Užsienio verslas

ES siekia užsitikrinti nepaprastąsias galias, kurios leistų priversti įmones greitai nukreipti išteklius, kai reikės skubiai išspręsti tiekimo grandinių trikdžius, sakoma pirmadienį pristatytame teisės akto projekte.  Šis pasiūlymas – tai dalis ES atsako į jos skaudžią patirtį per COVID-19 pandemiją, kai Jungtinės Valstijos ir Kinija sustabdė vakcinų ir kitų svarbių produktų eksportą, kad galėtų aprūpinti savo piliečius.

Vengrijos pigių skrydžių bendrovė „Wizz Air“, turinti bazę Vilniaus oro uoste, pranešė, jog savo orlaivių parką papildys 75 naujais „Airbus A321neo“ lėktuvais. Anot pranešimo, įsigydama šiuos orlaivius, kurių didžioji dalis turėtų būti pristatyti 2028–2029 metais, bendrovė įgyvendina planą iki 2030-ųjų daugiau kaip triskart iki pusės tūkstančio išplėsti savo lėktuvų parką.

Norvegijos maisto pramonės grupės „Orkla“ valdoma bendrovė „Orkla Foods Latvija“, gaminanti „Spilva“ prekės ženklo produkciją, kuri realizuojama ir Lietuvoje, pernai pasiekė 22,327 mln. eurų apyvartą -  21,7 proc. kuklesnę nei užpernai. 2021-aisiais patirtas 706,8 tūkst. eurų nuostolis, palyginti su 2,22 mln. eurų pelnu 2020 metais, nurodoma Latvijos įmonių registrui pateiktoje bendrovės ataskaitoje.

Bankrutuojanti Kauno didmeninės naftos produktų prekybos įmonė „Mogita“ jos kreditoriui – Rusijos naftos koncernui „Rosneft“ – turės sumokėti jo reikalaujamą 190 tūkst. eurų skolą.  Lietuvos apeliacinis teismas rugsėjo 13 dieną nutarė, kad „Mogita“ Rusijos koncernui turi sumokėti 183 tūkst. eurų skolą bei 6,6 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų. Teismas paliko nepakeistą liepą priimtą Kauno apygardos teismo sprendimą.

Žemutinės Saksonijos – Vokietijos federalinės žemės – vyriausybės vadovas Stephanas Weilis pareiškė, kad Rusijos antrasis eksporto dujotiekis per Baltijos jūrą iki Vokietijos „Nord Stream 2“ niekada nebus naudojamas, net ir pasibaigus Vladimiro Putino vadovavimo Rusijai erai, pirmadienį skelbia Vokietijos naujienų agentūra DPA. „Pasitikėjimo praradimas yra tiek esminis, kad Vokietija daugiau niekada negalės pasikliauti Rusijos energijos ištekliais“, – sakė jis.

Kinija pastaruoju metu smarkiai padidino anglių naudojimą dėl ekstremalių oro sąlygų, vidaus energijos trūkumo ir kylančių pasaulinių degalų kainų, sustiprindama nerimą, kad Pekino politika gali trukdyti kovai su klimato kaita.  Kinija yra didžiausia pasaulyje teršėja šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis, skatinančiomis visuotinį atšilimą, o prezidentas Xi Jinpingas yra pažadėjęs nuo 2026 metų mažinti anglių naudojimą kaip pastangų kovoti su klimato kaita dalį.

Lenkijos energetikos gigantas „Orlen“ domisi Vokietijos federalinės valdžios iš didžiausio Rusijos koncerno, Kremliaus kontroliuojamo „Rosneft“ perimta „PCK Schwedt“ naftos perdirbimo gamykla Brandenburgo federalinėje žemėje, skelbia agentūra „Reuters“, remdamasi savais šaltiniais Berlyne ir Varšuvoje. Vos už kelių dešimčių kilometrų nuo Lenkijos sienos esanti Švedto naftos perdirbimo įmonė patenkina apie 90 proc.

JAV Federalinio rezervo sistema (FRS) šią savaitę greičiausiai paskelbs dar vieną didžiulį bazinės palūkanų normos kėlimą, nes naujausi JAV infliacijos duomenys parodė nerimą keliantį vaizdą, patvirtinantį prielaidas, kad centrinis bankas ir toliau turi veikti agresyviai. Dėl kylančių kainų metinė infliacija pasiekė aukščiausią lygį per keturis dešimtmečius, sukeldama pragyvenimo išlaidų krizę, nepaisant pastarosiomis savaitėmis sumažėjusių benzino kainų.

Lenkijos energetikos gigantas „Orlen“ į naują gamtinėmis dujomis kūrenamą elektrinę Gdansko uostamiestyje ketina investuoti mažiausiai 2,5 mlrd. zlotų (530 mln. eurų). Portalas energia.rp.pl skelbia, jog tokį finansavimą „Orlen“ planuoja suteikti savo antrinei įmonei „Energa“, o priėmęs galutinį investicijų sprendimą koncernas padengtų visas projekto įgyvendinimo išlaidas. Projektinis būsimos elektrinės pajėgumas – 450 megavatų. „Orlen“ valdo 90 proc. „Energa“ akcinio kapitalo, 93 proc.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad Turkija sumokės už ketvirtadalį rusiškų gamtinių dujų importo pagal naujus sandorius, skirtus prekybai skatinti, rubliais.  V. Putinas tai paskelbė sakydamas įžanginį komentarą susitikime su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu, įvykusiame Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (ŠBO) viršūnių susitikimo užkulisiuose.

Latvija miško pramonės produkcijos, kuri užima pirmąją pagrindinių šalies eksporto prekių sąrašo eilutę, sausio-liepos mėnesiais finansine išraiška užsienyje pardavė 27,8 proc. daugiau nei tuo pat metu pernai – už 2,538 mlrd. eurų, pranešė Žemės ūkio ministerijos Miškų departamentas. Importas augo 18,4 proc. iki 910,8 mln. eurų. 88,1 proc. viso eksporto ir 67,2 proc. viso importo sudarė mediena ir jos gaminiai sudarė. Eksportas ūgtelėjo 29,4 proc., importas – 14,7 procento. 26 proc.

Prancūzijos garsieji Luvro ir Versalio muziejai anksčiau išjungs apšvietimą, imdamiesi šios simbolinės priemonės, kad primintų visuomenei apie Ukrainos karo sukeltą energetikos krizę, šeštadienį pranešė kultūros ministrė.  Paryžius praėjusią savaitę paskelbė, kad pradės išjungti dekoratyvines šviesas, puošiančias miesto paminklus, keliomis valandomis anksčiau nei įprastai, o Eifelio bokštas ir kiti objektai jau sumažino apšvietimą dėl išaugusių elektros kainų.

Vokietijos automobilių koncernas „Volkswagen“ sekmadienį paskelbė, kad per aukščiausios klasės sportinių automobilių prekės ženklo „Porsche“ įžengimą į akcijų rinką planuoja pasiekti 70–75 mlrd. eurų įmonės įvertinimą. Orientacinė akcijų kaina sieks nuo 76,50 iki 82,50 euro už akciją, teigiama bendrovės pranešime.  „Porsche“ turėtų debiutuoti Frankfurto akcijų rinkoje rugsėjo 29 dieną.

Pasirodė naujų ženklų, kad jau beveik septynis mėnesius trunkantis Rusijos karas prieš Ukrainą agresorei kainuoja vis daugiau – ypač dėl nukritusių energijos produktų kainų. Netgi oficialūs Rusijos finansų ministerijos duomenys rodo, kad nuo metų pradžios fiksuotas didžiulis valstybės biudžeto perteklius per vasarą beveik išnyko, rašo CNN. Pajamos gerokai sumažėjo Birželio pabaigoje perteklius siekė apie 1,37 trilijono rublių (apie 23 mlrd.

Net šeši Lietuvos oreiviai šeštadienį Murska Sobotoje (Slovėnija) pradės pasirodymą 24-ajame pasaulio karšto oro balionų čempionate. Pasaulio pirmenybėse iš viso varžysis 105 oreiviai iš 32 valstybių. Lietuvai atstovaus Rimas Kostiuškevičius, Tadas Gegevičius, Vytautas Junevičius, Vytas Kerdokas, Dovydas Vaitkevičius ir Martynas Lyčius, rašoma pranešime spaudai. „Tikimės gero pasirodymo. Norėtume, kad bent vienas mūsų sportininkas patektų į dešimtuką.

Latvijos viešbučiai ir kitos viešojo apgyvendinimo įstaigos per pirmus septynis šių metų mėnesius sulaukė 1,177 mln. klientų – 85,4 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Svečių iš užsienio padaugėjo 3,9 karto iki 585,8 tūkst., o vietinių klientų – 21,8 proc. iki 591,1 tūkstančio. Tačiau palyginti su ikipandeminių 2019-ųjų atitinkamu laikotarpiu, klientų iš viso sumažėjo 28,4 procento.

Moldova pirmąjį pusmetį sukūrė palyginamosiomis kainomis tokios pat vertės kaip ir prieš metus bendrąjį vidaus produktą (BVP), skelbia šalies žiniasklaida, remdamasi nacionaline statistikos tarnyba. Per pirmus šešis šių metų mėnesius sukurtas BVP galiojusiomis kainomis įvertintas 120,6 mlrd. lėjų. Vien tik antrąjį ketvirtį užfiksuotas ekonomikos metinis kritimas 0,9 procento.

„Nissan“ Jungtinėse Valstijose atšauks daugiau nei 203 tūkst. pikapų, nes jie gali netikėtai nuriedėti, kai paliekami stovėti su įjungta stovėjimo pavara. Atšaukimas apims modelių „Frontier“ ir „Titan“ pikapus, pagamintus nuo 2020 iki 2023 metų. JAV saugos reguliavimo institucijos ketvirtadienį paskelbtuose dokumentuose „Nissan“ teigia, kad savininkai, palikdami automobilius, turėtų naudoti stovėjimo stabdį. „Nissan“ teigia nežinanti apie jokias su defektu susijusias avarijas ar sužalojimus.

Rusijos centrinis bankas penktadienį pranešė mažinantis bazinę palūkanų normą dar 50 bazinių punktų iki 7,5 procento. Anot Rusijos žiniasklaidos pranešimų, toks sprendimas atitiko daugumos analitikų prognozes, o jų bendri lūkesčiai, kiek bazinės palūkanos gali būti apkarpytos, svyravo nuo 25 iki 100 bazinių punktų. „Dabartinė vartotojų kainų augimo sparta išlieka nedidelė, metų infliacija lėtėja. Tai nulėmė vienkartiniai veiksniai bei vartotojų paklausos mažėjimas.

Pasaulinės ekonomikos nuosmukio grėsmė didėja, centriniams bankams sutelkus dėmesį į sparčiai augančios infliacijos mažinimą, ketvirtadienį perspėjo Pasaulio bankas, ragindamas vyriausybes padėti didinti pasiūlą, kad būtų sušvelninti augančių kainų keliami suvaržymai. Infliacija visame pasaulyje auga sparčiausiai per pastaruosius dešimtmečius dėl pasiūlos apribojimų esant didelei paklausai, šalims atsivėrus po COVID-19 pandemijos.

Europos Komisija pristatė naujų taisyklių, kuriomis siekiama užtikrinti žiniasklaidos nepriklausomumą Europoje, kylant vis daugiau būgštavimų dėl valstybės kišimosi tokiose šalyse kaip Vengrija ir Lenkija. Europos žiniasklaidos laisvės akte bus numatytos „bendros apsaugos priemonės... siekiant užtikrinti, kad mūsų žiniasklaida galėtų veikti be jokių trukdžių, nesvarbu, ar ji būtų privati, ar valstybinė“, pareiškime teigė už vidaus rinką atsakingas EK narys Thierry Bretonas.

Penktadienį atšaukta apie 1 tūkst. skrydžių į Prancūziją ir iš jos, šios šalies skrydžių vadovams pradėjus streiką, lėmusį daug vėlavimų visoje Europos oro erdvėje.  Prancūzijos civilinės aviacijos administracija DGAC nurodė, kad 16 oro uostų, taip pat eismo valdymo centrai, nukreipiantys per Prancūzijos teritoriją skrendančius lėktuvus, penktadienį teikia tik minimalias paslaugas.

Dujotiekis į Kiniją pakeis „Nord Stream 2“ dujų jungtį su Europa, kurios nepavyko paleisti dėl Ukrainos konflikto, ketvirtadienį pranešė Maskvos energetikos ministras Aleksandras Novakas. Per interviu Rusijos transliuotojui „Rossija-1“ paklaustas, ar Rusija pakeis Europos „Nord Stream 2“ Azijos dujotiekiu „Sila Sibiri 2“, A. Novakas atsakė „Taip“.  Kiek anksčiau ministras vizito Uzbekistane užkulisiuose pareiškė, kad Rusija ir Kinija netrukus pasirašys susitarimus dėl „50 mlrd.

Berlynas penktadienį paskelbė perėmęs Rusijos įmonės „Rosneft“ padalinių Vokietijoje kontrolę, siekdamas užtikrinti energijos tiekimą, kuris buvo sutrikdytas Maskvai įsiveržus į Ukrainą.  „Rosneft“ patronuojamosioms įmonėms Vokietijoje, kurioms tenka apie 12 proc. šalies naftos perdirbimo pajėgumų, buvo perduotos Vokietijos federalinės tinklų agentūros valdymui, sakoma Ekonomikos ministerijos pranešime.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Lenkijoje rugpjūtį pasiekė 16,1 proc., pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Jos duomenimis, vien tik praėjusį mėnesį vartojimo prekės ir paslaugos brango 0,8 procento. Lenkijos ekonomikos instituto (PIE) ekspertai perspėja, jog infliacinis spaudimas šalyje pamažu stiprės. Jie atmeta tikimybę, kad metų infliacija artimiausiu metu nukris žemiau 16 proc., pažymi Lenkijos radijas.

Prancūzijos valstybinė energetikos įmonė EDF ketvirtadienį pareiškė, kad sumažėjus elektros gamyba dėl branduolinių reaktorių sustabdymo 2022 metais, jos veiklos pelnas bus mažesnis 29 mlrd. eurų (29 mlrd. JAV dolerių) – daugiau nei buvo skaičiuota anksčiau. Beveik pusė Prancūzijoje esančių reaktorių šiuo metu yra sustabdyti dėl techninės priežiūros, kuri buvo atidėta per koronaviruso krizę, arba dėl kai kurių avarinio aušinimo sistemų korozijos problemų.

Amsterdamo Schipholio oro uosto vadovas Dickas Benschopas ketvirtadienį paskelbė atsistatydinantis iš pareigų po kelis mėnesius besitęsiančio chaoso viename didžiausių Europos transporto mazgų, vis dar nepajėgiančiame išspręsti ilgų eilių ir bagažo tvarkymo problemų. D. Benschopas paskelbė, kad antrasis pagal dydį žemyno oro uostas pirmadienį vėl paprašė oro linijų atšaukti dalį skrydžių, o keleiviai buvo priversti valandų valandas laukti eilėse savo galimybės išskristi.

Latvijos finansų ministras Janis Reiras iškėlė drausminę bylą ir nušalino nuo pareigų Valstybės pajamų tarnybos (valstybinės mokesčių inspekcijos) generalinę direktorę Ievą Jaunzemę. Anot Finansų ministerijos pranešimo, atitinkamą įsakymą ministras pasirašė vadovaudamasis šios tarnybos veiklos patikrinimo išvadomis, taip pat tuo, kad Korupcijos prevencijos ir kovos su korupcija biuras neseniai sulaikė kelis jos darbuotojus.

Europos Parlamentas (EP) trečiadienį 505 nariams balsavus už, 92 – prieš ir 44 susilaikius priėmė naują teisės aktą dėl sąžiningo minimalaus darbo užmokesčio Europos Sąjungoje (ES), skelbiama EP tinklalapyje. Naujuoju teisės aktu siekiama užtikrinti, kad minimalus darbo užmokestis visose ES šalyse užtikrintų deramą gyvenimo ir darbo sąlygų lygį, tuo tarpu pabrėžiama, kad bloko valstybės narės turėtų skatinti kolektyvines derybas dėl darbo užmokesčio.

Eksportas šiemet sausį-liepą augo visose Baltijos šalyse, rodo ketvirtadienį paskelbti Eurostato duomenys. Lietuvos eksportas augo 29 proc. iki 23,8 mlrd. eurų, Latvijos – 30 proc. iki 12 mlrd. eurų, o Estijos – 23 proc. iki 12,2 mlrd. eurų. Lietuvos importas augo 40 proc. iki 28,3 mlrd. eurų, Latvijos – 36 proc. iki 15,1 mlrd. eurų, o Estijos – 30 proc. iki 14,3 mlrd. eurų. Lietuvos prekybos deficitas siekė 4,5 mlrd. eurų, Latvijos, – 3,2 mlrd. eurų, Estijos – 2,1 mlrd. eurų.

Estijos parlamentas ketvirtadienį per galutinį svarstymą priėmė Elektros energijos rinkos įstatymo ir Konkurencijos įstatymo pataisas dėl elektros kainų šuolių švelninimo – jomis suteikiama galimybė namų ūkiams pirkti elektros energiją kaip universalią paslaugą už kainą, nustatomą Konkurencijos tarnybos, vadovaujantis gamybos sąnaudomis.

Nauji dujų eksporto pajėgumai iš Prancūzijos į Vokietiją bus prieinami nuo spalio vidurio, trečiadienį pranešė Prancūzijos dujų tinklo operatorė, Europos energetikos sistemai persitvarkant po Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios.  „Istoriniai dujų srautai iš rytų pakito dėl karo Ukrainoje“, – sakoma operatorės „GRTgaz“ pranešime.

Tarptautinė reitingų agentūra „Fitch Ratings“ pablogino pasaulio bendrojo vidaus produkto (BVP) didėjimo šiais metais ekonomikos prognozę iki 2,4 proc. nuo birželį skelbtų 2,9 procento. „Dujų krizė Europoje, aukšta infliacija ir sparčiai griežtėjanti monetarinė politika pasaulyje daro didelę žalą ekonomikos perspektyvoms“, – teigiama „Fitch“ trečiadienį paskelbtoje naujausioje Pasaulio ekonomikos apžvalgoje. Pasaulio BVP augimo ateinančiais metais prognozė apkarpyta nuo 2,7 proc.

Po reido Ispanijos pietuose policija sulaikė „vieną didžiausių pinigų plovėjų Europoje“ ir pranešė, kad britų ir airių kilmės įtariamasis, kaip manoma, susijęs su daugiau kaip 200 mln. eurų išplovimu. Jis buvo sulaikytas pirmadienį „vykdant tarptautinę teisėsaugos operaciją, kuriai vadovavo Ispanijos civilinė gvardija“. Be to, du jo bendrininkai buvo sulaikyti Ispanijoje, o dar vienas – Jungtinėje Karalystėje“, sakoma Europolo pranešime.

Venesuelos prezidentas Nicolas Maduro trečiadienį pareiškė, kad jo šalis yra „pasirengusi“ vykdyti tiekimus į pasaulinę naftos ir dujų rinką, kurią smarkiai paveikė Rusijos invazijos į Ukrainą padariniai.  „Venesuela yra pasirengusi ir nori atlikti savo vaidmenį – stabiliai ir saugiai tiekti naftas ir dujas į rinką, kurių reikia pasaulio ekonomikai“, – kalbėjo N. Maduro per renginį, surengtą per OPEC generalinio sekretoriaus vizitą Karakase.

Žiaurus Rusijos karas Ukrainoje aiškiai parodė logistikos svarbą karinių veiksmų kontekste, todėl „Rail Baltica“ projektas dabartinėje geopolitinėje situacijoje tampa vis svarbesnis, trečiadienį susitikime su Šiaurės ir Baltijos jūrų TEN-T koridoriaus koordinatore Katrina Trautmane sakė Latvijos vyriausybės vadovas Krišjanis Karinis.

Lustų pardavimai pasaulyje liepą, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, išaugo 7,3 proc. iki 49,01 mlrd. JAV dolerių, skelbia Puslaidininkių pramonės asociacija (Semiconductor Industry Association, SIA). Tuo tarpu per mėnesį pardavimai sumenko 2,3 procento. „Pasauliniai puslaidininkių pardavimai liepą išliko solidūs, tačiau pastaraisiais mėnesiais rinkos augimas gerokai sulėtėjo.

Danijos atsinaujinančios energetikos kompanijos „European Energy“ planai iki 2025 metų pabaigos į saulės ir vėjo parkų projektus Lietuvoje investuoti daugiau nei 1,6 mlrd. eurų priklausys ir nuo šalies institucijų sprendimų, sako bendrovės biuro Lietuvoje vadovas Tadeušas Konkovskis.  „Tai priklausys nuo mūsų institucijų, ar visi projektai gaus leidimus.

Vienus didžiausių atlyginimų Lietuvoje mokanti informacinių technologijų (IT) bendrovė „Uber Lithuania Software and Development“ uždarys savo programavimo biurą Vilniuje, portalui 15min.lt. patvirtino bendrovė. Pasak jos, tai nepalies pavežėjimo paslaugų. Kaip teigia bendrovė, tokiam sprendimui įtakos neturėjo nei ekonominė situacija, nei karas Ukrainoje, ji pasiryžusi pasiūlyti visiems paveiktiems darbuotojams „kitas galimybes kompanijos“ viduje.

Europos Sąjunga (ES) trečiadienį paskelbė apie planus uždrausti produktus, pagamintus naudojant priverstinį darbą, stiprėjant kritikai Kinijos atžvilgiu, kad Sindziango regione gyvenantys uigūrai yra verčiami dirbti prieš jų valią. Briuselio planuose Kinija nėra konkrečiai minima, o daugiausia dėmesio bus skiriama visiems gaminiams, pagamintiems naudojant priverstinį darbą, įskaitant tuos, kurių kilmės šalis yra ES.

Vokietijos energetikos milžinė „Uniper“ trečiadienį pranešė besideranti su Vokietijos vyriausybe dėl galimo grupės nacionalizavimo, nes sumažėjus gamtinių dujų tiekimui iš Rusijos bendrovė susidūrė su dideliais sunkumais. Vokietijos vyriausybė jau liepą manais į gelbėjimo paketą perėmė 30 proc. grupės akcijų. Be to, buvo pratęstos kredito linijos. Visgi „Uniper“ perspėjo, kad nėra jokių ženklų, jog Europą krečianti energetinė krizė greitai aprims.

Ukrainą užpuolusi Rusija patiria problemų ne tik karo fronte. Dėl Vakarų pritaikytų sankcijų Kremliaus režimui vis sunkiau sekasi tvarkyti ir ekonomiką. Rusai susiduria ne tik su išaugusiomis kainomis, sumažėjusiomis pajamomis ir prekių deficitu. Netrukus pirkdami maistą jie net nežinos, kas jį pagamino ir ar jis dar tinkamas vartoti.

Apie 200 sveikatos apsaugos organizacijų ir daugiau kaip 1,4 tūkst. sveikatos priežiūros specialistų trečiadienį paragino vyriausybes parengti teisišką privalomą tarptautinę sutartį, kuris leistų laipsniškai atsisakyti iškastinio kuro, jų teigimų, keliančio „rimtą ir nuolat didėjančią grėsmę žmonių sveikatai“. Šiam tikslui laiško autoriai siūlo sudaryti „iškastinio kuro neplatinimo sutartį“. Toks dokumentas galėtų būti panašus į Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Tabako kontrolės pagrindų k...

Būstas Latvijoje, antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su atitinkamu laikotarpiu pernai, pabrango 16,5 proc., trečiadienį pranešė nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi negalutiniais duomenimis. Kainos pirminėje būsto rinkoje pakilo 13,8 proc., antrinėje – 17,3 procento. Per metų ketvirtį (antrąjį šių metų, palyginti su pirmuoju) būsto kainos padidėjo 5,5 procento. Naujas būstas brango 10,3 proc., naudotas – 4,4 procento.

Dėl tarptautinių sankcijų Rusijai Latvijos bankuose šiuo metu yra įšaldyta apie 80 mln. eurų, pranešė Latvijos bankų priežiūros tarnyba – Finansų ir kapitalo rinkos komisija. „Galima sakyti, kad 80 mln. eurų yra ta suma, kuri užsifiksavo mūsų finansų sektoriuje. Per pastaruosius mėnesius ji iš esmės nesikeitė“, – sakė tarnybos vadovė Santa Purgailė.

„Uber“ sumokėjo JAV Naujojo Džersio valstijai 100 mln. JAV dolerių pradelstų mokesčių ir baudų už tai, kad beveik 300 tūkst. savo vairuotojų įvardijo savarankiškai dirbančiais asmenimis ir nemokėjo reikalaujamų išmokų, antradienį pranešė pareigūnai. Visgi pavėžėjimo milžinė tvirtino, kad jos paslaugas teikiantys vairuotojai iš tiesų buvo nepriklausomi rangovai, o minėti 100 mln. JAV dolerių tėra tik dalis iš 1 mlrd. JAV dolerių, kurių iš pradžių reikalavo šiaurės rytų valstija.

Lenkijos vyriausybė priėmė sprendimą dėl minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA) iki mokesčių padidinimo nuo 2023 metų sausio 1 dienos 16 proc. – nuo 3010 iki 3490 zlotų (742 eurų), skelbia Lenkijos radijas. Minimalus valandos darbo atlygis didės nuo 19,7 iki 22,8 zloto (iki 4,85 euro). Šeimos ir socialinės politikos ministrė Marlena Malong pareiškė esanti tikra, kad aukštos infliacijos ir augančių pragyvenimo išlaidų laikmečiu toks sprendimas reiškia tiesioginę paramą namų ūkių biudžetams.

Baltarusijos žaidimų kūrėja „Wargaming Vilnius“ per 2021-2022 metus uždirbo 2,23 mln. eurų grynojo pelno bei gavo  23,8 mln. eurų pajamų, nurodoma Registrų centrui pateiktoje įmonės ataskaitoje. Pagal pernai pakeistą tvarką bendrovės ataskaitinis finansinis laikotarpis prasidėjo balandžio 1 ir baigėsi kovo 31 dieną, todėl šiųmetinę ataskaitą įmonė pateikė už penkis ketvirčius.

Jungtinės Valstijos pirmadienį pakvietė Meksiką prisijungti prie milijardinės vertės postūmio, skirto paskatinti puslaidininkių gamybą žemyne ir šioje srityje stipriai konkuruoti su Kinija.