Sveikata

Dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys iš pareigų atleidžia Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) vadovą Daną Bakšą, ketvirtadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija. Skelbiama, kad tokį sprendimą ministras priėmė, susipažinęs su komisijos, tyrusios D. Bakšos veiklą, išvadomis.

Sveikatos apsaugos ministerija ruošiasi įteisinti revakcinaciją nuo koronaviruso visiems pilnamečiams gyventojams. Ketvirtadienį registruotas tą numatantis ministro Arūno Dulkio įsakymo projektas.

Nuo COVID-19 pandemijos pradžios iki 2021 m. rugsėjo Lietuvoje išaugo mirčių skaičius. Palyginti su 2019 m. mirtingumo rodikliais, 2020-2021 m. mirčių padaugėjo 12 tūkst., iš kurių pusę (42,17 proc.) pasiglemžė COVID‘as. Mirčių kreivės Lietuvoje aukštyn kilti pradėjo 2020 m. pabaigoje ir ši liūdna tendencija nekinta.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena, kad Lietuvoje Europos Sąjungos (ES) Skaitmeninis COVID pažymėjimas po vakcinacijos galioja neribotą laiką. Po vakcinacijos sustiprinančiąja trečia doze dokumente atnaujinamas tik dozių skaičius (3/3). Taip pat primename, kad ES Skaitmeninis COVID pažymėjimas, gautas atlikus tyrimą dėl COVID-19 ligos, negalioja kontaktinėms veikloms šalies viduje.

Praėjusią parą nustatytas 2861 naujas COVID-19 atvejis, mirė 28 žmonės, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Tai didžiausias naujų atvejų skaičius nuo pernai gruodžio pabaigos, kai fiksuota per 3,2 tūkst. naujų susirgimų. Tarp mirusiųjų nuo COVID-19 buvo nepaskiepyta arba paskiepyta nepilnai 24 žmonės. Praėjusią parą 2139 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze. Iš viso per parą paskiepyti 5786 žmonės.

Koronaviruso atvejų skaičiams vis augant, užkrečiamųjų ligų specialistas prof. Saulius Čaplinskas socialiniame tinkle pasidalijo prognozėmis, kada ši pandemija išsikvėps.  Pasak profesoriaus, šią žiemą turėtų būti paskutinis toks sunkus laikotarpis.  „Šiuo metu prognozės tokios, kad artėjantis žiemos sezonas turėtų būti paskutinis toks sunkus laikotarpis.

Estijos mokslininkų ir verslo sukurtas nosies purškalas su antikūnais prieš koronavirusą pradedamas pardavinėti ir Lietuvoje, BENU vaistinėse. Naujausi laboratoriniai tyrimai rodo, kad natūralus „BioBlock“ nosies purškalas apsaugo nuo pagrindinių SARS-CoV-2 viruso atmainų – taip pat ir nuo delta. Lietuvoje vyraujanti delta atmaina neleidžia atsipalaiduoti. Naujų atvejų paros vidurkis, Statistikos departamento duomenimis, perkopė 2 tūkst.

Ne vienai ligoninei skaičiuojant kovidines lovas ir pacientus dalis Klaipėdos įstaigų balansuoja ant labai plonos ribos – pacientų sulaukia daugiau, nei yra COVID-19 gydymui paskirta lovų. Per naktį į ligoninę atvežami ir šimtai pacientų, dešimtys sunkiausių – paguldomi. Neatsitiktiniai yra ir Statistikos departamento pateikiami skaičiai – pagal naujų susirgimų skaičių, per pastarąsias 14 d. tenkantį 100  tūkst.

COVID-19 suvaldymui skirtų priemonių taikymas lėmė rekordiškai mažus užsikrėtimo gripu skaičius praėjusiais metais. Tačiau šie metai – kitokie: nemažai apribojimų nebetaikomi, lankymasis viešose vietose daug aktyvesnis. „Camelia“ vaistininkas Rimvydas Blynas sako, kad tai sudaro palankias sąlygas oro lašeliniu būdu plintančiam gripui ir COVID-19 veikti, o vienintelė specifinė apsisaugojimo priemonė yra skiepai.

Per gripo sezoną, kurio metu stebimas sergamumo gripu ir kitomis ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau – ŪVKTI) pakilimas, sulaukiama pranešimų, kad vaikai ugdymo procese dalyvauja turėdami ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų požymių. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), siekdama sustabdyti COVID-19 ligos plitimą ir saugoti vaikų sveikatą, atkreipia tėvų ir ugdytojų dėmesį, kad vaikai, turintys ŪVKTI simptomų, neturi vykti  į ugdymo įstaigas.

Rugsėjo viduryje Lietuvos statistikos departamentas skelbė vakcinų efektyvumo analizę. Tačiau vakcinų efektyvumas matyti ir iš „žalių“, tyrimui neparuoštų duomenų.

Kauno klinikose pirmą kartą Lietuvoje atlikta unikali arterijų litotripsijos procedūra. Ši inovatyvi procedūra suteikia galimybę minimaliai invaziniu būdu padidinti arterijų elastingumą ir sunaikinti jose esančias kalcio sankaupas, trukdančias kraujagyslių sienelėse implantuoti stentus. Iki šiol kalcio sankaupos kraujagyslėse buvo šalinamos operacijos metu, kai atliekamas atviras pjūvis.

Dėl susiklosčiusios nepalankios epidemiologinės situacijos Vilniaus mieste ir regione nuo spalio 14 dienos Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose laikinai keičiama pacientų lankymo tvarka. Leidžiama lankyti tik terminalinės sveikatos būklės pacientus. Siuntų perdavimo tvarka pacientams nesikeičia.

Valdantieji dar vieną vinį sau į grabą įsikalė, taip Seimo narys Remigijus Žemaitaitis apibendrino sprendimą daryti pertrauką svarstant žalos po skiepų atlyginimo klausimą ir prašyti Vyriausybės išvados.

Naujų užsikrėtimų skaičiai Lietuvoje auga kaip ant mielių – trečiadienio Statistikos departamento duomenimis, telikusios vos 4 raudonosios savivaldybės. Jau praktiškai visos šalies savivaldybės paniro į juodąją, t. y. blogiausią epidemiologinę zoną. „Raudonos“ teliko vos keturios – Panevėžio miestas ir rajonas, Raseinių ir Ignalinos rajonai.   Praėjusią parą nustatyti 2493 nauji COVID-19 atvejai, mirė 17 žmonių, trečiadienį pranešė Statistikos departamentas.

Praėjusią parą nustatyti 2493 nauji COVID-19 atvejai, mirė 17 žmonių, trečiadienį pranešė Statistikos departamentas. Tarp mirusiųjų nuo COVID-19 buvo nepaskiepyta arba paskiepyta nepilnai 12 žmonių. Praėjusią parą 2073 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze. Iš viso per parą paskiepyti 5493 žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1488 COVID-19 sergantys žmonės – keliomis dešimtimis daugiau nei ankstesnę parą, 144 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta 16,5 tūkst.

Jau antrus metus trunkanti COVID-19 pandemija išstūmė anksčiau įprastai šaltuoju metų laiku siausdavusį gripą. Specialistai įspėja – tai netruks amžinai ir jau netrukus gripo virusas gali grįžti daug didesne jėga. Kai kam jis jau šį sezoną gali sukelti net daugiau bėdų nei kovidas. Portalo tv3.lt kalbinti specialistai vieningai pabrėžia, kad diskusijos ir prognozės apie būsimą gripo sezoną kol kas ir lieka tik diskusijomis.

COVID-19 pacientams toliau plūstant į ligonines šioms tenka ne tik itin atidžiai skaičiuoti likusias lovas, bet ir spręsti dilemą, kokias kitas paslaugas reikės „aukoti“. Nors kritinė praėjusių metų situacija dar nepasiekta, ligoninių atstovai neslepia, kad prognozės atrodo grėsmingai. Kita vertus, pasiguodžiama, kad delta atmaina gali daugumą neišvengiamai imunizuoti vos per 2 mėnesius. Tiesa, toks scenarijus turi ir savo kainą. Kauno regiono COVID-19 ligos valdymo grupės vadovas doc. dr.

Antradienį Seimas pradėjo taisyti Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, atsisakant amžino embrionų saugojimo ir didinant valstybės finansavimą nevaisingumui gydyti. Už projektą po pateikimo procedūros balsavo 70 parlamentarų, prieš buvo devyni, susilaikė 28. Toliau jį svarstys Seimo komitetai.

Moksleivio mama tauragiškė Rūta Karmazinaitė apie tai, kad jos sūnus galėjo turėti kontaktą su COVID-19 sergančiu bendraklasiu, iš pradžių sulaukė žinių ne iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC), o iš savo atžalos. Moteris teigė, kad nuo to laiko, kai susirgęs jos vaiko klasiokas, atlikęs greitąjį testą, sužinojo sergąs COVID-19, iki tol, kai ji pati oficialiai buvo informuota apie galimą sergančiojo ir sūnaus kontaktą, praėjo bene 6 dienos.

Dar vakar pranešus apie penktadienį nuo COVID-19 mirusias dvi 30–39 m. moteris, antradienį – vėl liūdna žinia. Koronavirusas nusinešė dar vienos šiai amžiaus grupei priklausiusios pacientės gyvybę. Statistikos departamento duomenimis, mirusi moteris buvo Marijampolės savivaldybės gyventoja. Nors jos gyvybė užgeso dar spalio 10 d., apie tai pranešta tik šiandien. Kaip portalui tv3.lt pasakojo Marijampolės ligoninės atstovė, ši pacientė trumpam čia buvo atvežta iš Šakių ligoninės.

Praėjusios savaitės pabaigoje, kaip rodo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologinių tyrimų metu surinkti duomenys, fiksuota trečdaliu daugiau aktyvių koronavirusinės infekcijos (COVID-19 ligos) protrūkių nei paskutiniąją rugsėjo savaitę. Protrūkių kreivės kilimas stebimas dvylika savaičių iš eilės.

Mažėjant besiskiepijančiųjų srautui, nuo spalio pabaigos ketinama uždaryti vakcinavimo centrą Šiaulių arenoje, antradienį pranešė savivaldybė. „Nuo spalio 30 dienos Šiaulių vakcinavimo centrą Šiaulių arenoje numatoma uždaryti“, – nurodo miesto valdžia.

„Tokia sunki situacija, kokia yra dabar, per pirmąją COVID-19 bangą nebuvo. Jeigu pavasarį kas antram ligoniui reikėjo deguonies, tai dabar – devyniems iš dešimties. Skyriuje nuolat yra ligonių, kuriems taikoma intubacija (vamzdelio įvedimas) ar dirbtinė plaučių ventiliacija.

Seimo narė, Laisvės partijos vadovė Aušrinė Armonaitė antradienį kreipėsi į savo kolegas dėl Pagalbinio apvaisinimo įstatymo nuostatų. A. Armonaitė socialiniame tinkle „Facebook“ kviečia Seimo narius palaikyti siūlymą panaikinti reikalavimą šaldyti nepanaudotus embrionus visą gyvenimą. „Šią savaitę Seime svarstyme daug svarbių klausimų. Vienas jų ypatingai aktualus nevaisingoms poroms.

Visa Lietuva pamažu baigia nusidažyti juoda spalva, t. y. liko tik 8 savivaldybės, priklausančios raudonajai epidemiologinei zonai. Nors kai kuriuose rajonuose atvejų augimas kiek atslūgo, kasdien vis daugiau tokių, kur naujų atvejų rodikliai viršija 1 tūkst. Praėjusią parą nustatyti 1768 nauji COVID-19 atvejai, mirė 16 žmonių, antradienį pranešė Statistikos departamentas.  Per praėjusią parą daugiausiai mirčių fiksuota 90–99 metų amžiaus grupėje – keturios.

Didžiojoje Britanijoje sukurtas preparatas, kuris leidžia užkardyti ir gydyti COVID-19 ligą, rodo naujausias tyrimas. Tokį preparatą sukūrė vieną pirmųjų vakcinų nuo koronaviruso sukūrusi bendra britų ir švedų farmacijos kompanija „AstraZeneca“. AZD7442 pavadintą vaistą sudaro du antikūnai. Bendrovė jau kreipėsi į JAV maisto ir vaistų administraciją, kad ši leistų vaistą naudoti kaip prevencinę priemonę skubiais atvejais.

Praėjusią parą nustatyti 1768 nauji COVID-19 atvejai, mirė 16 žmonių, antradienį pranešė Statistikos departamentas. Tarp mirusiųjų nuo COVID-19 buvo nepaskiepyta arba paskiepyta nepilnai 13 žmonių. Praėjusią parą 2298 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze. Iš viso per parą paskiepyta 6014 žmonių. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1461 COVID-19 sergantys žmonės – keliomis dešimtimis mažiau nei ankstesnę parą, 139 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta 11,5 tūkst.

Sustiprinančiąja doze nuo COVID-19 visi gyventojai bus skiepijami artimiausiu metu, sako Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovas Lukas Galkus. „Turbūt dar ne šią savaitę, bet tikrai artimiausiu metu“, – LRT radijui antradienį teigė L. Galkus, paklaustas, kada bus pradėta masinė revakcinacija. Anot jo, tai bus daroma sulaukus Europos vaistų agentūros ir Lietuvos ekspertų tarybos patarimo revakcinuoti visus pilnamečius.

Nors vakcinacijos apimtimis Lietuva mažai atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio, pagal naujų užsikrėtimų skaičių ir mirtis nuo COVID-19 vis dar išlieka topuose. Sudėtingai situacijai paaiškinti specialistai ieško įvairių priežasčių, tačiau neabejodami teigia – neturint vakcinų dabar situacija būtų daug liūdnesnė. Ketvirtoji pandemijos banga įsisiūbuoja – naujų atvejų skaičiams siekiant virš 2 tūkst. smarkiai pildosi ligoninės, kasdien COVID-19 nusineša ir arti kelių dešimčių gyvybių.

Nepriklausoma ekspertų patariamoji taryba (NEPT) prie Vyriausybės pirmadienį pateikė rekomendaciją sustiprinamąja COVID-19 vakcinos doze skiepytis visiems, vyresniems nei 18 m. asmenims, praėjus 6 mėnesiams nuo skiepijimo pagal visą vakcinacijos schemą. Tačiau dėl papildomo skiepo reikalingumo palikta apsispręsti pačiam žmogui.

Didžioji dalis persirgusių COVID-19 virusu, net ir praėjus šešiems mėnesiams po ligos nustatymo, vis dar yra varginami bent vieno liekamojo reiškinio. Įvairiose Lietuvos vietovėse kalbinti vaistininkai papasakojo, kuo skundžiasi persirgę COVID-19 ir ką kiekvienu atveju pataria pacientams.  Dažniausiai į vaistines užsukę pacientai skundžiasi bendru silpnumu, nuovargiu, jaučiamu nuolatiniu nerimu, užgulusia nosimi, negrįžtančiomis uoslės ir skonio funkcijomis.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje praėjusią savaitę prasidėjo 2021–2022 m. gripo sezonas, t. y. nuo 40-osios šių metų savaitės pradedamas atidžiai stebėti sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis, kuris parodo, kiek asmenų kreipiasi į gydymo įstaigas dėl gripo ir kitų virusų sukeltos viršutinių kvėpavimo takų infekcijos.

Jei COVID-19 padėtis vėl pablogės ir ligoninės vėl bus perpildytos, gydytojams teks tvarkytis su milžinišku krūviu. Labai sunku padalinti savo dėmesį visiems pacientams. Kaip žinoti, kuriam pagalbos reikia daugiau? Dabar mokslininkai Niujorke rado ženklus, kurie padeda nustatyti COVID-19 paciento mirties riziką. Kai pacientų būklė yra sunki, gydytojai negali tiksliai nustatyti prognozės. Neaišku, ar paciento būklė ims gerėti, ar jo kūnas teigiamai į gydymą visgi nesureaguos.

Pristatydamas kitų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetą ministras Arūnas Dulkys teigė, kad ruošiamų pakeitimų nebuvo per visą biudžeto tvirtinimo istoriją. Jis teigė, kad papildomų lėšų numatyta praktiškai viskam, o medikų atlyginimai jau nuo sausio 1 d. vidutiniškai didės 6 proc. Sveikatos apsaugos ministras nurodė, kad bendrai žadamas 8 proc. PSDF augimas. Anot ministro, gera žinia ta, kad jau sutvarkyti sprendimai dėl PSDF rezervo.

Sulaukęs kritikos iš prezidento dėl pandemijos valdymo sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys trauktis iš posto neketina. Kaip pagrindinį kelią jis mato visuomenės imunizaciją ir tikino, kad nuo to priklauso „saugumo pojūtis“. Paklaustas, kaip vertina prezidento išsakytą kritiką dėl pandemijos valdymo, sveikatos apsaugos ministras teigė atsakomybę prisiimantis, tačiau apie pasitraukimą nekalba. „Kaip minėjau, prisiimu atsakomybę už bendrą pandemijos valdymą.

Įspėdami apie mažėjantį gimstamumą gydytojai ragina koreguoti Pagalbinio apvaisinimo įstatymo nuostatas. Siūloma leisti teikti vaisingumo išsaugojimo procedūras vaikams ir paaugliams, taip pat – atsisakyti amžinojo embrionų saugojimo. Šiuos aspektus apimančios įstatymo pataisos Seimui bus teikiamos antradienį.

Per savaitgalį pranešta apie dar dvi jaunų moterų mirtis nuo koronaviruso. Kaip nurodo Statistikos departamentas, abiejų moterų gyvybė užgeso penktadienį, viena jų buvo pasiskiepijusi nuo COVID-19. Abi moterys priklausė 30–39 m. amžiaus grupei. Viena jų, kaip rodo, Statistikos departamento duomenys, buvo Telšių, kita – Šakių rajono gyventoja.

Epidemiologinė situacija Lietuvoje išlieka sudėtinga – sergamumo rodiklis 100 tūkst. gyventojų tolydžio artėja prie 1 tūkst. Tuo metu į juodąją zoną paniro beveik visos savivaldybės, „raudonos“ teliko tik 9. Praėjusią parą nustatyti 1238 nauji COVID-19 atvejai, mirė 14 žmonių, pirmadienį pranešė Statistikos departamentas. Daugiausiai mirčių fiksuota 80–89 metų amžiaus grupėje – penkios, keturi mirusieji priklausė 90–99 amžiaus grupei. Po du žmones mirė 60–69 ir 70–79 metų amžiaus grupėse.

Pūslelinė – užkrečiama virusinė liga, tačiau apie 80 proc. sergančiųjų nejaučia jokių simptomų. Tai reiškia, kad užsikrėtę asmenys tampa viruso nešiotojais to nežinodami. Šeimos gydytoja Marija Račinskienė sako, kad šią infekcinę ligą sukeliantis virusas gali būti  pavojingas  ne tik dėl spartaus plitimo, bet dėl savo prigimties: jis pradeda veikti tada, kai nusilpsta imuninė sistema.

Praėjusią parą nustatyti 1238 nauji COVID-19 atvejai, mirė 14 žmonių, pirmadienį pranešė Statistikos departamentas. Tarp mirusiųjų nuo COVID-19 buvo nepaskiepyta arba paskiepyta nepilnai 10 žmonių. Praėjusią parą 254 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze. Iš viso per parą paskiepyti 462 žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1492 COVID-19 sergantys žmonės – per pusšimtį daugiau nei ankstesnę parą, 130 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikti beveik 5,2 tūkst.

Sunki padėtis ir poliklinikose – žmonės pasakoja, kad sunkiai prisibrauna pas medikus, formuojasi eilės. Neapsikentę pacientai plūsta į privačias klinikas, kurios taip pat pastebi augantį klientų skaičių. O sveikatos apsaugos minsiterija sako, kad situaciją žino, tačiau jos pataisyti negali. Sklandžiai dirbti trukdo ne tik pandemija – trūksta medikų, aršiai puola peršalimo ligos.

Pasak „MedUni Vienna“ tyrimų grupės, kuriai vadovauja alergologas ir imunologas Rudolfas Valenta iš Patofiziologijos, infekcinių ligų ir imunologijos centro, maždaug 20 procentų persirgusiųjų COVID-19 nesudarė imuninės apsaugos nuo SARS-CoV-2. Jų tyrimas parodė, kad esminė imuninė apsauga, neleidžianti virusui įsitvirtinti ir įsiskverbti į kūno ląsteles, atsiranda tik tada, kai žmogus sugeba suformuoti specifinius antikūnus prieš smaigalio baltymo receptorių surišimo domeną (RBD). Ši prisijung...

Vaikams grįžus į ugdymo įstaigas ir kolektyvus ne tik epidemiologai su nerimu seka ten fiksuojamus koronaviruso židinius. Vaikų gydytojai stebi jau kurį laiką nematytą tendenciją – grįžta kitos infekcinės ligos, kurias įsisukusi COVID-19 pandemija buvo nustūmusi į šalį. Jau prieš kurį laiką vaikų gydytojai dalinosi įspėjamosiomis žinutėmis apie kitose šalyse stebimą ne tik koronaviruso, bet ir kitų infekcinių ligų augimą. Šios tendencijos jau ryškėja ir Lietuvoje.

Sveikatos apsaugos ministerija neketina keisti tvarkos, kada išduodamas galimybių pasas po antikūnų tyrimo, nors šią savaitę tokio siūlymo sulaukė iš privačios laboratorijos. „Antėja laboratorija“ kreipimesi į ministrą Arūną Dulkį nurodė, kad patikimiausia galimybių pasą būtų išduoti tik atlikus kiekybinį antikūnų testą, nustatantį vėliausiai pasigaminančius IgG klasės antikūnus. „Kiekybiniai antikūnų tyrimai atliekami norint įvertinti jų kiekį po persirgtos COVID-19 ligos ar po vakcinacijos.

Panašiai kaip obsesinis kompulsinis sutrikimas ( angl. santrumpa OCD) arba aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (angl. santrumpa ADHD) yra viena iš tų būklių, į kurias žmonės nežiūri rimtai. Tiesą sakant, tai gali būti labai sekinantis sutrikimas – sergantiesiems gali būti sunku atlikti mokyklines užduotis ir socializuotis, o tiems, kuriems pavyksta kovoti su sutrikimu, dažnai reikia daugybės mechanizmų, kad jie galėtų išgyventi visą dieną.

Remiantis skaičiais, vyrų gyvenimo trukmė Jungtinėje Karalystėje pirmą kartą sumažėjo nuo dabartinių rekordų pradžios prieš 40 metų. Prie to prisidėjo koronaviruso pandemija.  Remiantis Didžiosios Britanijos nacionalinės statistikos biuro (ONS) duomenimis, berniukas, gimęs tarp 2018-ųjų ir 2020-ųjų, gyvens 79 metus, o gimęs 2015–2017 m. laikotarpyje – 79,2 metus, rašo theguardian.com.

Ne tik COVID-19 vakcinos, bet nemalonieji PGR tyrimai daliai gyventojų kelia daug aistrų. Ir nors iš tiesų būta atvejų, kai tyrimo metu vatos tamponėlį reikėjo traukti iš plaučių ar pradėjo tekėti smegenų skystis, gydytojas Darius Rauba ramino, kad tokie atvejai – pavieniai. O pats jis tokių komplikacijų dar nematęs. Tačiau jis pabrėžia, kad tam tikri pojūčiai turėtų versti apsilankyti pas gydytojus.

Islandija penktadienį pranešė, kad stabdo skiepijimą „Moderna“ vakcina. Jos naudojimas kovoje prieš COVID-19 stabdomas dėl padidėjusios širdies raumens uždegimo rizikos, rašoma portale ndtv.com. Pranešama, kad turima pakankamai „Pfizer“ kompanijos vakcinų, todėl šios šalies vyriausiasis epidemiologas priėmė sprendimą stabdyti Islandijos gyventojų skiepijimą „Moderna“ vakcina. Pabrėžta, kad toks sprendimas nepaveiks skiepijimosi kampanijos šalyje, kurioje gyvena 370 tūkst. gyventojų.