Aplinkos ministerija pranešė, kad Lietuvai reikia parengti Nacionalinį pastatų renovacijos planą.
Jį įgyvendinant esą norima užtikrinti, kad iki 2050 m. gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai būtų renovuoti ir taptų energetiškai efektyvūs, nepriklausytų nuo iškastinio kuro. Iki šio laikotarpio dar bus priimti ir nauji, sugriežtinti reikalavimai statyboms ar renovacijai.
Taigi, naujų pakeitimų privalės laikytis ne tik jau pastatytų namų savininkai, bet ir visi, kurie stato namus ar daugiabučius.
Kokių pakeitimų sulauks gyvenamųjų namų savininkai ir daugiabučių gyventojai?
Kaip teigė Aplinkos ministerijos atstovai, nauji pastatai privalės būti visiškai netaršūs jau nuo 2028 m.:
- nauji pastatai, kurie priklauso viešosioms įstaigoms – nuo 2028 m. sausio 1 d.;
- visi nauji pastatai – nuo 2030 m. sausio 1 d.
„Turime imtis būtinų priemonių užtikrinti, kad pastatų, kuriuose atliekama kapitalinė renovacija, ar jų renovuojamų dalių energinis naudingumas būtų pagerintas taip, kad atitiktų minimalius pastatų ar pastato vienetų energinio naudingumo reikalavimus“, – apie keliamus tikslus kalba ministerija.
Jos atstovai naujienų portalui tv3.lt atsiųstame komentare taip pat teigė, kad numatomi pakeitimai nekilnojamojo turto (NT) vystytojams reikštų, kad naujai statomi pastatai turės atitikti aukštesnius energinio efektyvumo reikalavimus.
„Tai gali apimti pažangesnių statybinių medžiagų ir technologijų naudojimą, siekiant užtikrinti mažesnį energijos suvartojimą ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas.
Be to, vystytojai turės atsižvelgti į naujus standartus projektavimo ir statybos etapuose, kad jų projektai atitiktų numatytus energinio efektyvumo tikslus“, – vardijo ministerijos atstovai.
Nauji pakeitimai, kaip teigia ministerija, taip pat paliestų net tik daugiabučių, bet ir individualių namų savininkus.
„Tiek daugiabučių, tiek individualių namų savininkai turės imtis priemonių savo būstų renovacijai ar modernizacijai, siekiant sumažinti energijos sąnaudas ir pagerinti gyvenimo kokybę.
<...> Numatomi pakeitimai apima visus pastatų tipus, įskaitant individualius namus. Tai reiškia, kad individualių namų savininkai taip pat turės atsižvelgti į naujus energinio efektyvumo reikalavimus planuodami renovaciją ar statydami naujus namus“, – dėmesį atkreipė ministerijos atstovai.
Tiesa, ministerija žada, kad esą dalį investicijų, t.y. pradinius kaštus, kurie būtų skiriami būsto modernizacijai ar renovacijai, kompensuos.
Naujus pakeitimus būsto savininkams ir statytojams vertina atsargiai
Bendrovės „Citus“ investicijų direktorius Šarūnas Tarutis naujienų portalui tv3.lt komentavo, kad kol kas pateikta informacija yra nepakankamai išsami.
Bet, kaip teigė pašnekovas, jau dabar galima įžvelgti, kad didžioji dalis ir reikšmingiausių pokyčių būsto savininkams ir statytojams numatoma nuo 2028 m.
„Jau ir dabar nuolatiniai nauji reikalavimai bei biurokratijos didėjimas brangina būstus ir sunkina jų įperkamumą. Tačiau dar nėra aišku, kaip atrodys vieninga visos Europos sąjungos vertinimo sistema, kaip joje atrodys Lietuvos situacija.
Šiuo metu Lietuvoje nėra vertinama daug dalykų, todėl atskaitos taškui reikės surinkti daug duomenų, sukurti naujų procesų, kurie – bent pradžioje – neturėtų tiesiogiai paliesti būsto pirkėjų. Kalbama, kad mūsų šalyje galiojantys reikalavimai būsto energiniam efektyvumui yra aukšti, todėl, net ir naujų vertinimų atveju, jie gali nedarytų reikšmingos įtakos“, – svarstė Š. Tarutis.
Statybų savikaina didės?
Š. Tarutis įžvelgia, kad dalis numatomų pakeitimų iš tiesų gali nulemti didesnę statybų savikainą.
„Direktyvoje kalbama ir apie pastato gyvavimo ciklo vertinimą, „užrakintą anglį“ ir pan., kas neišvengiamai susiję su medžiagų pasirinkimu, jų logistika, kitokių, efektyvesnių inžinerinių sistemų poreikiu, aukštesniais reikalavimais projektavimui.
Tai, deja, gali stipriai atsiliepti statybų savikainai, o tai, be abejo, vėl brangins būstą“, – tokio scenarijaus neatmetė pašnekovas.
Vis tik Š. Tarutis teigia, kad daryti skubotų išvadų nereikia. O tiksliai nusakyti, kokią įtaką būsto kainoms darys nauji pakeitimai, bus galima po atliktos analizės.
„Kol kas reikia sulaukti daugiau informacijos apie tai, kokie bus nustatyti atskaitos taškai, kiek reikės „pasitempti“ ir kiek, kokių normatyvų bei kokiais etapais nustatys Lietuvos institucijos, nes jos fiksuos nacionalinius reikalavimus. Taip pat, koks finansavimas ir skatinimas bus paskirtas“, – kalbėjo pašnekovas.
Būsto kainos – vis dar per didelės
Būsto rinka Lietuvoje atsigauna – kainoms pernelyg didėti neleidžia pakankama pasiūla, sako Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Pasak jo, būsto kainos ateityje priklausys nuo to, ar pavyks sureguliuoti būsto paklausą ir pasiūlą.
„Esant pakankamai pasiūlai būsto kainos didėjo nuosaikiu tempu. Tolesnė kainų raida labai priklausys nuo to, ar pasiūlai pavyks atliepti padidėjusią paklausą. Todėl itin svarbu (...) užtikrinti tinkamą būstų pasiūlą“, – pirmadienį pristatydamas praėjusių metų šalies finansinio stabilumo apžvalgą žurnalistams sakė G. Šimkus.
„Aktualus ir statytojų, ir savivaldos lankstumas, aktyvesnė renovacija“, – pridūrė jis.
Pasak LB vadovo, pernai po maždaug dvejų metų pertraukos vėl šoktelėjo būsto sandorių ir rezervacijų skaičius, daugiau parduota tiek naujos, tiek senos statybos būsto.
G. Šimkaus teigimu, šiuo metu pirminėje būsto rinkoje pasiūlos netrūksta, tačiau nėra ir jo pertekliaus.
Jo teigimu, dėl mažėjusių palūkanų normų atpigus skolinimuisi, padaugėjo žmonių, kurie perka būstą su paskola – jie sudarė apie du trečdalius visų perkančiųjų būstą.
Be to, anot banko vadovo, prislopo investicinio būsto sandorių – tai taip pat padėjo užtikrinti tvarią paklausą: „Būsto kainų korekcijos rizika yra ženkliai sumažėjusi.“
Banko vertinimu, būsto kainos kyla apie 4–5 proc. kasmet, tačiau būstas vis dar yra pervertintas maždaug 5 proc.
Pasisako už mažesnius NT mokesčio tarifus ne pagrindiniam brangiam turui
Parlamentinis Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) trečiadienį pritarė valdančiųjų siūlymui šiek tiek sumažinti nekilnojamam turto (NT) mokesčio tarifus ne pagrindiniam būstui.
Finansų viceministras Kristupas Vaitiekūnas teigė, kad Seimui pritarus mažesniems tarifams, į valstybės biudžetą būtų surenkama kelias milijonais eurų mažiau.
„Kalba eitų apie kelis milijonus“, – komitete sakė viceministras.
Komitetas pritarė grupės „Nemuno aušros“, socialdemokratų ir demokratų frakcijų atstovų siūlymui mažinti ne pagrindinio, o paskesnio asmens būsto apmokestinimą: 0,6–1 mln. eurų vertės turtą siūlo apmokestinti ne Vyriausybės siūlomu 1 proc. tarifu, o 0,8 proc, o brangesnį negu 1 mln. eurų – ne 2 proc., o 1 procento tarifu.
Tarp šio pasiūlymo autorių buvo ir socialdemokratas A. Sysas, anksčiau pasiūlęs turtą, kurio mokestinė vertė didesnė nei milijonas eurų, apmokestinti 2 proc. tarifu. Jo siūlymui po svarstymo Seimas buvo pritaręs.
BFK taip pat atmetė A. Syso ir Birutės Vėsaitės siūlymą iki 200 tūkst. eurų pažeminti neapmokestinamo pagrindinio būsto grindis. Seimas po svarstymo yra pritaręs socialdemokračių siūlymui grindis fiksuoti ties 450 tūkst. eurų riba.
„Pirmasis turtas turėtų būti apmokestinimas, o dėl ribos turi apsispręsti politikai“, – tvirtino finansų viceministras.
Iš pradžių įstatymą dėl NT mokesčio pokyčių planuota priimti ketvirtadienį, tačiau Nekilnojamojo turto mokesčio bei Gyventojų pajamų mokesčio įstatymų projektai buvo išbraukti iš darbotvarkės.
Dėl jų priėmimo planuojama šaukti nenumatytą parlamento posėdį kitą savaitę, po Joninių, BNS trečiadienį patvirtino pirmasis Seimo vicepirmininkas Juozas Olekas.
BNS rašė, kad Seimas pirmadienį po svarstymo pritarė pagrindinio NT apmokestinimui nuo 450 tūkst. eurų vertės, o paskesnio – nuo 50 tūkst. eurų.
Siūloma pirmąjį būstą apmokestinti 0,1–1 proc. tarifais, kuriuos nusistatytų savivaldybės, o antrą – nuo 50 tūkst. eurų – 0,2–2 proc. tarifais.
Nuo 50 tūkst. iki 200 tūkst. eurų vertės NT būtų taikomas 0,2 proc. tarifas, nuo 200 tūkst. iki 400 tūkst. eurų – 0,4 proc., nuo 400 tūkst. eurų iki 600 tūkst. eurų – 0,6 proc.
Seimas po svarstymo pritarė, kad virš 600 tūkst. eurų turtui būtų taikoms 1 proc., o virš 1 mln. eurų – 2 proc. tarifas. Po BFK sprendimo dėl tarifų brangiam ne pagrindiniam turtui Seimas balsuos iš naujo.
Tuo metu komercinio NT apmokestinimas nekeičiamas – jam būtų taikomas 0,5–3 proc. tarifas, jį nustatytų savivaldybės. Jo lėšos būtų skirtos Gynybos fondui.
Apleistas ar neprižiūrimas komercinis NT būtų apmokestinamas iki 5 proc. tarifu, jį nustatytų savivaldybė.
Tarptautinis valiutos fondas birželio pradžioje teigė, kad mažai pajamų iš NT mokesčio surenkanti Lietuva galėtų išplėsti jo bazę.
Dabar gyventojų NT apmokestinamas progresiniu 0,5–2 proc. tarifu, tačiau tik nuo 150 tūkst. eurų vertės.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
