Užsienio verslas

Europos Sąjungos energetikos ministrai penktadienį pasiekė politinį susitarimą dėl rugsėjo viduryje Europos Komisijos pateiktų pasiūlymų, skirtų padėti skubiai sumažinti rekordines elektros kainas vartotojams. Susitarimu nustatytos bendros priemonės, kuriomis bus siekiama mažinti elektros paklausą ir surinkti bei perskirstyti energetikos sektoriaus perteklines pajamas galutinių vartotojų naudai.

Estija per praėjusį mėnesį pagamino 625 gigavatvalandes (GWh) elektros energijos – 28,6 proc. daugiau nei pernai rugpjūtį, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Per mėnesį (rugpjūtį, palyginti su liepa) gamyba sumenko 2,5 procento. Vien tik vėjo jėgainės praėjusį mėnesį pagamino 36 GWh, mažosios hidroelektrinės – 0,4 GWh elektros. Prieš metus šie skaičiai buvo atitinkamai 60,4 GWh ir 0,5 GWh. Eektros importas per mėnesį padidėjo 9,3 proc., per metus sumažėjo 17,7 proc.

Euro zonoje vartotojų kainos rugsėjį augo rekordiniais 10 proc., parodė penktadienį paskelbti oficialūs duomenys. Dviženklį infliacijos rodmenį lėmė energijos kainos, šovusios į aukštumas po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą.  Remiantis Eurostato duomenimis, metų infliacija 19 narių turinčioje bendros valiutos zonoje, paskatinta net 40,8 proc. padidėjusių energijos kainų, rugsėjį pasiekė aukščiausią lygį nuo pat duomenų stebėjimo pradžios.

Lenkijos energetikos giganto „Orlen“ akcininkai per neeilinį susirinkimą pritarė jo sujungimui su valstybės kontroliuojama gamtinių dujų įmone „Polskie Gornictwo Naftowe i Gazownictwo“ (PGNiG), praneša Lenkijos žiniasklaida. Skelbiama, jog beveik 82 proc. iš 68,36 proc. akcijų valdančių „Orlen“ dalininkų pritarė atitinkamai rezoliucijai. Prieš balsavo 0,016 proc., o likusieji akcininkai susilaikė.

Didžiosios Britanijos ekonomika antrąjį ketvirtį ūgtelėjo, o ne traukėsi, kaip buvo manyta anksčiau, parodė penktadienį paskelbti duomenys, šiek tiek susilpninę nuogąstavimus dėl nuosmukio, kuriuos paskatino vyriausybės pristatytas sumažintų mokesčių biudžetas. Bendrasis vidaus produktas (BVP) balandžio–birželio mėnesiais padidėjo 0,2 proc. (pirminiai duomenys rodė 0,1 proc.

Už energetiką atsakinga Europos Komisijos narė Kadri Simson palaiko siūlymą įvesti kainų lubas iš Rusijos importuojamoms dujoms.  „Turime panaikinti paskatas Rusijai manipuliuoti (tiekiamų dujų – BNS) kiekiais ir atsakymas yra aiškus – turime pasiūlyti kainų viršutinę ribą visoms rusiškoms dujoms, ne tik patenkančioms dujotiekiais, bet ir SGD (suskystintoms gamtinėms dujoms – BNS)“, – penktadienį prieš neeilinės energetikos ministrų tarybos posėdį Briuselyje  žurnalistams sakė K. Sims...

Vokietijos federalinė statistikos tarnyba (Destatis) ketvirtadienį paskelbė išankstinius infliacijos rugsėjį duomenis, rodančius, jog vartojimo kainų šuolis per metus pasiekė naujas aukštumas. Su Europos Sąjungos standartais suderinta metų (12-os mėnesių) infliacija išaugo nuo 8,8 proc. rugpjūtį iki 10,9 proc. rugsėjį, o šis infliacijos rodiklis pagal nacionalinius vertinimus – nuo 7,9 proc. iki 10 procentų.

Vokietija ketvirtadienį paskelbė skirsianti 200 mlrd. eurų, kad padėtų šalies namų ūkiams ir įmonėms įveikti staigiai didėjančių energijos išlaidų sukeltą krizę, kurią paskatino Rusijos invazija į Ukrainą. „Vokietijos vyriausybė padarys viską, kad kainos nukristų“, – spaudos konferencijoje pareiškė kancleris Olafas Scholzas. Tuo metu Vokietijos finansų ministras ketvirtadienį perspėjo, kad Berlynas yra įtrauktas į „energijos karą“ su Vladimiro Putino vadovaujama Rusija.

Estijos vyriausybė priėmė sprendimą nuo 2023 metų sausio 1 dienos įvesti teisiškai privalomas nacionalines sankcijas dėl rusiškų gamtinių dujų, ketvirtadienį pranešė užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu.  Jis pažymėjo, kad politinę valią atsisakyti rusiškų dujų ankstesnė vyriausybė išreiškė dar šių metų pavasarį, tačiau dabar ji bus išdėstyta kaip teisiškai įpareigojanti priemonė.

Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad už incidentą, po kurio užfiksuoti keli nuotėkiai iš dujotiekių „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“, jungiančių Rusiją su Europa, tikriausiai atsakinga tam tikra užsienio valstybė. „Žinoma, įsivaizduoti, kad toks teroro aktas galėtų įvykti neprisidėjus kokiai nors valstybei, labai sunku“, – per kasdienę spaudos konferenciją sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Jungtinėje Karalystėje per praėjusį mėnesį pagaminta 49,9 tūkst. automobilių – 34 proc. daugiau nei pernai rugpjūtį, skelbia Automobilių gamintojų ir prekybos atstovų organizacija SMMT (Society of Motor Manufacturers and Traders). Augimas fiksuotas ketvirtą mėnesį iš eilės, tačiau gamybos apimtys rugpjūtį buvo 45,9 proc. menkesnės nei tą patį ikipandeminių 2019-ųjų mėnesį. Per metus gamyba vietos rinkai augo 33,1 proc. iki 10,7 tūkst., eksportui – 34,2 proc. iki 39,2 tūkstančio.

Didžiosios Britanijos svaras ketvirtadienį atpigo daugiau nei 1 proc. JAV dolerio atžvilgiu, Anglijos bankui atlikus intervenciją obligacijų rinkoje, skirtą išvengti naujos finansinės katastrofos.  Ankstyvosios prekybos metu svaro vertė Londono rinkoje nukrito iki 1,0763 JAV dolerio už svarą. Išvakarėse Anglijos bankas ėmėsi supirkti ilgalaikes vyriausybės obligacijas, mėgindamas išvengti grėsmių rinkos stabilumui.

Kelis mėnesius iš eilės prastėjusi darbo rinkos situacija senojo žemyno šalių darbo rinkose jau siekia 100 balų. Rugsėjį Europos valstybinių užimtumo tarnybų tinklo ir Užimtumo tyrimų instituto (IAB) darbo rinkos pagrindinis rodiklis, palyginti su rugpjūčiu, sumažėjo dar 0,9 balo. „Energetikos krizė ir darbo jėgos trūkumas vis labiau juntamas. Europos darbo rinkoje padėtis akivaizdžiai blogėja“, – sakė Enzo Weberis, IAB prognozių vadovas.

Prabangių sportinių automobilių gamintoja „Porsche“ ketvirtadienį debiutuos Frankfurto vertybinių popierių biržoje, surengdama vieną didžiausių pirminių viešųjų akcijų platinimų (IPO) Europoje per pastaruosius metus ir tikėdamasi, kad jos prekių ženklo populiarumas pritrauks investuotojus, nepaisant neramumų rinkose.

Naujo būsto pardavimai JAV rugpjūtį pasiekė didžiausią spartą nuo šių metų pradžios sumenkus kainoms, rodo antradienį paskelbti vyriausybės duomenys, tačiau analitikai perspėjo, kad augimas greičiausiai ilgai nesitęs. Paneigiant analitikų lūkesčius dėl dar vienos būsto pardavimų sulėtėjimo bangos, naujų individualių namų pardavimai, palyginti su liepos mėnesiu, šoktelėjo 28,8 proc., o metinis rodiklis pasiekė 685 tūkst.

Aviacijos sektorius privalo pasiekti „ambicingus“ Paryžiaus klimato susitarimuose numatytus tikslus, kad sumažintų savo anglies dioksido pėdsaką, antradienį pareiškė tarptautinės oro transporto organizacijos vadovas.  Tarptautinė civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) narių atstovai nuo antradienio iki spalio 7 dienos renkasi JT agentūros būstinėje Monrealyje į 41-ąją kas trejus metus vykstančią asamblėją.

Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas trečiadienį pareiškė, kad norėtų aptarti su Suomijos vyriausybės vadovais tarpvyriausybinį susitarimą dėl suskystintų gamtinių dujų (SGD) plaukiojančios saugyklos ir pakartotinio dujinimo įrenginio būsimo bazavimo, tačiau Suomija „nelabai noriai bendrauja šia tema“. Kalbėdama per vyriausybės valandą parlamente premjerė pabrėžė, jog kol šis susitarimas nepakeistas, jis ir toliau galioja.

Latvijos parlamento (Saeimos) socialinių reikalų ir darbo komitetas trečiadienį pritarė siūlymui minimalų mėnesio atlyginimą (MMA) nuo 2023-ųjų padidinti 24 proc. iki 620 eurų, o nuo 2024 metų – dar 13 proc. iki 700 eurų. Šiuo metu MMA Latvijoje sudaro 500 eurų.

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba penktadienį susitiks aptarti, kaip įtariama, sabotažo sukeltų „Nord Stream“ dujotiekių Baltijos jūroje nuotėkių, trečiadienį informavo Švedijos užsienio reikalų ministrė Ann Linde. „Dabartinė Saugumo Tarybos pirmininkė Prancūzija šiandien mus informavo, kad Rusija paprašė surengti susitikimą dėl „Nord Stream“ nuotėkių ir kad šis susitikimas planuojamas penktadienį“, – spaudos konferencijoje sakė A. Linde.

Švedijos saugumo tarnyba (SAPO) trečiadienį pranešė, kad tirs nepaaiškinamus sprogimus ir nuotėkius „Nord Stream“ dujotiekio vamzdynuose Baltijos jūroje ir pavadino juos „sabotažu sunkinančiomis aplinkybėmis“. SAPO perėmė tyrimą iš policijos, nes „jis gali būti susijęs su sunkiu nusikaltimu, kuris bent iš dalies gali būti nukreiptas prieš Švedijos interesus“, sakoma jos pareiškime ir priduriama, kad „negalima atmesti, jog už to slypi užsienio galia“. Europos Sąjunga mano, kad šią savaitę dviej...

Rusija trečiadienį pareiškė, kad prašys sušaukti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą dėl „Nord Stream“ nuotėkių, Maskvai atmetant kaltinimus, kad ji kaip nors prie jų prisidėjo. „Rusija ketina sušaukti oficialų JT Saugumo Tarybos posėdį dėl provokacijų, susijusių su dujotiekiais „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovės spaudai Marijos Zacharovos pareiškime socialinėje žiniasklaidoje.

Gibraltaras antradienį už 37,5 mln. JAV dolerių pardavė Rusijos oligarchui Dmitrijui Pumpjanskiui priklausiusią jachtą, kuri buvo konfiskuota kovo mėnesį, taikant dėl karo Ukrainoje paskelbtas sankcijas, pranešė teisminės institucijos. Gibraltaro Admiraliteto maršalas – specializuotas Didžiosios Britanijos jūrų teismas, atsakingas už laivų pardavimą, – pirkėjo pavardės neatskleidė.

Paskutiniai trys Rusijos sistemos „Mir“ mokėjimo korteles aptarnavę Turkijos bankai – valstybiniai „Ziraat Bankasi“, „VakifBank“ ir „Halkbank“ – šių operacijų atsisakė, atitinkamus sprendimus priėmę antradienį, skelbia agentūra „Bloomberg“. Vašingtono stiprus spaudimas Turkijos bankams ir įmonėms paisyti Rusijai paskelbtų Vakarų sankcijų, įspėjant, jog Turkijos verslas dėl to pats rizikuoja sulaukti antrinių sankcijų, sulaukė turkų prezidento Recepo Tayyipo Erdogano reakcijos, kuris praėju...

Norvegija, šiuo metu didžiausia dujų tiekėja Europai, ketina sustiprinti savo naftos įrenginių saugumą, kilus įtarimams, kad du povandeniniai gamtinių dujų vamzdynai „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ buvo sugadinti per sabotažo aktą.  „Vyriausybė nusprendė imtis priemonių, kad padidintų infrastruktūros objektų, sausumos terminalų ir platformų saugumą Norvegijos kontinentiniame šelfe“, – sakoma antradienio vakarą paskelbtame Norvegijos energetikos ministro Terje Aasland pranešime.

Europos Sąjunga mano, kad šią savaitę dviejuose Rusijos ir Vokietijos povandeniniuose dujotiekiuose įvykę nuotėkiai „nėra atsitiktinumas“ – esama požymių, kad tai buvo „tyčinis veiksmas“, trečiadienį pareiškė bloko užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.

Vokietija antradienį pareiškė, kad po 2022 metų išlaikys dvi atomines elektrines, jei problemos, dėl kurių buvo sustabdyti branduoliniai reaktoriai Prancūzijoje, liks neišspręstos.  Energetikos krizės, kurią sukėlė rusiškų dujų tiekimo mažinimas, akivaizdoje Berlynas kiek anksčiau šį mėnesį jau paskelbė, kad elektrinės liks veikti parengties režimu ir po 2022 m. pabaigos, o ne bus uždarytos, kaip planuota iš pradžių.

Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen antradienį  pareiškė, kad „Nord Stream“ vamzdynų nuotėkis netoli Danijos salos Baltijos jūroje įvyko dėl „tyčinių veiksmų“, o ne dėl nelaimingo atsitikimo. Kopenhaga prognozuoja, kad neveikiančių, bet dujų pilnų vamzdynų nuotėkis tęsis „mažiausiai savaitę“ – tol, kol baigsis iš po vandeniu nutiestų vamzdžių išsiskiriantis metanas, spaudos konferencijoje sakė Danijos energetikos ir klimato ministras.

Prancūzijos vyriausybė kitais metais pasiskolins rekordinę 270 mlrd. eurų (260 mlrd. JAV dolerių) sumą, skirtą finansuoti biudžetą, į kurį įtrauktos viršutinės energijos kainų, kurios, kaip tikimasi, išaugs per žiemą, ribos, pirmadienį pranešė pareigūnai. „Tai nėra ribojantis ar lengvas biudžetas – tai atsakingas ir saugus biudžetas didelio neapibrėžtumo metu“, – spaudos konferencijoje sakė finansų ministras Bruno Le Maire‘as.

Estijos dujų tiekėjų asociacija „Eesti Gaasiliit“ perspėja, jog Suomijos išnuomotas suskystintų gamtinių dujų (SGD) išdujinimo laivas vos patenkins šios šalies poreikius artėjančią žiemą, todėl Estija turėtų kuo skubiau pati išsinuomoti tokį laivą, kuris iš dalies patenkintų ir Latvijos poreikius.

Švedijos policija pradėjo preliminarų tyrimą po pranešimų apie dujų nuotėkį dujotiekyje „Nord Stream 1“, rašo „Sky news“. Pagrindinis dujotiekis driekiasi tarp Rusijos ir Vokietijos, o apie „pavojingą“ nuotėkį pirmą kartą pranešta vakar. Vakar buvo užfiksuoti žemės drebėjimai, o filmuotoje medžiagoje matyti, kaip burbulai veržiasi į paviršių virš „Nord Stream“ 1 ir 2 dujotiekių. Švedijos nacionalinės policijos atstovas spaudai sakė, kad dėl to pradedamas tyrimas.

Prieš tai, kai buvo aptikti nuotėkiai trijose dujotiekių „Nord Stream“ vietose, buvo užfiksuoti du povandeniniai sprogimai, antradienį paskelbė švedų seismologijos institutas.

Statybų kainos Latvijoje praėjusį mėnesį buvo vidutiniškai 20,5 proc. didesnės nei pernai rugpjūtį, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Labiausiai per metus pabrango statybinės medžiagos – 26,9 proc., o kukliausiai – darbo jėga – 10 procentų. Išlaidos mašinoms ir mechanizmams padidėjo 18,1 procento. Per mėnesį (rugpjūtį, palyginti su liepa) Latvijos statybų kainų indeksas pakilo tik 0,3 procento. Statybininkų atlyginimai didėjo 0,3 proc., statybinių medžiagų kainos – taip pat 0,3 proc.

Iš dviejų „Nord Stream“ dujotiekių, jungiančių Rusiją ir Europą, įvyko nepaaiškinamų nuotėkių, antradienį pranešė Skandinavijos šalių pareigūnai. Tai, kad keli nuotėkiai įvyko per tokį trumpą laiką ir netoli vienas nuo kito, kelia įtarimų dėl sabotažo.  Minėti dujotiekiai pastaraisiais mėnesiais atsidūrė geopolitinės įtampos centre, nes Rusija nutraukė dujų tiekimą Europai, kaip manoma, atsakydama į Vakarų sankcijas, paskelbtas po Maskvos invazijos į Ukrainą.

Daug uždirbančios ir itin pelningos įmonės galėtų mokėti daugiau mokesčių, kad finansuotų paramą skurdžiausiems visuomenės gyventojams, susiduriantiems su rekordine infliacija, pareiškė Europos Centrinio Banko (ECB) vyriausiasis ekonomistas Philipas Lane'as. Vartotojų kainos kyla visoje euro zonoje ir kitose šalyse, skatinamos didelių energijos sąnaudų, kai Rusijai iš esmės sustabdė dujų tiekimą į Europą, po Maskvos invazijos į Ukrainą.

Šiaurės Korėja ir Kinija po penkių mėnesių pertraukos, susijusios su COVID-19 protrūkiais, atnaujino tarpvalstybinę prekybą krovininiais traukiniais, antradienį pranešė Seulas.  Šiaurės Korėja nuo pat pandemijos pradžios taikė griežtą blokadą, dėl kurios net prekybai su Kinija – šalies ekonomikos gelbėtoja – sulėtėjo.  Krovininių traukinių eismas buvo sustabdytas balandžio pabaigoje, Kinijos pasienio miestui Dandongui pranešus apie COVID-19 protrūkius.

Latvijos valdančioji koalicija pirmadienį pritarė 425 mln. eurų papildomai paramai gyventojams ir įmonėms energetikos krizės poveikiui sušvelninti. Po valdančiosios koalicijos tarybos posėdžio ekonomikos ministrė Ilzė Indriksonė paaiškino, jog sutarta papildomą paramą skirti tiek namų ūkiams, tiek ir juridiniams asmenims, įskaitant įmones ir bendrijas. Pasak ministrės, 165 mln. eurų bus nukreipta papildomai namų ūkiams, o 260 mln. eurų – įmonėms ir kitiems juridiniams asmenims paremti.

Latvijos ekonomikos ministerija pranešė parengusi įstatymo projektą dėl nacionalinės svarbos objekto statuso suteikimo būsimam suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) importo terminalui Skultės uoste.

Didžioji Britanija pirmadienį perspėjo, kad „TikTok“ gali sulaukti 27 mln. svarų (29 mln. JAV dolerių) baudos galimai dėl nepakankamų vaikų privatumo apsaugos priemonių Kinijai priklausančioje vaizdo įrašų programoje.

Neveikiančio Rusijos antrojo eksporto dujotiekio per Baltijos jūrą iki Vokietijos „Nord Stream 2“ dujotiekio vienoje iš gijų užfiksuotas slėgio kritimas, pirmadienį popiet skelbia Rusijos žiniasklaida, cituodama vamzdyno operatorės pranešimą. „Šiąnakt „Nord Stream 2“ dispečeris sausumoje užfiksavo staigų slėgio kritimą vamzdyno A gijoje. Vokietijos, Danijos, Švedijos, Suomijos ir Rusijos pakrančių apsaugos tarnybos buvo įspėtos nedelsiant.

Visapusiškas Rusijos karas prieš Ukrainą pasaulio ekonomikai gali kainuoti 2,8 trln. JAV dolerių, jei jis tęstųsi iki 2023-ųjų pabaigos, skelbia leidinys „The Wall Street Journal“, remdamasis ekspertų apklausomis. WSJ pažymi, jog dėl Rusijos išpuolio prieš Ukrainą šoktelėjo energijos kainos, ypač Europoje, krito namų ūkių pajamos, smuko verslo pasitikėjimas. Dėl karo sutriko tiekimo grandinės, dalyje pasaulio pradėjo stigti maisto produktų ir kitų būtiniausių prekių.

Nuo tada, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, praėjo jau 214 dienų. Nors agresorė karo baigti neplanuoja, sparčiai blogėjanti finansinė šalies situacija rodo kitaip. Ekonomistas įvardija pagrindines priežastis, kodėl Rusijai finansuoti karą Ukrainoje gali tapti nebeįmanoma. „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasidalino įrašu, kuriame trumpai aptarė finansinę Rusijos padėtį.

Latvijos finansų ir kapitalo rinkos komisijos duomenimis, įplaukos į šalyje veikiančius trečios pakopos pensijų fondus pirmąjį pusmetį buvo 9,7 proc. solidesnės nei per tą patį laikotarpį pernai – 50,64 mln. eurų. Fondų dalyvių įmokos padidėjo 10,5 proc. iki 41,532 mln. eurų, jų darbdavių – 5,9 proc. iki 9,03 mln. eurų. Išmokos iš šių fondų išaugo 2,1 karto iki 33,893 mln. eurų. 96,4 proc. šios sumos sudarė išmokos pensinį amžių pasiekusiems asmenims.

JAV elektroninės prekybos milžinė „Amazon“ pirmadienį pranešė, kad kitą mėnesį surengs dar vieną į „Prime Day“ panašią akciją, prisijungdama prie kitų didžiųjų mažmenininkių, suskubusių parengti šventinius pasiūlymus, skirtus suviliotų taupyti nusiteikusius vartotojus. Per spalio 11–12 dienomis vyksiantį „Prime Early Access Sale“ renginį lojalumo programos „Amazon Prime“ nariai gaus išankstinę prieigą prie prekių su nuolaida.

Per aštuonis šių metų mėnesius Turkijoje apsilankė 29,33 mln. turistų – 108,5 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai, skelbia agentūra „Anadolu“, remdamasi Turkijos kultūros ir turizmo ministerija. Jų srautas praėjusį mėnesį, palyginti su praėjusių metų rugpjūčiu, augo 58,3 proc. iki 6,3 milijono. Daugiausiai turistų Turkija praėjusį mėnesį sulaukė iš Vokietijos (13,6 proc. viso srauto), Rusijos (12,8 proc.

Lenkijos valstybės kontroliuojama angliavandenilių įmonė „Polskie Gornictwo Naftowe i Gazownictwo“ (PGNiG) pranešė su Norvegijos „Equinor“ pasirašiusi 10 metų sutartį dėl gamtinių dujų tiekimo „Baltic Pipe“ vamzdynu per Baltijos jūrą, kuris turėtų būti pradėtas naudoti spalio 1-ąją. Lenkija atsisakė rusiškų dujų, pasikliaudama suskystintų gamtinių dujų (SGD) importu bei PGNiG valdomų gavybos aktyvų Norvegijos kontinentiniame šelfe plėtojimu.

Vidutinė pieno supirkimo kaina Estijoje praėjusį mėnesį buvo 54,9 proc. didesnė nei pernai rugpjūtį – 480,2 euro už toną, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Supirkimo apimtys sumažėjo 1,5 proc. iki 68 tūkst. tonų, iš jų 53,1 tūkst. tonų sudarė aukščiausios rūšies pienas. Per mėnesį (rugpjūtį, palyginti su liepa) supirkimo kainos augo vidutiniškai 2,7 proc., apimtys – menko 0,4 procento. Praėjusį mėnesį supirkto pieno vidutinis riebumas buvo 3,8 proc.

Šiaulių oro uostas šiemet sausį-birželį uždirbo 124,8 tūkst. eurų neaudituoto grynojo pelno – 15 kartu daugiau nei pernai tuo pačiu metu.  Tuo metu pajamos pirmąjį šių metų pusmetį siekė 481,2 tūkst. eurų – 2,8 karto daugiau nei prieš metus, pranešė Šiaulių oro uostas.  Šiaulių oro uosto vadovė Aurelija Kuezada sako, kad sėkmingą pirmąjį pusmetį lėmė išaugusios ir aviacinės, ir neaviacinės pajamos.

Svaro kursas JAV dolerio atžvilgiu pirmadienį nukrito iki rekordinių žemumų, prekybininkams vis labiau nerimaujant dėl gilios recesijos JK, o naujajam iždo kancleriui Kwasi Kwartengui (Kvaziui Kvartengui) pristačius prieštaringai vertinamą minibiudžetą, pagrįstą mokesčių mažinimo planais.  Remiantis „Bloomberg“ duomenimis, svaro vertė nukrito iki 1,0350 JAV dolerio ankstyvoje prekyboje Azijoje, o kai kurie analitikai perspėja, kad netgi gali būti pasiektas paritetas.

Jungtiniai Arabų Emyratai sekmadienį pasiekė su Vokietija „energetinio saugumo“ susitarimą dėl suskystintų gamtinių dujų (SGD) ir dyzelino tiekimo, Berlynui ieškant naujų energijos šaltinių, kurie pakeistų nebeimportuojamus rusiškus išteklius.