Redakcija rekomenduoja

Jungtinės Valstijos ir Ukraina nuo pat karo pradžios buvo itin artimos, o JAV prezidentas Joe Bidenas pažadėjo remti kariaujančią šalį „tiek, kiek reikės“. Tačiau praėjus daugiau nei metams nuo karo pradžios, užkulisiuose tarp Vašingtono ir Kijyvo atsiranda vis didesnių nesutarimų. Trintis kyla dėl karo tikslų ir to, kaip, kada baigsis konfliktas, rašo Politico.  „Administracija neturi aiškaus politinio tikslo ir aiškaus plano.

Pagal leidinio „Politico“ gautus prekybos ir muitinės duomenis, Kinijos įmonės, įskaitant vieną, susijusią su Pekino vyriausybe, išsiuntė Rusijos subjektams apie 1 000 automatinių šautuvų ir kitos įrangos, kuri gali būti naudojama kariniams tikslams, tarp kurių yra dronų dalių ir neperšaunamų liemenių. Pagal muitinės duomenų kaupimo įmonės „ImportGenius“ informaciją, šios siuntos buvo siunčiamos 2022 m. birželio-gruodžio mėnesiais.

Slaugytoja Kristina Skrockienė sako nesudvejojusi nė akimirką, kai pernai rugsėjį Kauno klinikų kieme išvydo staigios mirties ištiktą ir mėlynuoti jau pradėjusį vyrą. Prisimindama šį įvykį medikė sako pasijutusi tari išlaikiusi egzaminą, kai visa sukaupta patirtis ir žinios davė drąsos veikti ekstremalioje situacijoje. Už šį neabejingumą ir ryžtą veikti medikė buvo nominuota ir „Metų kaunietės“ konkurse.

Xi vizitas į Maskvą neatnešė jokio apreiškimo, o karo Ukrainoje tema viešuose pareiškimuose nuskambėjo tik Pekino pasiūlyto Kinijos „taikos plano“ kontekste. Šiame plane nėra jokios specifikos ir jis neprieštarauja Rusijos pozicijai.

Vykdant sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reformą pacientų laukia ir viena naujovė – pavėžėjimo į gydymo įstaigas ir iš jų sistema. Bandomasis jos modelis bus pradėtas dar šią vasarą, o kitais metais nuo liepos 1 d. pavėžėjimas neskubiais atvejais pradės veikti visoje Lietuvoje.

Sąjungininkai nerimauja dėl mažėjančių amunicijos ir ginkluotės atsargų ir visa tai vyksta tuo pat metu, kai NATO prisiima vis daugiau įsipareigojimų dėl naujų atsargų ir karių rytiniame flange.

Sergančiųjų nutukimu skaičiai pasaulyje drastiškai auga, o bene labiausiai medikus gąsdina būtent vaikų nutukimo skaičiai. Gydytojai nesibaigiantį vaiko norą valgyti net palygina su priklausomybe narkotikams ar alkoholiui, tačiau konstatuoja, kad noro nenustojamai valgyti priežastys dar nėra iki galo išaiškintos. Nutukimu sergančiųjų skaičiai didėja visame pasaulyje – Pasaulio nutukimo federacija prognozuoja, kad iki 2035 m. vienas iš 4 žmonių sirgs nutukimu.

Gydytojai stebi naują neramią tendenciją – stipriai išaugo vaikų sergamumas vėjaraupiais ir jų sukeltų komplikacijų mastas. Dėl to ne vienam net prireikė gydymo intensyviosios terapijos skyriuje. Situaciją dar labiau apsunkina tai, kad vienu metu susergama net keliomis infekcijomis.  LSMU Kauno ligoninės Vaikų priėmimo, skubios pagalbos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėjas Darius Varaškevičius patvirtino, kad dabar fiksuojami sergamumo vėjaraupiais skaičiai atrodo įspūdingai.

Lietuva labai daug laiko ir energijos išeikvoja skųsdamasi dėl Vokietijos nenoro dislokuoti šalyje visą brigadą, vietoje to, kad pati imtųsi atsakingų žingsnių gynybos ir atgrasymo stiprinimui. Pavyzdžiui, rezerve esantys kariai nėra treniruojami, trijų Baltijos šalių ginkluotė yra skirtinga, pirkimai visai nederinami, „Rail Baltica“ geležinkelis vis dar nepabaigtas, nors ši infrastruktūra yra būtina, jeigu sąjungininkai turėtų atgabenti didelius kiekius sunkiosios technikos.

Lietuvoje besilankantis buvęs JAV gynybos sekretorius Markas T. Esperas Vilniuje sveikindamas karinės konferencijos dalyvius prisiminė, kaip Lietuva skynėsi kelią į NATO ir kiek daug nutiko nuo tos dienos, kai tapome Šiaurės Atlanto Aljanso nariais.

Prieš sugrįždamas į Lietuvos socialdemokratų partiją prieštaringai vertinamas Seimo narys Artūras Skardžius kalbėjosi dėl stojimo į Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“, bet išgirdęs neigiamą atsakymą atsidūrė prie socialdemokratų pirmininkės Vilijos Blinkevičiūtės slenksčio, teigia portalo tv3.lt šaltiniai.  Socialdemokratų lyderė su A. Skardžiumi yra pažįstama dar nuo Naujosios sąjungos arba socialliberalų laikų.

Skaidrumas, alergija nepotizmui bei savų kadrų prakišinėjimui turėjo būti išskirtinis dabartinės valdančiosios daugumos bruožas. Būtent taip pradėdama pareigas deklaravo premjerė Ingrida Šimonytė, tačiau pastaruoju metu valdantieji vis dažniau turi aiškintis, kodėl į svarbias pareigas skiriami savi žmonės.

Seime pradėtas svarstyti naujas įstatymo projektas, kurį priėmimus pasekmes pajustų milijonai gyventojų, besinaudojančių telefoninio ryšio paslaugomis. Nauju siūlymu esą siekiama pažaboti sukčius. Tačiau iš gyventojų būtų reikalaujama pateikti daugiau asmeninių duomenų. Dalis verslo atstovų jau dabar įžvelgia tam tikrus sumanymo trūkumus ir pavojus.

Maskvoje susitiko Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Kinijos lyderis Xi Jinpingas. Nors Rusija ir Kinija kalba apie ypatingai šiltus santykius ir naują draugystės erą, ar Maskva gali tikėtis Pekino karinės paramos fronte? Ir ką už uždarų durų kalbėjosi du diktatoriai? Pasaulio ir Lietuvos įvykius tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptaria naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Vilmantas Venckūnas ir Andrius Jakimčuk.

Naujai išrinkto Vilniaus rajono mero, socialdemokrato Robert Duchnevič padėtis bus ne iš lengvųjų. Nors naujuoju Vietos savivaldos įstatymu mero funkcijos buvo pastiprintos, tačiau kad ir kaip žiūrėsi, rajono taryboje didžiąją daugumą turi Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, kuri, jeigu labai norėtų, galėtų apsunkinti naujojo mero padėtį. „Niekas ir nesakė, kad bus lengva“, – teigia R. Duchnevič.

Nelengva įsivaizduoti Putiną ir jo generolus, kurie naršo žemėlapius ar tariasi su jo kabinetu, žiūri į PowerPoints ir svarsto įvairias karo galimybes. Apsuptas paslaugių oportunistų, kurie priklausomi nuo jo geros nuotaikos, Putinas savo artimiausią aplinką galimai vertinai atsainiai ir su panieka. Galų gale, tai yra jo parankiniai – paprasti pasiuntinukai, darantys tai, kas reikia ir kada reikia, rašo įtakingas britų analitikų centras Rand.

„Man nekilo jokių minčių, kad kažkas su manimi negerai“, – tarsteli 25-erių Artūras, kuris jau devynis mėnesius gydosi nuo priklausomybės alkoholiui ir narkotinėms medžiagoms. Su Artūru susitikome pakalbėti apie jo kelią į sveikimą. Į susitikimą vyras atėjo kur kas anksčiau nei sutarta ir paaiškino, kad taip nutiko dėl pastangų nevėluoti.

XI Jinpingas Vladimirą Putiną vadino geriausiu draugu, tačiau dabar, kai Rusijos lyderiui skubiai reikia pagalbos iš Kinijos, kyla klausimas ar Pekinas vis dar yra toks didelis rusų draugas? Putino armija įstrigo Ukrainoje ir jai trūksta amunicijos.

Vaistinių tinklai įspėja, kad nuo liepos 1 d. įsigaliojus Farmacijos įstatymo pakeitimams teks atleisti 300 darbuotojų, o daliai vaistinių – užsidaryti, mat pritrūks jose visą laiką privalėsiančių dirbti vaistininkų. Tuo metu profesinė sąjunga atkerta, kad tai – tik tušti gąsdinimai ir net bandymas sukiršinti farmacininkų bendruomenę. Šiuo metu vaistinėje gali dirbti ir vienas farmakotechnikas – vaistininko padėjėjas, nuotoliu prižiūrimas vaistininko.

Bandydamas pažaboti eiles sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys prieš kelias savaites pristatė dar rudenį žadėtą naują įrankį – interaktyvią švieslentę, grūmodamas įstaigoms, kad reikia pasitempti ir į ją kelti daugiau pacientams matomų vizitų laikų. Patys medikai gi vertindami naujovę kraipo galvas. Jie nuogąstauja, kad tai gali virsti dar vienu kontrolės mechanizmu, be reikalo didinančiu įtampas sistemoje.

Metų pradžioje krašto apsaugos ministras su trenksmu pristatė planuojamą šauktinių pertvarką, tada buvo siūloma privalomąją karo tarnybą trumpinti iki pusės metų, gausiai įtraukti studentus. Tiesa, šios idėjos sulaukė nemažai kritikos, vienas pagrindinių priekaištų, kad apie tai nebuvo iš anksto kalbėta. Kritika nutilo, bet planuojamos reformos atšaukti neketinama. Dabar apie ją diskutuojama mažose grupėse ir pripažįstama, kad daugiausiai iššūkių kels studentai.

Daugiau nei pusę šimto metų Šiaulių ligoninėje dirbanti gydytoja vaikų endokrinologė Vida Milė Liugaitė atvira – darbas itin sunkus, tad ir ašarą teko ne vieną nulieti, ir kilo noras nusikeikti. Vis tik ji sako labiausiai apgailestaujanti, kad kiek besistengsi kalti į galvą tėvams apie nutukimo ir cukrinio diabeto pavojus vaiko sveikatai, niekas nesikeičia: „Visiškai vienodai gydytojo žodis, ir vėl savo gyvenimą gyvena.

Savivaldos rinkimų padangę sudrebinus teisminiams pasistumdymams dėl galimybės tapti merais, politologams kilo klausimas, kodėl Lietuvos rinkėjai tokie tolerantiški teistiems politikams ir norintiems tokiais tapti. Šiemet mero posto siekė net 25 teisti asmenys, ne vienas jų išėjo į antrą turą. Dalis jų gali tapti merais. Teistų asmenų sąrašuose į savivaldos tarybas buvo tiek, kad mirgėjo akyse. Rinkėjai, regis, nesipiktino, rinko.

Kitą savaitę Kinijos lyderys Xi Jinpingas turėtų vykti į Rusiją ir susitikti su Vladimiru Putinu. Tai ne tik dar viena kregždė, rodanti, kad Pekinas pilna jėga grįžta į tarptautinės politikos areną, kurią buvo apleidęs dėl koronaviruso ir vidaus neramumų, bet ir ženklas, kad formuojasi ir stiprėja autoritarų koalicija. Kitaip tariant, mūsų laikų Ašis.

Parlamentarė Dovilė Šakalienė iš opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos pastaruoju metu gana dažnai bendrauja su Vokietijos socialdemokratais ir teigia esanti priversta mažinti įtampą tarp valstybių. Pagrindinė įtampos priežastis – nepamatuotas akių draskymas, ultimatumai iš Lietuvos užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio vokiečių pusėn dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje.

Karas Ukrainoje, regis, tampa klampia pelke. Žvalgybos visame pasaulyje sako, kad toks karas, kokį matome dabar, dar gali užsitęsti bent du metus. Rusija galimai turi tiek išteklių, o ir laikas, Kremliaus manymu, yra jų sąjungininkas. Vakarai gi nekantrauja vienaip ar kitaip baigti šį konfliktą, galimai artėjant vasarai bus imtasi spaudimo Ukrainai. Abi kariaujančios pusės šiuo metu yra įstrigusios, nors nė viena nenori to pripažinti, rašo Meduza.io.

Teismams ir Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) susivėlus dėl dviejų kandidatų į merus galimybių toliau tęsti kovą dėl posto, netikrumo ir chaoso sekmadienį vyksiančiuose rinkimuose padaugėjo. Po pirmojo rinkimų turo Anykščių ir Visagino merais norintys tapti kandidatai dėl teistumo buvo pašalinti iš tolimesnės kovos, bet šiandien, jau prasidėjus išankstiniam balsavimui, aiškėja, kad jiedu rinkimuose, matyt, dalyvaus.

Dvi savaites mįslingai dingęs ir ilgai ieškotas vyras atsirado. Tačiau artimuosius pasiekė pati blogiausia žinia – vilnietis rastas negyvas pirmadienį Vilniuje, Mindaugo gatvėje, parduotuvės „Iki“ tualete. Daugiau detalių apie rastą vyro kūną su naujienų portalu tv3.lt pasidalino dinguolio žmona Julija. Moteris negali atsistebėti, kaip, pasak jos, dvi savaites parduotuvės tualete pragulėjo vyro kūnas ir niekas nematė.

Jeigu gyventojai norėtų įsigyti autobuso bilietą vykti iš vieno miesto į kitą balandžio mėnesiui, jie susidurtų su nemalonia realybe. Bilietai neparduodami nei internetu, nei stotyje. Taip nutiko, nes tolimojo susisiekimo autobusais vežėjai kariauja su Susisiekimo ministerija ir pastarajai pavaldžia Lietuvos transporto saugos administracija.

Savivaldybių gyventojai jau išsirinko dalį valdžios. Politinės jėgos skaičiuoja, kiek jų sąskaitoje tarybos narių mandatų ir su kuo būtų galima sudaryti koalicija. Jei vienuose miestuose tokia situacija, kad laimėjusiai jėgai su niekuo tartis nereikia, tai kitur gali susiklostyti toks scenarijus, kad išrinktas meras neturės daugumos taryboje.

Negi kaip senais laikais teks gimdyti namuose arba pakeliui į ligoninę greitosios automobilyje? Tokiais svarstymais mažėjant gimdymo skyrių rajonų ligoninėse viešai dalinasi mažesnių miestų gyventojai. Sveikatos apsaugos ministerija gi pažymi, kad dėl kokybės reikia siekti net 600 gimdymų per metus ribos. Ir nors vieni tai sveikina, kiti gi ragina nepamiršti, kad žmonės gyvena ir rajonuose, bei priduria, kad šitaip gimstamumo nepaskatinsi.

Prasideda diskusijos apie Lietuvos kariuomenės plėtrą ir nacionalinės divizijos kūrimą. Lietuvos kariuomenės vadas tvirtina, kad idėja apie lietuvišką diviziją puoselėjama jau ne pirmus metus, kariuomenė jau turi nemažą dalį pajėgumų. Visgi iki divizijos įgyvendinimo trūksta ne vienos esminės detalės, pavyzdžiui, tankų, o tai, kada Lietuvai pavyktų turėti savo diviziją, priklauso ne tik nuo mūsų pačių.

Tai – kaip liūnas: jei tave įtraukia, tu iš jo išlipti nebegali. Šitaip darbą greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnyboje apibūdina Panevėžio GMP stoties direktorė Rūta Ramoškienė. Jau arti 30-ies metų šioje srityje dirbanti medikė neslepia, kad šią profesiją pasirenka toli gražu ne kiekvienas. „Mūsų toks darbas – lendame ten, kur, ko gero, kitas nė kojos nekeltų“, – sako ji.

Greitosios medicinos pagalbos (GMP) bendruomenė kupina lūkesčių – viliamasi, kad nuo liepos 1 d. pradėjus veikti vieningai GMP tarnybai tiek gerės darbuotojų darbo sąlygos, tiek gyventojai operatyviau sulauks būtinosios pagalbos. Nors nerimo dar nemažai, sutariama, kad Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) inicijuojama reforma būtina, mat dabartiniai netolygumai šokiruoja – darbuotojų atlyginimas gali skirtis ir kone tūkstančiu.

Lietuvos kariuomenės vadas, generolas leitenantas Valdemaras Rupšys sako, kad nors karą Ukrainoje pralaimėjusi Rusija bus nukraujavusi, jos karinis gamybos potencialas jau dabar dirba pilnu pajėgumu. Kremlius revanšo gali siekti nukreipdamas taikiklį į Baltijos šalis, tad, anot V. Rupšio, neturime laiko laukti, pasitempti stiprindama regiono saugumą turi ir Lietuva, ir NATO sąjungininkai.

Nors stereotipiškai vis dar pasitaiko galvojančių, kad širdies ligas reikėtų „užgyventi“ ir jos dažniau užklumpa vyresniame amžiuje, kardiologai stebi gąsdinančią tendenciją. Jie ragina širdine sveikata pradėti rūpintis nuo mažų dienų, mat infarktas ar insultas, ištinkantis vos 30-ies metų, jau nebėra tokia didžiulė retenybė.

Pagal Pranešėjo informaciją paaiškėjus, kad 2018-2019 m. Valstybės saugumo departamentas tikrino tuometinio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos štabo narius ir galimus rėmėjus, Lietuvos žvalgybos vadovas Darius Jauniškis viešai teigė, jog departamentas tikrino visų kandidatų į prezidentus štabus bei artimą aplinką.

Karas Ukrainoje sumažino Rusijos karinę galią, bet jos nesunaikino, o prabėgus keliems metams jie vėl gali atsistatyti, teigia Lietuvos Valstybės saugumo departamentas ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas. Savo ryžtą erzinti Vakarus, Rusija, nepaisydama nuostolių Ukrainoje, šią vasarą demonstruos ir prie Baltijos šalių sienų, mat paankstino pratybų „Zapad 2025“ laiką ir jas surengs porą metų anksčiau.

Nors Rusijai nepavyko greitai nugalėti Ukrainos, ši totalitarine tampanti ir į Sovietų Sąjungą panašėjanti valstybė yra pajėgi tęsti karą Ukrainoje dar bent 2 metus ir kartu yra pasiryžusi nuosekliai stiprinti savo ginkluotąsias pajėgas Vakarų kryptimi. Tai reiškia, kad aplink Lietuvą veržiasi Rusijos karinė kilpa, grėsmė mūsų šaliai išlieka didelė, o reakcijos laikas atsakui, jeigu prieš mus būtų norima imtis agresijos, trumpėja.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas susitiko su Vokietijos gynybos ministru Borisu Pistorius. Ministrai kalbėjosi apie Berlyno pajėgumų didinimą Lietuvoje. Vokietija nėra tikra ar Lietuvoje reikia nuolat dislokuotos brigados, mano, kad tai  turi spręsti NATO. Lietuva sako, kad su mūsų saugumu juokauti nereikėtų.

Žmogui mirus, jo artimieji gali kreiptis dėl įvairių pašalpų ar pensijų. Vienos mokamos periodiškai iki gyvos galvos, kitos – trumpiau. Taip pat yra ir vienkartinės, skirtos kūnui iš užsienio pargabenti, taip pat laidotuvėms ar nelaimingam atsitikimui darbe atlyginti. Kreipiantis laiku, paveldėtojai gali gauti mirusiajam priklausiusią, bet dėl mirties neišmokėtą ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros, profesinės reabilitacijos ar nedarbo išmokos sumą.

Prieš įsigydamas automobilį, kiekvienas vairuotojas stengiasi įsitikinti, kad išsirinkta transporto priemonė yra techniškai tvarkinga. Techninių apžiūrų centruose nustačius, kad automobilio rida pakeista, jo eksploatacija dabar paprastai nėra draudžiama. Tačiau šią tvarką siūloma keisti. Užfiksavus, kad net ir anksčiau pirkto automobilio odometro duomenys pakeisti, su juo važiuoti nebūtų leidžiama.

Specialioje laidoje „TV3 žinios. Savivaldybių rinkimai“ – netikėtas Kauno mero Visvaldo Matijošaičio pasisakymas. Interviu metu pavadintas ponu šis pareiškė, kad pokalbį nutrauks. Sekmadienio vakarą aiškėjant savivaldybių tarybų ir merų rinkimų rezultatams TV3 kalbino įvairius politikus ir ekspertus. Vienas jų buvo V. Matijošaitis. Pokalbio eigoje žurnalistui Edmundui Jakilaičiui kreipiantis į pašnekovą kreipiniu „pone“, šis net kelis kartus neištvėrė ir paprašė nustoti jį taip vadinti.

Ilgos eilės pas gydytojus – nenustojama viešumoje linksniuoti sveikatos apsaugos sistemos problema. Medikai ir valdžia sutaria, kad vieno rakto joms įveikti nėra. Vis tik gydytojai atkreipia dėmesį, kad dar ne visi pacientai žino, kur turėdami siuntimą gali kreiptis pagalbos. Kita vertus, neatmetama, kad ir patys gydytojai ne visada atlieka savo pareigą.

Esant ypatingoms ekonominėms sąlygoms Lietuvoje būtų galima ilginti nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimą iki 12 mėnesių ir sumažinti stažo reikalavimus nedarbo išmokai gauti iki 9 mėnesių, mano Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo mokslininkas, dr. Nerijus Černiauskas. Tai reiškia, kad ištikus ekonominei krizei daugiau žmonių turėtų galimybę pasinaudoti socialine pagalve ir apie tai būtų žinoma iš anksto.

Karas Ukrainoje žengia į naują ir pavojingą etapą, kurio baigtis gali būti lemtinga ne tik Ukrainai, bet ir aplinkinėms šalims. Gynybos ir politikos ekspertai sako, kad Ukrainos karas jau davė neįkainojamų pamokų, kurias Lietuva privalo išmokti. Tie patys ekspertai tikina, kad nereikia aklai pasitikėti kolektyviniu atgrasymu, bet reikia kasdien dėl to dirbti. Nieko, pasak jų, nėra garantuoto, todėl privalu būti budriems.

Geresnę sveikatos priežiūrą žadanti Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ruošiama sveikatos įstaigų pertvarka toliau sėja nerimą tarp medikų ir pacientų. Gydytojų ir ligoninių atstovai neslepia, kad, be kitų abejones ir klausimus keliančių reformos aspektų, labiausiai akis bado jau dabar esantis specialistų trūkumas ir netolygus jų pasiskirstymas. Konstatuojama, kad be reikiamo specialistų kiekio reforma yra pasmerkta.

Su galvos skausmu bent kartą gyvenime, ko gero, esame susidūrę visi, tačiau ne visi įsivaizduojame, kokiu sudėtingu gyvenimas tampa, kai tokie skausmai vargina nuolat. Medikai savo ruožtu pažymi, kad vis tik dar ne visi pacientai žino apie šiuolaikines skausmo gydymo galimybes. Medikai pažymi, kad skausmas visame pasaulyje yra didžiulė problema. Skaičiuojama, kad maždaug penktadalis suaugusiųjų mūsų planetoje kenčia skausmą.

Ukrainos karas yra tipiškai žiaurus, bet sunkiai nusakomas žodžiais. Tačiau vienas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karys, kuriam kovos draugai sugalvojo šaukinį „Rašytojas“, iš tiesų tapo rašytoju: iš biuro vadybininko kariu tapęs vyras, kada tik gali, rašo dienoraštį, kuriuo sutiko pasidalinti su britų leidiniu „The Economist“.  Ši dienoraščio dalis datuojama nuo 2022 m. liepos 24-osios rugpjūčio 28-osios.