Sveikata

Iki pusės lėtinių ligų – nuo kardiologinių iki vėžinių susirgimų – galima išvengti pakoregavus gyvenimo būdą ir eliminavus rizikos veiksnius. Visgi neretai tai, kas atrodytų paprasčiausia – sveika gyvensena, įvairi mityba bei fizinis aktyvumas – sunkiausiai skinasi kelią į kasdienių įpročių sąrašą.

COVID-19 pandemija stipriai pakoregavo visas gyvenimo sritis, o ypač tai palietė sveikatos sektorių. Čia įtampas kėlė ne tik augantis koronavirusu sergančių pacientų srautas, bet ir ribojamos planinės gydymo paslaugos. Kreiptis į medikus gyventojus pristabdė ir baimė užsikrėsti virusu.

Savaitgaliais trijuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje  – išauga narkotikų vartojimas, rodo Europos miestų nuotekų tyrimai. Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras (EMCDDA) kartu su Europos vandens nuotekų tyrimų grupe (SCORE) paskelbė naujausius Europos miestų nuotekų tyrimų rezultatus. Pirmadienį paskelbtame pranešime rašoma, jog savaitgaliais kokaino vartojimas Vilniuje išauga 65 proc., palyginti su darbo dienomis, Klaipėdoje – 34 proc.

Praėjusią parą nustatyta 15 naujų COVID-19 atvejų, mirčių neužfiksuota, pirmadienį skelbia Statistikos departamentas. Šalyje atlikti 1984 molekuliniai (PGR) ir 1622 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.  Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 31,3 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 0,6 procento. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 278 tūkst. 689 žmonės.

Prabudus ryte daugelis mūsų pirmiausia išgeria puodelį kavos. Nors ši kasdieninė kofeino dozė išties padeda pralinksmėti ir pasiruošti laukiančiai dienai, naujas tyrimas parodė, kad jis nebūtinai padeda pagerinti kognityvinę funkciją, o tai reiškia, kad išlieka tikimybė ir toliau daryti klaidas, kurias nulemia miego trūkumas.

Naujas tyrimas parodė, kad vietinės Amazonėje gyvenančios čimanų bendruomenės nariai senstant patiria žymiai mažesnę smegenų atrofiją nei amerikiečiai ar europiečiai. Tyrimo autoriai tiki, kad aktyvus čimanų gyvenimo būdas ir daug skaidulų turinti dieta yra pagrindinės mažo smegenų nykimo priežastys, o tam tikrų jų kasdienių įpročių įtraukimas į rutiną gali padėti išvengti su amžiumi susijusio kognityvinės funkcijos pablogėjimo ir demencijos. Čimanai yra žinomi dėl jų sveikos kraujotakos.

Po to, kai 11 pacientų pradėjo skųstis keista neurologine liga, dėl kurios jie tapdavo beveik paralyžiuoti, gydytojai atrado naują, vaikams pasireiškiančią šoninės amiotrofinės sklerozės (ŠAS) formą. Nepaisant to, kad dauguma ŠAS formų pasireiškia jauniems, bet jau suaugusiems, arba vidutinio amžiaus žmonėms, šis naujas tipas paveikia mažus vaikus, kurių būklė su laiku blogėja.

Vyresni nei 80 m. amžiaus senjorai galimybę pasiskiepyti nuo Covid-19 gavo vieni pirmųjų šalyje. Vis dėlto šia proga iki šiol pasinaudojo tik pusė šiai amžiaus grupei priklausančių asmenų. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) sako, kad specialistai jau pradėjo lankyti senjorus namuose ir siūlyti jiems vakcinuotis namie, netrukus yra planuojama pasitelkti ir medikų pagalbą. Vakcinuotis nuo Covid-19 Lietuvoje galima jau maždaug pusę metų.

Jei kada nors pajautėte staigų ir veriantį skausmą krūtinėje, tai galėjo būti būklė, vadinama prieširdžio griebimosi sindromu (angl. precordial catch syndrome arba PCS). Geros naujienos yra tai, kad skirtingai nei infarktas, jis nėra kenksmingas ar net pavojingas gyvybei. Skirtingai nuo širdies priepuolio, skausmas nekyla iš centro ir „neplinta“ kitose kūno vietose.

Nors ir gali atrodyti kitaip, tačiau skrandžio rūgštingumas nėra mūsų priešas. Priešingai – skrandžio rūgštis yra nepaprastai naudinga organizmui ir apsaugo nuo įvairių bakterijų ir parazitų. Problemos prasideda, kai ši funkcija sutrinka ir organizmas kovoja su per mažu ar per dideliu rūgštingumo kiekiu. Pasak laidoje „Sveikata.lt“ kalbintos dietologės Rūtos Petereit, virškinimo sutrikimai nėra vien tik vyresnio amžiaus žmonių problema.

Praėjusią parą nustatyta 17 naujų COVID-19 atvejų, mirė vienas žmogus, sekmadienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje atlikta 3137 molekuliniai (PGR) ir 3043 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.  Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 33,1 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 0,6 procento. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 278 tūkst. 674 žmonės.

Vis daugiau gimdžiusių moterų ryžtasi garsiai pasakoti apie gydymo įstaigose gimdymo metu patirtas patyčias, psichologinį, o kartais net fizinį smurtą. Tuo metu gimdymus priimantys akušeriai sako patys patiriantys patyčias ar smurtą iš pacientų. Pernai rugpjūtį kaunietė Elena (moteris prašė nenaudoti jos tikrojo vardo – aut. past.) susilaukė savo pirmagimės.

Neseniai atliktos mokslininkų analizės nustatė, kad evoliucija tęsiasi, o naujas tyrimas, aprašytas moksliniame žurnale „Nature Ecology and Evolution“, parodė, kad mums galimai vystosi genas, dėl kurio nebetoleruosime alkoholio. Pensilvanijos universiteto tyrėjai išanalizavo beveik 2 500 žmonių iš 26 valstybių genomus, kurių pavyzdžiai buvo surinkti vykdant „1 000 genomų projektą“ (angl.

Kai buvo pagreitinti mRNR vakcinų tyrimai ir šis vakcinos tipas atsidūrė dėmesio centre dėl kovos su COVID-19, prasidėjo spėlionės, kaip šios naujovės galėtų paveikti kitas medicinos sritis. Dabar buvo pasiektas dar vienas svarbus etapas – pirmasis pacientas, dalyvavęs II fazės „BioNTech“ mRNR vakcinos nuo vėžio tyrime, gavo pirmąją skiepo dozę. Kandidatas tapti vakcina „BNT111“ bus derinamas su esamu imunoterapijos vaistu ir bus siekiama kovoti su tam tikros rūšies progresavusia melanoma.

Dar pernai metų gale aptikta indiškoji arba kitaip vadinama Delta koronaviruso atmaina kaip mat paplito pasaulyje. Spėjama, kad netrukus ši atmaina ims dominuoti ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Vis dėlto pastebima viena tendencija – ši atmaina kur kas aktyviau plinta tarp vaikų ir jaunų žmonių. Pasaulyje siaučia indiškoji Delta koronaviruso atmaina.

Į Lietuvą penktadienį pristatyta 11,4 tūkst. „Janssen“ vakcinos dozių. Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, su šia, aštuntąja, siunta, Lietuva gavo 52,6 tūkst. šio gamintojo vakcinos dozių. Gyventojų skiepijimui sunaudota 44,5 tūkst. jų. Šia vakcina, skirtingai nei kitomis šiuo metu patvirtintomis koronaviruso vakcinomis, skiepijama vieną kartą. Bent viena vakcinos doze Lietuvoje jau paskiepyta 1,22 mln. arba 43,7 proc. gyventojų.

Lietuvoje nuo COVID-19 bent viena doze paskiepyti 5,8 proc. vaikų nuo 12-os metų, skiepijimo apimtys per savaitę sumenko, rodo penktadienio Statistikos departamento duomenys. 12-16 metų paauglių skiepijimas Lietuvoje prasidėjo birželio 14 dieną. Per savaitę nuo praėjusio penktadienio iki šio ketvirtadienio Lietuvoje pirma doze paskiepyta 21 tūkst. žmonių arba vidutiniškai 3 tūkst. per parą. Tai perpus mažiau nei savaite prieš tai, kai šie skaičiai siekė atitinkamai 46 tūkst. ir 6,6 tūkst.

Lietuvoje nustačius Delta atmainos koronaviruso (COVID-19) atvejus, šalyje stiprinama šios pavojingos atmainos plitimo kontrolė – šalies laboratorijose bus atliekami Delta atmainai būdingos mutacijos tyrimai, rašoma pranešime. Siekiant stebėti Lietuvoje aptinkamų koronaviruso atmainų įvairovę, paplitimą bei jų genomų kitimą, nacionaliniu lygiu nuo vasario mėn. atliekami koronaviruso genomo sekoskaitos tyrimai.

Praėjusią parą šalyje nustatytas 18 naujų COVID-19 atvejų, mirė trys žmonės, penktadienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje atlikti 2438 molekuliniai (PGR) ir 2207 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.  Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 43,1 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 0,7 procento. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 278 tūkst. 608 žmonės.

Dažnas nuo Covid-19 skiepytis nesutinkantis žmogus nepasitiki vakcinomis. Kai kas iš viso netiki vakcinų nauda, o kitiems kyla klausimas, ar galima pasitikėti taip greitai sukurtomis vakcinomis. Tokie klausimai pasiekia ir mokslininkų ausis. Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė atsako, kad greitai vakcinos buvo sukurtos todėl, nes buvo pasitelkti nauji jų kūrimo metodai. Tačiau skiepų efektyvumu abejoti nereikėtų.

Nerimą sėja jau Europoje pradėjusi plisti greičiau perduodama Delta atmaina, kuria užsikrėsti didesnę tikimybę turi ir vakcinuoti bei prasirgę žmonės. Ekspertai įspėja, kad dėl šios priežasties kelionės į užsienį ir šią vasarą turi būti itin pamatuotos, o po jų sekti bent savanoriška izoliacija. Nepaisant to, neabejojama, kad anksčiau ar vėliau šis variantas turėtų tapti dominuojantis ir mūsų šalyje.

Koronaviruso atmaina Delta, pirmą kartą nustatyta Indijoje, per artimiausius mėnesius gali sudaryti 90 proc. visų naujų užsikrėtimo COVID-19 atvejų Europoje, trečiadienį pranešė Bendrijos ligų kontrolės agentūra. „Labai panašu, kad atmaina Delta plačiai išplis vasarą, ypač tarp jaunesnių asmenų, kurie nepradėti vakcinuoti“, – sakoma Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) direktorės Andrea Ammon (Andrėjos Amon) pareiškime.

Farmacijos kompanija „Moderna“ informavo, kad jos sukurta vakcina nuo koronaviruso (COVID-19) turi naują pavadinimą – „Spikevax“. Nuo šiol jis bus nurodomas vakcinos charakteristikų santraukoje, pakuotės lapelyje, vakcinacijos įrašuose ir kituose dokumentuose.  Europos vaistų agentūrai įvertinus šios vakcinos klinikinių tyrimų duomenis ir rekomendavus ją naudoti skiepijimui nuo COVID-19 ligos, „Spikevax“ sausio 6 d. buvo užregistruota visoje Europos Sąjungoje.

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL), koordinuojanti koronaviruso sekoskaitos tyrimus Lietuvoje, informuoja, kad šią savaitę aptikti 637 B.1.1.7 (alfa variantas), 14 B.1.620, ir 5 B.1.617.2 (delta variantas) viruso linijų atvejai. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) laboratorijoje ištirta 620 ėminių, iš kurių 601 atvejis priklauso alfa variantui.

Nesaugumas, emocinis šaltumas ir kiti vaikystėje patirti išgyvenimai gali būti viena iš priežasčių, kodėl žmonės pradeda rūkyti. Kuriuo nors vaikystės laikotarpiu patirtos traumuojančios patirtys gali lemti psichikos sutrikimus, kurių simptomus žmonės stengiasi palengvinti vartodami tam tikras medžiagas. Ilgainiui tai virsta priklausomybe.

Odos vėžys – vienas dažniausių onkologinių susirgimų. Tarp vyrų  tai – trečias pagal paplitimą vėžys. Tarp moterų – antras. Viena agresyviausių odos vėžio formų yra melanoma, kurią, pabrėžia medikai, itin svarbu diagnozuoti laiku. Specialistai atkreipia dėmesį, kad pasitaiko atvejų, kai pacientui apgamas pašalinamas dėl estetikos. Ir tik po kurio laiko paaiškėja, kad išoperuotas darinys buvo piktybinis navikas.

Per praėjusią parą pirmą skiepo dozę nuo COVID-19 gavo 3884 žmonės, antrą – 20 tūkst. 654, trečiadienį skelbia Statistikos departamentas. Šalyje nuo COVID-19 pirma vakcinos doze paskiepyti 1 mln. 217 tūkst. 6 žmonės, dviem – 871 tūkst. 691. Mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta 53,7 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 68,2 proc. – 75-79 metų gyventojų, 70,4 proc. – 70-74 metų gyventojų ir 68,8 proc. – 65-69 metų gyventojų. 55-64 metų grupėje paskiepytųjų yra 56,5 proc.

Praėjusią parą šalyje nustatyti 54 nauji COVID-19 atvejai, naujų mirčių nuo šios infekcinės ligos neužfiksuota, trečiadienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje atliktas 5661 molekulinis (PGR) ir 4022 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.  Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 54,2 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 0,8 procento.

Persirgusius žmones nuo koronaviruso Sveikatos apsaugos ministerija svarsto skiepyti bet kurios vakcinos viena doze, o ne tik „Moderna“ ar „Pfizer“, kaip yra šiuo metu. Antradienį registruotas tą numatantis ministro įsakymo projektas.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologinių tyrimų metu surinkti duomenys rodo, jog aktyvių koronavirusinės infekcijos (COVID-19 ligos) protrūkių, lyginant pastarąsias dvi savaites, sumažėjo 36-iais proc., t. y. nuo 138 protrūkių 23-ąją metų savaitę iki 88 protrūkių 24-ąją metų savaitę. Palankios tendencijos fiksuotos visuose sektoriuose.

Per praėjusią parą pirmą skiepo dozę gavo 4603 žmonės, antrą – 11 tūkst. 226, antradienį skelbia Statistikos departamentas. Šalyje nuo COVID-19 pirma vakcinos doze paskiepyti 1 mln. 212 tūkst. 965 žmonės, dviem – 850 tūkst. 622. Mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta 53,7 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 68,2 proc. – 75–79 metų gyventojų, 70,3 proc. – 70–74 metų gyventojų ir 68,8 proc. – 65–69 metų gyventojų. 55–64 metų grupėje paskiepytųjų yra 56,4 proc.

Dažnas kartojame, kad pavargome nuo pandemijos bei jos suvaržymų, todėl svajojame apie kuo greitesnę jos baigtį. Ką galime dėl to padaryti? Vienintelis būdas sustabdyti pandemiją yra skiepytis. Taip vaistininkai atsako į vaistinę atėjusiems gyventojams, kurie prašo jų patarimo.   „Kadangi pati esu onkologinė ligonė, taip pat svarsčiau, ką daryti – skiepytis ar ne. Paklausiau savo gydytojo, ką daryti.

Praėjusią parą šalyje nustatyti 58 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė keturi žmonės, antradienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje atlikti 5185 molekuliniai (PGR) ir 5199 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.  Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 60,9 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 0,8 procento. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 278 tūkst.

COVID-19 infekcijos plitimo įkarštyje daugybė žmonių vengė lankytis gydymo įstaigose, tačiau augant pasiskiepijusių skaičiui bei atlaisvinus karantino ribojimus, pacientai vėl ėmė atidžiau rūpintis savo sveikata.

COVID-19 pandemija atvėrė ir išryškino Lietuvos sveikatos sistemos žaizdas, todėl Sveikatos apsaugos ministerija ketina imtis reformų. Jos, be kita ko, turėtų paliesti ir greitosios medicinos pagalbos paslaugas, ir ligoninių tinklą. Tiesa, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys tikina, kad tinklo pertvarka nebūtinai reiškia uždarytas ligonines.

Nuo praėjusios savaitės, birželio 17 d., Lietuvoje oficialiai COVID-19 persirgusiems asmenims leidžiama skiepytis tik RNR tipo („Pfizer“ arba „Moderna“) vakcinos doze. Specialistai tokį sprendimą sveikina, tačiau pabrėžia, kad iškart praėjus 6 mėnesiams skubėti skiepytis reikia ne visais atvejais.

Vilniaus miesto savivaldybė šią savaitę nuo COVID-19 skiepija be išankstinės registracijos. Pirmadienį pirmaisiais skiepais be registracijos parodų centre „Litexpo“ veikiančiame  vakcinacijos centre galima rinktis „Pfizer-BioNTech“ ir „Moderna“ gamintojų vakcinas. Nuo antradienio bus siūloma skiepytis tik „Pfizer-BioNTech“ gamintojo vakcina, pranešė savivaldybė. Norintieji pasiskiepyti be registracijos turi atvykti į „Litexpo“ nuo 10 iki 18 valandos.

Šeštadienį antrojo skiepo nuo koronaviruso nesulaukę kauniečiai skundėsi vakcinavimo tvarka – į vakcinacijos centrą atvykę miestiečiai nesulaukė nei vakcinos, nei paaiškinimo. Tuo metu Kauno miesto poliklinikos atstovai tvirtina, kad kauniečiams buvo išsiųstos SMS žinutės su nauja revakcinavimo data, o tokių trumpųjų žinučių sulauks ir daugiau piliečių, mat keičiasi dar kelios antrojo skiepo datos.

Sveikatos apsaugos ministerija pranešė apie naujus pokyčius išrašant kai kuriuos vaistus. Skatinant racionalesnį psichotropinių vaistų vartojimą, nuo liepos 1 d. keičiamos jų išrašymo popieriniais receptais sąlygos. Pradėjus naudoti specialiąją popierinio recepto blanko formą, vaistų skyrimas taps skaidresnis, o padirbti receptą bus itin sudėtinga. „Sveikatos apsaugos ministerija skatina racionalų psichotropinių vaistų vartojimą.

Daugelis net nesusimąsto, kad nuolatinė nuotaikų kaita, nuovargis, slenkantys plaukai ar kūno svorio pakitimai gali būti susiję ne tik su nuovargiu, stresu ir netinkamu gyvenimo būdu, bet ir su skydliaukės sutrikimais. Maža liauka, išsidėsčiusi priekinėje kaklo dalyje, veikia beveik visas kūno funkcijas, o jos ligos gali sukelti itin pavojingų pasekmių. „Šiuolaikinį žmogų skydliaukės ligos kamuoja itin dažnai. Dažniausias mūsų aptinkamas sutrikimas – skydliaukės mazgai.

Nors nuo koronaviruso pirma doze pasiskiepiję gyventojai Marijampolėje gali dalyvauti loterijoje bei laimėti įvairiausių prizų, vakcinacijos apimtys sumenkusios ir šioje savivaldybėje. „Skiepijimo apimtys tikrai mažėja gal jau kelias savaites, tačiau tai vyksta visoje Lietuvoje. Be mūsų loterijos mieste jos gal ir dar sparčiau būtų sumenkusios“, – BNS sakė Marijampolės mero patarėja, vakcinavimo koordinatorė Agnė Pavelčikienė.

Praėjusią parą pirmą skiepo dozę gavo 1133 žmonės, antrą – 5196, sekmadienį skelbia Statistikos departamentas. Šalyje nuo COVID-19 pirma vakcinos doze paskiepyti 1 mln. 207 tūkst. 723 žmonės, dviem – 838 tūkst. 242. Mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta 53,6 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 68,1 proc. – 75-79 metų gyventojų, 70,3 proc. – 70-74 metų gyventojų ir 68,7 proc. – 65-69 metų gyventojų. 55-64 metų grupėje paskiepytųjų yra 56,2 proc., 45-54 metų grupėje – 49,4 proc.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė du žmonės, kuriems buvo nuo 80 iki 99-erių metų, rodo sekmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad per parą mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais. Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 4366 žmonės. Su šia infekcine liga – tiesiogiai ir netiesiogiai – siejamos 8857 mirtys.

Praėjusią parą šalyje nustatyta 50 naujų COVID-19 atvejų, nuo šios infekcinės ligos mirė du žmogės, sekmadienį skelbia Statistikos departamentas. Šalyje atlikti 3726 molekuliniai (PGR) ir 3679 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.  Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 68,4 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 0,9 proc.

Įsibėgėjus vasaros sezonui ir prasidėjus karštiems orams daugelis Lietuvos gyventojų patraukia Baltijos jūros link. Tačiau mėgaudamiesi atostogomis turėtume nepamiršti, kad taip, kaip saugomės nuo svilinančios vasaros saulės, reikia saugotis ir pavojų, tykančių vandenyje.

Nuo jaunumės vos per kelis mėnesius sugriauti gyvenimai ir negrįžtamos pasekmės sveikatai – specialistai skambina pavojaus varpais dėl ūgtelėjusio narkotinių medžiagų tarp vaikų ir paauglių vartojimo. Gydytojai konstatuoja: realybė tokia, kad kanapės paaugliams platinamos tiesiog mokyklos kieme, o pagalbos priklausomiems jaunuoliams galimybės – apverktinos.

Du nauji nustatyti užsikrėtimai Delta koronaviruso atmaina tarpusavyje nesusiję, jie taip pat nesiejami su pirmuoju užsikrėtimu šiuo variantu, informavo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). „Dabar turimais duomenimis, tų asmenų užsikrėtimo aplinkybės nėra susijusios, kol kas nėra nustatyta, kad būtų susijusios su tuo pirmuoju Klaipėdoje nustatytu atveju“, – BNS sakė NVSC atstovė Justina Petravičienė. Anot jos, abu asmenys juto simptomus, susirgimai nustatyti Vilniuje.

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL), koordinuojanti koronaviruso sekoskaitos tyrimus Lietuvoje, informuoja, kad šią savaitę aptikti dar 2 B.1.617.2 (Delta variantas) atvejai. Šie atvejai aptikti Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) laboratorijoje tirtuose ėminiuose, rašoma pranešime.