Užsienis

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas trečiadienį atvyko į Rusiją, kur dalyvaus BRICS aukščiausiojo lygio susitikime Kazanėje, pranešė Rusijos valstybinės naujienų agentūros. R. T. Erdoganas, kuris save pozicionuoja kaip galimą taikdarį Maskvos ir Kyjivo kare, vėliau trečiadienį surengs dvišalį susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Pranešimai apie tai, kad Šiaurės Korėja rengia karius invazijai Ukrainoje „sukėlė susirūpinimą dėl galimo konflikto eskalavimo“. Ekspertai teigia, kad šis žingsnis gali reikšti stiprėjančius Pchenjano ryšius su Maskva. Tačiau neatmetama, kad Šiaurės Korėjos kariai mūšio lauke gali tapti „patrankų mėsa“, rašo „Business Insider“. Kaip teigiama publikacijoje, Pietų Korėjos žvalgyba  pranešė, kad Rusija laivais atgabeno apie 1,5 tūkst.

Vokietijos užsienio reikalų ministerija išsikvietė Šiaurės Korėjos reikalų patikėtinį, taip reaguodama į pranešimus apie galimą Šiaurės Korėjos karių nusiuntimą į karą Ukrainoje. „Šiaurės Korėjos parama Rusijos karui kelia tiesioginę grėsmę ir Vokietijos saugumui bei Europos taikos tvarkai“, – pareiškė ministerija tinkle X. Jei pasitvirtintų pranešimai, kad Šiaurės Korėja ir kariais remia Rusijos agresijos karą, tai esą būtų tarptautinės teisės pažeidimas.

Europos Sąjunga (ES) trečiadienį paragino BRICS grupės viršūnių susitikime Rusijoje dalyvaujančius pasaulio lyderius pasakyti prezidentui Vladmirui Putinui, kad jis turi nedelsiant nutraukti karą Ukrainoje.  V. Putinas Rusijoje priima apie 20 pasaulio lyderių.

JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas trečiadienį patvirtino, kad Rusijoje esama Šiaurės Korėjos karių. „Yra įrodymų, kad Rusijoje yra KLDR karių“, – žurnalistams sakė Romoje viešintis L. Austinas, pavartojęs oficialaus Šiaurės Korėjos pavadinimo akronimą. „Ką konkrečiai jie daro? Neaišku. Tai dalykai, kuriuos turime išsiaiškinti“, – pridūrė jis.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas BRICS grupės viršūnių susitikime pareiškė, kad Ukrainoje neturi būti kovų eskalavimo. Centrinėje Rusijos dalyje esančioje Kazanėje susirinko apie 20 pasaulio lyderių. Tai yra didžiausias diplomatinis susitikimas Rusijoje nuo 2022-ųjų, kai Kremlius įsakė įvesti karius į Ukrainą. Kinija tvirtina, kad yra neutrali karo Ukrainoje atžvilgiu.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas palankiai įvertino BRICS šalių lyderių siūlymus tarpininkauti dėl karo Ukrainoje nutraukimo, trečiadienį pranešė Kremliaus atstovas spaudai.  Rusijos valstybinė žiniasklaida citavo Dmitrijų Peskovą, kuris aukščiausiojo lygio susitikimo kuluaruose žurnalistams sakė, kad daugelis šalių „pareiškė norą imtis aktyvesnio vaidmens“ sprendžiant konfliktą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pareiškė, kad besiplečiančios sankcijos ir protekcionizmas gali sukelti didelę pasaulinę krizę. „Taip pat išlieka reikšmingas krizės potencialas. Ir kalbama ne tik apie nuolat didėjančią geopolitinę įtampą, bet ir apie (...) besiplečiančią vienašališkų sankcijų, protekcionizmo ir nesąžiningos konkurencijos praktiką“, – sakė V. Putinas, kreipdamasis į BRICS šalių grupės lyderius.

JAV atstovas patvirtino – Šiaurės Korėjos kariai yra Rusijoje, skelbia naujienų agentūra „Reuters“. Spalio 23 d. Romoje JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas oficialiai patvirtino, kad Šiaurės Korėjos kariai iš tiesų yra atvykę į Rusijos teritoriją. „Yra įrodymų, kad Šiaurės Korėjos pajėgos yra Rusijoje. Ką jie tiksliai ten daro? Lieka neaišku. Tai yra dalykai, kuriuose privalome išsiaiškinti“, – kalbėjo L. Austinas.

Šiaurės Korėja siunčia Rusijai raketas ir kareivius karui prieš Ukrainą mainais į taktinės branduolinės ginkluotės technologijas. Tai interviu leidiniui „The Economist“ pareiškė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas Kyrylas Budanovas, praneša „Ukrinform“. Pasak leidinio, Šiaurės Korėjos valdžia tiekia Maskvai savo žmones ir ginklus anaiptol ne labdaros tikslais.

Kyjivas trečiadienį paragino visus Maskvos Ukrainoje dislokuotus Šiaurės Korėjos karius pasiduoti. „Kreipiamės į Korėjos liaudies armijos kovotojus, atsiųstus padėti (Vladimiro) Putino režimui. Neturite beprasmiškai žūti svetimoje žemėje. Neturite pakartoti šimtų tūkstančių rusų karių, kurie niekada nebesugrįš namo, likimo!“ – sakoma pareiškime, kurį paskelbė viena ukrainiečių karinės žvalgybos vadovaujama iniciatyva.

Trečiadienį Vengrijai minint 1956 m. sukilimą prieš sovietus ministras pirmininkas Viktoras Orbanas paragino vengrus „priešintis“ Briuseliui, kaip prieš beveik 70 metų priešinosi Maskvai. „Štai vėl senas klausimas: ar nusilenkiame svetimos jėgos, šį kartą iš Briuselio, valiai, ar jai priešinamės? Tai rimtas sprendimas, kuris dabar laukia Vengrijos. Siūlau, kad mūsų atsakymas būtų toks pat aiškus ir nedviprasmiškas, koks buvo 1956 m.“, – sakė jis tūkstančiams žmonių Budapešte.

Lenkijos premjeras, vienas iš Piliečių platformos (PO) partijos įkūrėjų Donaldas Tuskas trečiadienį pareiškė, kad nesieks šalies prezidento posto. „Kas bus mūsų (PO) kandidatas prezidento rinkimuose? Šį sprendimą paskelbsime gruodžio 7 d., Silezijoje. Tai bus žmogus, kuris, pirma, labiausiai tinka šiam postui, antra – turi didžiausias galimybes laimėti, trečia – tai nebūsiu aš. Tikrai!“ – parašė platformoje X Vyriausybės vadovas. Lenkijos prezidento rinkimai vyks ateinančių metų pavasarį.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock, trečiadienį atvykusi vizito į Beirutą, perspėjo, kad karo draskomas „Libanas atsidūrė ant žlugimo ribos“. Izraeliui susirėmus su kovotojų grupuote „Hezbollah“ Libane, A. Baerbock taip pat įspėjo, kad „bet koks tyčinis išpuolis prieš JT taikdarius pažeidžia tarptautinę humanitarinę teisę“. Tęsiantis karui su palestiniečių islamistų judėjimu „Hamas“ Gazos Ruože, Izraelis rugsėjo pabaigoje dėmesį sutelkė į Libaną, žadėdamas apsaugoti savo ši...

JAV – susirgimų protrūkis po to, kai žmonės suvalgė „McDonald's“ mėsainių, skelbia portalas „Abc“. Ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC) duomenimis, „McDonald's“ mėsainiuose, pavadinimu „Quarter Pounder“, rasta E. coli bakterijų, kurios gali sukelti rimtų skrandžio problemų, rašoma publikacijoje.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas penktadienį Londone susitiks su arabų šalių užsienio reikalų ministrais aptarti karų Gazos Ruože ir Libane, trečiadienį pranešė Valstybės departamentas. Susitikimas rengiamas po ketvirtadienį Katare įvyksiančių derybų, sakė Valstybės departamento atstovas Matthew Milleris, A. Blinkenui iš Izraelio nuskridus į Saudo Arabiją.

Seulo žvalgybos agentūra trečiadienį pranešė įstatymų leidėjams, kad Šiaurės Korėja į Rusiją išsiuntė dar pusantro tūkstančio karių, o iki gruodžio jų turėtų būti dislokuota 10 tūkstančių. „Manoma, kad į Rusiją buvo išsiųsta dar 1 500 karių“, taigi, iš viso šalyje jų yra 3 tūkst., po Nacionalinės žvalgybos tarnybos pasitarimo sakė parlamento Žvalgybos komitetui priklausantis parlamentaras Park Sun-wonas.

Rusijoje iškilo paminklas tironui Josifui Stalinui, tačiau vietos gyventojų dėmesį patraukė ne pats milijonus žmonių, įskaitant ir pačių rusų, gyvybių pražudžiusio sovietų diktatoriaus monumento atsiradimo faktas, bet jo būklė – paminklas vietos informavimo priemonėse jau pramintas „suglamžytu“. Kursko srities administracija iš pradžių pati negalėjo paaiškinti, iš kur ir kodėl paminklas J. Stalinui atsirado Galiugajevo stanicoje (kazokų administracinis vienetas, – red. past.

Turkija yra pirmoji suartėjimo su BRICS siekianti NATO narė, tačiau, ekspertų manymu, tai lemia jos ekonominiai interesai ir Ankaros troškimas įgyti „strateginę autonomiją“. Prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas trečiadienį dalyvauja BRICS (Brazilijos, Rusijos, Indijos, Kinijos ir Pietų Afrikos Respublikos) viršūnių susitikime Rusijos Kazanės mieste prezidento Vladimiro Putino kvietimu. Praėjusį mėnesį Turkija pranešė pasiprašiusi į šią augančios rinkos šalių grupę.

Praėjusią parą, spalio 22-ąją, Rusijos kariuomenė nužudė tris Donecko srities gyventojus, dar septyni žmonės buvo sužeisti. Kaip rašo „Ukrinform“, tai feisbuke pranešė Donecko srities valstybinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas. „Spalio 22 d. rusai nužudė 3 Donecko srities gyventojus: 2 – Oleksandro Kalynovėje ir 1 – Riznikivkoje. Per parą srityje dar 7 žmonės buvo sužeisti“, – pažymėjo regiono vadovas.

 Izraelyje viešintis JAV valstybės sekretorius Antony‘is Blinkenas trečiadienį žurnalistams Tel Avive pareiškė, kad karas Gazos Ruože turėtų baigtis dabar pat, ir pridūrė, kad, nepaisant pasiektos pažangos, Izraelis turi daryti daugiau, jog būtų įleista pagalba. „Nuo spalio 7-osios prieš metus Izraelis pasiekė daugumą savo strateginių tikslų, susijusių su Gazos Ruožu (...) Dabar pats metas paversti šiuos laimėjimus ilgalaike strategine sėkme“, – sakė A. Blinkenas.

Ukraina nėra nusiteikusi tartis dėl galimybės stoti į NATO mainais į okupuotų teritorijų atsisakymą, pareiškė Volodymyras Zelenskis susitikimo su žurnalistais metu. Tiesa, jis pažymėjo, kad „viskas priklausys nuo Ukrainos visuomenės“. V. Zelenskis paaiškino, kad tokios derybos nėra vykdomos, tačiau gandai apie tai žiniasklaidoje sklando „ne šiaip sau“. „Matyt, tokios mintys pas kai kuriuos partnerius gali būti.

Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas apžiūrėjo strateginę raketų bazę, trečiadienį pranešė valstybinė žiniasklaida, kurios paskelbtose nuotraukose matyti, kaip jis apžiūri didžiausių ir galingiausių šalies tarpžemyninių balistinių ginklų transportavimo ir paleidimo priemones.

Donaldo Trumpo rinkiminė kampanija pateikė prieš Jungtinės Karalystės (JK) Leiboristų partiją nukreiptą skundą dėl tariamo kišimosi į JAV rinkimus. JAV Federalinei rinkimų komisijai pateiktas skundas yra nukreiptas prieš leiboristus ir Kamala‘os Harris rinkiminę kampaniją dėl „neteisėtų nacionalinių užsienio įnašų teikimo ir priėmimo“. Visa tai yra susiję su pranešimais apie Leiboristų partijos pareigūnų susitikimus su K. Harris rinkiminės kampanijos atstovais bei ryšių su leiboristais t...

Libano grupuotė „Hezbollah“ pranešė trečiadienį paleidusi raketas į Izraelio karinės žvalgybos bazę Tel Avivo priemiestyje, po naktį suduotų smūgių į grupuotės bastioną pietiniame Beirute. „Hezbollah“ kovotojai paleido „raketų salvę“ į „karinės žvalgybos padalinį Gliloto bazėje (...) Tel Avivo priemiestyje“, sakoma grupuotės pranešime. Kalbama apie bazę, į kurią pastarosiomis dienomis taikytasi kelis kartus.

36 pasaulio lyderiai, įskaitant ir Kinijos, Indijos, Pietų Afrikos Respublikos bei Irano atstovus, atvyko į kasmetinį BRICS aukščiausiojo lygio susitikimą Rusijoje. JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai svarsto, kad Rusija šio susitikimo metu su vadinamosiomis „blogio ašies“ valstybėmis gali bandyti nustatyti tam tikrus mechanizmus, kuriais būtų siekiama sustiprinti karines pastangas Ukrainoje.

Trečiadienį Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonio Guterresas atvyko į Rusijos Kazanės miestą dalyvauti BRICS viršūnių susitikime, jis surengs pirmąjį per daugiau nei dvejus metus susitikimą su prezidentu Vladimiru Putinu, pranešė pareigūnai. Didėjant tarptautiniam susirūpinimui dėl konfliktų Artimuosiuose Rytuose ir Ukrainoje, A. Guterresas susitiks su keliais lyderiais, pranešė JT, derybos su V. Putinu numatytos ketvirtadienį.

Trečiadienį Izraelio kariuomenė paragino kai kurių Libano pietinio Tyro miesto rajonų gyventojus evakuotis prieš karines operacijas, nukreiptas į Libano kovotojų grupuotę „Hezbollah“. Armijos atstovas arabų kalba Avichay Adraee socialiniame tinkle X paskelbė Tyro gatvių, kurios bus paveiktos, žemėlapį ir sakė: „Turite nedelsdami pasitraukti iš raudonai pažymėtos zonos ir vykti į šiaurę nuo Avalio upės.

 Estijos premjeras Kristenas Michalas antradienį paragino NATO sąjungininkes iki 2025-aisiais metais Hagoje vyksiančio Aljanso viršūnių susitikimo padidinti gynybos išlaidų tikslą bent iki 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Po Taline įvykusio susitikimo su NATO vadovu Marku Rutte K. Michalas pareiškė, kad dabartinis tikslas gynybai skirti mažiausiai 2 proc. BVP nebeatliepia „šiandieninės saugumo situacijos realybės“. „Visos sąjungininkės turėtų išleisti bent 2,5 proc.

Jungtinės Valstijos antradienį išreiškė susirūpinimą dėl galimo Rusijos kišimosi į Moldovos prezidento rinkimų antrąjį turą, kuris žada būti įtemptas. Artėjant lapkričio 3 dieną vyksiančiam antrajam rinkimų turui, „Jungtinės Valstijos tebėra susirūpinusios, kad Rusija vėl bandys sutrukdyti Moldovos gyventojams pasinaudoti suverenia teise patiems išsirinkti savo vadovus“, sakoma valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno pareiškime.

Sumų srityje spalio 23-iosios naktį Ukrainos oro gynybos pajėgos numušė 19 „Shahed“ tipo Rusijos savižudžių dronų. Tai feisbuke pranešė Sumų srities karinė administracija, kuria remiasi „Ukrinform“. „Iš viso nuo metų pradžios mūsų zenitininkai sunaikino 394 Rusijos „maitvanagius“, nešusius mirtį į Ukrainą“, – pridūrė srities karinės administracijos atstovai.

Kamala Harris antradienį pareiškė, kad JAV yra visiškai pasirengusios išrinkti pirmąją moterį prezidentę, tačiau nesureikšmino savo kandidatūros kaip istorinės, sakydama, kad ji tiesiog nori atversti naują lapą tautai, kurią „išsekino“ Donaldas Trumpas. Likus dviem savaitėms iki rinkimų dienos, K. Harris ir D. Trumpas rengia mitingus svyruojančiosiose valstijose, rodosi eteryje ir kalba tinklalaidėse, siekdami įgyti pranašumą lenktynėse, kurios, kaip rodo apklausos, yra iš esmės apylygės.

Trečiadienį Taivano sąsiauriu praplaukė Kinijos lėktuvnešių grupė, pranešė Taivano gynybos ministras. Ši žinia pasirodė praėjus dienai po to, kai Kinija netoli Taivano surengė kovinio šaudymo pratybas. Kinija, kuri laiko demokratiškai valdomą Taivaną savo teritorijos dalimi, pastaraisiais metais suintensyvino karinę veiklą aplink šią salą. Pekinas yra pareiškęs, kad neatsisakys galimybės panaudoti jėgą, jog į savo rankas perimtų Taivano kontrolę.

Rusija masiškai nenaudos Šiaurės Korėjos karių mūšio lauke Ukrainoje, nes Šiaurės Korėjos kariai neturi tokio pasirengimo, kuris suteiktų rusams pranašumą, sako buvęs Ukrainos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas, atsargos generolas Mykola Malomužas.

 Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis antradienį pareiškė, kad dėl įtariamų Maskvos sabotažo bandymų šalies teritorijoje gali būti išsiųstas Rusijos ambasadorius Sergejus Andrejevas. Taip jis kalbėjo po to, kai pareiškė nurodęs uždaryti Rusijos konsulatą vakariniame Poznanės mieste dėl įtariamo sabotažo.

 Izraelio gynybos ministras Yoavas Gallantas sakė šalyje viešinčiam JAV diplomatijos vadovui Antony Blinkenui, kad jo vyriausybė tikisi Vašingtono paramos dėl atsako Iranui, reaguojant į anksčiau šį mėnesį surengtą raketų išpuolį. „Jungtinių Valstijų pozicija palaikyti Izraelį po mūsų atakos prieš Iraną sustiprins regioninį atgrasymą ir susilpnins blogio ašį“, – sakė Y. Gallantas,  turėdamas omenyje su Teheranu susijusias ginkluotas grupuotes Artimuosiuose Rytuose.

 Izraelio kariuomenė antradienį patvirtino, kad prieš tris savaites per smūgį pietiniame Beiruto priemiestyje nukovė „Hezbollah“ atstovą Hashemą Safieddine'ą, panašu, turėjusį tapti nužudyto grupuotės lyderio Hassano Nasrallah įpėdiniu.

Ukrainai reikia savų „Shahed“ bepiločių orlaiviu analogo, kad dronų atakos prieš Rusiją būtų tikslesnės ir galingesnės. Apie tai UNIAN kalbėjo Ukrainos valstybinio aviacijos muziejaus vyriausiasis tyrėjas Valerijus Romanenko.  Ukrainos valstybinio aviacijos muziejaus tyrėjas Valerijus Romanenko teigia, kad Ukrainai reikia kurti savus „Shahed“ analogus, kad priešui būtų galima smogti dar tiksliau ir galingiau.  „Mums reikia ukrainiečių „Shahedų“. Ir mes turime su tuo problemų.

Šiaurės Korėja, kuri, kaip pranešama, pasiuntė sausumos pajėgas prisijungti prie Rusijos karo prieš Ukrainą, taip pat pasiuntė naikintuvų pilotus, kurie galėtų skraidinti Rusijos karo lėktuvus. Apie tai, remdamasis Pietų Korėjos leidiniu, praneša „Newsweek“. Su leidiniu kalbėjęs Pietų Korėjos vyriausybės pareigūnas teigė, kad Šiaurės Korėja praėjusį mėnesį išsiuntė naikintuvų pilotus į Vladivostoką, miestą Rusijos Tolimuosiuose Rytuose spalio 8 dieną.

NATO tikisi iš Pietų Korėjos išgirsti išsamią ataskaitą apie įtariamą Šiaurės Korėjos karių siuntimą dalyvauti Rusijos kare prieš Ukrainą; jei ši informacija pasitvirtintų, tai būtų reikšminga eskalacija. Kartu, kol NATO negaus visų detalių iš partnerių Pietų Korėjoje, Aljansas negali patvirtinti fakto, kad Pchenjanas rengia savo karius išsiuntimui į Rusiją.

Slovakijos ministerija pareiškė, kad milijardierius, buvęs Čekijos ministras pirmininkas Andrejus Babišas neturėjo būti įtrauktas į komunistinės policijos agentų sąrašą, o ekspertai ir oponentai antradienį suabejojo tokiu sprendimu. Slovakijos sostinėje Bratislavoje gimęs milijardierius verslininkas A. Babišas devintajame dešimtmetyje, kai tuometinę Čekoslovakiją kontroliavo Maskva, buvo Komunistų partijos narys.

Ukrainos pareigūnai antradienį pranešė, kad vyras, ieškomas už tai, kad vengė šaukimo į kariuomenę, nusižudė po to, kai jį pagavo policija ir nuvežė į karinio verbavimo centrą. Kyjivas, susidūręs su darbo jėgos trūkumu dėl Rusijos invazijos, rengia intensyvią kampaniją, siekdamas paraginti vyrus stoti į šalies ginkluotąsias pajėgas.

Pastaruoju metu Kinija didina savo karinį ir branduolinį arsenalą tokiu mastu, kokio nebuvo nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Pasak aukščiausio rango JAV generolo, vos Vakarai parodo silpnumą, iškart padidėja pasaulinio karo šansai.  Plačiau apie tai, kokią Vakarų atsako Rusijai problematiką mato, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo Jungtinių Amerikos Valstijų 4 žvaigždučių generolas Philipas Breedlove‘as.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu antradienį pareiškė, kad su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu aptarė galimybę imtis bendrų veiksmų, kovojant su Irano keliamomis grėsmėmis. „Susitikimo metu buvo atkreiptas dėmesys į Irano keliamą grėsmę ir būtinybę abiem šalims suvienyti jėgas, kovojant su ja“, – sakoma B. Netanyahu biuro pareiškime.

Rusijos įstatymai, kuriais reikalaujama, kad daugelis aktyvistų, žiniasklaidos organizacijų ir asmenų užsiregistruotų kaip „užsienio agentai“, yra savavališki ir pažeidžia žmogaus teises, antradienį paskelbtame sprendime konstatavo Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT). Strasbūre įsikūręs teismas teigė, kad „teisės aktai yra stigmatizuojantys, klaidinantys ir pernelyg plačiai ir nenuspėjamai pritaikomi“. Teisėjai nustatė, kad Rusija pažeidė ieškovų teises į saviraiškos ir asociacijų laisvę, ku...

Vokietija antradienį atmetė Rusijos teiginius, kad šalies rytuose neseniai atidaryta Baltijos jūros regiono karinio laivyno vadavietė pažeidžia 1990 metų sutartį dėl nacionalinio susivienijimo. Kai Maskva išsikvietė Vokietijos ambasadorių dėl NATO centro Rostoko mieste, „jis labai aiškiai paneigė, (...) kad buvo pažeista sutartis“, naujienų agentūrai AFP sakė Vokietijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas antradienį pasiūlė Izraelio ministrui pirmininkui Benjaminui Netanyahu pasinaudoti islamistų grupuotės „Hamas“ lyderio nužudymu siekiant paliaubų Gazos Ruože.

Kinijos vadovas Xi Jinpingas antradienį, susitikęs su prezidentu Vladimiru Putinu per BRICS aukščiausiojo lygio susitikimą Kazanėje, pasidžiaugė savo šalies ryšiais su Rusija šiame „chaotiškame“ pasaulyje. „Pasaulis išgyvena gilius pokyčius, kokių nematėme jau šimtmetį, o tarptautinė padėtis yra chaotiška ir persipynusi tarpusavyje“, – sakė Xi V. Putinui, girdamas „gilią draugystę“ tarp jųdviejų šalių.

Nuo Rusijos agresijos karo pradžios Vokietijoje ir Lenkijoje smarkiai sumažėjo pritarimas karinei ir humanitarinei paramai Ukrainai. Tai rodo naujausia Vokietijos ir Lenkijos barometro apklausa, kurios rezultatai paskelbti antradienį. Per reprezentatyvų tyrimą Lenkijoje 63 proc. respondentų nurodė, kad pritaria savo šalies karinei paramai Kyjivui. 20 proc. ją atmeta. Netrukus po karo pradžios 2022 m. kovą už karinę paramą užpultai šaliai dar pasisakė 87 proc. lenkų, o 5 proc. buvo prieš.