Užsienis

 JAV prekybos partneriai penktadienį sureagavo į prezidento Donaldo Trumpo vykdomąjį įsaką, pagal kurį per septynias dienas daugeliui jų bus įvesti nauji muitai, drebinantys pasaulio prekybos tvarką. Po pastarosiomis dienomis vykusių derybų dėl muitų Baltieji rūmai paskelbė apie susitarimus su įvairiomis valstybėmis ir blokais prieš D. Trumpo paties nustatytą rugpjūčio 1-osios terminą. D. Trumpas taip pat ketvirtadienį pareiškė, kad pratęs prekybos derybas su Meksika 90 dienų.

Penktadienį Vokietijos policija pranešė, kad, praėjus dienai po to, kai dėl svarbios Diuseldorfo geležinkelio linijos kabelių kanale kilusio gaisro buvo smarkiai sutrikdytas traukinių eismas, toje pačioje linijoje buvo įvykdytas dar vienas padegimas. Policija naujienų agentūrai „dpa“ pranešė, kad antrojo incidento metu buvo panaudotas tokio paties tipo padegamasis įtaisas, koks buvo aptiktas po ketvirtadienio gaisro, pridurdama, kad per gaisrą vėl buvo padaryta žala geležinkelio linijai.

 Nevyriausybinės organizacijos „Blue/Yellow“ vienas iš laikinų paramos sandėlių Kyjive buvo visiškai sunaikintas trečiadienio naktį per Rusijos drono „Shahed“ ataką. Pasak pranešimo žiniasklaidai, kartu su šiuo sandėliu buvo smarkiai apgadinti ir aplinkiniai pastatai. Organizacijos teigimu, šis sandėlis buvo vienas iš kelių, kuriuos „Blue/Yellow“ naudoja paramai, siunčiamai iš Lietuvos, laikinai sandėliuoti prieš jos išsiuntimą į fronto linijas.

 Estų pasieniečiai antrą dieną iš eilės nustatė neteisėtą kontrolės linijos tarp Estijos ir Rusijos Peipaus ežere kirtimą irklente ir patekimą į šalies vandenis. Ketvirtadienį asmuo irklente įplaukė į Estijos vandenis maždaug 60 metrų už kontrolės linijos. Estijos policijos ir sienos apsaugos valdybos Pietų prefektūros teigimu, incidentą pastebėjo Rusijos pasieniečių kateris, kuris priartėjo prie kontrolės linijos, tačiau jos nekirto. Iki to laiko asmuo pats sugrįžo į Rusijos vandenis.

Rusijos Ramiojo vandenyno laivyno bazė Kamčatkoje, kurioje dislokuota didžioji dalis Rusijos atominių povandeninių laivų, buvo apgadinta cunamio, kuris trečiadienį užklupo šalies Ramiojo vandenyno pakrantę, praneša „The Telegraph“, remdamasis palydovo „Umbra Space“ ketvirtadienio rytą padarytomis nuotraukomis. Kalbama apie bazę „Rybachnyj“ (priklauso uždarajam administraciniam rajonui Vilčiunskas) Krašeninikovo įlankos (Avačios įlankos dalis) akvatorijoje pusiasalio pietuose.

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį didžiosioms farmacijos įmonėms nurodė mažinti kainas arba tikėtis nuobaudų, siekdamas užtikrinti, kad amerikiečiams nereikėtų už vaistus mokėti daug daugiau nei kitur pasaulyje. Laiškuose 17 farmacijos bendrovių, paskelbtuose jo platformoje „Truth Social“, D. Trumpas teigia norintis, kad įmonės bendradarbiautų su jo administracija ir per 60 dienų įvestų pakeitimų.

Buvusi JAV viceprezidentė Kamala Harris ketvirtadienį paskelbė ketinanti išleisti knygą „107 dienos“ („107 Days“), kurioje nuodugniai aprašys savo nesėkmingą 2024 m. prezidento rinkimų kampaniją prieš Donaldą Trumpą. Memuarai, kuriuos publikuos leidykla „Simon & Schuster“, Jungtinėse Valstijose pasirodys rugsėjo 23 d. „Vos daugiau nei prieš metus pradėjau savo kampaniją dėl Jungtinių Valstijų prezidento posto.

 Iranas penktadienį atmetė JAV ir daugiau nei dešimties jų sąjungininkių kaltinimus, kad Teheranas bandė nužudyti ar pagrobti disidentų, žurnalistų ir pareigūnų Vakarų šalyse. Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas Esmaeilis Baqaei pareiškime šiuos kaltinimus pavadino visiškai nepagrįstais.

Daugumai JAV prekybos partnerių ketvirtadienį buvo paskelbta apie daugybę naujų muitų, turinčių įsigalioti per savaitę, ir apie atskirus konkrečiam sektoriui – variui – taikomus muitus. Prezidentas Donaldas Trumpas pristatė visą virtinę muitų importui, kurie siekia net 41 proc. Sirijai ir apima importo iš Kanados apmokestinimo padidinimą nuo dabartinių 25 iki 35 procentų. Naujienų agentūra AFP apžvelgia situaciją.

Iranas penktadienį atmetė Jungtinių Valstijų ir daugiau nei dešimties jų sąjungininkių kaltinimus, kad Teheranas Vakarų šalyse bandė nužudyti arba pagrobti disidentus, žurnalistus ir pareigūnus.

Vokietijos ginkluotosios pajėgos pranešė, kad nuo sausio iki liepos pabaigos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, naujokų skaičius išaugo 28 %, o tai gerina planus stiprinti NATO gynybą dėl Rusijos grėsmės, rašoma „Reuters“. Gynybos ministerija ketvirtadienį pranešė, kad per tą laikotarpį į Bundesverą – armiją, oro pajėgas, laivyną ir kitas pajėgas – įstojo daugiau nei 13 700 žmonių, o tai, ministerijos teigimu, yra didžiausias augimas per kelerius metus.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulis ketvirtadienį pareiškė, kad humanitarinė padėtis Gazos Ruože yra neįsivaizduojama, ir padidino spaudimą Izraeliui imtis skubių veiksmų krizei išspręsti.  „Humanitarinė katastrofa Gazos Ruože yra neįsivaizduojama“, – po susitikimo su aukščiausiais Izraelio pareigūnais Jeruzalėje sakė ministras.

Baltuosius rūmus pagal savo skonį pertvarkantis prezidentas Donaldas Trumpas ketina statyti didžiulę pokylių salę, kurioje bus rengiami oficialūs priėmimai – tai vienas iš didžiausių JAV vykdomosios valdžios rūmų projektų per daugiau nei šimtmetį. Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė, kad 200 mln. dolerių vertės projekto sąskaitą apmokės pats D. Trumpas ir neįvardyti rėmėjai.

Palestiniečių smogikų grupuotė „Hamas“ užsiminė, kad ji yra pasirengusi atnaujinti įstrigusias derybas dėl paliaubų Gazos Ruože, bet tik tuo atveju, jei pirmiausia pagerės humanitarinė padėtis vietoje. Vėlai ketvirtadienį išplatintame pareiškime „Hamas“ pavadino tolesnes derybas dabartinėmis sąlygomis „beprasmiškomis ir neveiksmingomis“. Netiesioginės Izraelio ir „Hamas“ derybos, kurios buvo rengiamos Dohoje tarpininkaujant Jungtinėms Valstijoms, Egiptui ir Katarui, neseniai nutrūko.

Australijos žvalgybos agentūros vadovas Rusiją išskiria kaip „agresyvaus šnipinėjimo grėsmę“, sakydamas, kad pastaraisiais metais buvo sugauti ir iš šalies išsiųsti keli su Maskva susiję žvalgybos pareigūnai. Žvalgybos vadovas Mike'as Burgessas ketvirtadienį vakare pasakytoje kalboje įspėjo apie vis didesnę grėsmę, kurią kelia tokie užsienio veikėjai, kaip Rusija ir Kinija.

Po grįžimo į Baltuosius rūmus JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė save „taikos prezidentu“ ir ne kartą pareiškė, kad yra vertas Nobelio taikos premijos.

JAV Gynybos ministerija pasirašė sutartį su „Raytheon Technologies“ dėl patobulintų vidutinio nuotolio „oras-oras“ raketų AMRAAM, taip pat telemetrijos sistemų, atsarginių dalių ir techninės pagalbos įrangos gamybos. Raketas gaus Ukraina, Lietuva, Izraelis, Lenkija, Suomija, Vokietija, Japonija ir kitos šalys, rašoma „Nexta“. Darbus planuojama baigti iki 2031 m. trečiojo ketvirčio.

Vykdydamas savo kertinę strategiją pertvarkyti pasaulinę prekybą JAV ekonomikos naudai, prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį įsakė iš naujo įvesti muitus dešimtims prekybos partnerių. Vis dėlto dar buvo atvertos durys tolesnėms deryboms, kadangi Baltieji rūmai pareiškė, kad šios priemonės įsigalios ne penktadienį, kaip buvo tikimasi, o po savaitės.  Naujosiomis D. Trumpo priemonėmis, numatytomis vykdomajame įsake, beveik 70-čiai ekonomikų keliami muitai nuo dabartinio 10 proc.

Pekinas ketvirtadienį pranešė, kad per Kiniją siaubiančius potvynius žuvo 31 pagyvenęs žmogus, įstrigęs užtvindytuose senelių namuose. Pareigūnai nurodė, kad nelaimė įvyko pagyvenusių žmonių priežiūros centre „Taishitun“, esančiame Pekino Mijūno priemiestyje.  Vos per kelias dienas Pekine iškrito beveik metinis kritulių kiekis, o tarp labiausiai nukentėjusių teritorijų yra Mijūnas.  Teigiama, kad per šias liūtis žuvo mažiausiai 70 žmonių.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio liepos 31 d. interviu „Fox News Radio“ teigė, kad šią savaitę Jungtinės Valstijos surengė naujas derybas su Rusijos pareigūnais, tačiau jos nedavė jokios pažangos siekiant užbaigti karą Ukrainoje, rašo „Kyiv Independent“. M. Rubio sakė, kad derybose dalyvavo „kai kurie artimiausi Putino aplinkos žmonės“, bet ne pats Rusijos prezidentas.

Jungtinės Karalystės (JK) policija ketvirtadienį pranešė sulaikiusi 76-erių vyrą, įtariamą bandymu nunuodyti vaikus vasaros stovykloje po to, kai aštuoni vaikai buvo nugabenti į ligoninę. Lesteršyro policijos pranešime teigiama, kad į stovyklą Staterno kaime centrinėje Anglijoje buvo iškviestos greitosios pagalbos tarnybos dėl sekmadienį gauto „pranešimo apie kelių vaikų blogą savijautą“. Atvykę medikai patikrino vaikų būklę ir aštuonis iš jų atsargumo dėlei nuvežė į ligoninę.

Izraelio kariuomenė pranešė atakavusi „Hezbollah“ taikinius keliose Libano vietovėse. Tarp taikinių buvo sprogmenų gamybos fabrikai bei požeminė ginklų gamybos ir saugojimo bazė, pranešė kariuomenė. Pasak gynybos ministro Israelio Katzo, be kita ko, smogta didžiausiai „Hezbollah“ tiksliųjų raketų gamybos vietai. Libano saugumo šaltinių duomenimis, surengta mažiausiai dešimt oro antskrydžių nuošaliuose kalnų regionuose šalies rytuose bei pietuose.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas dar kartą pareiškė, kad „Hamas“ tenka pagrindinis vaidmuo dėl žmonių kančių Gazos Rože. „Greičiausias kelias užbaigti humanitarinę krizę Gazoje  yra „HAMAS“ KAPITULIACIJA IR  ĮKAITŲ PALEIDIMAS!!!“ – rašė respublikonas savo socialiniame tinkle „X“. Praėjusiomis dienomis D. Trumpas kelis kartus reikalavo daugiau pagalbos kenčiantiems Gazos gyventojams. Jis ypač pabrėžė vaikų likimą.

Švedija bando ne tik pažaboti augantį nusikalstamumo lygį, bet ir spręsti dar vieną problemą – nepakankamą vietų skaičių kalėjimuose. Vietinės laisvės atėmimo įstaigos yra perpildytos, o vieno kalinio išlaikymas švedams kainuoja beveik 20 tūkstančių eurų per mėnesį. Tačiau valdžia rado išeitį ir pasiūlė kaimyninei Estijai perimti 600 kalinių. Švedai siūlo mokėti už kiekvieną iš jų beveik po 9 tūkstančius eurų per mėnesį. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas siekia susitarimo, kuris užbaigtų Rusijos karą Ukrainoje iki rugpjūčio 8 dienos, – liepos 31-ąją Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje pareiškė aukštas JAV diplomatas Johnas Kelley, rašo „Kyiv Independent“. Šie komentarai nuskambėjo po mirtino Rusijos naktinio puolimo, per kurį Kyjive žuvo mažiausiai 13 žmonių, o dar 135 buvo sužeisti. „Tiek Rusija, tiek Ukraina turi pradėti derybas dėl paliaubų ir ilgalaikės taikos.

Lenkijos naujasis dešiniųjų populistų prezidentas Karolis Nawrockis pirmą kartą telefonu kalbėjosi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir pažadėjo toliau remti Kyjivą, besiginantį nuo Rusijos invazijos. Ketvirtadienį vykusio pokalbio metu K. Nawrockis sakė, kad diskusijose su V. Zelenskiu aptars sudėtingą dvišalių santykių praeitį.

Stokholmo teismas ketvirtadienį nuteisė džihadistą Osamą Krayemą kalėti iki gyvos galvos už tai, kad jis prieš dešimtmetį Sirijoje pagrobė jordanietį pilotą ir sudegino jį gyvą. Švedijos teismas yra pirmasis, kuris nuteisė O. Krayemą dėl šio liūdnai pagarsėjusio incidento. Teisėja Anna Liljenberg Gullesjo išplatintame pareiškime teigė, jog tyrimas parodė, kad kaltinamasis buvo egzekucijos vietoje, uniformuotas ir ginkluotas, ir leido save filmuoti.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pavadino Rusiją ir sąjungininkę Indiją mirusiomis ekonomikomis, taip leisdamas suprasti, kad jo grasinimas padidinti muitus Naujajam Deliui dabar bus įgyvendintas. „Man nerūpi, ką Indija daro su Rusija. Jie gali kartu sugriauti savo mirusias ekonomikas, man tai visiškai nesvarbu“, – vidurnaktį parašė D. Trumpas savo socialiniame tinkle „Truth Social“. „Mes labai mažai prekiaujame su Indija, jų muitai yra pernelyg dideli, vieni iš didžiausių pasaulyje.

Nikaragvos vyriausybė pareiškė esanti pasirengusi pripažinti Rusijos pretenzijas į keturias Ukrainos sritis, kurios šiuo metu yra okupuotos. Apie tai pranešė vietos žiniasklaidos priemonė „El 19 Digital“, remdamasi Nikaragvos prezidento Danielio Ortegos liepos 30 d. laišku Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.

Iraną alinant vandens stygiui, termometrų stulpeliai vienoje šalies vietovėje perkopė 50 laipsnių. Pietvakariniame Omidieho mieste pramoninėje Chuzestano provincijoje ketvirtadienį išmatuota 51 laipsnio temperatūra, pranešė valstybinis radijas. Ir kituose šalies miestuose kaito iki 45 laipsnių. Ateinančiomis dienomis, be to, dalyje Irano prognozuojamos smėlio audros ir bloga oro kokybė, skelbia radijas, kuris remiasi meteorologijos tarnybos perspėjimu.

Verbalinis ginčas tarp JAV prezidento Donaldo Trumpo ir buvusio Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo pereina į kitą etapą. „Jei kažkokie buvusio Rusijos prezidento žodžiai sukelia tokią nervingą tokio galingo JAV prezidento reakciją, vadinasi: Rusija visais atžvilgiais yra teisi ir tęs savo kelią“, – rašė D. Medvedevas tinkle „Telegram“. Tarp abiejų politikų pastaruoju metu įsipliekė verbalinis ginčas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį po pokalbio su meksikiečių prezidente Claudia Sheinbaum pareiškė 90 dienų atidedantis planuotą importo muitų padidinimą.  „Susitarėme pratęsti 90 dienų tokį patį susitarimą, kokį turėjome pastarąjį trumpą laikotarpį“, – rašė D. Trumpas savo socialiniame tinkle „Truth Social“. Šiuo metu šaliai taikomas 25 proc. JAV muitai prekėms, kurios neįvežamos pagal Šiaurės Amerikos prekybos paktą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pasirašė įstatymą, pagal kurį interneto vartotojams, ieškantiems tinklalapių, knygų, meno kūrinių ar muzikos albumų, kuriuos valdžia laiko ekstremistiniais, bus skiriamos baudos. Pagal šį teisės aktą asmenims, sąmoningai ieškojusiems ar gavusiems prieigą prie sąraše esančios medžiagos, numatytos baudos iki 5 tūkst. rublių (54 eurų). Rusijos teisingumo ministerijos sudarytame „ekstremistinės medžiagos“ sąraše yra daugiau kaip 5 tūkst.

Rugpjūčio viduryje Lietuvoje lankysis Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas bei gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas. Apie tai ketvirtadienį pranešė Rūdninkuose apsilankęs Lenkijos gynybos viceministras Cezary Tomczykas. „Mano vizitas taip pat yra pasirengimas ministro pirmininko, gynybos ministro Wladyslawo Kosiniako-Kamyszo, kurie čia lankysis kito mėnesio viduryje, vizitui“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė lenkų politikas.

Lenkijos pasienyje su Vokietija planuojama toliau vykdyti laikinąją kontrolę iki spalio 4 dienos, pranešė naujienų agentūra PAP. Agentūra trečiadienį informavo, kad šis pratęsimas įtrauktas į Lenkijos vidaus reikalų ministerijos reglamento projektą, nors galutinio sprendimo vyriausybė dar nepriėmė. Pasienyje su Lietuva patikrinimai taip pat bus atliekami iki spalio pradžios.

Lenkija užsakė 25 inžinerinius tankus „M1150 ABV“ ginkluotosioms pajėgoms, pranešė gynybos ministerija.  Jų grynoji vertė siekia maždaug 115 mln. JAV dolerių (100,8 mln. eurų).  Pirkimo sutartis papildo susitarimą, kurį Lenkija pasirašė 2023-iųjų sausį dėl tankų „M1A1 „Abrams“ pirkimo.  Į paketą taip pat įtrauktas logistikos personalo apmokymas bei atsarginių dalių tiekimas.

Rusijos agresija prieš Ukrainą gali būti tik pradžia – ekspertai įspėja apie galimą plataus masto konfliktą, kuris gali apimti ir NATO šalis. Kalifornijos universiteto mokslininkas Spenceris Warrenas teigia, kad Kremliaus veiksmai kelia rimtą grėsmę visam regionui, o žaibiška ataka Baltijos šalyse – visai realus scenarijus, rašo „Unian“. Pirmaujantys mokslininkai, tyrinėjantys Rusijos gynybos strategijas ir naujas ginklavimosi programas, teigia, kad praktiškai neįmanoma tiksliai nustatyti, kaip...

NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse pradėjo vykdyti Vengrijos ir Ispanijos kariai. Aviacijos bazėje Šiauliuose ketvirtadienį vyko misiją vykdančių karinių vienetų pasikeitimo ceremonija. Anot Krašto apsaugos ministerijos, vengrai oro erdvėje patruliuos su naikintuvais „Gripen“, o ispanai – su „Eurofighter Typhoon“. Vengrijos karinių oro pajėgų kariai NATO oro policijos misijoje Baltijos valstybėse dalyvauja ketvirtą kartą, ispanai – devintą.

Kyjivo gyventoja Veronika per naktinį puolimą mieste liepos 31 d. stebuklingai išliko gyva. Apie tai mergina pati papasakojo televizijos kanalo TSN žurnalistams. „Iš devinto aukšto tiesiog išskridau. Sulūžo koja, iškrito dantis. Buvau sąmoninga. Buvau tiesiog mieguista ir nesupratau, kas vyksta. Išgirdau sprogimą – ir po sekundės jau buvau ant žemės. Nežinau, kaip tai įmanoma.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sveikina Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio siūlymu ketvirtadienį priimtą naują kovos su korupcija įstatymą. Kaip rašė BNS, juo keičiamas įstatymas, kuriuo praėjusią savaitę buvo apribota Ukrainos nacionalinio antikorupcijos biuro (NABU) ir Specialiosios antikorupcinės prokuratūros (SAP) autonomija, šias agentūras padarant tiesiogiai pavaldžias generaliniam prokurorui, skiriamam prezidento.

Latvijos užsienio reikalų ministrė Baiba Bražė pranešė, kad 100 JAV Kongreso narių prisijungė prie Atstovų Rūmų Baltijos šalių grupės, siekdami stiprinti JAV santykius su Baltijos valstybėmis.  Ji pabrėžė, kad ši grupė atstovauja abiem JAV politinėms partijoms, o tai liudija apie glaudų JAV ir Baltijos šalių bendradarbiavimą ir šiuo formatu.

Pasaulio meteorologijos organizacija (WMO) pripažino naują ilgiausio žaibo rekordą: žaibo ilgis siekė 829 km, o jis driekėsi nuo JAV Teksaso valstijos rytinės dalies iki beveik Kanzas Sičio toliau į šiaurę. Megažaibas, anot duomenų, užfiksuotas 2017 m. spalį. Regionas, patyręs rekordinį žaibą, žinomas dėl smarkių audrų. Minėtą atstumą automobilis įveiktų per 8 ar 9 valandas, o lėktuvui prireiktų 90 minučių, pranešė WMO. Šis žaibas truko 7,8 sekundės.

Jungtinės Valstijos ketvirtadienį pareiškė, kad neleis išduoti vizų Palestinos autonomijos pareigūnams, kaltindamos Izraelio okupuotų Vakarų Kranto teritorijų valdymo instituciją siekiu internacionalizuoti situaciją.

Amerikiečiai nerimauja, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo suartėjimas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu galėtų pakenkti JAV energetikos eksportui.

Rusijos keliamas pavojus tęsiasi ne tik Ukrainos fronte – Estijoje vis dažniau fiksuojami GPS signalų trikdžiai, kurie jau kainavo pusę milijono eurų. Vidaus reikalų ministras Igoris Taro sako, kad trikdžiai paveikia tiek oro, tiek jūrų erdvę, o dronų veikla pasienyje kelia realų pavojų. Estija reaguoja griežtai – svarstomos sankcijos Rusijai ir stiprinamos technologinės gynybos priemonės.

Portugalijos vyriausybė konsultuosis su prezidentu ir parlamentu dėl palestiniečių valstybės pripažinimo Jungtinėse Tautose (JT) rugsėjį, ketvirtadienį pranešė ministro pirmininko Luiso Montenegro biuras.  Portugalija „svarsto palestiniečių valstybės pripažinimą kaip dalį procedūros, kuri galėtų būti užbaigta rugsėjį Niujorke vyksiančioje JT Generalinės Asamblėjos 80-ojoje sesijoje“, sakoma pranešime.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad pasirašė įstatymo projektą, kuriuo pakeičiamas įstatymas, apribojęs kovos su korupcija institucijų įgaliojimus. Naujasis įstatymas pasirašytas po jo priėmimo parlamente. „Ką tik pasirašiau dokumentą ir tekstas bus nedelsiant paskelbtas. Tai garantuoja normalų, nepriklausomą kovos su korupcija įstaigų ir visų teisėsaugos institucijų darbą mūsų šalyje“, – sakė V. Zelenskis.

Praėjusią savaitę Indijos valstybinės naftos perdirbimo įmonės nutraukė Rusijos naftos pirkimą, nes sumažėjo taikomos nuolaidos, o JAV prezidentas Donaldas Trumpas įspėjo šalių nevykdyti prekybos su Maskva, teigia pramonės šaltiniai, rašo „Reuters“. Indija, trečia pagal dydį naftos importuotoja pasaulyje, yra didžiausia Rusijos jūra gabenamos žalios naftos pirkėja. IOC, BPCL, HPCL, MRPL ir federalinė naftos ministerija iš karto neatsakė į „Reuters“ prašymus pateikti komentarus.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė, kad plataus masto muitai, kuriuos jis įvedė viso pasaulio šalims, vėl daro jo šalį „didžią ir turtingą“, vyriausybėms skubant sudaryti susitarimus su Vašingtonu likus mažiau nei 24 valandoms iki rugpjūčio 1-osios termino. „Muitai daro Ameriką vėl DIDŽIĄ IR TURTINGĄ“, – rašė D. Trumpas savo socialiniame tinkle „Truth Social“. „PRIEŠ METUS AMERIKA BUVO MIRUSI ŠALIS, O DABAR JI YRA „KARŠČIAUSIA“ ŠALIS BET KUR PASAULYJE“, – pridūrė jis.