Kinija

Pekinas penktadienį pažadėjo imtis visų būtinų atsakomųjų priemonių, JAV prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) paskelbus, kad jis įves papildomus 10 proc. muitus importui iš Kinijos. „Jei JAV pusė toliau laikysis savo, Kinijos pusė imsis visų būtinų atsakomųjų priemonių, kad apgintų savo teisėtas teises ir interesus“, – pareiškė kinų Prekybos ministerija. D. Trumpas ketvirtadienį pareiškė, kad kitą savaitę įves papildomą 10 proc.

Rusijos aukščiausio rango saugumo pareigūnas Sergejus Šoigu penktadienį atvyko į Pekiną susitikti su aukščiausiais Kinijos vadovais, pranešė rusų naujienų agentūros.  „Vienos dienos vizito metu planuojama susitikti su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu (...) ir Kinijos Liaudies Respublikos užsienio reikalų ministru Wang Yi“, – nurodė Rusijos valstybinė agentūra TASS.

Jungtinėms Valstijoms nutraukus lėšų skyrimą Pietų Afrikos Respublikos (PAR) ŽIV/AIDS programoms, per 10 metų gali mirti daugiau kaip 500 tūkst. žmonių, ketvirtadienį pareiškė Desmondo Tutu ŽIV fondo vadovė. „Matysime prarandamas gyvybes“, – sakė fondo vadovė Linda-Gail Bekker (Linda-Geil Beker) žurnalistams po to, kai PAR grupėms buvo pranešta, kad joms JAV Tarptautinės plėtros agentūros (USAID) skirtos dotacijos yra atšaukiamos.

Kinija ketvirtadienį pareiškė, kad neatsisakys galimybės panaudoti jėgą siekiant susivienijimo su Taivanu. Taip Pekinas sureagavo į JAV komentarus, kad Kinijos karinių pratybų suintensyvėjimu aplink savivaldžią salą galėtų būti pasinaudota norint užmaskuoti tikrą ataką.

Kinijai paskelbus apie šaudymo pratybas prie Taivano, ši sala trečiadienį pasiuntė pajėgas, pranešė Taipėjaus gynybos ministerija ir kartu pasmerkė šiuos manevrus kaip pavojingus. Pasak ministerijos, Kinija aplink Taivaną dislokavo 32 orlaivius ir paskelbė apie „šaudymo pratybas“ maždaug už 40 jūrmylių (74 kilometrų) nuo pietinės salos dalies.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį atvyko į Teheraną derybų su aukšto rango pareigūnais, pranešė Irano žiniasklaida. S. Lavrovas turėtų susitikti su Irano kolega Abbasu Araghchi, pranešė naujienų agentūra ISNA.

Pekinas antradienį pareiškė, kad jo išlaidos gynybai yra „visiškai būtinos“, reaguodamas į Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir JAV vadovo Donaldo Trumpo pareiškimus. „Kinija visada ištikimai laikėsi taikaus vystymosi kelio. Ribotos išlaidos gynybai yra visiškai būtinos siekiant apginti nacionalinį suverenitetą, saugumą ir vystymosi interesus bei palaikyti taiką pasaulyje“, – per eilinę spaudos konferenciją sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Lin Jianas.

Taivanas antradienį sulaikė krovininį laivą su Kinijos įgula, kai prie salos krantų buvo nutrauktas povandeninis telekomunikacijų kabelis, pranešė pakrančių apsaugos tarnyba. Toge registruotas laivas „Hongtai“ buvo „palydėtas“ į Taivaną, o šis atvejis „nagrinėjamas vadovaujantis nacionalinio saugumo lygio principais“, pareiškime pažymėjo pakrančių apsaugos tarnyba.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pirmadienį telefonu kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, pranešė valstybinė žiniasklaida.  „Vasario 24 d. popietę prezidentas Xi Jinpingas kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu jo kvietimu“, – pranešė valstybinis transliuotojas CCTV. Prezidentas Xi Jinpingas sakė, kad Kinija ir Rusija yra „tikros draugės“, „palaikančios viena kitą“, pirmadienį pranešė valstybinė žiniasklaida.

Po aukštų Rusijos ir JAV atstovų susitikimo dėl Ukrainos karo Kinija teigia matanti taikos galimybę trejus metus trunkančiame konflikte. Pekinas „konstatavo, kad pastaruoju metu vis garsiau skamba raginimai surengti taikos derybas“ ir kad „atsiveria langas į taiką“, pareiškė Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi, kuris cituojamas jo ministerijos pranešime. Taip ministras esą kalbėjo Johanesburge Pietų Afrikoje vykstančiame G20 viršūnių susitikime.

Australija ketvirtadienį pranešė pastebėjusi neįprastą trijų Kinijos karinių laivų, plaukiojančių prie rytinės pakrantės, veiklą. Trys Kinijos karinio jūrų laivyno laivai praėjusią savaitę buvo pastebėti vandenyse prie Australijos žemyninės dalies. Nuo to laiko jie laikėsi kurso palei Australijos rytinę pakrantę. „Atidžiai juos stebime ir užtikrinsime, kad stebėsime kiekvieną jų žingsnį“, – naujienų kanalui „Sky News“ sakė gynybos ministras Richardas Marlesas.

Kinijos technologijų ir elektroninės prekybos milžinė „Alibaba“ ketvirtadienį pranešė apie žymų paskutinio ketvirčio pardavimų augimą, pranokusį analitikų lūkesčius, kol Pekinas siekia atgaivinti pasitikėjimą privačiuoju sektoriumi. Hangdžou įsikūrusi įmonė valdo kai kurias populiariausias Kinijos internetinės prekybos platformas, taigi jos veiklos rezultatai – vartotojų nuotaikų atspindys.

Šimtai kinų darbuotojų, repatrijuotų iš internetinių sukčiavimo centrų Mianmare, ketvirtadienį grįžta namo, pareigūnams stengiantis kovoti su neteisėtomis operacijomis. Tikimasi, kad artimiausiomis savaitėmis tūkstančiai užsieniečių bus išlaisvinti ir grąžinti iš Mianmare esančių sukčių kompleksų. Per artimiausias tris dienas planuojama repatrijuoti 600 Kinijos piliečių.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį užsiminė, kad prekybos susitarimas su Kinija, kuri yra pagrindinis JAV muitų taikinys, yra įmanomas. 2020-aisiais Jungtinės Valstijos jau sudarė „puikų prekybos susitarimą su Kinija“, o naujas susitarimas yra įmanomas, žurnalistams sakė D. Trumpas.

Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau trečiadienį pareiškė, kad Ukraina turi dalyvauti bet kokiose derybose dėl jos ateities. Taip jis kalbėjo kitą dieną po to, kai JAV ir Rusijos pareigūnai Saudo Arabijoje surengė aukšto lygio derybas, kuriose Kyjivas nedalyvavo. „Tai pagrindinis Kanados ir daugumos mūsų sąjungininkų principas (...) Nieko apie Ukrainą be Ukrainos“, – sakė J. Trudeau prieš susitikimą dėl karo ir Europos saugumo, kurį rengia Prancūzija.

Rusijos ir Kinijos vadovai vėliau šiais metais apsilankys vienas pas kitą, kad paminėtų Antrojo pasaulinio karo pabaigos metines, trečiadienį pranešė rusų užsienio reikalų ministras. Rusijos invazijos Ukrainoje metu Vladimiras Putinas ir Xi Jinpingas sustiprino savo sąjungą – abu lyderiai siekia suderinti savo pozicijas ir dažnai vienas kitą vadina brangiais draugais.

Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi pasveikino pastangas nutraukti Ukrainos karą. Kartu jis Miuncheno saugumo konferencijoje pareiškė, kad jo šalis nedarys ekonominio spaudimo Rusijai apribodama iš jos gaunamas dujas. „Jei Kinija nepirks dujų iš Rusijos, kokia šalis turės pakankamai dujų, kad patenkintų Kinijos žmonų poreikius“, – klausė ministras.

Ketvirtadienį Australija papriekaištavo Pekinui dėl nesaugaus kariškių elgesio, kaltindama Kinijos naikintuvą paleidus signalines raketas netoli Pietų Kinijos jūroje patruliuojančio Australijos oro pajėgų lėktuvo. Australijos lėktuvas vasario 11 dieną vykdė įprastą stebėjimo patruliavimą virš ginčytinų vandenų, kai prie jo priartėjo Kinijos naikintuvas, pranešė Gynybos departamentas.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui pareiškus, jog tikisi susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu taikos deryboms dėl Ukrainos, Kinija ketvirtadienį pasidžiaugė, kad JAV ir Rusija „stiprina bendravimą“. „Rusija ir Jungtinės Valstijos yra didelės įtakingos šalys. Kinija džiaugiasi matydama, kad Rusija ir JAV stiprina bendravimą ir dialogą daugeliu tarptautinių klausimų“, – per įprastą spaudos konferenciją sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Guo Jiakunas.

Kinija trečiadienį pareiškė, kad nepritaria technologijų ir prekybos klausimų „politizavimui“, reaguodama į JAV viceprezidento J. D. Vance'o perspėjimą dėl dirbtinio intelekto (DI) sandorių su „autoritariniais režimais“. Šias pastabas J. D. Vance'as išsakė antradienį Paryžiuje vykusiame DI aukščiausiojo lygio susitikime, veikiausiai turėdamas omenyje Kiniją.

Praėjusiais metais Kinijoje penktadaliu sumažėjo santuokų skaičius – tai naujausias nuolatinių demografinių iššūkių ženklas Pekinui stengiantis skatinti gimstamumą, nors jaunų šeimų ekonominės perspektyvos neaiškios. Remiantis Civilinių reikalų ministerijos paskelbtais duomenimis, 2024 metais šalyje santuoką įregistravo 6,1 mln. porų, palyginti su 7,7 mln. praėjusias metais. 20,5 proc. kritimas sutapo su trečius metus iš eilės vykstančiu bendru gyventojų skaičiaus mažėjimu Kinijoje.

Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi šį mėnesį lankysis Europoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, o paskui dalyvaus G20 grupės susitikime Pietų Afrikos Respublikoje, pirmadienį pranešė Pekinas.  Prieš tai JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pareiškė, kad nedalyvaus G20 derybose dėl „antiamerikietiškos“ susitikimo darbotvarkės.

Kontroversiškas buvęs Kinijos ambasadorius Prancūzijoje Lu Shaye paskirtas į prestižines pareigas, atsakingas už Europos reikalus, ketvirtadienį pranešė Pekinas. Lu Shaye buvo žymus „vilkas karys“ diplomatas – taip praminti tie, kurie aršiai reaguoja į kritiką Kinijai.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė, kad neskuba kalbėtis su savo kolega iš Kinijos Xi Jinpingu, nors tikėtasi, kad jiedu surengs derybas dėl muitų. Pekinas pareiškė, kad reaguodamas į antradienį įsigaliojusius papildomus Amerikos tarifus pritaikys muitus JAV importuojamiems energijos ištekliams, transporto priemonėms ir įrangai.

JAV pašto tarnyba (USPS) antradienį paskelbė, kad laikinai sustabdo siuntinius iš Kinijos ir Honkongo, prezidentui Donaldui Trumpui nuo antradienio įvedus papildomą 10 proc. tarifą importui iš Kinijos. Sustabdymas galios iki atskiro pranešimo, nurodė USPS. Pagal savaitgalį paskelbtą D. Trumpo įsaką panaikinama ir neapmuitinimo išimtis mažos vertės – iki 800 dolerių (774 eurų) – siuntiniams.

Kinija antradienį paskelbė, kad atliks tyrimą JAV technologijų milžinės „Google“ atžvilgiu dėl antimonopolinių įstatymų pažeidimų. „Kadangi „Google“ įtariama pažeidusi Kinijos Liaudies Respublikos antimonopolinį įstatymą, Valstybinė rinkos reguliavimo valdyba pagal šį įstatymą pradėjo tyrimą dėl „Google“, – sakoma valdybos pareiškime. Daugiau detalių apie „Google“ metamus kaltinimus ji nenurodė.

Kinija antradienį paskelbė, kad įves 15 proc. tarifą anglių ir suskystintųjų gamtinių dujų (SGD), taip pat 10 proc. tarifą naftos, žemės ūkio mašinų, didelio litražo transporto priemonių ir pikapų importui iš JAV. Kinijos finansų ministerija nurodė, kad tarifai įsigalios pirmadienį. Pranešimas pasirodė Vašingtonui paskelbus apie 10 proc. muitus importui iš Kinijos.

Kinija pompastiškai pasitiko žaliosios, medinės gyvatės metus. Visoje šalyje į dangų buvo leidžiami tūkstančiai brangių fejerverkų, miestus nušvietė milijonais lempučių, o eiliniai kinai išleido milijardus dolerių kelionėms pas artimuosius.  Tradiciniai kinų pastatai tviskėjo dešimtimis tūkstančių lempučių ir prožektorių. Iš paukščio skrydžio atrodė, kad šie kadrai – kino kūrėjų ar dirbtinio intelekto kūrinys.

Akcijų biržas išsprogdinęs ir šoką visame pasaulyje sukėlęs kinų dirbtinio intelekto asistentas „DeepSeek“ vis giliau skverbiasi į visuomenes. Juo jau naudojasi milijonai programėlę parsisiuntusių žmonių, tačiau, pavyzdžiui, Italija programėlę šalyje uždraudė, o Jungtinės Valstijos pradėjo jos keliamų nacionalinių grėsmių tyrimą.  Kai Sovietų Sąjunga prieš 68 metus į kosmosą paleido pirmąjį dirbtinį Žemės palydovą „Sputnik 1“, JAV liko be žado, nes tikėjosi tai padaryti pirmoji.

BBC nurodo kelis iš dešimčių Kinijos piliečių, kurie buvo paguldyti į psichiatrinę ligoninę dėl protestų prieš valdžią arba skundų valdžios institucijomis.

Kinija netoli Pekino stato milžinišką vadavietę, skirtą savo ginkluotųjų pajėgų vadovybei. Apskaičiuota, kad jibus daug didesnė už JAV gynybos departamento – Pentagono – pastatą ir ten bus bunkeriai, galintys apsaugoti Kinijos liaudies išlaisvinimo armijos vadovus, įskaitant ir nuo branduolinių smūgių. JAV žvalgybos tiriamose palydovinėse nuotraukose, kurias gavo leidinys „Financial Times“, matyti, kad statybvietė yra už 30 km į pietvakarius nuo Pekino. Jos skersmuo – daugiau kaip 4 kilometrai.

Pekinas penktadienį pranešė, kad tarp Vašingtone įvykusios JAV komercinio lėktuvo su 64 žmonėmis ir karinio sraigtasparnio katastrofos aukų yra du Kinijos piliečiai. „Kinija reiškia gilią užuojautą aukoms ir nuoširdžiai užjaučia žuvusiųjų šeimas“, – sakė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai atstovas spaudai.

Siaubinguose kadruose užfiksuota akimirka, kai didžiulė žuvis griebė undinę vaidinančiai rusei už galvos ir ėmė ją purtyti.  Apie tai praneša leidinys „New York Post“.  Nelaimė įvyko vandenyje Skelbiama, kad nelaimė įvyko pasirodymo metu akvariume Kinijoje. Undine persirengusi 22-ejų Rusijos menininkė antradienį vandenyje atliko pasirodymą susirinkusioms šeimoms su vaikais.

Kinija įžengė į Gyvatės metus. Antradienį 17.00 val.  Vidurio Europos laiku –  Liaudies Respublikoje laikrodžiai tada mušė vidurnaktį, 1,4 mlrd. žmonių turinčioje šalyje prasidėjo nauji metai.  Naujieji metai, dar žinomi kaip Pavasario šventė, čia švenčiami pagal tradicinį Mėnulio kalendorių ir todėl vyksta skirtingomis dienomis sausio pabaigoje arba vasario pradžioje.

Antradienį paskutiniojo teismo dienos laikrodžio rodyklės dar viena sekunde pasislinko link vidurnakčio – vis didėjant nerimui dėl branduolinio karo ir klimato kaitos, kurį dar labiau pakursto plintanti dezinformacija, iki visiško susinaikinimo žmonijai dar niekada nebuvo likę tiek nedaug.

Kinija pirmadienį atmetė teiginius, kad COVID-19 pandemija kilo virusui nutekėjus iš laboratorijos, JAV žvalgybai pareiškus nuomonę, kad šis koronavirusas yra „su moksliniais tyrimais susijusios kilmės“, o ne perduotas gyvūnų. „Kinijos ir PSO jungtinė ekspertų grupė, remdamasi vizitais į atitinkamas laboratorijas Uhane, padarė išvadą, kad laboratorinis nutekėjimas yra labai mažai tikėtinas“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Mao Ning.

Taivano pedagogai ir tyrėjai baiminasi, kad vis daugiau „TikTok“ programėle besinaudojančių vaikų gali susidurti su turiniu, kuris atrodo nekaltas, bet verčia juos palankiau žiūrėti į Kiniją ir neigiamai vertinti savo tautą, o tai, kaip jie įtaria, yra sąmoninga Pekino strategija, rašoma „Financial Times“. Praėjusį pavasarį Taivano pietuose esančios Nacionalinės Chia-Yi mergaičių vidurinės mokyklos moksleivėms buvo pateikta neįprasta metinio rašinio egzamino tema: „Kaip derėtis su diktatoriumi“...

Liko vos kelios dienos – Europos Sąjunga turi apsispręsti, ar tęsti prieš dvejus metus pradėtą bylą prieš Kiniją. Kinijai apribojus prekybą su Lietuva dėl Vilniuje įkurtos Taivano atstovybės, Europos Komisija iškėlė bylą prieš Pekiną, kaltina jį pažeidus tarptautinės prekybos taisykles. Vis dėlto, Briuselio koridoriuose sklinda gandai, kad Europa svarsto šią bylą nutraukti, mat neturi pakankamai įrodymų.

Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi JAV valstybės sekretoriui Marco Rubio penktadienį pareiškė, kad Vašingtonas turi apdairiai spręsti Taivano klausimą, pranešė Kinijos užsienio reikalų ministerija po to, kai dviejų valstybių diplomatijos vadovai surengė pirmąsias derybas po Donaldo Trumpo sugrįžimo į Baltuosius rūmus.

Kinija penktadienį pareiškė besivilianti sugrąžinti santykius su Lietuva į „įprastas vėžes“ ir teigia, kad dialogo durys visuomet atviros. „Dialogo durys visada atviros, o Kinija yra pasirengusi stiprinti bendravimą ir mainus su Lietuva pagarbos ir bendro požiūrio pagrindu bei ieškoti būdų įveikti dabartinę situaciją gerbiant „vienos Kinijos“ principą“, – rašoma žiniasklaidai išplatintame Kinijos misijos Europos Sąjungoje patarėjos Fang Mei komentare.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui pagrasinus jau nuo kitos savaitės pabaigos įvesti 10 proc. muitą importui iš Kinijos, šalis pažadėjo ginti savo „nacionalinius interesus“. Jau kitą dieną po inauguracijos D. Trumpas Baltuosiuose rūmuose kalbėdamas su žurnalistais perspėjo ir Europos Sąjungą, kad jai gali būti taikomi dideli mokesčiai, bei vėl nusitaikė į Pekiną dėl neteisėtos prekybos  fentaniliu.  „Jie su mumis elgiasi labai labai blogai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį vaizdo ryšiu kalbėjosi su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu, Donaldui Trumpui diena anksčiau sugrįžus į Baltuosius rūmus. V. Putino ir Xi Jinpingo, kurie palaiko stiprius asmeninius santykius, pokalbis akcentavo glaudžius Rusijos ir Kinijos ryšius, dar labiau sutvirtėjusius po to, kai Kremliaus šeimininkas 2022-ųjų vasarį pasiuntė savo kariuomenę į Ukrainą.

Kinija pirmadienį įvykdė mirties bausmę vyrui, kuris lapkritį pietiniame Džuhajaus mieste siautėdamas automobiliu pražudė 35 žmones, pranešė valstybinė žiniasklaida. Miesto teismas „įvykdė mirties bausmę Fan Weiqiu pagal Aukščiausiojo liaudies teismo išduotą įsakymą“, pranešė valstybinis transliuotojas CCTV. Lapkričio 11 dieną 62-ejų Fan Weiqiu nedideliu visureigiu tyčia įvažiavo į minią žmonių, sportuojančių lauke prie sporto komplekso.

NASA tyrimų duomenimis, statant ir eksploatuojant Kinijos Trijų tarpeklių užtvanką, Žemės sukimasis šiek tiek pasikeitė – sulėtėjo 0,06 mikrosekundėmis. Taip atsitiko dėl to, kad milžiniškos užtvankos vandens rezervuaras perskirsto Žemės svorį, subtiliai veikdamas Žemės sukimosi judėjimą, rašoma MSN. Manoma, jog besikaupiantis vanduo, trijų tarpeklių užtvankos ribose, pakeis masės pasiskirstymą Žemės paviršiuje.

Išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį po pokalbio telefonu su Kinijos vadovu Xi Jinpingu pažadėjo užmegzti tvirtus tarpusavio santykius.  „Pokalbis buvo labai naudingas tiek Kinijai, tiek JAV“, – savo socialiniame tinkle „Truth Social“ pareiškė D. Trumpas.  „Tikiuosi, kad kartu išspręsime daugybę problemų, ir tai daryti nedelsiant pradėsime. Aptarėme prekybos subalansavimą, fentanilį, (programėlę) „TikTok“ ir daugelį kitų temų“, – teigė jis.

Kinijos ir Rusijos prekyba pernai pasiekė rekordinį lygį, pirmadienį parodė oficialūs duomenys, atspindintys tvirtus šalių ekonominius ryšius, nepaisant Vakarų sankcijų Maskvai. Remiantis Kinijos generalinės muitinės administracijos paskelbtais duomenimis, 2024 m. bendras importas ir eksportas su Rusija sudarė 244,8 mlrd. dolerių, t. y. daugiau nei 240,1 mlrd.

2024 m. Kinijos eksportas pasiekė rekordinį lygį ir suteikė ekonomikai taip reikalingą postūmį, virš šalies pakibus Donaldo Trumpo tarifų perspektyvai. Praėjusiais metais siuntos į užsienį buvo retas šviesulys, kadangi vangus vidaus vartojimas ir užsitęsusi nekilnojamojo turto sektoriaus krizė stabdė ekonomikos augimą. Tačiau D. Trumpas, kuris per pirmąją savo kadenciją įvedė Kinijai griežtus tarifus, kitą savaitę, vos tik sugrįš į Baltuosius rūmus, Pekinui grasina dar didesniais mokesčiais.

Atokiame Tibeto autonominiame regione antradienį įvykusio žemės drebėjimo aukų skaičius išaugo iki mažiausiai 53, pranešė valstybinė žiniasklaida. „Nuo antradienio vidurdienio patvirtinta, kad žuvo 53 žmonės, o dar 62 buvo sužeisti po to, kai antradienį 9 val. 5 min. vietos (3 val. 5 min.

Kinijoje išaugo užsikrėtusiųjų virusu, kuris stipriai paveikia kvėpavimo takų sistemą, atvejų skaičius. Dėl perpildytų ligonių pradėta imtis naujų stebėsenos priemonių, tačiau visuomenė nerimauja dėl naujos ligos protrūkio, rašoma „The Independent“. Šią žiemą šiaurinėse Kinijos provincijose padaugėjo viruso, vadinamo žmogaus metapneumovirusu (HMPV), atvejų, ypač vaikų tarpe.