Sveikata

Dėl nepalankios epidemiologinės situacijos Šilutės ligoninėje atidedamos visos planinės operacijos ir hospitalizacijos, pranešė gydymo įstaiga. Pacientų lankymas draudžiamas nuo 2021 m. spalio 27 d. Lietuvai galynėjantis su ketvirtąja COVID-19 užkrato banga, vis naujus iššūkius patiria ir Šilutės ligoninė. „Esant įtarimams, atlikus antrąjį PGR testą, koronavirusas diagnozuotas Vidaus ligų skyriaus pacientui.

COVID-19 pandemija atskleidė tiesioginį ryšį tarp sveikų gyventojų ir klestinčios ekonomikos, taip pat apie būtinybę sukurti atsparią sveikatos priežiūros sistemą, paremtą tinkamu finansavimu. Nauji tyrimai rodo, kad esant dabartiniam sveikatos priežiūros finansavimo didinimo tempui kai kurioms Vidurio ir Rytų Europos šalims prireiks daugiau nei 50 metų, kad pasiektų ES5 šalių sveikatos rezultatų lygį. 2021 m. rugsėjo mėn.

Sveikatos apsaugos ministerija teigia išgirdusi vaistinių kritiką dėl įvesto ploto ribojimo vienam pirkėjui, svarsto jų siūlymus peržiūrėti praėjusią savaitę įsigaliojusią tvarką. „Ministerija yra gavusi siūlymų dėl minimalaus ploto reikalavimo keitimo vaistinėse, šie siūlymai yra svarstomi, tačiau sprendimai dar nėra priimti“, – BNS antradienį sakė SAM atstovas Julijanas Gališanskis. Pasak jo, šią savaitę numatytas pasitarimas su prekybos įmonių ir vaistinių asociacijų atstovais.

Gavai valstybės finansuojamą rezidentūros vietą – atidirbk kelis metus regione. Tokį siūlymą atgaivinusiems Seimo nariams jaunieji gydytojai turi aiškų atsakymą – visa tai skamba kaip pleistras ant labai didelės pūliuojančios žaizdos. Anot jų, šią problemą spręsti kompleksiškai, o ne eiti paliepimų ir prievartos keliu.

Kauno ligoninėje gydoma apie 200 COVID-19 sergančių pacientų, Šilainių padalinio Priėmimo-skubios pagalbos skyrius nuo trečiadienio priims tik šia liga sergančius pacientus, praneša ligoninė. Be kita ko, pažymima, kad šiame padalinyje pirmą kartą bus skirta tiek lovų COVID-19 pacientams. Šilainiuose įsikūręs ligoninės Akušerijos ginekologijos skyrius toliau dirbs prastu režimu.

Lietuvoje ir toliau augant COVID-19 protrūkių skaičiui, epidemiologai kviečia svarstyti, ar tikrai išnaudotos visos galimybės, kad virusas neplistų. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologė Daiva Razmuvienė ragina žmones paisyti rekomendacijos dirbti nuotoliniu būdu. „Suprantama, kad ne visi darbai gali būti atliekami nuotoliniu būdu, tačiau tie, kuriems iš tiesų nėra būtinas fizinis darbuotojų susibūrimas, turėtų būti atliekami iš namų.

Pandeminė situacija šalyje išlieka įtempta – ligoninėse gydoma vis daugiau COVID-19 sergančių pacientų, neišvengiama mirčių. Dalis COVID-19 aukų – itin jauni asmenys. Štai naujausi Statistikos departamento duomenys rodo apie dar dvi praėjusią savaitę fiksuotas 20–29 m. amžiaus asmenų mirtis. Kaip rodo atvirieji Statistikos departamento duomenys, 30-ies nesulaukusi moteris iš Šiaulių rajono mirė penktadienį, spalio 22 d., tačiau duomenys apie šį atvejį paskelbti tik po kelių dienų.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, bendras aktyvių COVID-19 protrūkių skaičius per savaitę dar išaugo ir siekia 965. Protrūkiai ir toliau fiksuojami ugdymo, gydymo, pramonės, paslaugų, maitinimo sektoriuose. NVSC specialistai visus kviečia apsvarstyti, ar tikrai išnaudojame visas galimybes, kad virusas neplistų, rašoma NVSC pranešime.

Praėjusią parą nustatyti 2354 nauji COVID-19 atvejai, mirė 26 žmonės, antradienį pranešė Statistikos departamentas. 19 mirusiųjų buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 3151 žmogus paskiepytas pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepytas 7831 žmogus. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1842 COVID-19 sergantys žmonės – trimis dešimtimis mažiau nei prieš parą, 153 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta 12,2  tūkst. molekulinių (PGR) ir 11,8 tūkst.

Europos Sąjungos farmacijos sektoriaus priežiūros tarnyba pirmadienį rekomendavo leisti skirti bendrovės „Moderna“ sukurtos vakcinos nuo COVID-19 stiprinančiąsias dozes visiems 18 metų sulaukusiems asmenims. Sprendimas buvo priimtas didėjant susirūpinimui, kad asmenų, atlikusių pirminį skiepijimo kursą, imunitetas pandeminiam koronavirusui ilgainiui silpnėja.

Europos Sąjungos farmacijos sektoriaus priežiūros tarnyba pirmadienį rekomendavo leisti skirti bendrovės „Moderna“ sukurtos vakcinos nuo COVID-19 stiprinančiąsias dozes visiems 18 metų sulaukusiems asmenims. Sprendimas buvo priimtas didėjant susirūpinimui, kad asmenų, atlikusių pirminį skiepijimo kursą, imunitetas pandeminiam koronavirusui ilgainiui silpnėja.

Europos Sąjungos farmacijos priežiūros agentūra pirmadienį pranešė, kad pradėjo JAV bendrovės „Merck“ sukurto geriamojo vaisto nuo COVID-19 vertinimą, tuo suteikdama vilčių, kad mirtinai pavojinga liga bus gydoma lengviau. Šis vertinimas, po kurio gali būti išduotas leidimas naudoti preparatą Europos rinkoje, prasidėjo praėjus dviem savaitėms po to, kai „Merk“ paprašė JAV institucijų leisti naudoti šį antivirusinį vaistą ekstremaliomis sąlygomis.

Kėdainių ligoninėje – neramios dienos. Viešumon iškilo istorija, kuri parodo apnuogintą koronaviruso pandemijos realybę. Į ligoninę su karščiuojančiu vaikeliu atskubėjusi mama, pasak jos, medikų buvo vejama lauk. Kodėl? Nes paaiškėjo, kad mažylis užsikrėtęs koronavirusu. Tuo tarpu ligoninė tikina, kad jokio konflikto nebuvo, o mamai buvo duota galimybė rinktis: vykti namo ar į infekcinę ligoninę Kaune.

JAV farmacijos milžinė „Moderna“ pirmadienį pranešė apie „stiprų neutralizuojantį antikūnų atsaką“, stebėtą vakcina nuo COVID-19 paskiepytų 6–11 metų vaikų grupėje, ir sakė, kad šiuos tyrimo duomenis netrukus pateiks pasaulio vaistų priežiūros institucijoms.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad per savaitę sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis šiek tiek sumažėjo. Bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis praėjusią savaitę Lietuvoje siekė 69,9 atvejo 10 tūkst. gyventojų (ankstesniąją savaitę jis buvo didesnis ir siekė 72,4 atvejo 10 tūkst.

Siūloma, kad valstybės lėšomis rezidentūros studijas baigę medikai turėtų kelerius metus atidirbti Lietuvoje. Tokias pataisas teikia Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkas konservatorius Antanas Matulas bei kiti šio komiteto nariai iš skirtingų frakcijų. „Norime pasiūlyti tą principą diskusijai, kad spręstume darbuotojų problemą, ypač regionuose, nes kai kuriuose regionuose ambulatorinėje, stacionarinėje grandyje yra katastrofa“, – BNS sakė A. Matulas.

Beveik visai Lietuvai patekus į juodąją zoną dar praeitą savaitę, o susirgimams viršijus visus gegužės mėnesio rekordus, regioninis COVID-19 skyrius Kėdainiuose kol kas dar nėra perpildytas. Praėjusią savaitę čia kasdien buvo gydoma nuo 27 iki 35 pacientų. Pirmadienį, po savaitgalio, skyriuje guli 42 koronavirusu užsikrėtę ligoniai.   Daugėjant guldomų koronavirusu sergančių ligonių Kėdainių ligoninėje planinės operacijos sustabdytos.

Nuo penktadienio vaistinėse, kuriose priimami pacientai ir be galimybių paso, vienam pirkėjui turi būti užtikrinamas 30 kv. m prekybos plotas arba vienu metu aptarnaujamas vienas žmogus. Dauguma tokių vaistinių visoje Lietuvoje nėra didesnės nei 60 kv. m, todėl šiuo metu vienu metu gali priimti tik vieną pacientą. Nuo penktadienio prie vaistinių formuojasi eilės, iš pacientų jaučiamas didelis pasipiktinimas.

Kėdainių „Ryto“ progimnazijoje – skaudus įvykis. Užsikrėtusi koronavirusu, paskutiniu metu reanimacijoje gydyta mokytoja mirė. Šį faktą „Rinkos aikštei“ patvirtino mokyklos vadovas Albinas Stankevičius. Pedagogė buvo pradinių klasių mokytoja, ji buvo vyresnė nei 60-ies metų amžiaus. Ji nebuvo pasiskiepijusi. Progimnazijos vadovas teigia, kad su mokytoja bendravo kiti mokytojai, teiravosi, kodėl ši nesiskiepijanti.

Per savaitgalį COVID-19 pasiglemžė dar vieno jauno žmogaus gyvybę. Kovą su virusu pralaimėjo 30–39 m. amžiaus grupei priklausęs vyras. Deja, jis nebuvo pasiskiepijęs. Kaip rodo Statistikos departamento duomenys, vyras mirė 23 d., šeštadienį. Jaunas vyras buvo Telšių rajono gyventojas, jis nebuvo pasiskiepijęs nuo COVID-19 ligos. Iš viso nuo pandemijos pradžios mirė 34 žmonės, priklausę 30–39 m. amžiaus grupei, tik viena mirusioji buvo paskiepyta pilna vakcinacijos schema.

Epidemiologinė situacija, vertinant naujus koronaviruso atvejų skaičius, atrodo, pasiekia piką. Po savaitgalio liko tik vienas žingsnis, iki kol visos šalies savivaldybės nusidažys juoda spalva. Ilgai geresnėje situacijoje buvęs Panevėžio rajonas irgi tapo juodas. Vis dar raudonoje zonoje išlieka tik Ignalinos rajonas.

Praėjusią parą nustatyti 1810 nauji COVID-19 atvejai, mirė 25 žmonės, pirmadienį pranešė Statistikos departamentas. 19 mirusiųjų buvo nesiskiepiję arba nepilnai pasiskiepiję. Praėjusią parą 419 žmonių paskiepyti pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyta 710 žmonių. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1872 COVID-19 sergantys žmonės – maždaug šimtu daugiau nei prieš parą, 152 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta 5281 molekulinis (PGR) ir 4277 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.

Pastaraisiais mėnesiais išpilamų vakcinų nuo koronaviruso kiekiai auga, tai siejama su mažėjančiomis skiepijimo apimtimis, vakcinaciją vykdančių įstaigų plėtra, nurodo Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Pasak ministerijos Elektroninės sveikatos sistemos ir informacinių išteklių skyriaus patarėjo Luko Galkaus, rugpjūtį išpilta 4 tūkst., rugsėjį – 4,4 tūkst., o spalį – jau 5,6 tūkst. vakcinos dozių. „Tai susiję su mažėjančiomis skiepijimo apimtimis ir plečiamu skiepijančių įstaigų tinklu.

Prieš porą savaičių COVID-19 pasiglemžė jaunos, nuo ligos pasiskiepijusios telšiškės gyvybę. Gyvenimo draugės gedintis Tomas įsitikinęs – jei pagalba Telšių ligoninėje būtų suteikta anksčiau ir ji neišleista gydytis namie, galbūt šiandien moteris būtų gyva. Gydymo įstaiga savo ruožtu pažymi, kad laikosi aiškios pacientų stacionarizavimo tvarkos. Portalas tv3.lt primena neseniai rašęs apie ne vienos jaunos moters nuo koronaviruso mirtį.

Vienas iš didžiausių atliktų ilgojo COVID-19 tyrimų atskleidžia, kad daugiau nei trečdalis žmonių, kuriems buvo patvirtintas koronavirusas, jaučia bent vieną simptomą praėjus 3–6 mėnesiams po pasveikimo. Simptomai yra 50 procentų dažnesni koronavirusu persirgusiems žmonėms nei tiems, kurie pasveiksta po rimto gripo.  Nuo pandemijos pradžios buvo skelbiami anekdotiniai pranešimai apie žmones, kurie pasveiko, bet patyrė netikėtai užsitęsusį ligos poveikį.

Koronaviruso pandemijos pradžioje tyrėjai manė, kad rūkantieji yra apsaugoti nuo blogiausių COVID-19 padarinių. Šis „rūkančiojo paradoksas“, iš pradžių aptiktas peržiūrėjus hospitalizuotus pacientus Kinijoje, vėliau buvo aprašytas Italijos ir Prancūzijos tyrimuose. Tačiau neseniai paaiškėjo, kad tai nėra tiesa, ir tą įrodė Didžiojoje Britanijoje atliktas masinis tyrimas. Rūkantieji buvo hospitalizuoti 80 proc. dažniau nei nerūkantys.

Lietuvoje ketvirtoji COVID-19 banga netrukus taps didžiausia per visą pandemiją, teigiama naujausiose Vyriausybės paskelbtoje duomenų apžvalgoje. Daugumoje savivaldybių atvejų, hospitalizacijų ir mirčių skaičius auga, o mažėja tik keliose Vakarų Lietuvos savivaldybėse, kuriose ir prasidėjo ši banga. Nurodoma, kad vakcinavosi arba persirgo COVID-19 jau virš 72 proc.

Kaune tiriamas galimas vakcinacijos nuo COVID-19 dokumentų klastojimas, penktadienį pranešė LRT. Įtariama, kad į e.sveikatos sistemą galėjo būti suvedami duomenys apie suleistus skiepus, nors žmogus skiepytis neatvykdavo. Pareigūnai turi duomenų, kad taip pažymėjimus apie pasiskiepijimą „Janssen“ vakcina gavo trys asmenys. „Suveikė mūsų vidinės kontrolės sistemos, fiksavome atvejį ir perdavėme pareigūnams“, – LRT sakė Kauno miesto poliklinikos direktorius Paulius Kibiša.

COVID-19 pandemija skaudžiausiai smogė vyrų populiacijai Lietuvoje ir JAV – parodė rugsėjo pabaigoje, rodo nauji tyrimai. Be kita ko, mirtingumas nuo COVID-19 infekcijos yra didžiausias virš 65-erių amžiaus grupėje „Tarptautiniame epidemiologijos žurnale“ (angl. International Journal of Epidemiology) paskelbtas Tarptautinės epidemiologų asociacijos tyrimo išvadose teigiama, kad abiejose šalyse sumažėjo vyrų gyvenimo trukmė. JAV – 2,2, o Lietuvoje – 1,7 metais.

Nuo pirmadienio, spalio 25 d., koronaviruso infekcijos paveiktų šalių sąraše iš geltonos į raudoną zoną perkeliamos Čekija, Danija ir Kipras. Iš raudonos į geltoną zoną pasislinks Ispanija, bet Fuerteventūros, Tenerifės ir Gran Kanarijos salos liks žalioje zonoje.  Kitą savaitę izoliacijos ir testavimosi dėl COVID-19 ligos reikalavimai keliautojams nesikeičia.

Jau šią savaitę 18 metų ir vyresni vilniečiai, kurie buvo paskiepyti nuo COVID-19 anksčiau nei prieš 180 dienų, gali sustiprinti atsparumą šiai ligai dar viena vakcinos doze, rašoma pranešime spaudai.  Pastiprinamąja vakcinos doze ir toliau kviečiami skiepytis visi vyresni nei 65 metų gyventojai.

Besitęsiant pandemijai ir tam tikriems ribojimams gydymo įstaigose, kaip ant mielių daugėja ne tik sergančiųjų COVID-19, bet ir kitų užleistų ligų pacientų. Deja, gyvai medikų apžiūrai prisibeldžia ne visi. Poliklinikos gi teigia, kad srautai darosi nebepakeliami, o ir gydytojų nėra iš kur paimti. Be to, dalis pacientų patys nori tik pokalbio telefonu.

Naujų COVID-19 atvejų ir kasdien į ligonines paguldomų pacientų skaičiai nemąžta. Juodojoje zonoje išlieka praktiškai visos, išskyrus dvi, šalies savivaldybes. Tiesa, situacija jose nevienoda – vienur pandemija įgavusi didelį pagreitį, kitur ji kiek slopsta. Praėjusią parą nustatyti 2939 nauji COVID-19 atvejai, mirė 20 žmonių, penktadienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje praėjusią parą atlikta 16 tūkst. molekulinių (PGR) ir 10 tūkst. antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.

Praėjusią parą nustatyti 2939 nauji COVID-19 atvejai, mirė 20 žmonių, penktadienį pranešė Statistikos departamentas. Visi mirusieji, išskyrus tris žmones, buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 3072 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze, pilnai skiepijimosi schemą baigė 3061 gyventojas, o 4021 pasiskiepijo sustiprinančiąja doze. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1735 COVID-19 sergantys žmonės – keturiomis dešimtimis daugiau nei prieš parą, 148 iš jų – reanimacijoje.

Padidėjusi cholesterolio koncentracija yra vienas didžiausių širdies ligų rizikos veiksnių. Siekiant sumažinti galimas aterosklerozės sukeliamas komplikacijas, išeminius įvykius, viena iš patikimiausių priemonių mažinti cholesterolį yra vaistai, tačiau dalis gyventojų susigundo pasitikėti liaudiškomis priemonėmis. Gydytojai sako, kad jos gali sustiprinti organizmą, bet stipriai sumažinti blogojo cholesterolio koncentracijos nepadės.

Šiandien Kauno klinikų pacientas Nerijus, kurio krūtinėje plaka donoro širdis, džiaugiasi sparčiai augančia dukra ir gyvena įprastą gyvenimą. Prieš 13 metų vyrui Kauno klinikose atlikta širdies transplantacija, o po jos prabėgus trejiems metams, širdis transplantuota antrą kartą. Abi širdies transplantacijas vyrui atliko Kauno klinikų Širdies, krūtinės ir kraujagyslių klinikos vadovas prof. Rimantas Benetis. „Kai sužinojau, kad man reikės širdies transplantacijos, nerimavau.

Trečioji bendrovių „Pfizer“ ir „BioNTech“ sukurtos vakcinos dozė suteikia 95,6 proc. apsaugą nuo susirgimo simptomine COVID-19 forma, teigiama ketvirtadienį paskelbtoje gamintojų studijoje. Per klinikinių tyrimų trečiąjį etapą, kuriame dalyvavo „10 tūkst. 16 metų ir vyresnių dalyvių“, nustatytas „95,6 proc. santykinis vakcinos veiksmingumas susirgimo atžvilgiu laikotarpiu, kai vyraujanti buvo delta padermė“, sakoma bendrovių pareiškime.

Priklausomybės ligų centrui paskelbus tyrimo apie lietuvių rūkymo įpročius rezultatus, apie tai, kaip atsikratė šio žalingo įpročio, papasakojo ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Tyrimas parodė, kad rūkančiųjų skaičius yra pakankamai didelis ir daug gyventojų net neketina mesti rūkyti. Paklaustas, ar įmanoma spręsti šią problemą ir mažinti rūkymo mastus, ministras pateikė savo pavyzdį. „Taip, įmanoma spręsti šias problemas. Aš gyvenime 7 metus rūkiau ir mečiau.

Po susitikimo su didžiųjų, COVID-19 ligonių gydymą organizuojančių ligoninių vadovais sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys kartu užsiminė, kad suvaldant viruso plitimą privalomo skiepijimo idėja dar nėra uždaryta. Kaip kalbėjo ministras, prie šio klausimo dar žadama sugrįžti. „Kaip ir visi pasiūlymai, jie dabar yra tarpinstituciniame derinime. Nieko nepasakysiu, ko nebuvo kalbėta.

Ketvirtadienį įvyko sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio ir didžiųjų šalies ligoninių vadovų susitikimas. Po jo ministras patikino, kad pagal tai, kokius turi nacionalinė sveikatos apsaugos sistema išteklius, gyventojams sveikatos paslaugos dar gali būti teikiamos visa pagrindine didžiąja dalimi.

Perteklinis mirtingumas (mirčių perviršis, angl. excess mortality) Lietuvoje vėl yra smarkiai išaugęs, skelbia Statistikos departamentas. Pažymima, kad tokio didelio mirtingumo rugsėjo–spalio mėnesiais Lietuvoje nėra buvę bent 20 metų. Įstaiga pasidalino animuota iliustracija, kurioje matomas paskutinių 21-erių metų savaitinius mirčių skaičius Lietuvoje nuo bet kokios priežasties.

 Nuotolinės vaistinės, kuriose būtų galima įsigyti receptinių, kompensuojamų vaistų, galėtų pradėti veikti kitų metų pavasarį, sako sveikatos apsaugos viceministrė.   „Pagal dabartinius planus nuotolinės vaistinės projektas turėtų būti baigtas iki kitų metų kovo galo“, – trečiadienį Seimo Sveikatos reikalų komitete teigė Živilė Simonaitytė.    Pasak jos, nepaisant visų su koronavirusu susijusių iššūkių, darbai pradėti šių metų liepą.

Ateinantį sekmadienį, spalio 24 d., Klaipėdos mobili skiepų komanda atvyks į Marijos Taikos Karalienės bažnyčią (Rumpiškės g. 6). Bažnyčios patalpose pasiskiepyti norintys gyventojai laukiami nuo 10 iki 12 val., rašoma pranešime spaudai. Bus skiepijama „Comirnaty“ („Pfizer“) ir „Janssen“ vakcinomis. Išankstinės registracijos nereikia, norint pasiskiepyti užtenka turėti asmens dokumentą.

Lietuvoje kasmet nustatoma apie 1600 krūties vėžio atvejų, daugiau nei 500 moterų nuo šios ligos miršta. Vakarų Europoje bendras penkerių metų išgyvenamumo rodiklis sergant krūties vėžiu yra apie 84 proc., o Lietuvoje – 77 proc. Ir tai yra vienas prasčiausių rodiklių Europoje. Liga yra iššūkis ir ligonei, ir jos artimiesiems, nes slauga, visuomenės požiūris, galimybių stoka tampa didesne problema nei gydymas.

Visi norintieji praėjus pusmečiui nuo paskutiniojo skiepo Lietuvoje jau gali pasiskiepyti sustiprinamąja COVID-19 vakcinos doze. Tačiau profesorė Aurelija Žvirblienė atkreipia dėmesį, kad tą nėra privaloma daryti visiems ir pirmiausia siūlo įvertinti kelis veiksnius. Be kita ko, ji turi žinutę ir norintiems gauti papildomą skiepą anksčiau laiko.

Naujų atvejų skaičiams jau kelias dienas perkopus 3 tūkst. epidemiologinė situacija tik blogėja. Dar vakar buvo trys į juodąją zoną nepatekusios savivaldybės, šiandien jų teliko dvi. Bendras sergamumo rodiklis taip pat toliau kopia aukštyn, o ligoninės pilnėja nuo COVID-19 pacientų. Praėjusią parą nustatyti 3058 nauji COVID-19 atvejai, mirė 28 žmonės, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje praėjusią parą atlikta 16,9 tūkst. molekulinių (PGR) ir 8,6 tūkst.

Praėjusią parą nustatyti 3058 nauji COVID-19 atvejai, mirė 28 žmonės, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Tarp mirusiųjų nuo COVID-19 buvo nepaskiepytas arba paskiepytas nepilnai 21 žmogus. Praėjusią parą 2364 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze. Iš viso per parą paskiepyti 6936 asmenys. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1690 COVID-19 sergantys žmonės – beveik dviem dešimtimis daugiau nei prieš parą, 154 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta 16,9 tūkst.

Koronaviruso situacija kaip reikiant kaista – kai kuriuose miestuose prie ligoninių priėmimo – skubios pagalbos rikiuojasi greitųjų automobiliai. Ir eilėje greitosios su kovidiniais pacientais laukia po kelias valandas, mat ligoninių skyriai perpildyti. O kitomis ligomis sergantys pacientai priversti laukti pagalbos, fiksuojami ir rekordiniai iškvietimų skaičiai.