Užsienis

Europos Parlamentas (EP) ketvirtadienį priėmė rezoliuciją, kurioje Europos Sąjungos (ES) šalys raginamos leisti Ukrainai naudoti Vakarų ginklus smogti kariniams taikiniams Rusijoje ir kuri sulaukė piktos Maskvos reakcijos. Ukrainiečiai prašo, kad sąjungininkai leistų jiems naudoti perduotus ginklus smogti, Kyjivo teigimu, teisėtiems kariniams taikiniams Rusijos teritorijoje, pavyzdžiui, oro bazėms, iš kurių kylantys Rusijos lėktuvai nepaliaujamai bombarduoja Ukrainą.

Per parą Rusijos kariuomenė paleido į Ukrainos teritoriją beveik 90 aviacinių bombų. Tai vakariniame vaizdo kreipimesi pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, praneša „Ukrinform“. „Vien tik šiandien – iki šiol – Rusijos kariškiai jau panaudojo beveik 90 valdomųjų aviacinių bombų. Prieš mūsų miestus, ukrainiečių pozicijas. Mes tikrai atsakysime Rusijos kariuomenei už šį terorą. Atsakysime taip, kad pajustų“, – pabrėžė jis.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas mano, kad Vakarai leistų Ukrainai priartėti prie pergalės dar labiau, jei karinė pagalba Kyjivui būtų padidinta dar labiau. Kaip rašo „Ukrainska Pravda“, J. Stoltenbergas įsitikinęs, kad „greičiausias kelias užbaigti karą yra pralaimėjimas“.  Tačiau, kaip teigė NATO vadovas, toks pasirinkimas neužtikrintų taikos, o tik leistų Rusijai okupuoti svetimas teritorijas.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas po Libano kovotojų grupuotės „Hezbollah“ ryšio įrenginių sprogimų, dėl kurių kaltinamas Izraelis, ketvirtadienį paragino nesiimti veiksmų, kurie paskatintų eskalaciją Artimuosiuose Rytuose. „Prancūzija ir Jungtinės Valstijos vieningai ragina laikytis santūrumo ir siekti deeskalacijos Artimuosiuose Rytuose apskritai, o ypač Libane“, – pareiškė A. Blinkenas po Paryžiuje surengtų derybų su Prancūzijos kolega Stephane'u Sejourne.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis rugsėjo 26 d. Baltuosiuose rūmuose susitiks su JAV prezidentu Joe Bidenu ir demokratų kandidate į prezidentus Kamala Harris, ketvirtadienį pranešė J. Bideno atstovė. „Prezidentas ir viceprezidentė pabrėš savo nepajudinamą įsipareigojimą palaikyti Ukrainą tol, kol ji nugalės šiame kare“, – sakoma spaudos sekretorės Karine Jean-Pierre pranešime.

Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen ketvirtadienį paskelbė apie 10 mlrd. eurų sanglaudos lėšų skyrimą valstybėms, nukentėjusioms nuo potvynių, kuriuos sukėlė audra „Boris“. Ši stichija praėjusią savaitę užgriuvo Vidurio ir Rytų Europą. Jos aukų skaičius trečiadienį išaugo iki 24. U. von der Leyen kalbėjo Lenkijos Vroclavo mieste greta keturių nuo potvynių nukentėjusių šalių lyderių. „Viena vertus, man buvo skaudu išvysti sunaikinimus, – žurnalistams sakė ji.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pranešė, kad Vidaus saugumo agentūra (ABW) sulaikė įtariamąjį, kurio ieškojo Lenkijos teisėsaugos tarnybos. Uniforma apsirengęs vyras įvairiose nuo potvynio nukentėjusiose vietose pranešinėjo gyventojams, kad netrukus bus susprogdintos užtvankos.

Rusijoje ketvirtadienį prasidėjo 18-metės merginos, kuri, protestuodama prieš rusų karą Ukrainoje, prie paminklo priklijavo nedidelį plakatą su XIX amžiaus ukrainietiško eilėraščio posmu, teismas. Jai gresia iki penkerių metų kalėjimo. Vienas iš Maskvos teismų taip pat dviem mėnesiams įkalino studentą, internete teigiamai pasisakiusį apie Ukrainos sukarintą grupuotę, o Sibire iškelta išdavystės byla vietos piliečiui už užsakymų iš „užsienio organizacijos“ vykdymą.

Ukraina ruošiasi respublikonų kandidato į JAV prezidentus Donaldo Trumpo, išreiškiančio nepasitenkinimą NATO, potencialiam sugrįžimui į Baltuosius rūmus, rašo „Politico“ Savo ruožtu D. Trumpas trečiadieinį užsiminė, kad jis tikriausiai susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, kai šis kitą savaitę lankysis JAV ir dalyvaus 79-oje Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje.

Potvyniai ir toliau kamuoja Europą nuo Lenkijos iki Rumunijos. Aukų skaičius išaugo jau iki 23. Ir nors liūtys jau praūžė, kylantis upių vanduo vis dar kelia pavojų, tad potvyniams aktyviai ruošiasi trečias pagal dydį Lenkijos miestas Vroclavas prie Odros upės ir vietovės Vengrijoje bei Slovakijoje, pro kurias teka Dunojus. Dauguma Lenkijos gyventojų dar atsimena, kaip 1997 m. liepą Vroclavas ir kiti jų miestai atsidūrė po vandeniu.

Lenkijoje trims mėnesiams suimtas Anatolijus Blinovas, Aleksejaus Navalno bendražygių tyrime kaltinamas dėl išpuolio prieš politiką Leonidą Volkovą Vilniuje. Tai ketvirtadienį pranešė A. Navalno komandos leidinys „Sirena“, cituojantis Lenkijos nacionalinės prokuratūros atstovę. Tyrimo duomenimis, būtent A. Blinovas organizuojant išpuolį nuolat bendravo su buvusiu „Jukos“ viceprezidentu Leonidu Nevzlinu. Kol kas nežinoma, pagal kokius straipsnius suimtas A. Blinovas.

Rusijos kariuomenė smogė Sumų srities geriatrijos pensionui, kuriame gyvena garbaus amžiaus žmonės. Tai „Telegram“ kanale pranešė Sumų srities karinė administracija, kuria remiasi „Ukrinform“. Preliminariais duomenimis, vienas žmogus nuo patirtų sužalojimų mirė ligoninėje, dar 9 buvo sužeisti. Karinė administracija informavo, kad šiuo metu žmonės evakuojami į kitas įstaigas. Dirba visos tarnybos.

Šių metų Jungtinių Valstijų prezidento rinkimuose demokratai aktyvina bendravimą su lenkų kilmės amerikiečiais – bendruomene, kuri gali suvaidinti lemiamą vaidmenį kovoje dėl prezidento posto svarbiausiose valstijose. Kamala Harris tikisi pasinaudoti istoriniu lenkų priešiškumu Rusijai ir Donaldo Trumpo neryžtingumu palaikyti Ukrainą per debatus.

Trečiadienį savo bute buvo nudurta garsi Sakartvelo translytė moteris. Pareigūnai pranešė, jog tai buvo „tyčinis“ užpuolimas. Šalis sulaukė kritikos dėl vyriausybės represijų prieš LGBTQ teises. Kaukazo valstybės valdančioji partija „Sakartvelo svajonė“ parengė „šeimos vertybių“ įstatymo projektą, lyginamą su Rusijos „gėjų propagandą“ draudžiančiu įstatymu ir kritikuojamą Europos Sąjungos (ES) bei teisių grupių, kaip stigmatizuojantį LGBTQ asmenis.

Neseniai pasirodė nauja COVID-19 atmaina XEC, ir nors ji dar nepradėjo dominuoti, ekspertai teigia, kad į ją tikrai verta atkreipti dėmesį. 2024 m. buvo tarsi „COVID-19 vasara“. Virusas pasireiškė keliuose svarbiausiuose šių metų sporto renginiuose, įskaitant Paryžiaus olimpines žaidynes ir „Tour de France“ lenktynes, o pastarosiomis savaitėmis JAV nuolat daugėjo atvejų.

„Hezbollah“ vadeiva Hassanas Nasrallahas ketvirtadienį pripažino, kad jo galinga grupuotė patyrė „precedento neturintį“ smūgį, kai per išpuolius, dėl kurių ji apkaltino Izraelį, sprogo tūkstančių operatyvininkų ryšio įrenginiai. Izraelis nekomentavo išpuolių, per kuriuos visame Libane per dvi dienas žuvo 37 žmonės, o dar beveik 3 000 buvo sužeisti, tačiau pareiškė, kad išplės savo karo Gazos Ruože mastą ir įtrauks Libano frontą.

Izraelio kariuomenė ketvirtadienį paskelbė apie naujus smūgius „Hezbollah“ taikiniams Libane, o Izraelio šiaurėje pasigirdo įspėjamosios sirenos, rodančios, kad į žydų valstybę gali būti paleista ugnis. Kariuomenė „šiuo metu atakuoja „Hezbollah“ taikinius Libane, siekdama sumažinti „Hezbollah“ teroristinius pajėgumus ir infrastruktūrą“, sakoma pareiškime, kuriame priduriama, kad tai yra dalis pastangų sugrąžinti perkeltus izraeliečius į jų namus šiaurėje.

Nepaisant griežtos Kyjivo kritikos, kitą mėnesį Ciuricho kino festivalyje (ZFF) bus rodomas prieštaringai vertinamas dokumentinis filmas „Rusai kare“, ketvirtadienį pranešė renginio direktorius. Pirmą kartą šis filmas buvo parodytas anksčiau šį mėnesį Venecijos kino festivalyje, tačiau sukėlė pasipiktinimą kaip palankus Kremliui, siekiantis sumenkinti Maskvos nusikaltimus ir pateisinti Ukrainos užpuolimą.

Europos Parlamentas (EP) ketvirtadienį priėmė rezoliuciją, kuria Venesuelos opozicijos kandidatas Edmundo Gonzalezas Urrutia pripažįstamas teisėtu prezidentu, kai prieš tai ilgametis prezidentas Nicolas Maduro paskelbė pergalę ginčytinuose rinkimuose. Surengtas balsavimas yra neįpareigojantis ir neatspindi Europos Sąjungos (ES) valstybių pozicijos.

Garsus Amerikos reperis Sean Combs, dar žinomas kaip Diddy arba Puff Daddy. atsidūrė skandalo epicentre. Superžvaigždė kaltinamas reketu, prekyba žmonėmis ir daugeliu kitų nusikaltimų. 54 metų reperis neigia savo kaltę. O dar viena skandalinga byla drebina ir Prancūziją. Prieš teismą stojo 71-erių metų prancūzas, kuris kvietė dešimtis kitų vyrų prievartauti jo žmoną.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Europos Parlamentas (EP) ketvirtadienį priėmė rezoliuciją, kuria paragino panaikinti apribojimus Ukrainai panaudoti Vakarų suteiktą ginkluotę smūgiams į teisėtus karinius taikinius Rusijoje. Dokumente pažymima, kad dėl nepakankamo ginklų tiekimo ir jų panaudojimo ribojimų gali mažėti Ukrainos pasiekimai karo lauke, neužtikrinama šalies visa savigynos teisė, o šalies gyventojai bei infrastruktūra neapsaugoma nuo Rusijos atakų.

Latvijos parlametas (Saeima) ketvirtadienį per galutinį svarstymą priėmė Darbo įstatymo pataisas, kuriomis nustatoma, kad iš darbuotojų negali būti reikalaujama mokėti užsienio kalbas, nebent toks reikalavimas būtų objektyviai pagrįstas. Pataisomis, kurias įstatymų leidėjai rengė beveik metus, siekiama apsaugoti darbuotojų teises vykdant pareigas vartoti valstybinę kalbą bei užkirsti kelią diskriminacijai, keliant nepagrįstus užsienio kalbos mokėjimo reikalavimus.

Bulgarija tiria galimą vienos Sofijoje įsikūrusios bendrovės dalyvavimą pristatant „Hezbollah“ kovotojų Libane naudotus pranešimų gaviklius, kurie sprogo, ketvirtadienį pranešė Bulgarijos valdžios institucijos. Pasak Libano sveikatos apsaugos ministro, antradienį ir trečiadienį per precedento neturinčius išpuolius visame Libane sprogo šimtai ryšio prietaisų, o per šiuos sprogimus žuvo mažiausiai 37 žmonės ir daugiau kaip 3 tūkst. buvo sužeisti.

Ketvirtadienį, rugsėjo 19-ąją, Vokietijos vyriausybė pranešė apie naują pagalbos Ukrainai paketą. Suteiktos karinės pagalbos sąrašas atnaujintas federalinės vyriausybės tinklalapyje, praneša „Ukrinform“. Be kita ko, Ukrainai pristatyta: 22 tankai „Leopard 1 A5“ su atsarginėmis dalimis (bendras projektas su Danija); 22 šarvuotieji automobiliai su apsauga nuo minų ir pasalų (MRAP); 5 vikšriniai visureigiai „Bandvagn 206“ (BV206); 1 vikšrinis visureigis „Warthog“; 3 zenitiniai įrenginiai „Ge...

Turkija ketvirtadienį apkaltino Izraelį, kad šis siekia išplėsti karą Gazos Ruože ir į Libaną, o mirtinų sprogimų bangą, nusiritusią per „Hezbollah“ tvirtoves, pavadino keliančia nerimą. „Eskalavimas regione kelia nerimą“, – per valstybinę televiziją TRT sakė užsienio reikalų ministras Hakanas Fidanas. „Matome, kad Izraelis žingsnis po žingsnio stiprina savo atakas Libano link“, – kalbėjo jis.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis pasiūlė Kryme surengti „sąžiningą referendumą“. Tačiau Ukrainos prezidento kanceliarija šiai idėjai nepritarė, rašo „Kanal 24“. „Krymas yra Ukraina. Rusija pažeidė tarptautinę teisę ir turi už tai atsakyti“, – pareiškė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas.

Libano sveikatos apsaugos ministras Firassas Abiadas ketvirtadienį sakė, kad šalyje per kovotojų grupuotės „Hezbollah“ naudotų prietaisų sprogimus žuvo 37 žmonės, o dar daugiau kaip 3,5 tūkst. buvo sužeisti. Tai atnaujintas sprogimų, dėl kurių kaltinamas Izraelis, aukų skaičius. Anksčiau skelbta apie 32 žuvusiuosius ir apie maždaug 3 tūkst. sužeistųjų. Pasak F. Abiado, 25 žmonės žuvo trečiadienį, o 12 – antradienį.

Libano ministras pirmininkas Najibas Mikati ketvirtadienį paragino Jungtines Tautas (JT) nepritarti Izraelio „technologijų karui“ prieš jo šalį. Tai jis sakė prieš JT Saugumo Tarybos posėdį dėl „Hezbollah“ naudotų prietaisų sprogimų, nusinešusių 32 gyvybes.

Vengrija kovoja su potvyniais, o išsiliejus Dunojaus upei Budapeštas atrodo kaip iš fantastinio filmo. Prognozuojama, kad Dunojaus upės lygis turėtų dar kilti iki aukščiausio lygio per pastarąjį dešimtmetį. Vengrija ruošiasi lemiamam apsaugos nuo potvynių išbandymui. Budapeštas ruošiasi galingam potvyniui Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas potvynių bangą pavadino vienu didžiausių pastarojo meto Vengrijos iššūkių.

Vokietija planuoja šiais metais skirti beveik 400 mln. eurų papildomos karinės pagalbos Ukrainai, nors esama ginčų dėl biudžeto apribojimų, teigiama Finansų ministerijos dokumente, su kuriuo ketvirtadienį susipažino naujienų agentūra AFP. Papildomos lėšos reikalingos „Vokietijos vyriausybės įsipareigojimams dėl paramos Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms įvykdyti“, sakoma rašte parlamento Biudžeto komitetui.

26 metų moteris, dirbusi tarptautinėje konsultacinėje įmonėje „Ernst & Young“ (EY) Punoje, mirė dėl per didelio darbo krūvio, teigė jos motina. Anna Sebastian Perayil pradėjo dirbti EY diplomuota buhaltere vos prieš keturis mėnesius, galiausiai darbo spaudimas tapo per didelis, pasakojo jos motina Anita Augustine laiške, adresuotame EY Indijos valdybos pirmininkui Rajivui Memani.

Izraelio kariuomenė ketvirtadienį paskelbė, kad praėjusią naktį smogė šešiems „Hezbollah“ „teroristinės infrastruktūros objektams“ ir vienam ginklų sandėliui Libano pietuose. Pranešimas pasirodė vis labiau nuogąstaujant dėl didelio masto karo.

Per raketų ataką iš Libano Šiaurės Izraelyje, anot žiniasklaidos, nukentėjo mažiausiai aštuoni žmonės. Vienas asmuo patyrė sunkius sužalojimus, pranešė kelios žiniasklaidos priemonės. Nuo Gazos karo, kurį sukėlė beprecedentis „Hamas“ išpuolis 2023 m. spalio 7 d., pradžios ir „Hamas“ sąjungininkė grupuotė „Hezbollah“ iš Libano beveik kasdien atakuoja taikinius besiribojančioje šiaurinėje Izraelio dalyje. Izraelio pajėgos savo ruožtu reguliariai smogia taikiniams kaimyninėje šalyje.

Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen penktadienį vyks į Kyjivą ir susitiks su prezidentu Volodymyru Zelenskiu, blokui siekiant padėti Ukrainai atlaikyti Rusijos atakas prieš jos energetikos infrastruktūrą. „Rytoj vyksiu į Kyjivą asmeniškai aptarti šių klausimų su prezidentu Zelenskiu, siekdama padėti Ukrainai“, – ketvirtadienį Briuselyje surengtoje spaudos konferencijoje sakė U. von der Leyen.

Kadenciją baigiantis NATO vadovas Jensas Stoltenbergas savo paskutinėje kalboje ketvirtadienį rengiasi perspėti Jungtines Valstijas ir Europą vengti izoliacionizmo. „Iš abiejų Atlanto pusių girdėjome balsų, raginančių Ameriką ir Europą išsiskirti. Susitelkimas į trumpalaikius nacionalinius interesus, o ne į ilgalaikį bendradarbiavimą, mums nepasitarnaus.

Tailandietė išgyveno dvi valandas prispausta 20 kg sveriančio pitono, rašo „The Guardian“. Į 64-erių moters namus Pamut Prakano gyvenvietėje pateko didžiulis pitonas. Moteris pasakojo, kad laikrodis tuo metu rodė apie 20:30, ji namie ramiai plovė indus ir staiga pajuto, kad kažkas jai įkando į koją. „Pažvelgiau į tai, o tai buvo gyvatė“, – sakė ji. Dvi valandas šaukėsi pagalbos Moteris teigė, kad bandė kovoti su gyvate ir šaukėsi pagalbos, tačiau ji nebuvo išgirsta.

Jungtinių Valstijų prezidento Joe Bideno administracija vis dar nėra įsitikinusi, ar turėtų leisti Ukrainai prieš Rusiją naudoti savo tiekiamas tolimojo nuotolio raketas. JAV pareigūnai sako, kad Vašingtonas siekia gauti išsamesnės informacijos apie tai, kaip Kyjivas naudotų šiuos ginklus ir kaip jų naudojimas sietųsi su platesne karo strategija.

Šią savaitę sprogus tūkstančiams peidžerių Libane, „Sky news“ paaiškino, kaip peidžeriai galėjo virsti sprogmenimis. Leidinys pakalbino keturis ekspertus. Pirminis tyrimas parodė, kad šimtai Libane sprogusių pranešimų gaviklių buvo užminuoti, trečiadienį pranešė saugumo pareigūnas. Per gaviklių sprogimus visame Libane žuvo mažiausiai 12 žmonių, maždaug 2 800 buvo sužeisti.

Kinija ketvirtadienį išreiškė „apgailestavimą ir liūdesį“ po to, kai pietiniame Šendženo mieste nuo patirtų sužalojimų mirė peiliu subadytas japonų moksleivis.

Irano remiama Libano grupuotė „Hezbollah“ paskelbė apie 20 savo narių žūtį, o vienas grupei artimas šaltinis sakė, kad šie nariai žuvo per portatyvių radijo stotelių sprogimus, dėl kurių kaltinamas Izraelis. Nuo trečiadienio vakaro iki ketvirtadienio ryto „Hezbollah“ išsiuntė atskirus pranešimus apie mirtį dėl kiekvieno iš šių narių, nurodydama, kad jie žuvo „kelyje į Jeruzalę“. Ši frazė vartojama Izraelio nužudytiems kovotojams apibūdinti.

 Izraelio policija sulaikė savo šalies pilietį, kaltinamą, kad buvo užverbuotas Irano žvalgybos rengti aukščiausio rango pareigūnų, įskaitant ministrą pirmininką Benjaminą Netanyah, nužudymo planus, sakoma ketvirtadienį paskelbtame bendrame policijos ir vidaus žvalgybos agentūros „Shin Bet“ pareiškime. „Irano žvalgyba užverbavo Izraelio pilietį planuoti (žydų valstybės) veikėjų nužudymus. Jis du kartus neteisėtai įvažiavo į Iraną ir gavo užmokestį už misijų vykdymą“, – teigiama pareiškime.

Europa nukreipė Indijos ginklų gamintojų parduotus artilerijos sviedinius į Ukrainą, rašo „Reuters“. Anot agentūros, tai patvirtino 11 Indijos ir Europos pareigūnų bei muitinės duomenų analizė. Kaip rašo agentūra, Naujasis Delis, nepaisant Maskvos protestų, nesikišo, kad sustabdytų šią prekybą. Amunicija į Ukrainą keliauja daugiau nei metus Remiantis šaltiniais ir muitinės duomenimis, šaudmenys, skirti Ukrainos gynybai nuo Rusijos remti, perduodami jau daugiau nei metus.

Trečiadienį Rusijos valdžios institucijos suėmė Centrinės karinės apygardos šarvuočių tarnybos vadovą Denisą Putilovą, įtariamą paėmus didelį kyšį, rašo „Ukrainska Pravda“. Anot leidinio, apie tai skelbia JAV Karo studijų institutas (ISW). Jis įtariamas 10 mln. rublių kyšio paėmimu mainais už karinės technikos remonto ir priežiūros sutarčių sudarymą.

Keturių nuo audros „Borisas“ nukentėjusių šalių vadovai ketvirtadienį Lenkijoje susitiks su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen, kad aptartų pagalbą potvynių užlietam regionui. Vidurio ir rytų Europą pastarosiomis dienomis užklupusios audros aukų skaičius trečiadienį išaugo iki 24, potvynio grėsmę vis dar patiria kai kurie regionai.

Ukrainos oro pajėgos ketvirtadienį pranešė, kad praėjusią naktį numušė 42 rusų dronus ir vieną aviacinę raketą. Rusai atakavo Ukrainą trimis zenitinėmis raketomis S-300/S400, viena aviacine raketa Ch-59/69 bei 42 atakos dronais, sakoma kariškių pranešime socialiniame tinkle „Telegram“. Visi 42 dronai ir raketa Ch-59/69 buvo numušti. Oro gynyba veikė Dnipropetrovsko, Kyjivo, Vinycios, Žytomyro, Rivnės, Čerkasų, Kirovohrado, Mykolajivo ir Chersono srityse.

Šiaurės Korėja ketvirtadienį pareiškė, kad jos naujausias ginklų bandymas buvo skirtas išmėginti naujo tipo taktinę balistinę raketą, galinčią nešti itin didelę kovinę galvutę, ir strateginę sparnuotąją raketą.

Vokietijoje, Oktoberfest parke, visu greičiu važiuojantys amerikietiški kalneliai pražudė 20-metį statybininką, skelbia portalas „The Sun“. Rumunas tragiškai žuvo per bandomąjį kalnelio, pavadinto „Olympia Looping“, važiavimą prieš šeštadienį prasidėsiančią alaus šventę. Jis liko gulėti sunkiai sužeistas po atrakciono bėgiais, tačiau vėliau tragiškai mirė ligoninėje, pranešė „Bild“. Policija šiuo metu tiria mirtį Miunchene esančioje Theresienwiese vietovėje ir aptvėrė įvykio vietą.

Baltijos šalims nepratęsiant bendros su Rusija ir Baltarusija elektros energetikos sistemos sutartį (BRELL) ir pasitraukiant iš jos 2025 metų vasarį, Lietuvos energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad Baltijos šalyse daugės dezinformacijos atakų iš Rusijos. „Artėjame prie labai svarbios datos, artėjame prie kitų metų vasario 8 dienos, kuomet bus vykdoma desinchronizacija nuo rusiškų tinklų ir susijungimas su Europos tinklais.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino Vakarų partneres sparčiau tiekti pažadėtą ginkluotę oro gynybai stiprinti. „Iki šiol įgyvendinti ne visi pažadai dėl oro gynybos, kurie buvo duoti viršūnių susitikime Vašingtone“, – sakė jis savo vakariniame vaizdo kreipimesi. Kaip tik rudens pradžioje svarbu turėti efektyvią priešlėktuvinę gynybą, kalbėjo V. Zelenskis, turėdamas omenyje sistemingas rusų atakas prieš energetikos ir šilumos sektorių.