Sveikata

Specialistai ragina suklusti – mūsų kasdien naudojami išmanieji įrenginiai nešvaresni už daugelio žmonių kasdien liečiamus paviršius, tokius kaip kuro pistoletas degalinėje, šiukšlių konteinerio dangtis ar lifto mygtukas. Tokius rezultatus parodė pirmą kartą Lietuvoje atliktas „Išmaniųjų higienos“ tyrimas. Specialistai įspėja, kad juo labiau pandemijos metu nesilaikant būtinosios higienos nieko neįtariant galima pasigauti sunkių ligų sukėlėjų.

Naujas tyrimas parodė, kad didžiosios vasaros vakarų gadintojos, žiedadulkės, taip pat gali padėti plisti virusams, pavyzdžiui, SARS-CoV-2. Kaip pranešama moksliniame žurnale „Physics of Fluids“, skysčių dinamikos ekspertų duetas iš Nikosijos universiteto Kipre išnagrinėjo įvairius modelius, kad suprastų, kaip medžių žiedadulkės gali paveikti RNR virusų, tokių kaip koronavirusą sukeliančio SARS-CoV-2, plitimą.

Per pastarąjį dešimtmetį Šiaurės Amerikoje, ypač tam tikrose Kanados dalyse, vis greičiau plinta retas parazitas, sukeliantis į vėžį panašius auglius. Kaip pranešta „American Journal of Tropical Medicine and Hygiene“, Albertos universiteto komanda teigia, kad Vakarų Kanados Albertos provincija tapo Šiaurės Amerikos retosios infekcijos, vadinamos žmogaus alveoline echinokokoze (AE), židiniu. Iki 2013 m. visoje Šiaurės Amerikoje buvo patvirtinti tik du žmogaus parazitinės infekcijos atvejai.

Prieštaringai vertinamas tyrimas pademonstravo SARS-CoV-2 viruso, sukeliančio Covid-19 infekciją, genetinės medžiagos įsiterpimo į mūsų genomą galimybę. Tyrimas, paskelbtas žurnale „Proceedings od the National Academy of Sciences“ (PNAS), galimai pateikia paaiškinimą, kodėl nuo koronaviruso pasveikę asmenys vis dar gauna teigiamus viruso testų atsakymus, praėjus mėnesiams po susirgimo.

Praėjusią parą nustatyta 40 naujų COVID-19 atvejų, nuo šios ligos mirė 3 žmonės, antradienį skelbia Statistikos departamentas. 14 dienų naujų atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 16,8, o teigiamų diagnostinių testų dalis – 0,5 proc. Šalyje atlikti 4510 molekuliniai (PGR) ir 4075 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.  Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 278 tūkst.

Dėl Delta koronaviruso atmainos grėsmės vėl sugriežtinta sienų kontrolė – į paveiktų šalių sąrašą grąžintos visos pasaulio šalys. Taigi ir visi atvykstantieji, be tam tikrų išimčių, privalo turėti neigiamą COVID-19 testą. Tiesa, tai nėra taikoma paskiepytiems ar infekcija persirgusiems asmenims. Tačiau specialistai perspėja, kad virusą šie žmonės taip pat gali parvežti, tad būtų pagrindo prašyti išsitirti visus, kertančius šalies sieną.

Dėl planinės vakcinacijos stabligė Lietuvoje nėra itin dažna infekcija, kasmet registruojama iki 3 stabligės atvejų, tačiau iš jų 1–2 baigiasi mirtimi.  Dažniausiai serga vyresnio amžiaus žmonės, nes vaikai nuo šios ligos skiepijami pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių. Dažniausiai stabligės atvejai registruojami pavasario – vasaros mėnesiais, tai susiję su žmogaus darbine veikla tuo metų laikotarpiu.

Gyventojai, persirgę COVID-19 liga, kuri buvo patvirtinta PGR tyrimu, nuo šiol bus vakcinuojami viena „Comirnaty“, „Spikevax“, „Vaxzevria“ vakcinos doze. Moksliniai tyrimai parodė, kad organizmui jau susidūrus su koronavirusu vienos šių vakcinų dozės pakanka susiformuoti imunitetui. Registrų centras sėkmingai atliko techninius pakeitimus, todėl tokie asmenys galės gauti Galimybių pasą bei ES Skaitmeninį COVID pažymėjimą ir bus laikomi vakcinuotais pagal pilną vakcinavimo schemą.

Ligoninės patyrė milžiniškas išlaidas dėl koronavirusu sirgusių ir tebesergančių pacientų gydymo. Vien Kėdainių ligoninės biudžete dėl to atsivėrė 300 tūkst. eurų skylė. Kaip ji bus užlopyta, kol kas niekas negali atsakyti. Po Kėdainių rajono savivaldybės vadovų, čia išrinktų Seimo narių ir sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio nuotolinio susitikimo paaiškėjo tik tai, kad dalis Lietuvos ligoninių gali net bankrutuoti.

Santaros klinikų mokslinis tyrimas atskleidė vakcinų nuo koronaviruso efektyvumą ir saugumą sergantiesiems piktybinėmis kraujo ligomis. Kaip pirmadienį pranešė klinikos, atlikus išsamų tyrimą nustatyta, kad imunitetas susidaro keturiems penktadaliams sergančiųjų kraujo ligomis. Tyrimo duomenimis, imunitetas susidaro keturiems penktadaliams sergančiųjų kraujo ligomis. Nepageidaujamų vakcinacijos poveikių dažnis ir pobūdis reikšmingai nesiskiria nuo bendros populiacijos.

Kad ir kaip nemoksliškai tai skamba, „pasidavimas“ („give-up-itis“) yra tikras terminas, vartojamas apibūdinti mediciniškai dokumentuotą, tačiau menkai suprantamą reiškinį, kai noro gyventi netekęs asmuo iš tikrųjų miršta, nepaisant akivaizdžios fiziologinės priežasties nebuvimo. Pirmiausia ši būklė buvo nustatyta amerikiečiams ir Pietų Korėjos kariams, kurie žuvo karo belaisvių stovyklose Korėjos karo metu, o vėliau buvo pritaikyti Vietnamo karo belaisviams, išgyvenusiems laivo katastrofas.

Pasaulį užklupusi pandemija pakeitė tradicinį žmonių veiklos modelį – dalis nebegalėjo taip aktyviai leisti laiką, kaip buvo įpratę, tad ir medikai pastebėjo, kad gyventojams per pandemiją ėmė augti papildomi kilogramai, kai kas įniko vartoti alkoholį, susidūrė su psichologinėmis problemomis. Visa tai jau dabar kelia rūpestį, o neatsakingas požiūris į sveikatai nepalankų gyvenimo būdą gali būti ir ankstyvos mirties priežastimi.

Praėjusią parą nustatyta 20 naujų COVID-19 atvejų, nuo šios ligos mirė vienas žmogus, sekmadienį skelbia Statistikos departamentas. 14 dienų naujų atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 17,9, o teigiamų diagnostinių testų dalis – 0,4 proc. Šalyje atlikti 2841 molekuliniai (PGR) ir 3019 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.  Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 278 tūkst.

Neseniai atliktas tyrimas teigia, kad jautrūs glitimui žmonės iš tikrųjų gali būti ne tokie jautrūs, kaip mano. Dėl to gali būti kaltas kažkas kitas, ir tai nėra glitimas. Tyrimas, kuriam vadovavo mokslininkai iš Oslo universiteto Norvegijoje ir Monasho universiteto Australijoje, buvo paskelbtas žurnale „Gastroenterology“. Apie 13 procentų žmonių teigia, kad yra jautrūs glitimui, o jų patiriami simptomai yra išsipūtimo jausmas suvalgius maisto produktų, tokių kaip duona ir makaronai.

Keistos mirtys Čikagoje 1982 m. rugsėjo 29 dieną sukėlė paniką visose Jungtinėse Amerikos Valstijose. Po nužudymų prasidėjo skubios vis dar nesurasto žudiko paieškos, o farmacijos pramonėje įvyko iki šiol pastebimi pokyčiai. Čikagos priemiestyje gyvenusi paauglė Mary Kellerman ryte pabudo su skaudančia gerkle ir bėgančia nosimi.

Žmonės yra labai įvairūs, o šią įvairovę lemia genetinės mutacijos. Nors dauguma, išgirdę žodį „mutacija“, pagalvoja apie pavojingas ligas, tokias kaip vėžį, yra daugybė įprastų mutacijų, kurios išties yra naudingos arba bent jau nekenksmingos. Čia pateikiamos kelios dažnos mutacijos, kurias galite turėti jūs arba jūsų pažįstami. Mėlynos akys Nors maždaug 8 proc. viso pasaulio populiacijos turi mėlynas akis, jas nulemianti mutacija žmonijos istorijoje yra neįprastai nauja.

Galbūt buvo neišvengiama, kad prasidės kosmetinės procedūros, skirtos sėdmenims patobulinti, ir nors žmogaus sprendimas pakeisti savo išvaizdą yra ne kiekvieno, o jo paties reikalas, svarbu būti atsargiems dėl galimos tokios medicininės intervencijos rizikos. Europos klinikinės mikrobiologijos ir infekcinių ligų kongresas (ECCMID 2021) aprašo vieną iš tokių pavojų naujausiame dokumente dėl sėdmenų injekcijų.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) penktadienį pareiškė, kad mokyklose turėtų būti atliekami testai dėl COVID-19, netgi kai jose nefiksuojama užsikrėtimo atvejų, siekiant išvengti nuotolinio mokymosi žalingų padarinių. Anksčiau testuoti mokyklose buvo rekomenduojama tik nustačius kokį nors užsikrėtimo pandeminiu koronavirusu židinį, bet dabar PSO siūlo polimerazės grandininės reakcijos (PGR) testus vykdyti net kai jokiems mokiniams ir mokyklų darbuotojams COVID-19 simtomų nepasireiškia.

Vietoje kondicionierių langai užtraukiami žaliuzėmis, daromi skersvėjai, drėkinamos marškos. Taip Kėdainių ligoninėje gelbėjamasi nuo karščio stengiantis nors kiek suteikti pacientams komforto kaitriomis dienomis. „Dieve, padėk, kokie kondicionieriai“, – prasitaria medikai. Per karščius vargsta ir personalas, ir pacientai. O sunkiausia – operacinėse, kur specialiomis aprangomis apsirengusiems gydytojams prie operacinio stalo tenka stovėti net po kelias valandas.

Dar anksčiau kilę svarstymai dėl galimybės skiepijantis dviem vakcinos dozėmis naudoti skirtingų gamintojų skiepus įgauna vis daugiau mokslinio pagrindimo. Svarstoma, kad taip galbūt netgi būtų sukurtas įvairiapusiškesnis imuninis atsakas. Visgi kol kas toks vakcinavimo būdas lieka atskirų valstybių apsisprendimo klausimu, mat gamintojas dėl to jokių rekomendacijų neteikia.

Gausios ir ilgos menstruacijos, acikliniai kraujavimai, apatinės pilvo dalies skausmai, skausmingi lytiniai santykiai – tai simptomai, kurie ilgus metus kankina kas penktą moterį, sergančią gimdos miomomis. Gimdos miomos yra vieni dažniausių gimdos nepiktybinių auglių, kurių dažnis siekia iki 40 proc. Dar daugiau – ši diagnozė paveikia ne tik kasdienio gyvenimo kokybę, tačiau yra ir dažna šių moterų nevaisingumo priežastis.

Praėjus kelioms dienoms po „Pfizer-BioNTech“ skiepo Kaune 16-metis pakliuvo į ligoninę. Paaugliui nustatytas perikarditas, tačiau medikai vaiko sveikatos būklės ryšio su skiepais kol kas negali nei patvirtinti, nei paneigti. Dar savaitgalį dėl karščiavimo, skausmo krūtinėje ir dusulio paauglys buvo priverstas ieškoti gydytojų pagalbos, skelbia kaunodiena.lt.

Amerikiečių farmacijos milžinės „Johnson and Johnson“ vienos dozės vakcina nuo COVID-19 yra veiksminga prieš labai lengvai plintančią Delta atmainą, o imuninis atsakas trunka mažiausiai aštuonis mėnesius, ketvirtadienį pranešė bendrovė. Atlikę tyrimą tyrėjai nustatė, kad aštuonių žmonių, paskiepytų „Johnson and Johnson“ vakcina, organizmuose susidarę antikūnai ir imuninės sistemos ląstelės neutralizavo Delta atmainą, kuri pirmą kartą buvo nustatyta Indijoje.

Praėjusią parą nustatyta 30 naujų COVID-19 atvejų, nuo šios ligos mirė vienas žmogus, penktadienį skelbia Statistikos departamentas. 14 dienų naujų atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 20,4, o teigiamų diagnostinių testų dalis – 0,4 proc. Šalyje atlikti 4106 molekuliniai (PGR) ir 4233 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.  Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 278 tūkst. 826 žmonės, 607 iš jų tebeserga. Nuo COVID-19 mirė vyresnis nei 70-ies metų žmogus.

Atlaisvėję ribojimai ir naujos koronaviruso bangos rudenį baimė gena tautiečius pas medikus. Gyventojai skundžiasi, kad eilės pas šeimos gydytojus didžiuosiuose miestuose didžiulės, o dar ilgiau tenka laukti, kol pateks pas specialistą. Savo ruožtu šeimos gydytojai, ragindami tiek neatidėlioti vizitų, tiek ir neskubėti kreiptis be reikalo, apgailestauja, kad ministro pažadas ištraukti juos iš popierizmo liūno bliūkšta.

Pastaruoju metu vyrai vis vangiau prevenciškai tiriasi dėl prostatos vėžio, ženkliai sumažėjo konsultacijų ir atliekamų biopsijų skaičius. Tai lemia, kad kai kuriais atvejais vis jaunesniems, o kai kuriais - vyresniems vyrams diagnozuojama ši onkologinė liga. Tad Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) ir Nacionalinio vėžio instituto (NVI) medikai ragina vyrus dažniau atverti gydymo įstaigų duris.  Pasaulyje 2020 m. buvo nustatyti 1,4 mln.

Onkologų paskaitos apie vėžio prevenciją, sveika mityba, sportas, kulinarinės dirbtuvės. Visos šios veiklos traukė vilniečių ir miesto svečių dėmesį Vingio parke vykusiame renginyje „Švęsk sveikatą“. Ką galime daryti, kad būtume sveikesni, jaustumėmės geriau ir išvengtume tokių ligų kaip vėžys? Atsakymų į šiuos klausimus renginio lankytojams ieškojo Nacionalinio vėžio instituto ir Vilniaus visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ specialistai.

Nuo liepos 1 d. migdomieji ir raminamieji vaistai išrašomi elektroniniuose receptuose arba specialiame popierinio recepto blanke – rožiniame recepte. Kaip tikslina Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), jų skyrimo ir išrašymo tvarka iš esmės nesikeičia. Gyventojai gaus jiems reikalingus vaistus, gydytojai, kaip ir iki šiol, išimtiniais atvejais galės išduoti ir popierinius – rožinius receptus. Benzodiazepinų neracionalus vartojimas Lietuvoje yra didelė problema.

Nustačius dar 17 naujų iš Indijos kilusios Delta koronaviruso atmainos atvejų šalyje Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) tikslina, kur nustatyti šie atvejai. Nerimą ypač kelia tai, kad kai kuriais užsikrėtimo atvejais žmonės nebuvo išvykę iš šalies ar turėję kontaktą su grįžusiaisiais. Atlikus sekoskaitos tyrimus aštuoni nustatyti Vilniaus, penki Utenos, po vieną Šiaulių, Panevėžio, Klaipėdos ir Alytaus apskrityse.

Vasarai įsibėgėjant, daugelis pamiršta skirti atitinkamą dėmesį savo organizmo stiprinimui, teigia medikai. Visgi jie atkreipia dėmesį, kad tam tikrų medžiagų trūkumas lietuviams būdingas ištisus metus, nepriklausomai nuo sezono. Ypatingai dėmesį turėtų atkreipti vyresnio amžiaus žmonės, kuriems tai gali lemti energijos stygių, raumenų skausmus ir silpną imunitetą. Kokios to priežastys ir simptomai pasakoja Vilniaus universiteto Vidaus ligų centro vadovas profesorius Virginijus Šapoka.

Praėjusią parą nustatyti 25 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios ligos mirė vienas žmogus, ketvirtadienį skelbia Statistikos departamentas. Šalyje atlikti 5074 molekuliniai (PGR) ir 3987 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.  Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 278 tūkst. 809 žmonės. Statistiškai pasveiko ir šiuo metu yra gyvi 267 tūkst. 725 asmenys, statistiškai šiuo metu serga 707 žmonės. Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 4384 žmonės.

Lietuvą pasiekė džiugi žinia – sparčiai mažėjant susirgimų COVID-19 skaičiams šalis trečiadienį pateko į žaliąją epidemiologinę zoną. Tačiau specialistai mano, kad tai nėra ženklas atsipalaiduoti ir pereiti į gyvenimą be jokių ribojimų. Anot jų, ypač didelį nerimą kelia Delta atmainos plitimas, kuris, nepasiekus bent 70 proc. visuomenės imunizacijos, rudenį gali vėl sukelti naują koronaviruso bangą.

Sveikatos priežiūros įstaigos kasmet sudaro sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis, kuriose įvardijama, kiek ir kokių paslaugų pacientams bus galima teikti per ateinančius metus. Atsižvelgiant į tų paslaugų įkainius. Vienos didžiausių sostinės gydymo įstaigų Antakalnio poliklinikos direktorius tikina, jog augantis pacientų skaičius lėmė, kad poliklinika kiekvieną mėnesį viršija sutartą sumą.

Pastarosiomis dienomis koronaviruso statistika ypač džiugina – fiksuojama vis mažiau užsikrėtimo atvejų ir skelbiama apie nulinius mirčių nuo infekcijos skaičius. Visgi kai kurie piktinasi, kad taip neva yra pateikiami klaidinantys duomenys, mat bendra mirčių statistika padidėja bent keliomis mirtimis.

JAV Masačusetso technologijos instituto (MIT) mokslininkai sukūrė veido kaukę, gebančią per 90 minučių diagnozuoti, ar kaukės nešiotojas yra užsikrėtęs koronavirusu. Kaukėje naudojama jutiklių technologija vėliau galės būti pritaikyta ir kitiems drabužiams siekiant aptikti koronavirusą. Taip pat šią technologiją bus galima modifikuoti ieškant įvairių kitų patogenų ar grėsmių, o ne tik koronaviruso.

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL), koordinuojanti koronaviruso sekoskaitos tyrimus Lietuvoje, informuoja, kad šią savaitę aptikti 536 B.1.1.7 (Alfa variantas), 8 – B.1.620, 11 – B.1.617.2 (Delta variantas) ir 1 – P.1 (Gama variantas) viruso linijų atvejai. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) laboratorijoje ištirta 514 ėminių, iš kurių 495 atvejai priklauso alfa variantui.

Pagal sergamumo rodiklius koronavirusu Lietuva pagaliau įžengė į „žaliąją“ zoną. Naujausiais statistikos departamento duomenimis, šiuo metu 14 d. sergamumas 100 tūkst. gyventojų siekia 24,8. Lietuvai pagaliau įžengus į žaliąją zoną ne tik naujų atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų šiuo metu siekia 24,8, bet ir teigiamų tyrimų dalis sudaro vos pusę procento.

 Praėjusią parą nustatyta 40 naujų COVID-19 atvejų, mirčių neužfiksuota, trečiadienį skelbia Statistikos departamentas. Lietuva pagal sergamumo rodiklius įžengė į žaliąją zoną: naujų atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų šiuo metu siekia 24,8, o teigiamų tyrimų dalis sudaro pusę procento. Šalyje atlikti 5875 molekuliniai (PGR) ir 3905 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.  Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 278 tūkst. 769 žmonės.

Sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui paskelbus apie pradėtą Respublikinės Šiaulių ligoninės vadovo Remigijaus Mažeikos atšaukimo iš pareigų procedūrą jį ginti stojo dalis įstaigos darbuotojų. Jų pasirašytame išplatintame rašte pabrėžiama, kad vadovas pradėjo reikšmingus pokyčius ligoninėje ir ragino ministeriją į tai atsižvelgti.

Santaros klinikose neseniai pradėjęs veikti naujas struktūrinis padalinys – Pacientų registravimo ir informavimo skyrius – tarnauja tam, kad pacientui būtų paprasčiau rasti reikalingos specialybės gydytoją ir užsiregistruoti jo konsultacijai telefonu. Sukurtas vienas numeris – 852501717, kuriuo paskambinus atsiliepia registratorės ir padeda greičiau užsiregistruoti pas reikiamą specialistą, praneša gydymo įstaiga.

Išgyvenusiems miokardo infarktą psichologinis distresas gali dvigubai padidinti naujos širdies ir kraujagyslių ligos riziką. Svarbų vaidmenį čia vaidina sisteminis uždegimas.  Jauni ir vidutinio amžiaus pacientai, kurie po miokardo infarkto susidūrė su sunkiomis psichologinio distreso pasekmėmis, per penkerius metus daugiau nei du kartus dažniau sirgo širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis palyginti su tais, kurie atsparesni stresui.

Nacionalinis vėžio institutas (NVI) nuogąstauja, kad Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir vėl bando keisti NVI pavaldumą. Teigiama, kad tokiu būdu ketinama suardyti vienintelę Lietuvoje specializuotą vėžiu sergančius pacientus gydančią įstaigą. Tačiau politikai siūlo situacijos nedramatizuoti, nors ir sutinka, kad pavaldumas SAM būtų logiškas.

Jau nuo liepos 1 d., ketvirtadienio, pacientų laukia pokyčiai: dalies vaistų su paprastu popieriniu receptu gauti nepavyks, tačiau kitų laukia daugiau kompensuojamųjų medicinos priemonių.  Dalinamės svarbiausiais pakeitimais pacientams nuo liepos 1 d. Psichotropiniai vaistai – tik e.receptu  Skatinant racionalesnį psichotropinių vaistų vartojimą, nuo liepos 1 d. keičiamos jų išrašymo popieriniais receptais sąlygos.

Nors situacija dėl koronaviruso šalyje sparčiai gerėja, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė įvertino, kad sostinė vėl ima lyderiauti blogąja prasme. Be kita ko, specialistė primygtinai patarė tam tikrų taisyklių laikytis keliaujantiems į užsienį. Epidemiologė socialiniame tinkle dalinosi pastebėjimais apie nerimą keliančios Delta COVID-19 atmainos plitimą.

Dėl nemigos, varginančių nerimo sutrikimo ar panikos atakų gydytojai skiria raminantį ir migdantį poveikį sukeliančių benzodiazepinų grupės vaistų, vadinamųjų raminamųjų ar migdomųjų. Tačiau specialistai įspėja, kad šie vaistai nėra priemonė, pagerinanti savijautą nerimą keliančių gyvenimo situacijų metu ar padedanti greičiau užmigti bei geriau miegoti.

Pasibaigus karantinui, kaukės liks privalomos vietose, kur teikiant paslaugas yra kontaktuojama su kitais žmonėmis, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Nors karantinas Lietuvoje nuo liepos 1 d. atšaukiamas, nemaža dalis ribojimų lieka. Visgi sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys įspėjo, kad blogėjant situacijai karantinas, kaip teisinis režimas, gali bet kuriuo metu grįžti. Panaikinus karantiną šalyje išlieka ekstremalioji situacija. Tačiau pristatydamas naujausius sprendimus dėl pandeminių ribojimų ministras įspėjo, kad bet kuriuo metu Vyriausybė gali karantiną grąžinti, jei sergamumas sugrįžtų į nepalankius skaičius.

Šiandien priimtas sprendimas pradėti Respublikinės Šiaulių ligoninės vadovo Remigijaus Mažeikos atšaukimo iš pareigų procedūrą, pirmadienį pranešė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. „Ši procedūra bus baigta iki liepos 1 d. Kaip buvo informuota, gegužės mėnesį sudariau komisiją dėl šio vadovo galimo darbo pareigų pažeidimo tyrimo. Išvada man buvo pateikta prieš keletą dienų. Komisija pateikė siūlymą pripažinti Remigijaus Mažeikos darbo pareigų pažeidimus.