Paveldo komisija teigia besitikinti, kad būsimi veiksmai padės išsaugoti XX a. brutalizmo architektūros pavyzdį ir užtikrins pastato prasmingą viešąją paskirtį.
„Vilniaus koncertų ir sporto rūmai – tai ne tik išskirtinės architektūros objektas, bet ir atminties vieta. Džiaugiamės, kad po ilgo delsimo ledai pajudėjo, ir tikimės, kad tolesni sprendimai bus orientuoti į paveldosaugos principus ir viešąjį interesą", – pranešime cituojama komisijos pirmininkė Vaidutė Ščiglienė.
„Šis objektas liudija XX a. architektūrinę mintį ir kolektyvinę atmintį – tai paveldas, kurio vertė slypi ne vien konstrukcijose, bet ir jo vietoje valstybingumo ir miesto istorijoje“, – tikina ji.
Pranešime rašoma, kad Paveldo komisija šių metų pavasarį lankėsi Sporto rūmuose ir netrukus paskelbė viešą kreipimąsi, iškeldama grėsmę, jog vertingas objektas paliktas nykti – jam neskiriant aiškios funkcijos ar apsaugos sprendimų, valstybės lėšos naudojamos tik jo palaikymui.
Paveldo komisijos iniciatyva surengtos apžiūros metu, kurioje dalyvavo Kultūros paveldo departamento, Vilniaus m. savivaldybės ir Turto banko atstovai, buvo atkreiptas dėmesys į blogėjančią pastato techninę būklę: prarandamas hermetiškumas, vanduo patenka į vidų, pažeidžiamos konstrukcijos, kasmet auga remonto ir priežiūros sąnaudos.
„Vien per 2024 m. rudenį vandalizmo padaryta žala siekė apie 17 tūkst. eurų. Nuo 2021 m. rūmų priežiūrai ir apsaugai išleista apie 734 tūkst. eurų, tačiau išlaidos auga kasme“, – rašo Paveldo komisija, kuri teigia, kad stebės tolimesnę Vilniaus sporto rūmų situacijos raidą.
Kaip Vyriausybė skelbė trečiadienį, sostinės koncertų ir sporto rūmuose bus įkurtas Vilniaus kongresų centras.
Diskusija dėl šio objekto vyksta jau ilgą laiką. 1971 m. ant Šnipiškių senųjų žydų kapinių pastatyti sporto rūmai jau ilgą laiką stovi nenaudojami, o nuo 2015 m. brendo idėja juos paversti į kongresų rūmus. Tai žydų bendruomenėje buvo vertinama prieštaringai.
Dabar teigiama, kad įgyvendinant projektą bus išsaugomas dėmesys ir šios vietos reikšmei Lietuvos istorijai, ją žyminčių įvykių įamžinimui – 1988 m. spalį rūmuose surengtas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas, o 1991 m. sausį čia įvyko atsisveikinimas su Sausio 13-osios aukomis.
Pasak Vyriausybės, artimiausiu metu numatoma pavesti Ekonomikos ir inovacijų ministerijai (EIM) parengti naują galimybių studiją dėl ekonominės naudos, kurią galėtų sukurti Vilniaus kongresų centro projekto įgyvendinimas, ir įvardyti konkrečius jo įgyvendinimo terminus bei investicijų vertes.
Tiek Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, tiek Vilniaus miesto savivaldybė teigia, jog Vyriausybė apie sprendimą su interesuotomis šalimis nediskutavo, iš anksto neinformavo.
Preliminariais EIM vertinimais, konferencijų centras kasmet galėtų sugeneruoti iki 133 mln. eurų ir sukurtų iki 1200 darbo vietų įvairiuose sektoriuose – nuo logistikos iki renginių organizavimo.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
