali turėti didžiulį ekonominį poveikį.
„Nėra abejonių, kad Europai kelis metus bus sunku atsisakyti rusiškos naftos ir dujų, tačiau tai – daug blogiau Rusijos ekonomikai, kuri nukentės ilguoju laikotarpiu“, – sako SEB banko energetikos analitikas Ole Hvalbye.
Nors trumpalaikėje perspektyvoje Rusija gali turėti pakankamai finansinių atsargų, kad galėtų teikti subsidijas neturtingiausiems ir apsaugoti rublį, A. Ashas sako, kad ilgalaikė perspektyva nėra aiški.
Tačiau jis priduria: „Bet kad ir kas nutiktų, nesvarbu, ar naftos embargas bus įvestas po šešių mėnesių, ar po metų, tai bus didelis smūgis“ nuo Vakarų izoliuotai ekonomikai.
