Užsienis

JAV leidinys „The Wall Street Journal“, remiantis savais šaltiniais JAV, Europos ir Rusijos valdžioje, teigia, kad Elonas Muskas privačiuose pokalbiuose su V. Putinu nuo 2022-ųjų pabaigos nuolat aptarinėja asmenines temas, verslą ir geopolitiką. Tai kelia nerimą JAV prezidento administracijai, nes E. Muskas galimai turi prieigą prieš tam tikros įslaptintos informacijos.

Naujame skandinaviško stiliaus kalėjime pietryčių Lenkijoje bus laikoma maždaug 200 moterų, jame bus kalinių gyvenamieji kambariai, reabilitacijos nuo alkoholio kompleksas, gamybos salė ir pereinamojo laikotarpio namas, skirtas parengti kalines gyvenimui išėjus į laisvę.

Taivano prezidentas Lai Ching-te penktadienį pareiškė, kad Kinijos karinio spaudimo akivaizdoje sala nenusileis gindama savo teritoriją. Kinija laiko Taivaną savo teritorijos dalimi ir pastaraisiais metais intensyvina karinę veiklą aplink jį, siekdama priversti Taibėjų pripažinti jos pretenzijas. „(Mes) neužleisime nė centimetro Taivane, Penghu, Kinmene ir Madzu salose, kad tvirtai apgintume savo tėvynę“, – sakė Lai Ching-te, turėdamas omenyje Taibėjaus kontroliuojamas salas.

Praėjusią parą, spalio 24-ąją, Rusijos kariškiai nužudė penkis Donecko srities gyventojus. Tai feisbuke pranešė Donecko srities valstybinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. Pasak pareigūno, du žmonės žuvo Oleksijevo Družkivkoje, du - Zelenėje ir vienas – Dačenskėje. Dar vienas žmogus buvo sužeistas. Kaip pabrėžė V. Filaškinas, nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios okupantai Donecko srityje jau pražudė 2 836 žmones, o dar mažiausiai 6 336 sužeidė.

Baltarusijos diktatorius pareiškė, kad „Rusijos valdžioje kai kam labai norisi“ prisijungti Baltarusiją, tačiau tai pabandžius įgyvendinti rezultatas būtų vienas – karas. Jis taip pat kritikavo „kažko užkariavimo“ požiūrį – „dabar ne Viduramžiai, laikai pasikeitė“. Rusijos „aukščiausiuose sluoksniuose kai kam norisi prisijungti Baltarusiją“, tačiau pabandžius tai kiltų karas, pareiškė A. Lukašenka interviu „Izvestija“. „Jūs mažesni, mes didesni, mūsų ekonomika tokia, anokia.

Rusija šiais metais teikė palydovinius duomenis Jemeno husiams, kad padėtų jiems taikytis į laivus Raudonojoje jūroje, ketvirtadienį pranešė JAV laikraštis „The Wall Street Journal“ (WSJ). Remdamasis „informuotu asmeniu“ ir dviem anoniminiais Europos gynybos pareigūnais, laikraštis rašė, kad duomenys buvo perduodami per tarpininkus iraniečius ir naudojami raketomis bei dronais atakuojant laivus.

11 rusų programuotojų buvo pašalinti iš operacinės sistemos „Linux“ pagrindinio programinio kodo, (branduolio) kūrėjų sąrašų – jie anksčiau prisidėjo prie jo tobulinimo.

Penktadienio rytą Rusijos kariuomenė apšaudė Chersono centrą, sužeisti du žmonės. Tai „Telegram“ kanale pranešė Chersono miesto karinės administracijos vadovas Romanas Mročko, kuriuo remiasi „Ukrinform“. Pasak pareigūno,  nukentėjo 64 metų moteris ir 72 metų vyras. Abu patyrė sprogimo sukeltų traumų.  Moteriai skeveldros sužeidė kojas. Vyras buvo kontūzytas ir patyrė galvos smegenų traumą. Medikai reikiamą pagalbą sužeistiesiems suteikė vietoje.

Jungtinių Tautų (JT) vadovas Antonio Guterresas ketvirtadienį Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pareiškė, kad Maskvos invazija į Ukrainą pažeidžia JT chartiją ir tarptautinę teisę. JT generalinis sekretorius susitiko su V. Putinu BRICS aukščiausiojo lygio susitikimo Rusijoje kuluaruose, po kalbos, kurioje A. Guterresas paragino užtikrinti teisingą taiką Ukrainoje.

Rusijai paleidus dar vieną kamikadzėmis vadinamų dronų spiečių į Ukrainą, įskaitant Kyjivo regioną, oro gynybos daliniai numušė beveik 15 priešo taikinių, pranešė Kyjivo karinė administracija. Pranešime sakoma, kad tai buvo jau 15-asis per 25 spalio dienas į Kyjivą nukreiptas antskrydis. Dronai buvo paleisti iš Rusijos Kursko ir Krasnodaro sričių. Nepilotuojami orlaiviai artėjo prie sostinės dviem didelėmis bangomis.

Sakartvelo prezidentė Salome Zurabišvili neatmeta, jog jei parlamento rinkimus laimės valdančioji partija „Sakartvelo svajonė“, ji gali atsidurti kalėjime. Kaip praneša portalas „eurointegration“, remdamasis televizijos kanalu „Mtavari“, valstybės vadovė tai pareiškė per spaudos konferenciją. S. Zurabišvili buvo paklausta, kas bus, jei „Sakartvelo svajonė“ laimės rinkimus. „Jei taip atsitiks, jie tikriausiai paskelbs apkaltą ir pasodins mane į kalėjimą“, – atsakė ji.

NATO rengia atsaką reaguodama į Šiaurės Korėjos karius Rusijoje, kurie, kaip manoma, bus pasitelkiami plataus masto Maskvos kare prieš Ukrainą. Apie tai remdamiesi savo šaltiniais praneša „Bloomberg“.  Svarbiausios žinios: 23:43 | JAV, Japonija ir P. Korėja labai susirūpinusios dėl Š. Korėjos karių dislokavimo Rusijoje JAV, Pietų Korėjos ir Japonijos patarėjai nacionalinio saugumo klausimais penktadienį išreiškė didelį susirūpinimą dėl Šiaurės Korėjos karių dislokavimo Rus...

Ketvirtadienį Rusijos Čečėnijos respublikoje per ataką prieš karinę vilkstinę žuvo vienas Rusijos karys, pranešė rusų valstybinė žiniasklaida. Kaip teigiama, nežinomi užpuolikai vilkstinę puolė sostinės Grozno pakraštyje.

Anglijos pietvakariuose esančiuose pagyvenusių asmenų globos namuose trečiadienį mirė trys žmonės, o dar keturi buvo nugabenti į ligoninę, įtariant apsinuodijimą anglies monoksidu, pranešė policija. Dorseto policija pranešė, kad trečiadienį vakare dėl įtarimų netyčine žmogžudyste buvo sulaikyta 60-metė vietos gyventoja, kuri tebėra policijos nuovadoje.

Trečiadienį per kovas Pietų Libane žuvo penki Izraelio kariai, pranešė Izraelio gynybos pajėgos (IDF). Keturi iš jų buvo 22-42 m. amžiaus rezervistai. Dar šeši kariai buvo sunkiai sužeisti ir išgabenti į ligonines Izraelyje, teigė IDF. Izraelio žiniasklaida skelbė, kad rezervistus netikėtai užklupo iš šachtos išnirę „Hezbollah“ smogikai, kurie į juos svaidė rankines granatas, kai jie įžengė į vieną kaimą.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas griežtai atmetė pirmąjį Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio „Pergalės plano“ punktą, kuriame Ukraina prašo kvietimo įstoti į NATO.  Apie tai O. Scholzas kalbėjo Vokietijos televizijai ZDF.  Pasak jo, svarbu suvokti, kad „kariaujanti šalis apskritai negali tapti NATO nare“. „Visi tai žino, dėl to nėra jokių nesutarimų. O NATO kvietimas paprastai gana greta susiejamas su naryste“, – teigia O. Scholzas.

Rusijos užsienio reikalų ministrui BRICS aukščiausiojo lygio susitikime nutiko dvi nepatogios situacijos, kurios buvo užfiksuotos vaizdo kameromis.  Pirmiausia ėmė plisti vaizdo įrašas, kuriame sėdinčiam Sergejui Lavrovui praeinantis susitikimo dalyvis užmynė ant kojos.

Respublikonų kandidatas į prezidentus Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė, kad jei lapkritį laimės rinkimus, nedelsdamas atleis specialųjį patarėją Jacką Smithą, kuris iškėlė jam dvi federalines bylas. D. Trumpui, kuris laukia nuosprendžio dėl atskirų kaltinimų, susijusių su pinigų už tylą mokėjimais, dar yra pateikti kaltinimai dėl sąmokslo siekiant panaikinti 2020 metų rinkimų rezultatus, ir jeigu jis bus pripažintas kaltu, jam gali būti skirtos baudos arba laisvės atėmimo bausmė.

Rusijos opozicijos veikėja Julija Navalnaja ketvirtadienį sukritikavo JT generalinį sekretorių Antonio Guterresą už susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir pavadino Kremliaus vadovą „žudiku“. „Eina tretieji karo metai, o JT generalinis sekretorius spaudžia ranką žudikui“, – platformoje „X“ paskelbė J. Navalnaja, paskelbusi nuotrauką, kurioje V. Putinas sveikinasi su A. Guterresu.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį surengė derybas su palestiniečių prezidentu Mahmoudu Abbasu . Susitikimas surengtas paskutinę BRICS viršūnių susitikimo Rusijos Kazanės mieste dieną. „Mes tvirtai pasisakome už tai, kad kraujo praliejimas (Gazoje) būtų greitai nutrauktas“, – pareiškė V. Putinas palestiniečių prezidentui.

Europos Sąjunga yra „labai sunerimusi“ dėl pranešimų, kad Šiaurės Korėja siunčia karius kovoti Rusijos plataus masto kare prieš Ukrainą, sakė bloko diplomatijos vadovas Josepas Borrellis. „Tai būtų vienašališkas priešiškas KLDR veiksmas, turintis rimtų pasekmių Europos ir pasaulio taikai bei saugumui“, – sakoma 27 ES valstybių narių vardu paskelbtame J. Borrellio pareiškime.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas BRICS viršūnių susitikime atsakė į klausimą apie pasirodžiusias žinias dėl Šiaurės Korėjos karių Rusijoje.  V. Putino surengtoje spaudos konferencijoje, skirtoje apžvelgti įvykusį BRICS viršūnių susitikimą, JAV leidinio „NBC News“ žurnalistas pasiteiravo V. Putino apie palydovinius vaizdus, kuriuose matyti Šiaurės Korėjos kariai.  „Nuotraukos yra rimtas dalykas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį  pareiškė, kad Maskvos tolimesni santykiai su Jungtinėmis Valstijomis po prezidento rinkimų priklausys nuo Vašingtono. „Kaip po rinkimų klostysis Rusijos ir Amerikos santykiai, priklausys nuo Jungtinių Valstijų. Jei jos bus atviros, mes taip pat būsime atviri. O jei jos to nenorės, tuomet puiku“, –  pasibaigus aukščiausiojo lygio BRICS susitikimui Kazanėje žurnalistams sakė V. Putinas.

Ukrainos parlamento pirmininkas Ruslanas Stefančukas sukritikavo JT generalinio sekretoriaus Antonio Guterreso dalyvavimą BRICS viršūnių susitikime Rusijoje. Jis tai vertinąs neigiamai, sakė R. Stefančukas trečiojoje tarptautinės Krymo platformos parlamentinėje konferencijoje Latvijos sostinėje Rygoje.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį nepaneigė to, kad Šiaurės Korėjos karių yra dislokuota Rusijoje, kai JAV pranešė turinčios įrodymų, jog Pchenjanas perkėlė karių, kurie galimai stos į karą Ukrainoje. „Rusija niekada neabejojo, kad KLDR rimtai žiūri į bendradarbiavimą su Rusija, o mes bendradarbiaujame su mūsų draugais iš Šiaurės Korėjos“, – pasakė V. Putinas, paprašytas patvirtinti šiuos pranešimus. „Tai, ką mes darome, yra mūsų reikalas“, – pridūrė jis.

Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) ketvirtadienį apkaltino valstybę narę Mongoliją negebėjimu suimti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kai šis praėjusį mėnesį lankėsi toje šalyje, ir pareiškė, kad perduoda šį reikalą tolesniam svarstymui. „Tarptautinis baudžiamasis teismas nustatė, kad Mongolija, nesuimdama V. Putino, kai jis buvo jos teritorijoje, ir neperduodama jo Teismui, neįvykdė Teismo prašymo bendradarbiauti“, – sakoma Hagoje įsikūrusio TBT pareiškime.

Pirmieji Šiaurės Korėjos kariškiai, kurie dalyvavo mokymuose rytiniuose Rusijos poligonuose, jau atvyko į Rusijos ir Ukrainos karo veiksmų zoną, ketvirtadienį pranešė UNIAN. Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos (HUR)  duomenimis, trečiadienį, spalio 23 dieną, jie buvo pastebėti Kursko srityje. Žvalgybos pareigūnų skaičiavimais, į Rusiją perkelta apie 12 000 Šiaurės Korėjos karių. Tarp jų yra 500 karininkų, įskaitant tris Pchenjano generolus.

Kyjivas ketvirtadienį pranešė, kad Rusijos pajėgos rytiniame Donecko regione įvykdė egzekuciją keturiems į nelaisvę paimtiems Ukrainos kariams. Tai naujausias įtarimas dėl karo nusikaltimų po to, kai 2022-ųjų vasarį rusai pradėjo invaziją į Ukrainą. Tiek Maskva, tiek Kyjivas kaltina vieni kitų karius karo belaisvių egzekucijomis.

Ukraina ketvirtadienį pranešė, kad vykdant tyrimą dėl privalomos karinės tarnybos vengimo Kyjive sulaikė šešis žmones, tarp kurių yra verbavimo centre dirbančių pareigūnų, ir paėmė daugiau kaip 1,2 mln. JAV dolerių (1,11 mln. eurų). Mobilizacija – jautri tema Ukrainoje, ypač po to, kai šiais metais buvo surengta didelė verbavimo kampanija, skirta sustiprinti Ukrainos pajėgas, kovojančias su Rusijos invazija.  Pasipylė kaltinimai korupcija.

Respublikonų kandidatas į Jungtinių Valstijų prezidentus Donaldas Trumpas ketvirtadienį Europos Sąjungą (ES) pavadino „mini Kinija“, kritikuodamas JAV prekybinius santykius su šiuo bloku. „Jie neima mūsų automobilių, neima mūsų žemės ūkio produktų, neima nieko. Turite 312 mlrd. dolerių (289 mlrd. eurų) deficitą ES viduje. Žinote, ES yra (...) mini Kinija“, – duodamas interviu radijui sakė jis.

Norvegijoje įvyko skaudi traukinio avarija, praneša vietos leidinys „VG“.  Pranešama, kad Nordlande, Norvegijoje, nuo bėgių nuvažiavo keleivinis penkių vagonų traukinys, kuriame buvo apie 50-70 žmonių. Nuo bėgių nulėkęs traukinys atsidūrė automobilių eismo kelyje.  „Policija ir pagalbos tarnybos yra įvykio vietoje, o yra duomenų apie sužeistus žmones“, – teigia Nordlando policijos atstovas Kennethas Lauritsenas. Vėliau policija pranešė, kad per avariją žuvo vienas žmogus.

 Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Noelis Barrot ketvirtadienį pareiškė, kad Paryžiaus konferencijoje dėl pagalbos karo apimtam Libanui pavyko surinkti apie 800 mln. dolerių (740 mln. eurų) humanitarinei pagalbai ir dar 200 mln. dolerių (185 mln. eurų) šalies ginkluotosioms pajėgoms paremti. „Mums pavyko geriau, nei tikėjomės“, – baigdamas konferenciją dalyviams sakė J.-N. Barrot.

Prancūzijo sprezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį Paryžiuje vykusioje tarptautinėje konferencijoje pareiškė, kad Prancūzija suteiks 100 mln. eurų pagalbos paketą Libanui paremti. E. Macronas sakė, kad „artimiausiu metu Libano gyventojams, tiek šimtams tūkstančių dėl karo perkeltų žmonių, tiek juos priglaudusioms bendruomenėms, reikalinga didžiulė pagalba“. Dėl Izraelio ir „Hezbollah“ karo milijonas libaniečių buvo priversti palikti savo namus, žuvo daugiau kaip 2,5 tūkst.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį prieš pirmąjį po daugiau nei dvejų metų susitikimą su Jungtinių Tautų (JT) generaliniu sekretoriumi Antonio Guterresu pareiškė, kad galimybė įveikti jo šalį mūšio lauke yra iliuzijos. V. Putino ir A. Guterreso derybose daugiausia dėmesio bus skiriama karui Ukrainoje. V. Putinas kalbėjo paskutiniąją BRICS viršūnių susitikimo Kazanėje dieną. Maskva tikisi, kad šis forumas padės sukurti vieningą tautų frontą prieš Vakarus.

Libano ministras pirmininkas Najibas Mikati ketvirtadienį pareiškė, kad ginklų galėtų turėti tik valstybė ir šalies kariuomenė, ir ragino sudaryti paliaubas tarp Izraelio ir „Hezbollah“. „Libano pareigūnai turi būti dislokuoti (visoje) Libano teritorijoje, o ginklus turėtų nešiotis tik valstybės pareigūnai ir šalies kariuomenė“, – sakė N. Mikati Paryžiuje vykstančioje pagalbos Libanui konferencijoje, tačiau atvirai nepareikalavo nuginkluoti „Hezbollah“ – vienintelės grupuotės, kuri nesudėjo gin...

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ketvirtadienį pareiškė, kad artimiausiomis dienomis įvyks derybininkų susitikimas dėl paliaubų Gazos Ruože, ir dar kartą paragino Izraelį ir „Hamas“ pasiekti susitarimą. „Kalbėjomės apie galimybes pasinaudoti šiuo momentu ir tolesnius žingsnius, kad procesas vyktų toliau, ir tikiuosi, kad mūsų derybininkai susirinks artimiausiomis dienomis“, – po derybų su svarbaus tarpininko Kataro atstovais žurnalistams sakė A. Blinkenas.

JAV turėtų apsvarstyti galimybę imtis „tiesioginių karinių veiksmų“ prieš Šiaurės Korėją, jei šios valstybės kariai įsitrauktų į Rusijos pradėtą invaziją prieš Ukrainą, pareiškė vienas aukšto rango respublikonas, skelbia „The Telegraph“. JAV žvalgybos komiteto pirmininkas Michaelas R. Turneris teigė, kad J. Bideno administracija Pchenjanui turi pasiųsti aiškią žinutę, kad šios valstybės įsitraukimas į karą Ukrainoje peržengia „raudonąją liniją“ JAV atžvilgiu.

Rusijos įstatymų leidėjai ketvirtadienį pirmuoju skaitymu nubalsavo už biudžeto projektą, pagal kurį kitais metais išlaidos gynybai padidės beveik 30 proc., Kremliui nukreipiant didžiulius išteklius savo karui Ukrainoje. Žemųjų rūmų – Valstybės Dūmos – deputatai projektui pritarė didžiule balsų dauguma ir tik vienas balsavo „prieš“. Antrasis svarstymas įvyks lapkričio 14 dieną.

Palestiniečių prezidentas Mahmudas Abbasas ketvirtadienį pareiškė, kad Izraelis siekia „išvalyti“ Gazos Ruožą nuo palestiniečių, ypač šiaurinėje dalyje, kur šį mėnesį pradėjo plataus masto puolimą. „Praėjo ištisi metai nuo didžiausios katastrofos, kurią palestiniečių tauta patyrė po 1948-aisiais vykusios Nakbos, tai yra Izraelio karo, per kurį Gazos Ruože vykdomi genocido ir etninio valymo nusikaltimai“, – sakė M. Abbasas kalboje kylančių ekonomikų grupės BRICS nariams.

Turkija yra pasiryžusi tęsti savo derybas su kylančių ekonomikų grupe BRICS, ketvirtadienį sakė turkų prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas. Jo šalis yra pirma NATO narė, siekianti prisijungti prie BRICS. „Esame pasiryžę tęsti savo dialogą su BRICS šeima, su kuria užmezgėme artimus santykius, grindžiamus abipuse pagarba ir abipuse nauda“, – BRICS forumo Kazanėje Rusijoje delegatams sakė R. T. Erdoganas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad po BRICS valstybių susitikimo Šiaurės Korėjos kariai, šiuo metu esantys Rusijos teritorijoje, gali būti perkelti arčiau Ukrainos fronto linijos. „Mes vis tiek žinome: laimės ne nusikaltėlis, ne tas, kuris naikina ir vykdo deportavimus, o tas, kuris vienija tautas, remdamasis pamatinėmis žmogiškosiomis vertybėmis ir Jungtinių Tautų Chartija“, – kalbėjo V. Zelenskis.

Buvusio Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus sūnus, 51 metų Aleksandras, gavo Rusijos pilietybę. Tai spalio 24 d. pranešė Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“, remdamasi mokesčių tarnybos dokumentais, rašo leidinys „Meduza“. Agentūros duomenimis, Aleksandras Janukovyčius turi Rusijoje įmonę, kuri įregistruota Sankt Peterburge nuo 2014 metų.

Pranešimai, kad septynios šalys prieštarauja Ukrainos kvietimui į NATO, neatitinka tikrovės. Tai pareiškė Ukrainos prezidento atstovas spaudai Serhijus Nikiforovas. „Žiniasklaidoje pasirodžiusi informacija, kad septynios šalys stoja prieš Ukrainos kvietimą į NATO, neatitinka tikrovės. Šie gandai naudingi tiems, kurie nori sudaryti klaidingą įspūdį, kad Ukrainos stojimas neturi plataus Aljanso narių palaikymo.

Ketvirtadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas prieš pirmąjį per daugiau nei dvejus metus susitikimą su Jungtinių Tautų vadovu Antonio Guterresu perspėjo nepuoselėti „iliuzijų“ nugalėti Rusiją mūšio lauke. V. Putinas kalbėjo Rusijos Kazanės mieste paskutinę BRICS viršūnių susitikimo dieną.

Pietų Korėjos prezidentas Yoon Suk Yeolas ketvirtadienį pareiškė, kad jo šalis „nesėdės sudėjusi rankų“ dėl Šiaurės Korėjos sprendimo pasiųsti tūkstančius karių padėti Rusijai kariauti Ukrainoje, ir pavadino tai „provokacija“. Seulo žvalgybos agentūra kiek anksčiau pranešė, kad Rusijoje šiuo metu treniruojasi maždaug 3 000 Šiaurės Korėjos karių, kurie greičiausiai jau netrukus bus dislokuoti fronto linijose, o iki gruodžio gali būti pasiųsta ir dar keli tūkstančiai kariškių.

Spalio 24 d. duomenimis, Ukrainoje nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios žuvo 91 žiniasklaidos darbuotojas, iš jų 12 – atlikdami savo profesinę pareigą. Kaip rašo „Ukrinform“, tai pranešė Masinės informacijos institutas (MII). Per dvejus metus ir aštuonis mėnesius, praėjusius nuo plataus masto karo pradžios, Rusija įvykdė Ukrainoje 664 nusikaltimus žurnalistams ir žiniasklaidai.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas ketvirtadienį pareiškė BRICS šalių lyderiams, kad pasaulis susiduria su „rimtais iššūkiais“, ir paragino grupę būti „stabilizuojančia jėga“. Xi Jinpingas kalbėjo paskutinę BRICS viršūnių susitikimo Rusijos Kazanės mieste dieną. Maskva tikisi, kad ši grupė padės sukurti vieningą valstybių frontą prieš Vakarus.

Šiaurės Korėjos sprendimas išsiųsti karius į Rusiją gali pastatyti Kiniją į sudėtingą padėtį, rašo „The New York Times“. UNIAN, cituodama minėtą leidinį, rašo, kad Kinija buvo nusivylusi Šiaurės Korėjos sprendimais. Teigiama, kad nuo diktatoriaus priklausoma valstybė dėl branduolinės ginkluotės programos plėtojimo ir nuolatinių grasinimų suduoti smūgius Pietų Korėjai sėja nestabilumą Centrinėje Azijoje.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį BRICS viršūnių susitikime pareiškė, kad Artimieji Rytai atsidūrė ant visiško karo slenksčio. „Prieš metus Gazos Ruože prasidėję kariniai veiksmai dabar išplito į Libaną. Tai paveikė ir kitas regiono šalis. Izraelio ir Irano konfrontacijos lygis smarkiai išaugo. Visa tai primena grandininę reakciją ir stato visus Artimuosius Rytus ant visiško karo slenksčio“, – sakė V. Putinas.