Valstybės lėšomis rezidentūros studijas baigę medikai turėtų kelerius metus atidirbti Lietuvoje, – tai numatančias įstatymo pataisas pirmadienį įregistravo grupė Seimo Sveikatos reikalų komiteto narių.
Numatoma, kad valstybei apmokėjus visą studijų kainą rezidentūros studijas baigęs medikas įsipareigotų ketverius metus dirbti viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Jei valstybė apmokėtų pusę studijos kainos, rezidentūros studijas baigęs medikas turėtų viešajame sveikatos sektoriuje atidirbti dvejus metus.
Nors specialistų pritraukimo į regionus klausimas išlieka opus jau ne vienus metus, gydytojai rezidentai po tokių siūlymų įpyko ir teigia, kad problemą spręsti reikia pradėti visai nuo kitų dalykų.
„Mes pavargome nuo jūsų veidmainystės. Laikas suprasti, kad dviprasmiškos žinutės, manipuliacijos ir gražbyliavimas mūsų tinklalaidėse neveikia – niekada nepalaikysime jaunųjų gydytojų išnaudojimo, jų teisių pažeidinėjimo ir bandymo priversti juos sumokėti už jūsų neveiksnumą spręsti problemas iš esmės“, – tokia žinute Jaunųjų gydytojų asociacija (JGA) dalinasi socialiniame tinkle.
Matulas: pribrendo laikas diskusijoms
Anot vieno iš įstatymo pataisų iniciatoriaus Seimo Sveikatos reikalų komiteto (SRK) pirmininko Antano Matulo, nors įpareigojimas rezidentus atidirbti ir ne vienintelis būdas pritraukti specialistus į regioną, tačiau jau pribrendo laikas diskusijoms, kad tai galėtų svariai prie to prisidėti.
„Į kokio rajono gydymo įstaigą bevažiuoji, visur keliamas tas pats klausimas – kiek valstybė gali rengti įvairių specialybių studentų, kurie arba išvyksta, arba kurių mažiau reikia. Kalbame apie siaubingą terapeutų, šeimos gydytojų, kardiologų, neurologų trūkumą“, – kalbėjo parlamentaras.
Kaip sakė jis, dėl to Seimo komunikacijos departamento paprašyta surinkti informaciją, kokia sistema yra kitose Europos Sąjungos valstybėse.
„Pasirodo, trys valstybės – Graikija, Latvija, Vengrija – ir kai kurios Vokietijos žemės tą taiko. Jei valstybė finansuoja, nustato tam tikrą galimybę pasirinkti, tada rezidentas sudaro sutartį ir kurį laiką padirba šalyje, kuri jam skyrė finansavimą. Tai mūsų siūlymas ir yra pradėti garsią diskusiją, kalbėti apie tai, kokį modelį valstybė turi toliau taikyti“, – kalbėjo A. Matulas.
Kartu pažymima, kad tokią tvarką vertinusio Latvijos Konstitucinio Teismo sprendimu, rezidentų studijos yra ypatingos, jie nėra „vienodomis ir palyginamomis sąlygomis su kitais studentais“, todėl nustačius prievolę atidirbti lygybės principas nėra pažeidžiamas.
Tvarka galiotų naujai įstojusiems
SRK pirmininkas pažymėjo, kad bet kuriuo atveju šis principas įsigaliotų tik mokytis naujai įstojusiems rezidentams.
„Jie turėtų galimybę pasirinkti – ar pasirašydami trišalę sutartį atidirbti 3–4 metus ar trumpiau renkantis mažesnį, 50 proc. finansavimą, ar rinktis darbo vietą pačiam, jei susimoka už studijas ar jas finansuoja kokia įstaiga“, – aiškino Seimo narys.
„Jei šio klausimo nespręsime, už kelių ar keliolikos metų Lietuva susidurs su didžiule problema ir tada bus kalbama, kad niekas nesiūlė to spręsti“, – sakė A. Matulas.
A. Matulas sutiko, kad toks siūlymas – tik vienas iš būdų, kaip pritraukti jaunus gydytojus, bet reikalingas: „Regionai duoda ir papildomą finansavimą, ir butus, bet nelabai tas sprendžia. Daug metų apie tai tik buvo pakalbama kokiose konferencijose, bet delsiama kažko imtis. Jei šio klausimo nespręsime, už kelių ar keliolikos metų Lietuva susidurs su didžiule problema ir tada bus kalbama, kad niekas nesiūlė to spręsti.“
Laiko nesusipratimu
JGA valdybos pirmininko, gydytojo rezidento Karolio Kilčausko teigimu, tokie siūlymai – visiškai nesusipratimas, nesprendžiantis problemų iš esmės.
Kaip pasakojo jis, anksčiau apie tokį finansavimo modelį Seimo nariai diskutavę tik kaip apie galimybę medicinos absolventui, jei jis neįstoja į valstybės finansuojamą rezidentūros vietą. Panašiai būdavo ir iki šiol, kai sudarius trišalę sutartį už studijas sumokėdavo savivaldybė, tik dabar tokiu atveju už tai būtų mokama iš valstybės biudžeto.
Todėl dabartiniai siūlymai apie privalomą atidirbimą visiems, kurie gauna valstybės finansavimą, K. Kilčauskui skamba kaip akibrokštas.
„Tai absoliučiai nebūtų tas kelias, kuriuo matome, kad reikėtų eiti. Tokios tvarkos šiaip niekur nėra. Suprantu, kad yra paimti keli pavyzdžiai, bet tai nėra tos šalys, į kurias reikėtų lygiuotis. Galbūt mums reikėtų žiūrėti labiau į Vakarus, kur ir medicinos rodikliai geresni, ir pati medicinos tradicija ilgesnė. Nes mes vadovėlių iš Latvijos ir Vengrijos neskaitome, o iš Vokietijos, Jungtinės Karalystės, JAV, tai gal ir žiūrėkime, kaip ten švietimas vykdomas“, – piktinosi jis.
Anot JGA prezidento, apskritai stebina, kad tokie įstatymo pakeitimai įregistruojami net to nederinus su studentų asociacijomis.
„Nei su mumis, nei rezidentų tarybomis apie tai nediskutavo. Mes nesigilinome su šiais Seimo nariais, kodėl yra tokia situacija, kaip pritraukti tuos žmones“, – komentavo jis.
Kaip pleistras pūliuojančiai žaizdai
K. Kilčausko teigimu, mokama rezidentūra apskritai yra tam tikra butaforija ir reikia ieškoti kompleksinių problemos sprendimo būdų.
„Vienintelis žaidėjas, kuris iš to išlošia – tai universitetai. Nes tai yra ne pagal valstybės poreikį organizuojamos vietos, kurios yra papildomas finansavimas tiems patiems universitetams. Tai mes šių dalykų išties kažkada turėtume atsikratyti.
Ir visa ši tvarka nėra apie rezidentų atidirbinėjimą per se. Apskritai lieka klausimas, kam reikalingos mokamos rezidentūros vietos. Jei valstybė suplanuoja, kad jai už 5 m. metų, tarkime, reikia paruošti 10 kardiologų, tai su šita tvarka jei bet koks rezidentas susidarys atskirą sutartį su ligonine, tai po 5–10 metų turėsime daugiau kardiologų, nei valstybė planuoja. Tik kad dalis jų turės atidirbinėti tam tikrose įstaigose“, – kalbėjo jis.
Anot pašnekovo, vietoj to, kad būtų gerinamos darbo sąlygos, kompleksiškai žiūrima į specialistų pritraukimą į regionines ligonines, sistema nekeičiama, o tik įvedinėjami modeliai, kaip priversti atidirbinėti žmones.
„Specialistų pritraukimo klausimas yra labai kompleksinis ir su šia problema susiduria visos pasaulio valstybės, tik skirtingai ieškoma būdų, kaip tai spręsti. Vakaruose tai daroma demokratiniu keliu, Rytuose – paliepimų ir atidirbinėjimų keliu. Tai čia yra vertybinis požiūris, kaip mes žiūrime į jauną specialistą.
Ten, kur yra žiūrima demokratiškai, ieškoma sprendimų dar nuo mokyklos laikų. Faktas, kad vilnietis, kuris gimė ir užaugo jame, Raseiniuose nelabai dirbs. Tad pradėti dar reikia nuo to. O dabar visa tai skamba kaip pleistras apie labai didelės pūliuojančios žaizdos“, – komentavo JGA atstovas.
Sunku įleidus šaknis vykti kažkur už 200 km
Anot jo, net ir privalomas atidirbimas gali nesulaikyti išvykti į kitą miestą ar šalį, jei toks jauno žmogaus tikslas.
„Jei ligoninė yra nekonkurencinga, prasti vadovai, yra tikra tragedija, joks sveiko proto žmogus ten nedarys karjeros ir neliks dirbti. Ne visos ligoninės yra labai blogos, bet čia vėlgi slypi kompleksinės priežastys. Rezidentas realiai yra universiteto nuosavybė ir net prie didžiausių savo norų rezidentai neišvažiuoja į regionines ligonines.
„Nei su mumis, nei rezidentų tarybomis apie tai nediskutavo. Mes nesigilinome su šiais Seimo nariais, kodėl yra tokia situacija, kaip pritraukti tuos žmones“, – sakė K. Kilčauskas.
98 proc. jų savo laiką leidžia Kaune ir Vilniuje. Tai kai žmonės sukuria šeimas, susiburia draugų ratas, pasiimamos paskolos, įleidžiamos šaknys viename ar kitame mieste, kodėl mes tikimės, kad žmogui sukakus 30 metų jis viską mes ir persikraustys į kokį miestą už 200 km., nepaistydamas ir antros pusės, vaikų interesų?“ – kalbėjo gydytojas rezidentas.
Kita vertus, pridūrė jis, darbas mažesnėje gydymo įstaigoje toli gražu nereiškia kažkokios bausmės: „Viskas priklauso nuo to, kokias žmogaus specialybė ir kokie poreikiai. Ne visi nori dirbti trečio lygio paslaugas teikiančioje ligoninėje. Puikų gyvenimą ir ryšį su pacientais galima turėti dirbant mažesnėje ligoninėje.“
Kitoms specialybėms atidirbimo modeliai Lietuvoje nėra taikomi
LSMU Podiplominių studijų centro dekanas prof. Juozas Kupčinskas pažymėjo, kad tai būtų visiškai politiniai sprendimai, bet jie disonuotų su kitomis studijų kryptimis ir programomis, kur tokie atidirbimo modeliai Lietuvoje nėra taikomi.
„Realiai tokių reikalavimų kitoms studijų pakopoms ir programoms nėra. Jei studijuoji bioinformatiką valstybės finansuojamoje vietoje, tau tikrai nėra reikalavimo atidirbti įmonėje, kuri yra Lietuvoje.
Taigi čia atsirastų netolygumas lyginant su kitais studentais. Kokia iki šiol buvo patirtis, atidirbimų praktikos iš principo nepriklausomoje Lietuvoje nebūdavo. Rezidentas, pabaigęs rezidentūros studijas ir įgijęs konkrečią specialybę, pats renkasi konkrečią gydymo įstaigą ir sprendžia, kur dirbti“, – komentavo jis.
J. Kupčinskas nesiėmė vertinti, geri tokie siūlymai ar blogi, bet priminė, ką rodo dabartinė praktika. Anot jo, tais atvejais, kai ir dabar rajono gydymo įstaigos užmoka už studijas ir gydytojas atvyksta tam tikrą laiką atidirbti, ne visi jie išbūna numatytą laiką.
„Taip, dalis naudojasi tokia galimybe ir gydytojai lieka dirbti sutartam laikui. Tačiau dalis žmonių, kurių darbo įstaigos ten netenkina, sutartį nutraukia, sumoka gydymo įstaigai pinigus ir keliasi dirbti ten, kur jiems palankiau.
Taigi, manau, darbo sąlygų sudarymas ir užmokesčio medikams didinimas būtų tie realūs sprendimai, kas jaunus medikus sulaikytų nuo važiavimo į kitas šalis ar paskatintų vykti į regionus“, – komentavo LSMU dekanas.
Laiko grįžimu į sovietmetį
Nors įstatymo pataisos dar tik bus svarstomos Seime, tai jau sulaukė ne visų valdančiųjų pritarimo.
Štai valdančiosios daugumos atstovai Laisvės partija ir Liberalų sąjūdis nepritaria siūlomoms pataisoms. Laisvės partijos seniūnė Ieva Pakarklytė teigia, kad tai būtų grįžimas į sovietmečio paskyrimus. Anot partijos atstovų, gydytojų trūkumo regionuose problemos turėtų būti sprendžiamos ne prievolėmis, o gerinant medikų darbo sąlygas
„Toks siūlymas – grįžimas į sovietmečio paskyrimus. Vietoje to, kad jauni specialistai būtų priverstinai siunčiami į regionų gydymo įstaigas, turime šiose įstaigose kurti tokias sąlygas, kurios motyvuotų darbuotojus pačius pasirinkti darbą jose“, – Laisvės frakcijos pranešime cituojama I. Pakarklytė.
Pasak parlamentarės, į regionus gydytojus pritraukti gali patrauklios sąlygos ir konkurencingi atlyginimai, o ne „absurdiškos prievolės“.
Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas sako, kad iniciatyva kirstųsi su laisvo judėjimo, darbo pasirinkimo principais, ir „būtų didelės kontroversijos Konstitucijos požiūriu, kai žmogus yra pririšamas“.
„Kitas dalykas, kaip pasiekti, kad tie žmonės patys norėtų dirbti, aš manau, kad reikalingos radikalios permainos sveikatos apsaugos sistemoje – ir tinklo pertvarka, ir atlyginimų peržiūra, ir mobingo išnaikinimas, kur jis atsiranda“, – BNS sakė E. Gentvilas.
„Kvalifikuotam specialistui, medikui darbas Lietuvoje yra iššūkis ir jis dažnu atveju renkasi, kur sutvarkyta sistema ir gerai apmokamas darbas. Šito turi imtis politikai, o ne dirbtinio teisių, laisvių, judėjimo ribojimų“, – pažymėjo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas.
Pataisas kartu su A. Matulu teikia konservatoriai Linas Slušnys, Paulė Kuzmickienė, Jurgita Sejonienė, socialdemokratė Orinta Leiputė, „valstiečių“ frakcijos atstovė Rimantė Šalaševičiūtė, „darbietė“ Vaida Giraitytė-Juškevičienė.
Tuo metu valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė pažymėjo, kad siūlymas frakcijoje nėra aptartas ir tai yra kelių jos narių iniciatyva, kuriai asmeniškai nepritartų.
„Kol kas šis kolegų siūlymas neaptartas ir nediskutuotas frakcijoje, todėl neatspindi ir bendros frakcijos pozicijos. Stebėdami gydytojų trūkumą regionuose, kolegos, matyt, siekia apsvarstyti įvairius variantus. Asmeniškai tokio siūlymo nepalaikyčiau, reikia orientuotis į tokias paskatas medikams kaip konkurencingi atlyginimai bei patrauklios ir geresnės darbo sąlygos“, – BNS sakė frakcijos seniūnė.