Sveikata

Ir dabar priversti gyventi griežto karantino sąlygomis sunkiomis hematologinėmis ligomis sergantys ar transplantacijas patyrę pacientai nusivylę esantys palikti nuošalyje. Nesusidarius antikūnams po pirminės vakcinacijos jie su skausmu žiūri į išpilamas COVID-19 vakcinas. Nors ministerija revakcinacijos planų kol kas nedėlioja, ministras Arūnas Dulkys pažadėjo, kad daliai pacientų bus sudaryta galimybė gauti trečią skiepą.

Lietuva pasirašė susitarimą su Norvegija, pagal kurį sutarta, jog Lietuva mainys turimas „Pfizer“ gamintojo vakcinas nuo COVID-19 į „Janssen“, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. „Pasirašėme susitarimą iki metų pabaigos vis daryti tarpusavio mainus – vieni kitiems skolinsime vakcinas, kurios yra populiariausios, ir jau kitą savaitę vykstame pasiimti 100 tūkst.

Stebint COVID-19 atvejų augimą sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys įspėja, kad dabar daugiau dėmesio turėtų būti skiriama kitiems pandemijos rodikliams. Ministras pabrėžė, kad atvejų augimo tendencija stebima ne tik Lietuvoje.  „Nėra čia jokio pasidžiaugimo, bet pagal vidutinius skaičius vis dar esame trečiame dešimtuke, yra šalių, kur tas augimas jau yra didesnis. Norėtųsi visiems akcentuoti, kad viruso kelionė yra neišvengiama.

Nors dar daug žmonių nėra gavę nė vienos COVID-19 vakcinos dozės, kai kurie jau galėtų laukti ir trečiosios. Nepriklausomos ekspertų patariamosios tarybos narys, Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologas dr. Marius Strioga nurodė 5 grupes, kurie revakcinacijos galėtų laukti pirmieji.

Bent vertinant teigiamų diagnostinių testų dalį, Lietuvoje fiksuojamos dar dvi „raudonos“, C2 zonai priskiriamos, savivaldybės – Rietavas ir Šilutė.

Liepa – sarkomos žinomumo mėnuo. Visuomenėje vis dar gajus mitas, kad jei auglys gana didelis – jis veikiausiai yra nepiktybinis. Tačiau sarkoma yra agresyvus vėžys, kurio navikas gali būti įvairaus dydžio – medikams yra tekę operuoti net 90 kilogramų sveriantį auglį. Visgi, daugeliu atveju šį vėžį galima pastebėti patiems. Sarkoma gali išsivystyti įvairiuose organuose, kadangi šis navikas formuojasi jungiamajame audinyje.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) dar tik ruošiamas naujos sveikatos įstaigų reformos planas rajoninių ligoninių vadovus jau dabar verčia gūžčioti pečiais. Anot jų, pažadas neuždaryti nė vienos ligoninės juo ir gali likti, mat kol kas planuojami pokyčiai, abejojama, ar prisidėtų prie pacientų gerovės. Prieš porą savaičių SAM pirmą kartą pristatė ruošiamos sveikatos priežiūros paslaugų tinklo pertvarkos planus. Numatoma, kad reforma turėtų atsieiti 800 mln. eurų: 268 mln.

Kauno klinikos atleido darbe neblaivų buvusį Veido ir žandikaulių chirurgijos klinikos mediką, antradienį pranešė LNK Žinios. „Girtumas buvo nustatytas priėmimo skyriuje, viskas užprotokoluota buvo. (...) (Kauno klinikos – BNS) priėmė sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo“, – reportaže teigė Veido ir žandikaulių chirurgijos klinikos vadovas Dainius Razukevičius.

Vis ieškoma būdų, kaip nuo COVID-19 paskiepyti dar daugiau tautiečių. Vieni siūlo vilioti žmones nemokamais pietumis ar loterijomis, kiti įžvelgia svarbų šeimos gydytojo vaidmenį. Todėl vis dažniau siūloma, kad pasiskiepyti būtų galima tiesiog poliklinikoje eilinio vizito metu. Tuo metu praėjus masinės vakcinacijos bangai išlaikyti atskirus vakcinacijos centrus nebeapsimoka.

Lietuvoje šią savaitę nustatytas dar 31 delta (indiškosios) COVID-19 atmainos atvejis, antradienį pranešė Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL). Taip pat nustatyti dar 29 alfa (britiškosios), šeši B.1.620 (Lietuvoje užfiksuotos Anykščiuose) ir vienas gama (braziliškosios) atmainos atvejis. Šie viruso linijos variantai nustatyti Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų laboratorijoje ištyrus 78 ėminius. Iš viso iki šiol Lietuvoje atlikta 14 tūkst.

Į Šiaulių teritorinę ligonių kasą (TLK) kreipėsi savarankiškai privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas mokantis gyventojas, kuris manė esąs draustas, tačiau už gydymą liko skolingas Privalomajam sveikatos draudimo fondui (PSDF). Tai paaiškėjo nustačius, kad nutrūkus PSD galiojimui per vadinamąjį papildomą mėnesį gyventojas gydėsi nemokamai, o įmokos laiku nesumokėjo.

Nors vis dar didžioji dalis šalies savivaldybių išlieka žalioje epidemiologinėje zonoje, vis labiau įtempta situacija darosi Klaipėdos mieste. Antradienio Statistikos departamento duomenimis, pagal naujų atvejų skaičių Klaipėda patenka jau į rausvąjį C1 scenarijų, kai sergamumas siekia 100–150 naujų atvejų per 14 d. 100 tūkst. gyventojų. 14 dienų naujų atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų pakilo iki 34,3, teigiamų diagnostinių testų dalis per parą ūgtelėjo iki 1,2 procento.

Persirgus COVID-19 liga imunitetui palaikyti pakanka vienos vakcinos dozės, tačiau gyventojui pageidaujant yra sudaryta galimybė pasiskiepyti dviem „Comirnaty“, „Spikevax“ arba „Vaxzevria“ vakcinos dozėmis, rašoma Sveikatos apasaugos ministerijos pranešime spaudai.  COVID-19 liga persirgę gyventojai gali registruotis vakcinacijai ne anksčiau nei 150 dienų po ligos nustatymo.

Žinia apie nuo liepos šeimos gydytojo komandai skiriamą po 5 eurų skatinamąjį priedą už kiekvieną paragintą skiepytis pacientą spėjo sukelti gyventojų nepasitenkinimą. Patys medikai sako, kad tai – seniai lauktas finansavimas už viršvalandžius, mat jų kabinetai pilni ir kitų, ne vien atėjusių konsultuotis dėl skiepų, pacientų.

Kasmet Lietuvoje diagnozuojama 150 sarkomos atvejų. Tai piktybinis navikas, kylantis iš jungiamojo audinio – kaulų, kremzlių, riebalų, kraujagyslių, kraujodaros organų, – todėl gali išsivystyti beveik bet kur organizme. Visgi, pasak Nacionalinio vėžio instituto abdominalinės chirurgijos gydytojo dr. Rimanto Baušio, ankstyva diagnozė yra svarbus raktas padedantis įveikti šią ligą.

Vėjaraupiais kasmet suserga apie 15 tūkst. Lietuvos gyventojų, tarp kurių didžioji dauguma yra ikimokyklinio amžiaus vaikai. Daugeliui ši infekcija neatrodo labai pavojinga, tačiau ateityje ji gali grįžti su trenksmu – juostine pūsleline, galinčia sukelti ne tik sunkias sveikatos problemas, aklumą, paralyžių, bet ir mirtį. Infekcinių ligų specialistė įspėja, jog siekiant išvengti sudėtingų juostinės pūslelinės padarinių, skiepai laikomi pačia patikimiausia ir efektyviausia priemone.

Europos vaistų agentūra (EMA) ir Europos ligų prevencijos kontrolės centras (ECDC) 2021 m. liepos 14 d. paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame išvardina svarbiausius COVID-19 pandemijos suvaldymo elementus.  Pasidalinęs šia žinia socialiame tinkle LSMU profesorius, Nepriklausomos ekspertų tarybos narys Mindaugas Stankūnas išskyrė svarbiausius punktus: 1. Vakcinacija yra viena iš geriausią apsaugą nuo COVID-19 suteikiančių priemonių.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pagaliau patvirtino persirgusiųjų koronavirusu skiepijimo tvarką. Vis dėl to imunologams primygtinai pabrėžiant, kad be reikalo skatinti imuninio atsako nereikia, dalis tokių žmonių priversti praeiti pilną vakcinacijos schemą. Tai neišvengiama dėl to, kad oficialiai persirgusiu asmuo laikomas, tik jei COVID-19 diagnozuotas PGR testu.

Visi, praleidžiantys nemažai laiko socialiniame tinkle „Reddit“, jame kartais aptinka šiurpias pokalbių gijas, kurių nederėtų skaityti tamsoje, tačiau jie vis tiek tai daro. Vienoje tokių gijų patologai pasidalino netikėtais atradimais, kuriuos pastebėjo skrodimų metu. Štai keli pasakojimai medicininėmis temomis, kurie gali sudominti ne vieną smalsuolį. Viena vis pasikartojanti tema buvo užspringimai. Pasirodo, jie yra daug dažnesni nei gali pasirodyti.

Kai kurie „Johnson & Johnson“ vienos dozės vakcina pasiskiepiję ekspertai dabar vakcinuojasi papildoma „Moderna“ arba „Pfizer“ doze, norėdami apsisaugoti nuo greitai plintančios koronaviruso Delta atmainos. Sveikatos priežiūros specialistai kol kas nerekomenduoja skiepytis kitomis vakcinomis, gavus „Johnson & Johnson“ ar bet kokį kitą skiepą, o du ekspertai netgi ragina palaukti daugiau duomenų.

Per praėjusią parą pirmą skiepo nuo koronaviruso dozę gavo 1843, antrą – 1255 žmonės, sekmadienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje nuo COVID-19 mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyti 1 mln. 304 tūkst. 43 žmonės, abiem – 1 mln. 105 tūkst. 312. Mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta 54,8 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 69,4 proc. – 75–79 metų gyventojų, 71,9 proc. – 70–74 metų gyventojų ir 70,6 proc. – 65–69 metų gyventojų. 55–64 metų grupėje paskiepytųjų yra 60 proc.

Praėjusią parą nustatyti 75 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios ligos naujų mirčių nefiksuota, sekmadienį pranešė Statistikos departamentas. 14 dienų naujų atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų pakilo iki 30,5, teigiamų diagnostinių testų dalis per parą išliko 1 procentas. Šalyje atlikti 3815 molekuliniai (PGR) ir 2394 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 279 tūkst.

Yra viena papildoma priežastis, kodėl reikia saugotis herpeso viruso. Naujas tyrimas parodė, kad virusas infekuoja ir nužudo neuronus storojoje žarnoje, sukeldamas kiek keistai skambančią ligą – didelę storąją žarną. Iš esmės, tai reiškia, kad virškinimo trakto raumenys nebegali susitraukinėti, kai ateina metas pašalinti maistą iš organizmo.

Dar prieš daugiau nei metus visą pasaulį užklupusi pandemija sukėlė didžiausią pastarųjų laikų sveikatos krizę. Kol neturėsime vakcinų ir efektyvių vaistų prieš COVID-19, tol iš šios sudėtingos situacijos neišeisime, vis kartojo specialistai.

Tikslingai sudėliotas sveikos mitybos planas žmogui yra itin svarbus – tai ne tik suteikia papildomos energijos, bet ir sumažina riziką susirgti pavojingomis ligomis. Visgi specialistai pastebi, kad nemažai gyventojų daro klaidų, kai renkasi maisto produktus. Gydytoja dietologė dr.

Daugiau nei 179 milijonai amerikiečių ir daugiau kaip 44 milijonai britų jau yra gavę pirmąją iš dviejų vakcinos nuo Covid-19 dozę. Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) žmonės yra skiepijami „Moderna“ ir „Pfizer-BioNTech“ vakcinomis, o Jungtinė Karalystė (JK) leidimą yra davusi „Pfizer“ ir „AstraZeneca“ skiepams. Abi šalys savo gyventojus taip pat skiepija vienos dozės „Johnson & Johnson“ vakcina. Daugelis JK gyventojų antrąja vakcina yra skiepijami po 12 savaičių.

Kasdienių išbandymų gausa gali atnešti ne tik pasiekimų, bet ir karčių pralaimėjimų. Gyvenimo kelyje sutikti sunkumai sukelia neigiamas emocijas, stresą, bet specialistai tikina – egzistuoja būdas imtis savo psichologinės kontrolės, tereikia išmokti valdyti emocijas. Sveikatos psichologė-psichoterapeutė Ieva Vasionytė pastebi, kad emocijų kaita priklauso nuo dviejų pagrindinių faktorių – biologinių priežasčių arba aplinkos veiksnių.

JK atliktas tyrimas parodė, kad „Pfizer“ arba „AsztraZeneca“ vakcinos susirgimo koronavirusu su simptomais tikimybę po pirmosios dozės sumažina 72 proc., o ši apsauga, greičiausiai, išlieka iki 10 savaičių. Po antros dozės „Pfizer“ vakcinos efektyvumas išauga iki 90 proc. Tiesa, šis tyrimas dar nebuvo peržiūrėtas kitų šios srities ekspertų.

Gydytojai, stebėdami vis didesnį koronaviruso pacientų skaičių, nustatė keletą tipiškų simptomų progresavimo modelių. Dabar žinoma, kad apie 40 proc. koronaviruso atvejų yra besimptomiai, o 20 proc. simptominių atvejų tampa sunkūs ar kritiški. Pacientai, kuriems pasireiškia simptomai, pirmiausia ima karščiuoti ir kosėti.

Čagaso liga, kartais vadinama „besibučiuojančių vabalų liga“, galimai yra viena mažiausiai suprantamų, rečiausiai pranešamų ir labiausiai nepaisomų ligų Jungtinėse Amerikos Valstijose. Naujame tyrime mokslininkai įsigilino į šią parazitinę ligą, paplitusią tarp Hiustone, Teksase, gyvenančių lotynų amerikiečių ir nustatė, kad ši infekcija labai dažnai lieka nediagnozuota. Čagaso ligą sukelia mikroskopinis parazitas, vadinamas Trypanosoma cruzi.

Tiriant ligas matematika yra naudojama jau daugiau kaip 250 metų, tačiau dėl akivaizdžių priežasčių pastaraisiais metais situacija tapo labai įdomi. Nors gali būti sunku pamatyti šviesiąją besitęsiančios koronaviruso pandemijos pusę, matematikos ir mokslo taikymas, siekiant suvaldyti pasaulinę krizę, suteikia nemažai optimizmo. Nors antraštėse dažniausiai yra skelbiama apie įvairius mokslinius proveržius, matematikai taip pat tyliai prisidėjo prie pandemijos valdymo.

Gamintojas „AstraZeneca“ penktadienį pristatė į Lietuvą dvidešimt pirmąją vakcinų nuo koronaviruso (COVID-19) siuntą, kurią sudaro 14,4 tūkst. „Vaxzevria“ vakcinos dozių.  Nauja siunta bus saugoma Ekstremalių sveikatai situacijų centro sandėlyje, kol savivaldybėms bus paskirstytos anksčiau pristatytos vakcinos.  Vakcinos paskirstomos savivaldybėms, atsižvelgiant į jų gyventojų skaičių ir skiepijimo tempą.

Vilniaus miesto savivaldybė iš anksto neįspėjo apie artėjančią 5 tūkst. „Moderna“ vakcinų galiojimo pabaigą, todėl nebebuvo galimybės jų pasiūlyti kam nors kitam, sako Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). „Vilniaus savivaldybė turėjo utilizuoti nepanaudotas atšildytas vakcinas, ir apie šį faktą Sveikatos apsaugos ministerija sužinojo tik tuomet, kai jos jau buvo nebegaliojančios – nepaliekant galimybės pasiūlyti kitoms savivaldybėms ar pabėgėlių centrams“, – BNS pateiktame atsakyme teigia mini...

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL), koordinuojanti koronaviruso sekoskaitos tyrimus Lietuvoje, informuoja, kad šią savaitę aptikti 87 B.1.1.7 (alfa variantas) ir 19 – B.1.617.2 (delta variantas) viruso linijų atvejai.  Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (LSMULKK) laboratorijoje ištirti 28 ėminiai, iš kurių 20 atvejų priklauso alfa variantui. Taip pat LSMULKK laboratorijoje nustatyti 8 nauji delta varianto atvejai.

Išankstiniais Higienos instituto duomenimis, praėjusiais metais mirė 43 547 žmonės – 5 tūkst. daugiau nei užpernai. Nors COVID-19 liga figūruoja tarp keturių pagrindinių mirties priežasčių, kraujotakos sistemos ligos vis dar pirmauja. Pernai jos sudarė 52,7 proc. visų mirties atvejų, o mirtys nuo COVID-19 – 5,2 proc.

COVID-19 pandemijai jau besitęsiant antrus metus daug kas svarsto, kiek ilgai teks gyventi dėvint kaukes ir kenčiant vienokius ar kitokius ribojimus. Štai užkrečiamųjų ligų specialistas prof. Saulius Čaplinskas pateikė kelis galimus scenarijus.

Nors didžioji dalis Lietuvos savivaldybių yra „žalios“, naujausiais statistikos duomenimis, penktadienį Lietuva sugrįžo į geltonąją epidemiologinę zoną. Specialistai neatmeta, kad dar rugpjūtį galima pasiekti ir 1500 atvejų per dieną. Statistikos departamento duomenimis, praėjusią parą nustatyti 82 nauji COVID-19 atvejai, naujų mirčių nefiksuota. Tuo metu 14 dienų naujų atvejų skaičius 100 tūkst.

 Praėjusią parą nustatyti 82 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios ligos naujų mirčių nefiksuota, penktadienį pranešė Statistikos departamentas. 14 dienų naujų atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų pakilo iki 26,2, teigiamų diagnostinių testų dalis per parą nepakito ir siekia 0,9 procento. Šalyje atlikti 5338 molekuliniai (PGR) ir 2657 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 279 tūkst.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ekstremaliųjų situacijų komitetas ketvirtadienį perspėjo dėl, kaip manoma, naujų nerimą keliančių COVID-19 atmainų būsimo išplitimo pasaulyje, dar labiau apsunkinsiančio kovą su šia pandemija. Toks pareiškimas paskelbtas kai kurioms šalims kovojant su nauja infekcijų banga, siejama su delta atmaina, kuri pirmą kartą buvo aptikta Indijoje. „Pandemija toli gražu nesibaigia“, – sakoma komiteto pranešime.

Specialistai su nerimu skaičiuoja išaugusius COVID-19 atvejus ir padidėjusį pandemijos pagreitį, o valdžia neatmeta galimybės imtis naujų ribojimų. Nors sutariama, kad didesnės ar mažesnės ketvirtosios bangos neišvengsime, tačiau ekspertai pabrėžia, kad nuo šiol ne naujų atvejų skaičius turėtų būti pagrindinis rodiklis vertinant situaciją.  Kaip rodo Statistikos departamento duomenys, kurį laiką gerėjusi epidemiologinė situacija jau ne tik „įstrigo“, bet ir pradėjo blogėti.

Seimui priėmus pluoštinių kanapių įstatymo pakeitimus, atsisakyta dabartinio apribojimo šiuos augalus auginti tik pluoštui, sėkloms ir sodininkystei. Nuo šiol bus leidžiama produktų gamybai naudoti visą pluoštinės kanapės augalą.

Po apsilankymo Palangos vakcinavimo centre ir susitikęs su meru sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigė jau ruošiantis scenarijus, kaip tektų gyventi COVID-19 situacijai vėl blogėjant. Jis tikino, kad kol kas dar nėra prieita iki privalomo skiepijimo būtinybės, tačiau neatmetė galimybės, kad už testus kai kam gali tekti mokėti iš savo kišenės.  Paklaustas, kaip ketinama reaguoti į augančius COVID-19 užsikrėtimo atvejus, ministras teigė, kad strategija ruošiama.

Praėjusių metu lapkričio 24-oji Kelmės rajono gyventojui Jonui Labinui nepamirštama – jam buvo atlikta žarnyno operacija ir išvesta stoma. Nors jam ilgus mėnesius teko pratintis prie naujų įpročių, šiandien vyras sako pasiryžęs grįžti į normalaus gyvenimo vėžes.  Dažniausios priežastys, dėl kurių žarnyną operuojantys chirurgai išveda stomą – onkologinės storosios žarnos ligos. Tačiau priežasčių joms atlikti gali būti ir daugiau.

Dėl COVID-19 pandemijos gerokai pablogėjus visuomenės psichinei sveikatai neužtikrinamas pakankamas pagalbos prieinamumas, ketvirtadienį pranešė Valstybės kontrolė, atlikusi šių paslaugų prieinamumo vertinimą.

Praėjusią parą nustatyti 102 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios ligos mirė vienas žmogus, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. 14 dienų naujų atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų pakilo iki 24,4, o teigiamų diagnostinių testų dalis per parą ūgtelėjo iki 0,9 procento. Šalyje atlikti 5778 molekuliniai (PGR) ir 2824 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 279 tūkst.

Europos vaistų agentūra (EVA) trečiadienį pareiškė, kad dvi patvirtintų vakcinų nuo koronaviruso dozės yra būtinos siekiant užtikrinti maksimalią apsaugą kovojant su itin užkrečiama delta atmaina, ir paragino šalis spartinti savo skiepijimo kampanijas. „Preliminarūs įrodymai rodo, kad abi kurios nors dvidozės vakcinos nuo COVID-19 dozės... yra reikalingos siekiant užtikrinti adekvačią apsaugą nuo delta varianto“, – sakoma EVA pranešime.

Farmacijos kompanija „Moderna“ trečiadienį pristatė į Lietuvą dvidešimtąją vakcinų nuo koronaviruso (COVID-19) siuntą, ją sudaro 15,6 tūkst. „Spikevax“ vakcinos dozių. Nauja siunta bus saugoma Ekstremalių sveikatai situacijų centro sandėlyje, kol savivaldybėms bus paskirstytos anksčiau pristatytos vakcinos, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija. Pasiskiepyti nuo COVID-19 ligos gyventojai gali registruodamiesi internetu www.koronastop.

Besitęsianti kaitra šalyje didina krūvius ir medikams priėmimo-skubios pagalbos skyriuose. Ten plūsta ne tik nudegę saulėje ar perkaitę, vabzdžių sugelti tautiečiai. Dalis jų dėl šilumos smūgio ar paūmėjusių lėtinių ligų atsiduria ir reanimacijoje. Kaip portalui tv3.lt pasakojo Kauno klinikų Skubiosios medicinos klinikos gydytoja Vaida Vaitkeliūnaitė, šalį jau užplūstant ne pirmai karščio bangai akivaizdžiai išaugo pacientų srautas. „Vidutiniškai per parą šiuo metu sulaukėme apie 220 pacientų.

Geresnė Vilniaus miesto sveikatos priežiūros paslaugų kokybė ir prieinamumas, efektyvesnė sveikatos priežiūros įstaigų veikla, optimizuota teikiamų paslaugų apimtis ir struktūra miesto pietrytinėje ir pietvakarinėje dalyje, – tokiems pokyčiams pasirengta po to, kai kovo mėnesį miesto Taryba priėmė sprendimą pritarti kelių Vilniaus poliklinikų reorganizavimui.