Dviženklį infliacijos rodmenį lėmė energijos kainos, šovusios į aukštumas po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą.
Remiantis Eurostato duomenimis, metų infliacija 19 narių turinčioje bendros valiutos zonoje, paskatinta net 40,8 proc. padidėjusių energijos kainų, rugsėjį pasiekė aukščiausią lygį nuo pat duomenų stebėjimo pradžios.
Manoma, kad istorinis infliacijos lygis privers Europos Centrinį Banką (ECB) tęsti bazinių palūkanų normų kėlimo seriją.
Didindamas palūkanų normas, bankas siekia atvėsinti kainų augimą, nepaisydamas rizikos, kad tai gali sukelti ekonomikos nuosmukį euro zonoje.
Rugpjūtį 9,1 proc. siekusios infliacijos tolesnis didėjimas išsklaidė viltis, kad vartotojų kainų augimas artimiausiu metu ims lėtėti.
Padėtį pinigų politikos formuotojams sunkina ir tai, kad didžiausiose euro zonos ekonomikose infliacijos lygis labai skiriasi – Vokietijoje kainos augo 10,8 proc., o Prancūzijoje – 6,2 procento.
Tokia padėtis gali sukelti klausimų, ar per kitą posėdį, numatytą spalio 27 dieną, ECB turėtų dar kartą padidinti bazines palūkanų normas 0,75 procentinio punkto.
Energijos kainos tebėra opi problema Europoje, Rusijai ėmus mažinti dujų tiekimą į bloką artėjant žiemai.