Sveikata

Prezidento Gitano Nausėdos sukritikuotas dėl per vangaus gyventojų skeipijimosi sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sakė kritiką priimantis, tačiau pridūrė, kad šį iškviesti pasiaiškinti gali tik premjerė. Reaguodamas į prezidento kritiką ir įspėjimą, kad jei per kelis mėnesius nebus paskiepyta daugiau žmonių, teks prisiimti asmeninę atsakomybę, A. Dulkys stokojo konkretumo. „Prezidentas pasakė, prezidentas, matyt, žino, ką pasakė.

Praėjusią parą nustatyta 80 naujų COVID-19 atvejų, nuo šios ligos naujų mirčių nefiksuota, trečiadienį pranešė Statistikos departamentas. 14 dienų naujų atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų pakilo iki 21,7, o teigiamų diagnostinių testų dalis per parą išliko 0,8 procento. Šalyje atlikta 5731 molekulinių (PGR) ir 3116 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 279 tūkst.

Nors COVID-19 skaičiai vasarą leidžia labiau atsipalaiduoti, dalis ekspertų nuogąstauja, kad, niekaip nepavykus pasiekti pakankamo visuomenės imuniteto, rudenį teks neišvengiamai užsidaryti į karantiną. Kiti specialistai gi tvirtina, kad daug proto karantinui paskelbti nereikia ir siūlo mokytis iš jau padarytų klaidų. Premjerė Ingrida Šimonytė dar praėjusią savaitę pasiuntė žinią, kad COVID-19 situacijos gerėjimas šalyje sustojo.

Gyventojus paskatinę vakcinuotis bent viena vakcinos doze šeimos gydytojai sulauks papildomo skatinimo – 5 erų už kiekvieną prisirašiusį pacientą. Tokia tvarka numatoma liepos 8 d. registruotu Gyventojų skiepijimo valstybės biudžeto lėšomis įsigyta COVID–19 ligos vakcina organizavimo tvarkos aprašo pakeitimu.

Nuo šios savaitės keliautojų turimus Europos Sąjungos skaitmeninius COVID-19 pažymėjimus Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai šalies oro uostuose pradėjo tikrinti elektroniniu būdu. „Praėjusią savaitę tikrinimo programėle buvo pristatyta NVSC specialistams ir pasieniečiams, o nuo pirmadienio ji jau yra pradėta naudoti šalies oro uostuose“, – BNS antradienį sakė sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio atstovė Aistė Šuksta.

Kaip rodo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologinių tyrimų metu surinkti duomenys, praėjusią savaitę aktyvių koronavirusinės infekcijos (COVID-19 ligos) protrūkių skaičius, lyginant su 26-ąja metų savaite, nesikeitė. Iš viso praėjusios savaitės pabaigoje fiksuota 18 aktyvių protrūkių, kaip ir savaitę prie štai. Pasak NVSC specialistų, pirmą kartą po septynių savaičių, kai buvo matomas aktyvių protrūkių mažėjimas, stebimos ne tokios palankios tendencijos.

Kauno klinikose pirmą kartą Baltijos šalyse atlikta unikali ir gyvybę gelbstinti procedūra – suformuotas kepenų vartų ir pasaito venos perkutaninis šuntas. Šios procedūros Kauno klinikų pacientei Vidai reikėjo po atliktos kepenų transplantacijos išsivysčius retai komplikacijai – kepenų vartų venos ir jos šakų ūmiai trombozei. Suformuotas perkutaninis šuntas apsaugojo pacientę nuo galimos kepenų retransplantacijos ateityje ir išsaugoti neseniai persodintą organą.

Praėjusią parą nustatyti 86 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios ligos naujų mirčių nefiksuota, antradienį pranešė Statistikos departamentas. 14 dienų naujų atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų pakilo iki 20,3, o teigiamų diagnostinių testų dalis per parą ūgtelėjo iki 0,8 procento. Šalyje atlikta 5850 molekulinių (PGR) ir 3964 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 279 tūkst.

JAV Federalinė maisto ir vaistų administracija (FDA) pirmadienį atnaujino savo perspėjimą dėl „Johnson & Johnson“ vakcinos nuo COVID-19, įtraukdama informaciją apie pastebėtą padidėjusią retos neurologinės ligos riziką. Tai dar vienas smūgis „Johnson & Johnson“ vakcinai. Vasarį buvo leista esant ekstremalioms sąlygoms naudoti šią vakciną, bet ji nėra itin svarbi Amerikos skiepijimo kampanijai.

COVID-19 pandemijos „išvirkščioji pusė“ – apleistos ir laiku nenustatytos lėtinės ligos. Manoma, kad vien Europoje buvo nediagnozuota apie 1 mln. vėžio atvejų, o artimiausius penkerius metus numatomas mirtingumo nuo vėžio didėjimas dėl laiku nenustatytos ligos ar laiku nesuteikto gydymo. Tokias prognozes pateikusi genetikos profesorė Sonata Jarmalaitė apžvelgia vėžio diagnostikos galimybes, kurios leidžia paskirti efektyvesnį gydymą.

Lietuvą pasiekė 105,3 tūkst. „BioNTech ir Pfizer“ vakcinos nuo koronaviruso dozių, pirmadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija. Ši siunta bus saugoma Ekstremalių sveikatai situacijų centro sandėlyje, kol savivaldybėms bus paskirstytos anksčiau pristatytos vakcinos. Bent viena vakcinos doze Lietuvoje jau paskiepyta 1,27 mln. gyventojų, arba 45,7 proc. visuomenės.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys kaip tarė, taip ir padarė – nuo liepos 13 d. Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorius Remigijus Mažeika yra atleistas iš pareigų. Visgi ne visi sutinka su tokiu sprendimu. Štai Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas teigia čia kaip tik įžvelgiantis ir pavojingą tendenciją.    Jis pasakojo dar prieš šiandien paviešintą sprendimą bendravęs su A. Dulkiu ir pataręs visgi neskubėti atleisti vadovo.

Atopinis dermatitas mokslo literatūroje apibrėžiamas kaip lėtinė, uždegiminė odos liga, pasireiškianti niežėjimu, paraudimu, išsausėjimu ir skeldėjimu. Realybėje ši liga gali reikšti nuolatinę niežulio sukeltą nemigą, žaizdotą veidą ir kūną, besilupančią ir nuo menkiausio smūgio plyštančią odą, psichologines problemas – visa tai patyrė sunkia atopinio dermatito forma sergantis Nerijus.

Jau pusmetį vykstant vakcinacijai nuo COVID-19 Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) skelbia naujausią informaciją apie nepageidaujamas reakcijas į skiepus. Kartu ji informavo ir apie paauglių skiepijimo procesą šalyje. VVKT Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus vyresnioji patarėja Rugilė Pilvinienė nurodė, kad „Comirnaty“ vakcina jau buvo vakcinuota 24 tūkst. 200 paauglių. „Vakcinavus tokį paauglių skaičių viso labo buvome gavę 7 pranešimus.

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) praneša, kad per pirmąjį vakcinacijos nuo COVID-19 ligos pusmetį sulaukta 4 301 pranešimai apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas (ĮNR) į vakciną. Per birželį pranešta apie du miokardito atvejus, taip pat sunki reakcija fiksuota paaugliui. Tačiau daugelis pranešimų – apie lengvas šalutines reakcijas.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pranešė, kad pirmadienis, liepos 12-oji, yra paskutinė Respublikinės Šiaulių ligoninės vadovo Remigijaus Mažeikos darbo diena. Jis buvo atleistas po jaunos gydytojos savižudybės ir mobingo skandalo įstaigoje.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys atšaukia Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorių Remigijų Mažeiką iš užimamų pareigų. Šiandien, liepos 12-oji, yra paskutinė jo darbo diena. Ministro įsakymu iki darbo dienos pabaigos R. Mažeika įpareigotas perduoti, o Respublikinės Šiaulių ligoninės direktoriaus pavaduotoja administravimui Aušrelė Šalkauskienė perimti ligoninės svarbiausius reikalus ir dokumentus.

Vasaros metu, kai saulės išsiilgę mėgaujamės kaitra paplūdimyje, dažnai pamirštame deramai saugotis ir patiriame odos nudegimus, kuriuos vėliau gydome ir prižiūrime įvairiomis priemonėmis. „Camelia“ konsultantė Asta Balkytė pastebi, kad klientai neretai norėdami numalšinti nemalonius pojūčius po nudegimo, prisidaro dar didesnių bėdų ir skuba į vaistinę pagalbos.

Plintant Delta atmainai kyla nerimas, kad Jungtinėje Karalystėje (JK) nemažas procentas patekusių į ligonines ir mirusiųjų buvo paskiepyti pilna vakcinacijos schema. Duomenų analitikas, buvęs Nepriklausomos ekspertų tarybos narys dr. Vaidotas Zemlys-Balevičius paaiškino, kodėl taip yra.

Praėjusią parą nustatyti 22 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios ligos mirė du žmonės, pirmadienį pranešė Statistikos departamentas. 14 dienų naujų atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų pakilo iki 18,6, teigiamų diagnostinių testų dalis per parą nepasikeitė ir liko 0,7 procento. Šalyje atlikta 1616 molekulinių (PGR) ir 1127 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 279 tūkst.

Pastaraisiais dešimtmečiais atsirado daugeliui vaistų atsparus paslaptingos kilmės „super grybelis“, pasaulyje jau spėjęs sukelti tūkstančius keistų infekcijų. Panašu, kad kai kurios pandemijos apimtos ligoninės, pripildytos koronaviruso pacientų su nusilpusia imunine sistema, tapo patraukia terpe neseniai atrastam „super grybeliui“ plisti.

Specifinį imunitetą COVID-19 infekcijai galima įgyti tiek ja persirgus, tiek pasiskiepijus. Tačiau vis pasigirsta svarstymų, kokiu būdu sukurtas imunitetas galėtų būti „geresnis“. Kaip aiškėja dabar, tvirčiausias ir visapusiškiausias imunitetas susidaro gavus vieną vakcinos dozę jau po persirgimo. Visgi specialistai akcentuoja, kad tai jokiu būdu nėra paskata siekti užsikrėsti koronavirusu.

Paskutinėmis 2019 m. dienomis iš Kinijos pradėjome gauti pranešimus apie paslaptingą „virusinę pneumoniją“, plintančią Uhano mieste. Nepraėjus nė 75 dienoms, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė šią ligą, kuri dabar žinoma kaip COVID-19, pandemija. Tuo metu PSO teigė, kad naujojo koronaviruso plitimo greitis yra „keliantis nerimą“. Iki to laiko virusas buvo aptiktas beveik 60 procentų pasaulio, ir žmonės labai laukė atsakymų.

Priklausomybės alkoholiui, rūkymui, psichotropinėms medžiagoms gali atsirasti dėl daugybės priežasčių. Specialistai pasakoja stebintys pandeminio laikotarpio neigiamą įtaką žmonių asmeniniams pasirinkimams ir vardija, kokie signalai gali išduoti, kad jums artimas asmuo patiria vidinius išgyvenimus ir kovoja su tam tikromis priklausomybėmis.

Klaidos, susijusios su vaistais, medicinoje yra vienos dažniausiai pasitaikančių. Jos gali įvykti dėl įvairiausių priežasčių. Pavyzdžiui, paskirtos per mažos arba per didelės medikamento dozės, kelių vaistų tarpusavio sąveikos ar nepageidaujamos ir nenumatytos reakcijos. Kauno klinikų gydytoja klinikinė farmakologė Simona Stankevičiūtė įsitikinusi, kad kartais klaidingus sprendimus nulemia neteisingi įsitikinimai.

Pastaruoju metu buvo skelbiama apie nemažai keistai pasibaigusių intymių akimirkų, o tai tik parodo, kaip visuomenei trūksta detalių žinių lytinio švietimo tema. Vienas rečiau aptariamų aspektų yra moters anatomija, pavyzdžiui, tai, kad tarp vaginos ir pilvo yra jungtis. Nors tai ir neturi daug įtakos gyvenimo kokybei, kartais ši informacija gali praversti.

Anna Kern antrąja vakcinos doze pasiskiepijo prieš penkis mėnesius, tačiau tai nepadėjo jai grįžti į įprastą gyvenimą. 33-ejų slaugytoja koronavirusu užsikrėtė balandžio mėnesį, ir jau nuo to laiko kovoja su „ilguoju kovidu“. Šiai povirusinei ligai yra būdingi mažiausiai tris savaites trunkantys simptomai, tačiau kartais jie gali būti jaučiami praėjus net keliems mėnesiams. A. Kern sakė, kad laikui bėgant jos simptomai tik blogėja.

Vakcinas galima mėgti iš tikrųjų nemėgstant jų gavimo proceso. Gyvenime nedažnai siūloma įsismeigti adatą, ir tai, kad tai yra tarsi generalinė repeticija prieš tikrąją ligą, reiškia, kad po jos visiškai normalu jaustis prastai. Tačiau nedidelė rizika verta apsaugos, kurią vakcina suteikia ne tik mums, bet ir aplinkiniams.

Lietuvos gyventojų psichologinė būsena yra kaip niekad įtempta, todėl kiekvienam iš mūsų būtina suvokti savo vidinius išgyvenimus, ir iš anksto žinoti, kaip reaguoti į stresines situacijas. Specialistai perspėja, kad, susidūrus su emociniais išbandymais, delsti jokiu būdu negalima, o jeigu pajautėte bent vieną iš nerimą keliančių signalų, verta iškart kreiptis į šios srities žinovus. Kasdienį gyvenimo ritmą sujaukęs užklupusios infekcijos protrūkis daugeliui gyventojų tapo rimtu išbandymu.

Raginant mokytis iš klaidų ir rudenį pasitikti geriau pasiruošus siekiant suvaldyti virusą, specialistai nurodo, kad būtina pasirūpinti ne tik tinkama patalpų ventiliacija, bet ir galbūt net privalomu CO2 matavimu. Nors teigiama, kad tai – ne panacėja, primygtinai pabrėžiama, kad ventiliacijos klausimus būtina išspręsti kuo greičiau.

Gyventi yra brangu, todėl daugeliui mūsų darbas yra būtinas išgyvenimui. Kadangi daugelis dirba nuo devynių iki penkių, darbovietė dažnam tampa antraisiais namais. Taigi savaime suprantama, kad darbo aplinka gali turėti nemažą poveikį darbuotojų fizinei ir psichinei savijautai. Darbas šalia bendraminčių gali motyvuoti ir įkvėpti, o štai įstrigus su visiškais peštukais, dažnai yra pastebimas priešingas rezultatas.

Atsižvelgiant į Europos Tarybos rekomendacijas, nuo pirmadienio kyla keliaujančiųjų vaikų amžiaus cenzas, iki kada jiems atvykstant ar grįžtant į Lietuvą netaikomi testavimo ir izoliacijos reikalavimai. Kaip skelbia Sveikatos apsaugos ministerija, nuo pirmadienio izoliacija ir reikalavimai dėl testavimo bus netaikomi vaikams iki 12 metų amžiaus, atvykusiems iš žaliai, geltonai, raudonai ar pilkai zonai priskirtos šalies.

Lietuvą penktadienį pasiekė 31,2 tūkst. „AstraZeneca“ vakcinos nuo COVID-19 dozių, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija. Dvidešimtoji šio gamintojo vakcinų siunta Lietuvai bus paskirstyta savivaldybėms, atsižvelgiant į nepaskiepytų gyventojų skaičių ir skiepijimo tempą. Savivaldybės apie joms planuojamus paskirti vakcinų kiekius informuojamos iš anksto. Pasiskiepyti nuo COVID-19 ligos gyventojai gali registruodamiesi internetu koronastop.

Beveik 30 onkologinius pacientus vienijančių organizacijų ir bendruomenių kreipėsi į premjerę Ingridą Šimonytę, Seimo Pirmininkę Viktoriją Čmilytę – Nielsen, Seimo Sveikatos reikalų komitetą, Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM) bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijas (ŠMSM), prašydami nepriimti skubotų sprendimų dėl Nacionalinio vėžio instituto (NVI) pertvarkos nuo šių metų rugpjūčio 1 d. Organizacijos vieningai sutaria – dėl to labiausiai nukentėtų onkologiniai pacientai, prastėtų jų ...

Seimo sveikatos reikalų komitete šią savaitę pirmą kartą pristatytas ruošiamos sveikatos priežiūros paslaugų tinklo pertvarkos planas. Jam virsti realybe planuojama skirti net 800 mln. eurų. Nepaisant gerų norų Seimo nariams kilo daug klausimų dėl reformos įgyvendinimo.

Dar trečiadienį premjerė Ingrida Šimonytė konstatavo, kad COVID-19 situacijos gerėjimas šalyje sustojo. Tą patvirtinęs LSMU profesorius Mindaugas Stankūnas teigia, kad nors yra rizika pamatyti naujų atvejų augimą, artimiausiu metu žalios zonos šalis palikti neturėtų. Be to, jis pasiuntė svarbų patarimą abejojantiems dėl skiepų. Profesorius feisbuko paskyroje pasidalino keliomis įžvalgomis apie dabartinę COVID-19 situaciją pasaulyje.

Karantino metu gydymo įstaigos su COVID-19 pacientais dirbantiems medikams moka nuo 60 iki 100 proc. didesnį darbo užmokestį, o išeinant atostogų tokiems darbuotojams priklauso ir didesni atostoginiai. Pasibaigus karantinui, šios papildomos išlaidos gydymo įstaigoms dar tris mėnesius bus kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF). Tokia tvarka buvo patvirtinta sveikatos apsaugos ministro įsakymu, kurį rasite ČIA.

Traukiantis mėšlungis ar raumenų tikai, ko gero, kiekvienam bent kartą pajusti simptomai. Vaistininkai sako, kad apie juos klientai dažniausiai užsimena vasarą, o sprendimo jiems įveikti toli ieškoti nereikia, čia gali padėti magnio preparatai.

Skirtingos aktyvaus laisvalaikio praleidimo formos žmonių organizmui teikia neabejotiną naudą. Tiesa, aktyviai laiką leidžia ne visi, todėl kyla susirūpinimas dėl gyventojų sveikatos.

Lietuvoje šią savaitę nustatyti dar šeši nerimą keliančios koronaviruso delta atmainos atvejai, ketvirtadienį pranešė Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL). Laboratorija taip pat informavo, kad delta požymių turėjo dar penki mėginiai, tačiau jie buvo užteršti, todėl tiksliai nustatyti to neįmanoma. Taip pat nustatyti 102 alfa (arba britiškosios) atmainos ir penki B.1.620, Lietuvoje pirmąkart užfiksuotos Anykščiuose, atvejai.

Įkaitus orams, ypač temperatūrai perkopus 30 °C, daugelis žmonių imasi visų įmanomų priemonių, kad sumažintų oro temperatūrą namuose ar automobilyje ir pajaustų gaivos bei vėsos pojūtį. Tikriausiai pats efektyviausias būdas reguliuoti temperatūrą yra kondicionieriai. Jie naudingi ar žalingi organizmui – atsako vaistininkė. „Prakalbus apie kondicionierius, vyrauja prieštaringos nuomonės, gal net ir mitai. Nauda ar žala tai organizmui? Vieną atsakymą rasti labai sunku.

Vasaros karščiai pavojingi kiekvienam, tačiau didžiausią grėsmę tai kelia širdies ar kraujagyslių ligomis sergantiems žmonėms. Per karščius kartu su prakaitu iš organizmo pasišalina daug druskų, išsiplečia kraujagyslės ir dėl to nukrenta kraujo spaudimas. Tuo metu prie aukšto kraujospūdžio žmonės įpratę žmonės suskumba nutraukti kasdienių vaistų vartojimą, taip ne tik nepagerindami savijautos, bet ir sukeldami rimtą grėsmę savo sveikatai.

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) pastaruoju metu iš gyventojų gauna nusiskundimų dėl įvairiais būdais platinamos informacijos apie tai, kad  COVID-19 vakcinos neva kenkia moterų vaisingumui. Prisidengiant tam tikrų specialistų pavardėmis, yra teigiama, kad  vakcinos nuo COVID-19 ligos neva yra sukurtos genų inžinerijos pagrindu, kad sutrikdo vaisingumo procesą, skatina persileidimus, o vykdydami masines skiepijimo programas, pasmerkiame save išnykimui.

Nors koronavirusas pirma užpuola plaučius, jis gali patekti ir į širdį, inkstus, kepenis, smegenis ir net žarnyną. Kai kurie tyrimai parodė, kad Covid-19 yra labiau kraujotakos, o ne kvėpavimo takų liga. Tai reiškia, kad ji gali keliauti kraujagyslėmis. Tai gali paaiškinti tokias viruso komplikacijas kaip širdies pažeidimus bei insultą. Mokslininkai turi kelias teorijas, kodėl kai kurių koronavirusu sergančių pacientų būklė taip sparčiai suprastėja.

Nacionalinio kraujo centro vakcinavimo turo per Lietuvą metu šią savaitę bus lankomasi Panevėžyje, Švenčionyse, Vievyje, Joniškyje, Skuode ir Ukmergėje, kurioje vyks miesto šventė.  Šių savivaldybių gyventojai be išankstinės registracijos galės pasiskiepyti vakcina „Janssen“ (gamintojas „Janssen Pharmaceutica NV“). Skiepijantis šia vakcina, užtenka vienos dozės.

Per 17 metų Lietuvoje sudarytos itin palankios sąlygos tikrintis prevenciškai dėl ligų, kurios yra dažniausios mirties priežastys šalyje, t. y. kraujotakos sistemos ligos ir vėžys. Visi privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti gyventojai, sulaukę tam tikro amžiaus, gali nemokamai pasitikrinti net pagal 5 ligų prevencijos programas: dėl širdies ir kraujagyslių ligų, gimdos kaklelio, krūties, prostatos ir tiesiosios žarnos vėžio.

Besikaupiančios COVID-19 vakcinos jau užpildė Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centro (ESSC) šaldiklius, tai tampa vis didesne problema, sako ministro patarėja. „Kai kurioms vakcinoms sandėliuoti reikia ypatingai didelio šalčio – nuo -20 iki -70 laipsnių gebančių šaldyti šaldytuvų.

Nors dar nemažai koronavirusine infekcija nepersirgusių lietuvių nėra pasiskiepiję nė pirma COVID-19 vakcinos doze, vis dažniau, ypač artėjant rudeniui, keliamas revakcinacijos klausimas. Ypač jis aktualus pirmiesiems skiepą gavusiems medikams, taip pat – labiausiai pažeidžiamiems visuomenės nariams. Nors oficialių rekomendacijų dėl trečiosios skiepo dozės nėra, ministerija neatmeta galimybės, kad gali būti priimti nacionalinio lygio sprendimai.

Net vienas iš keturių žmonių per savo gyvenimą suserga psichinėmis ligomis. Vien per paskutinę savaitę, vienas iš šešių suaugusiųjų patyrė psichinės sveikatos problemų. Tačiau nepaisant tokio plataus paplitimo, psichinės ligos ir toliau yra apsuptos klaidingo supratimo ir stigmų. Viena dažniausiai pasitaikančių ir, tikriausiai, labiausiai skaudinančių nuomonių yra tai, kad psichinės ligos, esą, yra savotiškas pasirinkimas ar valios stoka.