Užsienis

Ketvirtadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas prieš pirmąjį per daugiau nei dvejus metus susitikimą su Jungtinių Tautų vadovu Antonio Guterresu perspėjo nepuoselėti „iliuzijų“ nugalėti Rusiją mūšio lauke. V. Putinas kalbėjo Rusijos Kazanės mieste paskutinę BRICS viršūnių susitikimo dieną.

Pietų Korėjos prezidentas Yoon Suk Yeolas ketvirtadienį pareiškė, kad jo šalis „nesėdės sudėjusi rankų“ dėl Šiaurės Korėjos sprendimo pasiųsti tūkstančius karių padėti Rusijai kariauti Ukrainoje, ir pavadino tai „provokacija“. Seulo žvalgybos agentūra kiek anksčiau pranešė, kad Rusijoje šiuo metu treniruojasi maždaug 3 000 Šiaurės Korėjos karių, kurie greičiausiai jau netrukus bus dislokuoti fronto linijose, o iki gruodžio gali būti pasiųsta ir dar keli tūkstančiai kariškių.

Spalio 24 d. duomenimis, Ukrainoje nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios žuvo 91 žiniasklaidos darbuotojas, iš jų 12 – atlikdami savo profesinę pareigą. Kaip rašo „Ukrinform“, tai pranešė Masinės informacijos institutas (MII). Per dvejus metus ir aštuonis mėnesius, praėjusius nuo plataus masto karo pradžios, Rusija įvykdė Ukrainoje 664 nusikaltimus žurnalistams ir žiniasklaidai.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas ketvirtadienį pareiškė BRICS šalių lyderiams, kad pasaulis susiduria su „rimtais iššūkiais“, ir paragino grupę būti „stabilizuojančia jėga“. Xi Jinpingas kalbėjo paskutinę BRICS viršūnių susitikimo Rusijos Kazanės mieste dieną. Maskva tikisi, kad ši grupė padės sukurti vieningą valstybių frontą prieš Vakarus.

Šiaurės Korėjos sprendimas išsiųsti karius į Rusiją gali pastatyti Kiniją į sudėtingą padėtį, rašo „The New York Times“. UNIAN, cituodama minėtą leidinį, rašo, kad Kinija buvo nusivylusi Šiaurės Korėjos sprendimais. Teigiama, kad nuo diktatoriaus priklausoma valstybė dėl branduolinės ginkluotės programos plėtojimo ir nuolatinių grasinimų suduoti smūgius Pietų Korėjai sėja nestabilumą Centrinėje Azijoje.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį BRICS viršūnių susitikime pareiškė, kad Artimieji Rytai atsidūrė ant visiško karo slenksčio. „Prieš metus Gazos Ruože prasidėję kariniai veiksmai dabar išplito į Libaną. Tai paveikė ir kitas regiono šalis. Izraelio ir Irano konfrontacijos lygis smarkiai išaugo. Visa tai primena grandininę reakciją ir stato visus Artimuosius Rytus ant visiško karo slenksčio“, – sakė V. Putinas.

Ukraina gali laimėti Rusijos pradėtą ​​agresijos karą, jei tarptautiniai partneriai suteiks jai lemiamą politinę ir karinę paramą. Tai pareiškė Latvijos ministrė pirmininkė Evika Siliņa, kalbėdama per trečiojo Krymo platformos parlamentinio viršūnių susitikimo atidarymą, praneša „Ukrinform“ korespondentas. „Mūsų svarbiausias tikslas – užtikrinti teisingumą ir taiką Ukrainoje. Kad tai įvyktų, mes turime sustabdyti Rusiją ir priversti ją palikti Ukrainos teritoriją.

Ketvirtadienį „Hezbollah“ pareiškė smogusi Izraelio karinei bazei netoli Haifos. Tai buvo jau antras per parą grupuotės pareiškimas, kad taikėsi į šį objektą. „Hezbollah“ raketomis „bombardavo“ „gynybos pramonės“ bazę „į šiaurę nuo Haifos miesto“, sakoma pranešime. Trečiadienį „Hezbollah“ irgi tvirtino puolusi tą pačią vietą.

Antrąją BRICS viršūnių susitikimo Rusijoje dieną priimta Kazanės deklaracija parodė, kad Rusija dar nesulaukė tarptautinės paramos ir nesukūrė alternatyvios saugumo struktūros, kaip to nori Kremlius, sakoma Vašingtone įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) pranešime. JAV analitikai pabrėžia, jog Kazanės deklaracijoje Rusijos karas Ukrainoje minimas tik vieną kartą.

JAV remiamos, kurdų vadovaujamos Sirijos demokratinės pajėgos (SDF) ketvirtadienį pranešė, kad per Turkijos smūgius Sirijos šiaurės rytuose žuvo 12 civilių. „Per pastarąsias valandas (...) per naują (Turkijos) atakų bangą Sirijos šiaurėje ir rytuose“ žuvo 12 civilių, įskaitant du vaikus, ir dar 25 buvo sužeisti, sakoma SDF pareiškime. Atakos surengtos po išpuolio prieš vieną gynybos įmonę netoli Ankaros.

Per Rusijos smūgį Kupjanskui žuvo du žmonės, dar mažiausiai trys buvo sužeisti. Tai ketvirtadienį „Telegram“ kanale pranešė Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Synehubovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Apie 10 val. okupantai smogė Kupjansko miestui. Sprogimai nugriaudėjo prie parduotuvės ir vietinio turgaus. Deja, yra žuvusiųjų, preliminariais duomenimis, du. Mažiausiai trys žmonės sužeisti", – rašoma pranešime. Gelbėjimo tarnybos dirba vietoje, duomenys atnaujinami.

Rusijos parlamentarai ketvirtadienį vienbalsiai pasisakė už tai, kad būtų ratifikuota gynybos sutartis su Šiaurės Korėja, numatanti abipusę pagalbą, jei kuri nors iš šių šalių susidurtų su agresija. Valstybės Dūmos – žemųjų parlamento rūmų – deputatai 397 balsais pritarė sutarčiai. Balsavusiųjų „prieš“ nebuvo. Balsavimas įvyko kitą dieną po JAV pranešimo, kad Pchenjanas į Rusiją mokymams nusiuntė tūkstančius savo karių.

JAV Teisingumo departamentas įspėjo milijardierių Donaldo Trumpo rėmėją Eloną Muską dėl jo milijoninių dovanų rinkėjams, trečiadienį pranešė JAV žiniasklaida. Departamentas atsisakė komentuoti šią informaciją. Transliuotojai CNN ir NBC, remdamiesi informuotais šaltiniais, skelbė, kad E. Musko organizacija „America PAC“ buvo informuota, jog atitinkama iniciatyva gali pažeisti JAV rinkimų įstatymus.

Šeštadienį per rinkimus Sakartvele provakarietiškų opozicijos jėgų sąjunga susigrums su prorusiška valdančiąja partija. Briuselis perspėjo, kad balsavimas spalio 26 d. bus lemiamas dar jaunos Sakartvelo demokratijos likimui ir šalies siekiui įstoti į Europos Sąjungą. Apklausos rodo, kad opozicinės partijos gali gauti pakankamai balsų koalicinei vyriausybei sudaryti ir išstumti valdančiąją „Sakartvelo svajonės“ partiją, kontroliuojamą galingo milijardieriaus Bidzinos Ivanišvilio.

Pietų Korėjos prezidentas Yoon Suk-yeolas ketvirtadienį pareiškė, kad Seulas „nesėdės ramiai“ dėl tūkstančių Pchenjano karių, pasiųstų į Rusiją, ir pavadino tai provokacija.

Per potvynius, nuošliaužas ir kitas nelaimes, kurias sukėlė atogrąžų audra „Trami“, Filipinuose žuvo mažiausiai 22 žmonės, ketvirtadienį pranešė policija ir vietos pareigūnai. Skaičiuojama, kad dar 54 000 žmonių buvo perkelti. Paveiktose vietovėse daugiau kaip 7 mln. žmonių liko be elektros, kadangi valdžios institucijos turėjo atjungti elektros linijas, jog per potvynius būtų galima išvengti nelaimingų atsitikimų.

Ketvirtadienio 8.30 val. duomenimis, Ukrainos gynybos pajėgos  numušė 40 Rusijos dronų. Tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgos, kuriomis remiasi „Ukrinform“. Gautomis žiniomis, nuo trečiadienio 21 val.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pirmą kartą per daugiau nei dvejus metus susitiks su Jungtinių Tautų generaliniu sekretoriumi Antonio Guterresu. Susitikimas vyks paskutinę BRICS viršūnių susitikimo Rusijos Kazanės mieste dieną. Maskva šį forumą surengė tikėdamasi suformuoti vieningą kylančių ekonomikų frontą prieš Vakarus. V. Putinas ir A. Guterresas turi aptarti konfliktą Ukrainoje ir besiplečiančią krizę Artimuosiuose Rytuose, nurodė Kremlius.

Naktį Izraelis smūgiavo į Beiruto pietinį rajoną, pranešė Libano valstybinė žiniasklaida. Per mažiausiai 17 Izraelio antskrydžių su žeme buvo sulyginti šeši pastatai. Tai buvo viena žiauriausių naktų sostinės pietiniuose priemiesčiuose nuo karo pradžios rugsėjo 23 dieną. Naujienų agentūros AFP filmuotoje medžiagoje buvo matyti didžiulis sprogimas ir po jo sekę mažesni. Po smūgių kilo didelis gaisras.

Libano kariuomenė ketvirtadienį pranešė, kad nuo Izraelio ugnies žuvo trys jos kariai, vykdę gelbėjimo operaciją šalies pietuose. „Priešas Izraelis taikėsi į Libano kariuomenės narius netoli Jatero kaimo pietiniame Bint Džbeilio rajone, vykdžiusius sužeistųjų evakavimo operaciją, ir tai nulėmė trijų kankinių, įskaitant karininką, mirtį“, – sakoma kariuomenės pranešime.

Rumunijoje prie Ukrainos sienos aptikus du įtartinus skriejančius objektus buvo suaktyvintas oro antskrydžio pavojaus signalas ir į orą pakelti du Rumunijos naikintuvai F-16, trečiadienį pranešė Bukarešto Gynybos ministerija.  NATO narė Rumunija sakė, kad iš pradžių nebuvo aišku, ar tie objektai buvo Rusijos dronai. Bukareštas apie incidentą pranešė NATO partnerėms.  Abu objektai buvo aptikti maždaug 30 minučių skirtumu.

Ukrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 1 240 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2024 metų spalio 24 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 684 280 kareivių.

Sirijos valstybinė žiniasklaida ketvirtadienį pranešė, kad Izraelis smogė gyvenamajam pastatui Damaske, o karą Sirijoje stebinti organizacija nurodė, kad yra aukų. „Pradiniai pranešimai rodo, kad per Izraelio ataką taikytasi į gyvenamąjį pastatą Damasko Kafr Susos rajone“, – sakoma naujienų agentūros SANA pranešime. Organizacija „Syrian Observatory for Human Rights“ (SOHR) sakė, kad neapsieita be žmonių aukų.

JAV laiko efektyviomis investicijas į toliašaudės ginkluotės, taip pat bepiločių orlaivių gamybą Ukrainoje, kad jos ginkluotosios pajėgos būtų aprūpintos tokiais pajėgumais dabar ir ateityje. Tai trečiadienį pareiškė JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas, lankydamasis Romoje su vizitu, praneša „Ukrinform“, remdamasi Pentagonu. „Mes nusiteikę toliau investuoti į jų gebėjimą smogti dideliu atstumu“, – pažymėjo Pentagono vadovas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasakė, kokiomis sąlygomis yra galima taika su Ukraina. Pasak jo, neišpildžius šios sąlygos taika negalima.  Svarbiausi įvykiai:  23:53 | Kyjivas: Rusijos pajėgos įvykdė egzekuciją keturiems ukrainiečių karo belaisviams Kyjivas ketvirtadienį pranešė, kad Rusijos pajėgos rytiniame Donecko regione įvykdė egzekuciją keturiems į nelaisvę paimtiems Ukrainos kariams.

Turkija paskelbė, kad trečiadienį sudavė smūgių kurdų kovotojams Irake ir Sirijoje, apkaltinusi juos dėl išpuolio prieš vieną gynybos firmą netoli Ankaros. Per ataką, kurią, vyriausybės teigimu, tikriausiai įvykdė uždrausta Kurdistano darbininkų partija (PKK), žuvo penki žmonės, o dar 22 žmonės buvo sužeisti. Po kelių valandų „buvo įvykdyta oro operacija prieš teroristų taikinius Irako šiaurėje ir Sirijoje“, sakoma turkų Gynybos ministerijos pareiškime.

Kamala Harris trečiadienį pavadino Donaldą Trumpą fašistu ir perspėjo, kad jos varžovas JAV prezidento rinkimuose yra „vis nestabilesnis“. Aštri demokratės kritika nuskambėjo tuo metu, kai ji transliuotojo CNN surengtame renginyje rinkimams svarbioje Pensilvanijos valstijoje atsakinėjo į rinkėjų klausimus apie D. Trumpo tinkamumą eiti pareigas ir praeityje išsakytas pastabas.

Jungtinės Karalystės premjeras Keiras Starmeris trečiadienį atmetė Donaldo Trumpo komandos kaltinimus dėl Leiboristų partijos „akivaizdaus užsienio kišimosi“ į rinkimus Jungtinėse Valstijose, sakydamas, kad jos savanorių vykdoma agitacija yra normalu. K. Starmeris taip pat tvirtino, kad palaiko gerus santykius su D. Trumpu, su kuriuo praėjusį mėnesį buvo susitikęs.

Rusijoje dėl iš karo Ukrainoje sugrįžtančių nusikaltėlių per pastaruosius metus smarkiai išaugo asmenų, nuteistų dėl seksualinių nusikaltimų, skaičius.  Apie tai praneša leidinys „The Moscow Times“.  Išaugo seksualinių nusikaltimų skaičius Ypač pastebimas asmenų, nuteistų dėl seksualinio pobūdžio smurtinių veiksmų, padarytų sunkinančiomis aplinkybėmis, augimas.  Dėl tokių nusikaltimų nuteistų asmenų skaičius padidėjo daugiau nei perpus (51 proc.

Kremliaus parankinis, 30 metų Baltarusijos prezidento posto įsikibęs Aliaksandras Lukašenka sureagavo į pasirodžiusias žinias apie Šiaurės Korėjos karius Ukrainoje.  Apie tai jis BRICS viršūnių susitikime kalbėjo su leidiniu BBC.  „Apie jį turėtumėte žinoti dar kai ką: jei kuris nors lyderis ir pažįsta [Rusijos prezidentą] Vladimirą Putiną iš vidaus, tai A. Lukašenka. Abu vyrai pažįstami jau daugelį metų ir reguliariai susitinka“, – publikaciją pradeda BBC.

Kovotojų grupuotė „Hezbollah“ pranešė, kad trečiadienį raketomis ir iš artilerijos apšaudė Izraelio karius, bandžiusius įsiskverbti į Libano teritoriją. Apšaudymas įvyko, Izraelio ir „Hezbollah“ karui tęsiantis jau vieną mėnesį.  Irano remiama grupuotė taip pat pareiškė, kad dieną paleido kelias raketas į Izraelio karius Libano pasienio kaimuose.

JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį pareiškė, kad JAV pastangos remiant Ukrainą, įskaitant įnašą į paskolų paketą, dėl kurio susitarė Didžiojo septyneto (G-7) šalių grupė, akivaizdžiai rodo, kad „už padarytą žalą bus atsakingi tironai“. „Ukrainai suteiksime 20 mlrd. dolerių (19 mlrd.

Europos centrinis bankas turėtų atidžiai stebėti sparčiai stiprėjančias valiutas, tokias, kaip Kinijos juanis, trečiadienį kalbėdama Vašingtone vykusiame renginyje pasakė banko vadovė Christine Lagarde. „Valiutos vaidmens niekada negalima priimti kaip savaime suprantamo dalyko“, – per pertrauką tarp kasmetinių Tarptautinio valiutos fondo ir Pasaulio banko Vašingtone organizuojamų renginių surengto pokalbio su Atlanto taryba metu pasakė Europos centrinio banko vadovė.

ES vadovė Ursula von der Leyen, trečiadienį atvykusi į Albaniją ir pradėdama kelionę po šešias Balkanų šalis, kurios tikisi prisijungti prie bloko, pažadėjo, kad naujų narių priėmimas bus vienas svarbiausių Briuselio darbotvarkės klausimų. „Būkite tikri, kad plėtra išliks svarbiausiu mano kitos kadencijos prioritetu“, – sakė U. van der Leyen bendroje spaudos konferencijoje su Albanijos ministru pirmininku Edi Rama.

Irano remiama „Hezbollah“ grupuotė Libane, Izraelio kariniais duomenimis, trečiadienį į Šiaurės Izraelį paleido 110 raketų. Dauguma jų esą buvo numuštos, kitos nukrito neapgyvendintose teritorijose. Šiauriniame Naharijos mieste raketos nuolaužos sužalojo galvą vyrui, jis be sąmonės nuvežtas į ligoninę, tinkle X pranešė gelbėjimo tarnyba „David Adom“. Vyras buvo paplūdimyje, kai čia iš dangaus pasipylė nuolaužos.

Ukrainos valdžios institucijos paskelbė apie privalomą vaikų ir jų šeimų evakuaciją iš Charkivo regiono Borovos miesto, kur Rusijos pajėgos žengia į priekį. Naujas raginimas civiliams gyventojams bėgti iš miesto, kuriame prieš karą gyveno apie 5 000 žmonių, rodo, kad Ukrainos gynyba silpsta. „Atsižvelgiant į saugumo situaciją, priimtas sprendimas priverstinai evakuoti vaikus su šeimomis iš Charkivo regiono Borovos miesto“, – pranešė Kyjivo institucijos.

Pietų Korėjos žvalgyba praneša, kad Šiaurės Korėja jau išsiuntė į Rusiją apie 3 tūkstančius savo karių, kad paremtų Maskvos karo mašiną.  Apie tai cituodami Pietų Korėjos pareigūnus praneša „Reuters“. Be to, pažymima, kad Šiaurės Korėja izoliuoja išsiunčiamų kariškių šeimas „siekdama veiksmingai juos kontroliuoti ir kruopščiai susidoroti su informacija“, rašo „Reuters“, cituoja UNIAN.  Perkelta 3 tūkst.

Irano remiama grupuotė „Hezbollah“ trečiadienį patvirtino, kad Izraelis per smūgį nukovė Hashemą Safieddine`ą, numanomą nužudyto lyderio Hassano Nasrallah įpėdinį.  Informacija apie tai, kada ir kur tai įvyko, kol kas neskelbiama.  „Gedime (...) „Hezbollah“ vykdomosios tarybos vadovo, jo eminencijos mokslininko Hashemo Safieddine`o“, – sakoma grupuotės išplatintame pranešime.

Lenkija po rusų konsulato uždarymo tikisi Rusijos atsakomųjų veiksmų, sako lenkų užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis. R. Sikorskis antradienį pareiškė nurodęs uždaryti Rusijos konsulatą dėl įtariamo sabotažo Lenkijoje ir kitose sąjungininkėse.

Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas, duodamas interviu transliuotojui DW pasakė esąs įsitikinęs, kad Ukraina neišvengiamai taps NATO nare. „Galiausiai Ukraina taps NATO nare – kada tai įvyks, mes nežinome, bet pakvietimas yra neišvengiamas“, – pasakė A. Stubbas. Jis taip pat pastebėjo, kad, kalbant apie paramą Ukrainai, Suomija girdi, ko prašo prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Jo žinia yra tokia, kad jam reikia ginklų be jokių apribojimų, kaip juos naudoti.

Miuncheno prokuratūra trečiadienį pareiškė 20 metų Vokietijoje gyvenusiam 57-erių Rusijos piliečiui kaltinimus nužudžius du sužeidimus besigydžiusius Ukrainos karius. Kaltinamasis jau buvo ne kartą patekęs į policijos akiratį ir yra kaltinamas tuo, kad šių metų balandį netoli prekybos centro pietų Bavarijos Murnau mieste mirtinai subadė 23-erių ir 36-erių ukrainiečius.

Vokietija ir Didžioji Britanija pasirašė susitarimą dėl bendradarbiavimo gynybos srityje stiprinimo. Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius trečiadienį lankėsi pirmojo savo oficialaus vizito Didžiojoje Britanijoje nuo kadencijos pradžios. Spaudos konferencijoje su britų kolega Johnu Healey‘iumu jis pavadino susitarimą „kažko labai vertingo pradžia“. Šis susitarimas reikš pirmiausiai „didesnį saugumą Europoje“, pabrėžė B. Pistorius.

Rusijos pajėgos smogė energetikos objektui Sumų regione, dėl to daugiau kaip 21-am tūkstančiui vartotojų buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas. Apie tai feisbuke pranešė energetikos bendrovė „Sumyoblenergo“. „Rusija tęsia savo energetinį terorą prieš Sumų regioną. Šiandien priešas atakavo energetikos objektą Bilopilios rajone, dėl to buvo be elektros liko daugiau kaip 21 000 vartotojų“, – rašoma pranešime.

Europos Parlamentas (EP) siūlo kitų metų Europos Sąjungos (ES) biudžete daugiau lėšų skirti sritims, kurios gerina žmonių gyvenimą, didina konkurencingumą ir saugumą. EP pataisytame kitų metų ES biudžeto projekte siūloma ES įsipareigojimams skirti beveik 201 mlrd. eurų, o išmokoms – 153,5 mlrd. eurų. Europarlamentarų siūlymu, finansavimas turėtų būti padidintas sveikatos apsaugai, jaunimui, žemės ūkiui, aplinkosaugai, migracijos valdymui, saugumui ir ES kaimyninėms šalims.

Vidurio Anglijoje esančio Birmingamo oro uostas trečiadienį buvo evakuotas gavus pranešimų apie įtartiną transporto priemonę, paskelbė policija. „Vakarų Midlandso policija šiuo metu sprendžia incidentą vietoje“, – pridūrė oro uosto atstovas spaudai. Šiuo metu visi skrydžiai sustabdyti. „Oro uoste sutriko veikla, todėl keleiviams šiuo metu nerekomenduojama atvykti į oro uostą, – sakė atstovas spaudai. Socialiniuose tinkluose paskelbtuose vaizduose matyti išeinančių keleivių su bagažu eilės.

Rusijos pajėgos rugsėjo mėnesį paleido į Ukrainą rekordinį dronų kamikadzių skaičių, tinkle X pranešė britų Gynybos ministerija, nurodydama, kad buvo paleista daugiau kaip 1 300 bepiločių. Ministerija pridūrė, kad šiuo metu nėra aišku, ar Rusija gebės šį dronų leidimo tempą išlaikyti iki 2024 m. pabaigos. Rusija naudoja kovinius dronus prieš virtinę taikinių, ypač – prieš energetikos infrastruktūrą, pabrėžė Didžiosios Britanijos gynybos ministerija.

Turkų pareigūnai trečiadienį pranešė, kad per didžiulį sprogimą prie Turkijos gynybos įmonės netoli Ankaros, žuvo keturi žmonės ir dar 14 buvo sužeisti.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per pokalbius BRICS viršūnių susitikime, Kremliaus duomenimis, pabrėžė savo kariuomenės laimėjimus kare prieš Ukrainą. Pasak Kremliaus atstovo Dmitrijaus Peskovo, Ukrainos krizė – taip jis vadino karą, buvo viena temų visuose dvišaliuose V. Putino susitikimuose. „Jis akcentavo Ukrainos pusės nenorą derėtis ir labai, labai pozityvią Rusijos pajėgų dinamiką fronte“, – kalbėjo D. Peksovas, kurį cituoja rusų naujienų agentūros.

Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas trečiadienį paragino BRICS grupės nares padėti užbaigti karą Gazos Ruože ir Libane.  „Raginu visus įtakingos BRICS grupės narius panaudoti visus savo kolektyvinius ir individualius pajėgumus, kad būtų nutrauktas karas Gazoje ir Libane“, – pareiškė prezidentas.  Kalbėdamas BRICS aukščiausiojo lygio susitikime Rusijoje jis pridūrė, kad karai Gazos Ruože ir Libane, M. Pezeshkiano žodžiais, yra žiaurūs ir skausmingi.