Būstas

Daugelis žino, kad norint gauti būsto paskolą reikia turėti nuolatinį darbą, pakankamai pajamų, pradinį įnašą ir neturėti per daug skolų. Vis tik šie aspektai – tik dalis to, į ką atsižvelgia bankai. Pavyzdžiui, dirbantiems ne pagal darbo sutartį paskolai gauti yra keliami griežtesni reikalavimai, o pajamos turi būti gaunamos į banko sąskaitą ne grynaisiais. Be to, jei mokate alimentus, jūsų galimybės gauti paskolą ir jos suma mažėja.

Iki balandžio 2 d. individualių gyvenamųjų namų savininkai kviečiami teikti paraiškas kompensacinėms išmokoms už vieno ar dviejų butų namų atnaujinimą (modernizavimą), praneša Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA). Projektams finansuoti skirta 22 mln. eurų. valstybės biudžeto specialiosios Klimato kaitos programos lėšų. Išmokos dydis ir reikalavimai projektui Maksimali kompensacinė išmoka vienam projektui – iki 14,5 tūkst. eurų.

Nuomojantis būstą viena svarbiausių sąlygų yra suma, kurią kas mėnesį tenka mokėti nekilnojamojo turto (NT) savininkui. Vis tik net ir sutarus kainą ji ne visada išlieka tokia pati – būna, kad nuomotojai vienašališkai nusprendžia ją padidinti. Bet ar visada jie gali taip daryti? Į tv3.lt portalą kreipėsi vilnietė Evelina (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi), kuri papasakojo, kad butą nuomojasi jau kiek daugiau nei 2 metus.

Būsto nuomai ieškantys gyventojai dažniausiai domisi pigiausiais jų lūkesčius atitinkančiais butais. Todėl ne visi pasidomi, kokie visgi yra brangiausi ir ką už tokias sumas siūlo jų savininkai. Sūkurinės vonios, sporto salės, kiaurą parą budinti apsauga, terasos su Vilniaus senamiesčio vaizdais ir išskirtiniai interjero sprendimai mėnesiui atsieina ir 4,2 tūkst., ir 6,3 tūkst. eurų. Portalas tv3.lt kviečia pasižvalgyti, kaip tokie butai atrodo.

Norint imtis daugiabučio namo renovacijos reikia, kad su ja sutiktų mažiausiai 55 proc. gyventojų. O daugelis nenori už tai 20 metų mokėti kredito, siekiančio keliasdešimt tūkstančių eurų. Vis tik, jei gyventojų dauguma sutinka, mokėti reikia visiems – net ir tiems, kurie balsavo „prieš“. Į tv3.lt portalą kreipėsi Aldonos vardu prisistačiusi pensininkė, kuri nuogąstavo dėl būsimos daugiabučio namo renovacijos.

Svajojate apie naują būstą, bet dar nesate iki galo apsisprendę, kokiame name norėtumėte gyventi? O gal planuojate atnaujinti dabartines gyvenamąsias patalpas? Jei taip, tuomet privalote jau šį šeštadienį įsijungti TV3 televizijos laidą „Tylūs geradariai“, kurioje bus atsakyta į visus rūpimus klausimus! Laidos žiūrovus energetiškai tvarių namų statytojas Slavomir Volkov pakvies apžiūrėti pirmąjį sertifikuotą daugiabutį Lietuvoje, kuris atitiko A++ energinio naudingumo klasę.

Šalies nekilnojamojo turto (NT) sandorių rinkoje metai prasidėjo vangiai – bendras per mėnesį įregistruotų sandorių skaičius buvo mažiausias per pastaruosius keletą metų, o atskirų NT objektų kategorijų – butų, gyvenamųjų namų ir žemės sklypų – rodikliai buvo mažesni net už per pandemiją pirmaisiais karantino mėnesiais fiksuotus skaičius, skelbia Registrų centras.

Būsto įsigijimas yra vienas iš didžiausių finansinių sprendimų daugelio žmonių gyvenime. Šiuo metu, kai 3 ir 6 mėnesių EURIBOR viršija 3,9 proc., o NT kainos niekaip nekrenta, būsto įperkamumas yra žemiausias per pastaruosius 10 metų, o žmonės vis dažniau žvalgosi į nuomą, rašoma pranešime spaudai. Tiesa, pastaruosius kelerius metus iki pandemijos, kuomet centrinių bankų palūkanos svyravo ties nuliu, nuomotis dažnai kainavo beveik tiek pat, kiek ir pirkti būstą su paskola.

Praėjusių metų gruodį sostinės daugiabučio namo rūsyje buvo rasta apie 5 kg išsiliejusio gyvsidabrio. Niekas nenukentėjo, tačiau valymo darbai vis dar vykdomi, o kaltininkas – nežinomas. Vis tik sąskaitas už „nugyvsidabrinimą“ namo administratorius siunčia visiems namo gyventojams. Pasirodo, jie apie pusę metų turės papildomai mokėti pusšimtį eurų, o kaltininkui išaiškėjus – kreiptis į teismą ir tuos pinigus prisiteisti.

Susprogus Viršuliškių daugiabučiui žmonės pradėjo piktintis, kad ilgus metus laukę socialinio būsto gyventojai šiemet jo negaus, nes kai kurie buvo išdalinti daugiabučio gyventojams be eilės. „Vilniaus miesto būstas“ atstovė teigia, kad įstatymas numato, jog tam tikrų kategorijų asmenys turi teisę gauti socialinį būstą be eilės. Naujienų portalo tv3.lt skaitytojas piktinasi, kad Viršuliškių gyventojai be eilės gavę socialinį būstą kitus jau daug metų laukusius paliko be nieko.

Dažnas lietuvis draudžiasi būstą, bet ne visi pagalvoja, kad galima apsidrausti ir kilnojamąjį turtą – t. y. visus prietaisus, esančius namuose. Vis tik ne už visus gedimus galima gauti išmoką – yra tam tikrų niuansų. Pavyzdžiui, papildomai reikia pasirinkti telefonų, kompiuterių, kartais – ir televizorių stiklo dūžio draudimą. Vis tik kiek senesnių telefonų draudimas, anot draudimo brokerių, gali būti apgaulingas – žmogus mokės įmokas, bet dėl greito nusidėvėjimo jokios išmokos negaus.

Regėdami vaizdus iš rusų niokojamų Ukrainos miestų, daugelis yra pagalvoję, o kas nutiktų su jų butu ar namu, jeigu karas prasidėtų Lietuvoje. Kartais manoma, kad paimtos būsto paskolos grąžinti nereikėtų dėl force majeure – nenugalimos jėgos.  Tačiau tai – ne visai tiesa. Šalies bankų atstovai tikina, kad netekus namų galėtų būti taikomos tam tikros lengvatos, bet paskolą už nekilnojamąjį turtą (NT) vis tiek tektų grąžinti.

Praėję metai šalies nekilnojamojo turto sandorių rinkoje pasižymėjo retai sutinkamu reiškiniu. Registrų centro duomenimis, nors bendras sandorių skaičius reikšmingai mažėja, tačiau kainos per metus paauga. Kai kurie analitikai skaičiuoja, kad būsto kaina Vilniuje padidėjo beveik 10 tūkst. eurų. NT rinkos ekspertas Arnoldas Antanavičius skaičiuoja, kad per metus mediana, t.y. vidutinė būsto kaina Vilniuje padidėjo 9 tūkst. eurų.

Nors būsto ir paskolų kainos nemažėja, Lietuvos jaunimas, kitaip nei vakariečiai, stengiasi kuo anksčiau įsigyti nuosavą būstą. Vis dėlto atsiranda ir tokių, kurie nuosaviems namams pinigų netaupo, teigdami, kad tokiais permainingais laikais nemato prasmės to daryti. Ekspertai beda pirštu į kitą problemą – šeimų dar nesukūrusiems jauniems žmonėms yra itin sunku įsigyti būstą, todėl dalis gyventojų tampa priklausomi nuo savo tėvų finansinės padėties.

Lietuvą užklupus gerokai didesniems žiemos šalčiams, nei buvo pastaruosius kelerius metus, daliai gyventojų namuose tenka kaip reikiant pašalti, mat įprasto centrinio šildymo  dažnai nepakanka. Vienas iš sprendimų tokiu atveju būtų papildomi šildymo prietaisai. Tačiau žmonės baiminasi smarkiai padidėsiančių sąskaitų už elektrą.

Gyvenamosios vietos deklaravimas atrodo smulkmena, tačiau dėl jo kartais gali kilti problemų. Pavyzdžiui, jei nenumatoma išsikraustymo data, nuomininko prisideklaravimas gali lemti didesnius mokesčius ar net apsunkinti būsto pardavimą. Socialiniame tinkle „Facebook“ užvirė diskusija, ar verta leisti nuomininkams deklaruoti gyvenamąją vietą nuomojamame būste.

„Drive-In“ – arba įvažiuojamoji prekybos zona – tai dar vienas būdas, kaip patogiai apsipirkti statybos, remonto ir buities prekių parduotuvių tinkle „Senukai“. Į prekybos centrą „Senukai“ siūlo įvažiuoti automobiliu. Čia konsultantai pasitinka su patarimais ir padeda išsirinkti reikiamas prekes, kurias galima susikrauti tiesiai į automobilį. Taip vis dažniau apsiperka naujakuriai ir profesionalūs meistrai, į prekybos centrą atvykstantys įsigyti daugiau prekių.

Jaunos šeimos iki šiol gali teikti prašymus piniginei paramai pirmajam būstui įsigyti. Tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerija užsimojo dabartinę tvarką keisti ir aiškina, ką daryti tiems, kurie jau užpildę paraiškas pagal seną tvarką. Tuo metu savivaldybių atstovai niršta ir sako, kad pakeitimai nėra tinkami. Ministerija paskelbė žinią, kad kitąmet jaunos šeimos gali sulaukti pokyčių.

TV6 laida „Statybų gidas“ besibaigiant metams apžvelgė, kokie jie buvo Lietuvai nekilnojamojo būsto rinkoje ir prognozavo, kas laukia naujais 2024-aisiais.  Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius sako, kad ateinantys keleri metai gali būti geri Lietuvos NT statytojams. „Karas ukrainiečių dar nėra laimėtas, bet tikimės, kad tai artimiausiu metu įvyks. Tai užtikrintumo regionui duos daugiau ir daug daugiau užsakymų.

Turint savo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą (NT) dažniausiai jaučiamasi ramiai, neva visus sprendimus galima laisvai priimti pačiam. Vis tik tai – netiesa. Viskam reikia gauti raštišką sutuoktinio sutikimą, o skyrybų atveju negalima jo išvaryti. Į tokią situaciją pakliuvo vienas lietuvis, norintis išdeklaruoti smurtaujančią žmoną iš savo namų.

Vienas naujausių Vilniaus Senamiestyje plėtojamų statybos projektų – dviejų prabangių namų kompleksas „Sanguškų parkas“ – gavo statybos leidimą, rašoma pranešime žiniasklaidai. Žiupronių gatvėje, šalia Misionierių bažnyčios ir Subačiaus bei M. Daukšos gatvių, 2026 m. bus įrengti 55 butai, 11 poilsio ir 13 komercinės bei administracinės paskirties patalpų.

Pastaruosius dvejus metus gyventojus piktino rekordiškai augančios paskolų palūkanų normos, kurios, imant, pavyzdžiui, būsto paskolą, atsiėjo brangiau nei pats nekilnojamasis turtas. Vis tik palūkanų kilimas pasiekė finišo tiesiąją – kitąmet nusimato net ir jų mažėjimas. Palūkanos per 2 metus išaugo nuo 2,5 iki 6,4 proc.

Ne paslaptis, kad didžioji dalis nuomojamo nekilnojamojo turto (NT) Lietuvoje priklauso privatiems asmenims, o šie taiko gan griežtą nuomininkų atranką dėl gyvūnų, vaikų, amžiaus, taip pat ir dėl tautybės. Lietuviai viešojoje erdvėje diskutavo, kodėl vertėtų arba nevertėtų savo būstų patikėti atvykėliams iš užsienio. Vieni pasakojo, kad kitataučiai – daug tvarkingesni nuomininkai, nei lietuviai. Tačiau daug buvo tokių, kurie savo būstą nuomoti užsieniečiams griežtai atsisako.

Siekiant taikliau ir efektyviau panaudoti mokesčių mokėtojų lėšas, labiau skatinti savivaldybes prisidėti finansiškai prie valstybės teikiamos jaunų šeimų įsigyti būstus paskatos, keičiamas finansinės paramos jaunoms šeimoms teikimo modelis. Tai kaip reikiant apkarpytų paramą jaunoms šeimoms.

Nekilnojamojo turto (NT) plėtros grupė „Releven“ Vilniaus senamiestyje, netoli Misionierių vienuolyno, vystys 40 mln. eurų vertės prestižinės klasės būsto projektą. Planuojama, kad būsto kvadratinio metro kaina „Sanguškų parke“ prasidės nuo 5 tūkst. eurų, o statybos bus baigtos 2026 metais. Projekte suplanuoti 55 butai, 11 poilsio ir 13 administracinių bei komercinių patalpų, „Verslo žinioms“ pasakojo „Releven“ direktoriaus pavaduotojas Viktoras Zubrecovas.

Šiuo metu brangiausias parduodamas gyvenamasis namas laikinojoje sostinėje kainuoja beveik 2 mln. eurų. Tokios sumos pardavėjai prašo ne tik už atsiveriančią Kauno miesto panoramą ar iš terasos matomą upių santaką, bet ir už įvairiausius patogumus – tokius, kaip sauna, telefonu valdomas šildymas ar net maisto rūkykla. Nuo skardžio atsiveria miestas Šis 1 950 000 eurų kainuojantis nekilnojamasis turtas (NT) yra ne kur kitur, o Kauno širdyje – senamiestyje, Benediktų gatvėje.

Pykčių tarp būsto nuomotojų ir nuomininkų būna įvairių. Vis tik atvejai, kuomet buto šeimininkė liepia kasdien tvarkytis, neleidžia turėti savo šiukšliadėžės ar pravardžiuoja, nutinka retai, bet nutinka. Pas tokią buto šeimininkę kambarį Vilniuje išsinuomojusi mergina skundėsi, kad nebegali kentėti tokio spaudimo, tačiau išsikraustyti bijo, nes nenori prarasti depozito. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad nuomotoja tokiu elgesiu pažeidžia visas teises ir turėtų depozitą grąžinti.

Gyventojams atkreipus dėmesį į skelbimuose vis dažniau pasitaikančius siūlymus pirkti butą negyvenamosios paskirties patalpose, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (Statybos inspekcija) įspėja: įsigijus tokį butą, ne tik netenkama kai kurių gyvenamajam būstui priklausančių garantijų, bet gali tekti sumokėti baudą. Rekomenduotina prieš įsigyjant butą pasitikrinti, kokia patalpų paskirtis numatyta projekte, pagal kurį buvo išduotas statybos leidimas.

Namo pardavimas kartais gali atnešti ne pinigų, o atvirkščiai – didelių nuostolių. Ir tie nuostoliai, kuriuos antstolis ims nuskaičiuoti kaip skolą, gali būti visai nepagrįsti ar net netikri, nors teismas juos ir patvirtino. Socialiniame tinkle „Facebook“ vienas asmuo anonimiškai papasakojo, kad 73 metų amžiaus močiutė gavo iš antstolių net 40 tūkst. eurų skolą už neva nekokybiško namo pardavimą. „Ji turi neįgalumą, ką tik išoperuota koja – nevaikšto.

Perkant brangiai kainuojantį tiek naują, tiek seną daiktą visada būna baisu, kad nebūtų kokių nors užslėptų trūkumų, kurie vėliau pareikalaus didelių neplanuotų išlaidų. Vis tik perkant butą ar namą už buvusius ar net po pirkimo atsiradusius defektus jums turėtų sumokėti pardavėjas. Advokato aiškinimu, nesvarbu, ar nekilnojamasis turtas (NT) buvo pirktas naujas, t. y. iš statybų įmonės, ar senesnis, t. y. iš fizinio asmens. Už defektus turi atsakyti buvęs savininkas.

Siekiant taikliau ir efektyviau panaudoti mokesčių mokėtojų lėšas, labiau skatinti savivaldybes prisidėti finansiškai prie valstybės teikiamos jaunų šeimų įsigyti būstus paskatos, keičiamas finansinės paramos jaunoms šeimoms teikimo modelis, rašoma ministerijos pranešime. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtam įstatymo projektui pritarė Vyriausybė. Jam dar turės pritarti Seimas.

Lietuvoje skundžiamasi neįprastai didelėmis nekilnojamojo turto (NT) kainomis. Jį įsigyti trukdo ir rekordiškai brangios paskolos, kai pinigų palūkanoms tenka pakloti daugiau, nei pačiam būstui. Anot ekspertų, išaugusios būsto palūkanų normos dabar ir yra esminė problema. Jie tikino, kad lietuviai šiaip būstą įpirktų, bet tiesiog negauna paskolų. Pašnekovai neslėpė, kad situacija užsienyje yra panaši, tačiau ten bankai sumažino savo maržas, tad paskolos nebrango taip smarkiai, kaip pas mus.