A. Anušauską dėl to sukritikavo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, užsienio reikalų ministras ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderis Gabrielius Landsbergis bei prezidentas Gitanas Nausėda.
Pagrindinis kritikos aspektas – ministras A. Anušauskas per spaudos konferenciją su Vokietijos gynybos ministre Christine Lambrecht, kur dalyvavo ne tik Lietuvos, bet ir Vokietijos žiniasklaida, neakcentavo, jog galutinis tikslas turi būti brigados buvimas Lietuvoje su aiškiomis datomis bei kiekvienos pusės įsipareigojimais.
Sakoma, kad A. Anušauskas ir uždaruose susitikimuose irgi labiau linkęs palikti konkrečių įsipareigojimų derinimą žemesniam biurokratiniam lygmeniui ir nespaudžia vokiečių politiškai.
Tai svarbu, nes pačioje Vokietijoje nėra visiškai vieningo požiūrio tarp institucijų ir skirtingų politinių lygmenų. Paprastai, kai valstybė turi kokį nors svarbų interesą, jis kartojamas praktiškai visais lygmenimis, tiek viešumoje, tiek privačiuose susitikimuose ir tiek dažnai, kad tai taptų savotišku šalies pavadinimo priedėliu. Kaip pavyzdį galima pateikti užpultos Ukrainos tarptautinę komunikaciją, kad šaliai reikia trijų dalykų: ginklų, ginklų ir ginklų. Tą kartoja visi: nuo Ukrainos prezidento iki ambasadoriaus bet kurioje mažytėje valstybėje.
Iš pasakojimų atrodo, kad A. Anušauskas šiuo aspektu nėra stiprus, nors, kaip teigia jo kolegos, ministras supranta brigados dislokavimo svarbą ir požiūriai Vyriausybėje bei Seime bendrąja prasme yra identiški. Nesutariama tik dėl taktikos, kaip tai pasiekti. A. Anušauskui koją kiša ir anglų kalbos nemokėjimas. Kaip pasakoja kai kurie politikai, tai lemia, kad jis pats vengia diskusijų anglų kalba, negali laisvai jaustis.
Nėra visiškai aiškios Vokietijos pozicijos
Nors NATO viršūnių susitikimo deklaracijoje buvo fiksuota, kad rytinėse Aljanso narėse bus dislokuotos brigados dydžio gynybai pilnai parengtos kovinės grupės, o Lietuvos prezidentas G. Nausėda ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas yra pasirašę bendrą komunikatą, kuriuo patvirtinamas Vokietijos įsipareigojimas dislokuoti brigadą Lietuvoje, tačiau, kaip pasakoja su situacija susipažinę asmenys, Vokietijoje nėra aiškaus sutarimo tarp skirtingų institucijų.
„Pas vokiečius skirtingose institucijose jaučiama, kad nėra dar vieningos pozicijos. Į tai judama, bet trūkčiojama“, – pasakojo vienas pašnekovų, pabrėždamas, jog kanclerio O. Scholzo biure į brigados dislokavimą žiūrimą taip pat, kaip ir Lietuvoje, o kariuomenėje bei Gynybos ministerijoje – šiek tiek skirtingai.
Pavyzdžiui, pačioje Vokietijoje kai kurios politinės srovės kritikuoja gynybos ministrę, socialdemokratę Ch. Lambrecht, kaltina nepatyrimu ir profesionalumo stoka – esą tai lemia, jog politikė yra be galo atsargi. Kai kuriais atvejais tai privalumas, kai kuriais – trūkumas.
Šis kontekstas lemia, kad Lietuvai trūks-plyš reikia įkalti nuostatą visų politinių srovių vokiečiams, jog Lietuvoje turi būti dislokuota kovai su priešu pasiruošusi brigada su visa sunkiąja ir kita ginkluote. Ir nors Lietuvoje dėl to nuomonių išsiskyrimo nėra, tai yra Lietuvos pozicija dėl brigados dislokavimo yra vieninga tarp Krašto pasaugos ministerijos, Užsienio reikalų ministerijos, Vyriausybės bei prezidento G. Nausėdos, tačiau A. Anušausko negebėjimas per spaudos konferenciją Rukloje akcentuoti, koks turi būti mūsų galutinis tikslas, išprovokavo Lietuvos politikų reakcijas.
Kaip pasakoja su situacija gerai susipažinęs pašnekovas, A. Anušauskas blogai padarė, kad „nepasisakė po kablelio“. Tai yra, ministras spaudos konferencijoje pasidžiaugė, kad Lietuvoje yra vokiečių priešakinio vadovavimo elementas, kad brigada yra pasirengusi atvykti į Lietuvą per 10 dienų, kad mūsų šalyje bus rengiamos pratybos, bet ministras turėjo akcentuoti, kad tos 10 dienų, yra tik tarpinis variantas, kol bus parengta infrastruktūra mūsų šalyje. Pasak pašnekovo, mes turėtume kaip maldą kartoti, jog Lietuvoje galiausiai turi būti „combat ready brigade in place“.
Lietuva jau yra pateikusi Vokietijai konkretų planą, kaip turėtų būti išdėstomas infrastruktūros kūrimas mūsų šalyje, kad brigada galėtų atsirasti jau apytiksliai 2026 m. Kai kalbama apie infrastruktūrą, tai šiuo atveju mintyse turimos kareivinės, amunicijos sandėliai, poligonai pratyboms ir panašiai. Šiam tikslui turės būti suburta techninė darbo grupė, bet Lietuvai su Vokietija reikia sutarti dėl tikslios datos, nes infrastruktūros plėtrai reikia nuosekliai skirti lėšas, o dalykai įsigyvendina tik juos darant. Vokiečiai tikslios datos, kada Lietuvoje galės būti dislokuota kovai pasirengusi brigada, dar nėra pasakę. Būtent dėl to Lietuvai labai svarbu aiškiai įtvirtinti, kad tarpinis variantas yra tik tarpinis ir kaip galutinis mums jis netiks.
Kaip sako kai kurie politikai, gali būti, kad A. Anušauskas įsivaizduoja, jog tikslią datą su vokiečiais bus galima suderėti techniniame lygmenyje, o kiti Lietuvos politikai nori patvirtinimo politiniu lygiu. „Per didelė rizika viską palikti techniniame lygmenyje“, – mano vienas pašnekovų.
Kritikuoja ministrą dėl anglų kalbos ir feisbuko
Dalis kalbintų politikų pastebi, kad A. Anušauskas nėra itin stiprus tarptautinėse derybose, kai kurie pažymi, jog ministras nemoka anglų kalbos ir tai jam stipriai kiša koją, o treti pastebi šio politiko obsesiją viešiesiems ryšiams, kas paprastai yra teigiamas dalykas, bet kartais įgauna komiškas formas.
Pavyzdžiui, politikai pasakoja, kad kartą A. Anušauskas neatvyko į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdį, nors buvo kviestas, o paskui paaiškėjo, jog tuo metu ministras buvo suplanavęs gyvą transliaciją savo feisbuko sekėjams.
Kitą kartą viešėdamas Ukrainoje ministras paskubėjo paviešinti nuotraukas iš Aukščiausiosios Rados, kur kalbas sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Lietuvos vadovas G. Nausėda. Paskelbęs nuotraukas socialiniame tinkle „Facebook“ politikas jas vėliau paslėpė, paaiškino tai padaręs saugumo sumetimais, o sulaukęs dėmesio žiniasklaidoje viską neigė, ištrynė savo rašytą žinutę.
Taip pat sklinda gandai, kad tuo metu, kai Afganistaną užėmė Talibanas ir Lietuvos specialiųjų operacijų pajėgos gelbėjo su mūsų kariuomene dirbusius vertėjus bei jų šeimas, kilo konfliktas tarp ministro ir kariuomenės atstovų dėl pernelyg ankstyvo ir plataus operacijos paviešinimo.
Beje, A. Anušauskas yra populiariausias šios Vyriausybės ministras. „Vilmorus“ duomenimis, juo pasitiki 47,1 proc. apklaustų respondentų, nepasitiki vos 26 proc.
„Aš vis tik manau, kad didžiausia jo bėda yra anglų kalbos nemokėjimas. Esu jį matęs tarptautiniuose formatuose, bet nelabai kažką, kompleksuoja dėl kalbos, nelabai nori kalbėti. Tai šia prasme tai yra problema, ypač jeigu tau reikia atstovėti pozicijas užsienyje. Kai reikia nupirkti ginklus, tai už jį nuperka klerkai, jis tada feisbuke gali būti naujienų kanalas, o kai reikia atstovauti tarptautinėje erdvėje, tai sunkiau“, – sako vienas politikų.
Pašnekovai taip pat gana aiškiai signalizuoja, kad tarp A. Anušausko ir L. Kasčiūno tvyro tam tikra konkurencija, todėl tikriausiai neatsitiktinai pirmiausiai krašto apsaugos ministrą sukritikavo ne kas kitas, o L. Kasčiūnas. Paskui kritikos pridėjo užsienio reikalų ministras G. Landsbergis ir prezidentas G. Nausėda.
„Kai buvo renkami kandidatai į ministrus, tai gali būti, kad L. Kasčiūnas norėjo. Gal A. Anušauskas ir nekaltas, kad nepaskyrė L. Kasčiūno, bet šešėlis galėjo likti“, – svarstė vienas iš politikų.
Tačiau kai kurie konservatoriai vis tik suabejojo, ar nesutarimai dėl gynybos reikalų ir kaip juos komunikuoti vokiečiams, turėtų būti aptarinėjami viešai. „Bet kokiu atveju, tokie dalykai negali būti viešo svarstymo objektas. Tai, sakyčiau, rodo tam tikrą neatsakingumą“, – mano vienas pašnekovų.
Kas ir ką tiksliai pasakė?
Nesutarimai kilo, kai praėjusį šeštadienį Lietuvoje viešint Vokietijos gynybos ministrei Ch. Lambrecht bendroje spaudos konferencijoje abu ministrai tiksliai neužtvirtino, kad vokiečių brigada tikrai bus dislokuota Lietuvoje.
Christine Lambert pozicija spaudos konferencijoje
Žurnalistui uždavus konkretų klausimą, ar teisingai suprantama, kad Lietuvai priskirta vokiečių karių brigada nebus dislokuota Lietuvoje, Ch. Lambrecht atsakė taip:
„Mes, Vokietija, įsipareigojome Lietuvos saugumą ginti ir mes esame patikimas partneris. Lietuva gali mumis pasikliauti. Dabar labai svarbu, kad priešakinis vadovavimo elementas kuo greičiau pasiektų visišką operatyvumą, o mes užtikrinsime, kad ir brigada galėtų būti perkelta į Lietuvą per labai nedidelį laiko tarpą, per dešimt dienų. Labai svarbu, kad mes nuolat rengtume pratybas, o kartu su priešakinio vadovavimo elementu čia atvyks ir kiti padaliniai iš brigados ir galbūt ir visa brigada. Kaip ir sakiau, dabar mes turime tokią situaciją, kad dar nėra infrastruktūros, kad atvyktų daugiau karių“.
Arvydo Anušausko pozicija spaudos konferencijoje
„Iš tikrųjų kadangi tik prieš tris mėnesius buvo priimtas sprendimas dėl brigados priskyrimo Lietuvai, aš nuo pirmos dienos tą klausimą sutinku: kur brigada ir kur infrastruktūra? Atsakysiu taip: infrastruktūrai sukurti reikia laiko. Mes kol kas tik pinigus kitų metų biudžetui skaičiuojam. Be abejonės, paraleliai vyksta ir kiti dalykai, tai yra projektų įsigijimas ir visa kita, aks leis su laiku Lietuvoje sudaryti galimybę taikos metu, pabrėžiu, dislokuoti pakankamai didelį kiekį mūsų sąjungininkų.
Kodėl kalbu apie taikos metą? Nes jeigu būtų krizės laikotarpis, ši brigada, priskirta Lietuvai, per 10 dienų permetama į Lietuvą. 10 dienų. Tai yra labai sparčiai. Prisiminkime, Ukrainos atveju beveik 90 dienų buvo žinoma informacija apie Rusijos pajėgų telkimą pasienyje. Žinoma, nereikia pamiršti dar poros dalykų. NATO viršūnių susitikime Madride buvo kalbama ir apie galimybes Rytų flange turėti įrangos ir ginkluotės išankstinį dislokavimą (preposition). Tai yra labai svarbus elementas, kuris leidžia turėti įrangą ir ginkluotę, o karius permesti, kai yra reikalas. Kitas dalykas, su Vokietija mes norėtume glaudžiau bendradarbiauti karinės įrangos, ginkluotės įsigijimo projektuose, remiame oro gynybos stiprinimo projektą. Tai yra svarbūs dalykai. Todėl ne tik brigada, jos buvimas užtikrina saugumą ir regione, ir Lietuvoje, bet ir kiti lydintys, ne mažiau svarbūs dalykai“.
Lauryno Kasčiūno reakcija
„Valstybės gynimo taryba (VGT) yra priėmusi aiškų ir nedviprasmišką sprendimą, kad valstybės strateginis tikslas yra Vokietijos brigados nuolatinis dislokavimas čia Lietuvoje. Vėliau ši brigada būtų integruota į NATO gynybos planus.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, kurio asmeninis indėlis į šios brigados atsiradimą Lietuvos ir Vokietijos santykių darbotvarkėje yra vienas esminių, tiksliai įvardija, kad būtina, jog „apskritai iš Lietuvos nuskambėtų labai aiškus kvietimas vokiečius įvardinti, ar tos datos, kurias Lietuva teikia, yra priimtinos ir atitinka jų planavimo kalendorių”.
Visi kiti Vyriausybės nariai (ministrai) turėtų tai suprasti ir įgyvendinti VGT sprendimus. Lietuva negali kalbėti keliais balsais, negalime prieštarauti vienas kitam, o tuo labiau atstovauti ne savo pozicijas, atkartoti kitų, kad ir labai mums draugiškų, valstybių darbines derybines nuomones. Lietuvos ministrai turi ginti Lietuvos pozicijas bei nacionalinius interesus. Lietuvos gynybai vadovaujantys politikai negali silpninti valstybės pozicijų, ignoruoti VGT nutarimų. Jie turi suprasti kas yra aukštoji diplomatija ir veikti atitinkamai.
O apskritai dėl brigados dislokavimo Lietuvoje, tai nežinau ar dar reikia ką nors Lietuvoje įtikinėti kodėl svarbu, kad čia nuolat būtų dislokuota brigada, o ne atvyktų po tam tikro laiko esant rimtai situacijai, o ypač tarkime prasidėjus karinei agresijai. Manau tai visiems Lietuvoje ir taip savaime aišku“.
Gabrieliaus Landsbergio reakcija
„Šiandien situacija yra de facto tokia ir vokiečiai tai patvirtino, kad taip, mes pas jus atvyksime, jeigu pavojus kiltų. Mes tą žinome, bet susitarimas yra ne toks“, – BNS teigė Lietuvos diplomatijos vadovas ir valdančiųjų konservatorių lyderis.
„Prezidento G. Nausėdos ir kanclerio O. Scholzo pasirašytas susitarimas kalba apie kovai pasiruošusią brigadą Lietuvoje“, – pridūrė G. Landsbergis.
Pasak ministro, Vyriausybė su Krašto apsaugos ministerija jau yra suderinusi infrastruktūros brigadai priimti planą.
„Iš tų datų yra aišku, kada Lietuva bus pasirengusi priimti brigadą. Ir turbūt nėra keista, kad norėtųsi, kad tiek ir ministras, ir apskritai iš Lietuvos nuskambėtų labai aiškus kvietimas vokiečius įvardinti, ar tos datos, kurias Lietuva teikia, yra priimtinos ir atitinka jų planavimo kalendorių. To neišgirdome“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Gitano Nausėdos reakcija iš interviu BNS
„Manau, kad ministras, pirmiausia, turėtų labai aiškiai komunikuoti, jog Vokietijos brigados buvimas čia, Lietuvoje, yra mūsų didžiausias prioritetas. Gali keistis krašto apsaugos ministras, gali keistis premjeras, gali keistis ir valstybės prezidentas, bet Lietuvos interesas keistis negali. Mūsų interesas yra turėti Vokietijos brigadą čia. Ir mes turime padaryti viską, kad šis procesas neišsitęstų per begalę metų.
Vokietijos kariuomenė, žinote, nėra mergina, kurią galima pakviesti gerai praleisti vakaro prie ežero po atviru dangumi. Tai yra rimta kariuomenė, kuriai reikia pasiūlyti vedybų sutartį ir toje vedybų sutartyje turi būti labai aiškiai numatyti Lietuvos įsipareigojimai, ką mes padarysime, nes kitaip Vokietijos kariuomenė savo įsipareigojimų mums taip pat negalės vykdyti“.
„Turbūt Vokietijos pusė labai atidžiai klauso, ką kalba Lietuvos pusė. Ir jeigu mes siųsime dviprasmiškus signalus, kad mums to pakanka arba galbūt šitas status quo toks ir liks, tai, be jokios abejonės... Na, turbūt mes turėtume būti labiausiai suinteresuoti, kad mūsų Vokietijos partneriai būtų čia ir jų būtų kiek galima daugiau čia ir kad tai atsitiktų kaip galima greičiau, bet čia jau yra tarpusavio sąveikos rezultatas.
Mano giliu įsitikinimu, ir Vokietijai, ir mums būtų naudingiau, jog ši mums dedikuota brigada būtų čia, nes yra daugybė praktinių, techninių dalykų, kurie rodo tik viena – būdami čia jie gali veikti sėkmingiau, jie lengviau gali koordinuoti savo veiklą su mūsų kariuomene ir, svarbiausia, kaip atgrasymo veiksnys. Juk tai, ką mes čia darome, yra matoma, vertinama iš mūsų nedraugų pusės ir jų buvimas čia kaip atgrasymo veiksnys būtų kur kas stipresnis, negu tas kabinimasis už dešimties dienų.
Taip, aš tikiu, kad pastiprinimas ateitų greitai ir efektyviai. Šiandien galbūt to pakanka, nes esame dar nepasirengę, bet mes turime daryti viską, kad ir tų dešimties dienų nereikėtų“.
