„Energetikos krizė ir darbo jėgos trūkumas vis labiau juntamas. Europos darbo rinkoje padėtis akivaizdžiai blogėja“, – sakė Enzo Weberis, IAB prognozių vadovas. Rytų Europos šalyse barometro rodikliai dar prastesni – čia ypač pastebimi Rusijos karo prieš Ukrainą padariniai.
Nedarbas žemyne auga – sezoniškai pakoreguoto nedarbo raidos subrodiklis sumažėjo 1,0 balo ir šiuo metu siekia 98,3. Užimtumo subrodiklis mažėjo 0,7 balo iki 101,7, tačiau išlieka teigiamas. Prognozuojama, kad užimtumas ir toliau didės, bet lėčiau. „Pabėgėlių imigracija padidino nedarbą, bet sukūrė ir papildomą užimtumo potencialą“, – aiškino E.Weberis.
Lietuvoje darbo rinkos barometras rugsėjį siekė 97,1 ir, palyginti su praėjusiu mėnesiu, sumažėjo net 2,8 balo. Nedarbo ir užimtumo subrodikliai mūsų šalyje antrą mėnesį iš eilės išliko žemiau neutralios ribos, kas rodo prastėjančią situaciją darbo rinkoje.
Europos darbo rinkos barometras yra pagrindinis mėnesio rodiklis, pagrįstas 18 vietinių ar regioninių valstybinių užimtumo tarnybų apklausa. Šios tarnybos įsikūrusios Austrijoje, Bulgarijoje, Kipre, Čekijoje, Danijoje, Belgijos generaliniame direktorate, Belgijoje–Flandrijoje, Belgijoje–Valonijoje, Vokietijoje, Islandijoje, Lichtenšteine, Lietuvoje, Lenkijoje, Švedijoje (nuo šių metų rugsėjo) Liuksemburge, Maltoje, Portugalijoje ir Šveicarijoje. Tyrimą nuo 2018 metų birželio kartu vykdo užimtumo tarnybos ir Užimtumo tyrimų institutas.
Barometro A komponentas rodo artimiausių trijų mėnesių nedarbo rodiklių raidą, atsižvelgiant į sezoniškumą. Tuo tarpu B komponentas prognozuoja užimtumo tendencijas. Nedarbo ir užimtumo komponentų vidurkis sudaro bendrą barometro vertę, o pastarasis pateikia darbo rinkos raidos perspektyvą.
Barometro skalė svyruoja nuo 90 (labai prasta padėtis darbo rinkoje) iki 110 (labai gera padėtis). Pirmiausia yra nustatomas kiekvienos projekte dalyvaujančios užimtumo tarnybos barometro balas. Tuomet pagal nacionalinių balų svertinį vidurkį apskaičiuojamas ir Europos darbo rinkos barometras.
